- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-519-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19888-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1494-950/2021 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. (M.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. (toliau – ieškovė) 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. (toliau – atsakovas), kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui P. M. – po 375 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį – 13 500 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko P. M.. Iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio ji gyveno (duomenys neskelbtini), kur atsakovas vaiku rūpinosi, teikė jam tinkamą materialinį išlaikymą. Vėliau ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas materialinio išlaikymo vaikui neteikia. Todėl jis turi būti priteistas teismo tvarka. Vaikas be įprastinių poreikių (maistui, rūbams, lavinimuisi, pramogoms), turi ir specialių poreikių (odos problemų, regėjimo sutrikimų, stomatologinių problemų, jam būtina logopedo pagalba). Ieškovė nurodė, kad įprastinių ir specialiųjų vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 750 Eur dydžio mėnesinė suma. Ieškovė nurodė, kad ji dirba, jos mėnesinės pajamos siekia 1 000 Eur. Tačiau kartu ji patiria išlaidas būsto kredito įmokų mokėjimui, komunalinių mokesčių mokėjimui ir pan. Viena negali patenkinti dukters poreikių, todėl laikė, jog iš atsakovo turi būti priteistas 375 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas. Kadangi atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio jokios materialinės paramos dukrai neteikė, todėl už 36 mėnesių laikotarpį yra susidaręs 13 500 Eur išlaikymo įsiskolinimas (375 Eur X 36 mėn.), kurį ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2021 m. kovo 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad atsakovas iš tiesų yra P. M. tėvas. Atsakovas dukra rūpinosi iki 2017 metų vidurio, dalyvavo jos auklėjime, ją materialiai išlaikė. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. to nedaro, nes ieškovė, pažeisdama tiek jo, tiek ir dukters teises, vaiką be jokio leidimo išvežė iš (duomenys neskelbtini), kur jis buvo registruotas, lankė darželį, turėjo draugų. Atsakovas po vaiko išvežimo bendravo su ieškove, domėjosi dukra, stengėsi geruoju sureguliuoti konfliktinę situaciją, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti mėnesiniu išlaikymo dydžiu nesutiko, manė, jog 750 Eur suma per mėnesį dukrai nėra reikalinga. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra dirbtinai padidinti, nerealūs. Ieškovė neįrodė, kad pati galėtų skirti analogiško dydžio mėnesinę išlaikymo sumą dukrai. Atsakovo pajamos pastaruoju metu yra sumažėjusios ir ne ką didesnės už ieškovės. Su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu atsakovas kategoriškai nesutiko, kadangi jis iki 2017 metų vidurio visiškai išlaikė ne tik dukrą, tačiau ir pačią ieškovę. Ieškovei sąmoningai išvykus iš (duomenys neskelbtini), būtent jos pačios elgesys lėmė, kad toliau materialiai rūpintis tiek vaiku, tiek pačia ieškove atsakovas neteko realios galimybės. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokio dydžio išlaikymas dukrai buvo būtinas pastaruosius tris metus. Nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog tuo metu dukters poreikiai buvo analogiški dabartiniams.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – institucija tiksianti išvadą byloje ir skyrius) 2021 m. sausio 26 d. pateikė teismui išvadą dėl išlaikymo lėšų P. M. priteisimo, kurioje nurodė, kad ieškovė skyriui dėl netinkamos dukters priežiūros nėra žinoma. Šalių dukra yra paauglė, jai reikalinga ne tik lankyti ugdymo įstaigą, bet ir lavinamuosius būrelius, kultūros renginius. Mergaitė sporto mokykloje lanko tinklinio treniruotes, kurių metu reikalinga sportinė apranga, pasiruošti sporto stovykloms. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui skiria apie 750 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra verslininkas, dirba, sveikatos problemų neturi, todėl gali dukters išlaikymui skirti 375 Eur. Pažymėjo, kad asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir priimdami sprendimą susilaukti vaikų, jie prisiima atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovės prašomos priteisti iš atsakovo lėšos dukters išlaikymui – 375 Eur kas mėnesį – atitinka P. M. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; nustatė vaiko P. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui – po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2020 m. gruodžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį – 9 360 Eur; priteisė iš atsakovo ieškovei dalį bylinėjimosi išlaidų – 1 841 Eur; priteisė iš atsakovo valstybės naudai, žyminio mokesčio dalį – 280 Eur.. Teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimą vaikui iš atsakovo.
7. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo teismas nurodė, kad šalių vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (gimusi - (duomenys neskelbtini)), lanko bendrojo ugdymo įstaigą - (duomenys neskelbtini). Mergaitė lavina ir sportinius gebėjimus – lanko (duomenys neskelbtini), mergaičių tinklinio grupę. Treniruotės minėtoje sporto mokykloje nuo 2021 m. rugsėjo mėn. kainuoja 10,86 Eur per mėnesį. Duomenų apie tai, kad vaikas lankytų kokius nors kitus papildomus užsiėmimus, byloje nepateikta. Mergaitė neturi jokių fizinės sveikatos ydų, neserga jokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis, kas reikalautų specialios medicininės priežiūros ar sąlygotų papildomas finansines išlaidas. Byloje ieškovės pateikti duomenys liudija, kad mergaitei per paskutinius metus iki ieškinio pateikimo teismui (t. y. per 2020 m.) pasireiškė odos priežiūros problemos (aknė, skausmingas bėrimas), atsirado odontologinių problemų, iškilo poreikis lankytis pas logopedą. Nuo antros klasės mergaitei taip pat pasireiškė regos sutrikimai (miopija (trumparegystė)), atsirado poreikis nešioti akinius. Įvertinęs visus nurodytus objektyvius duomenis apie ginčo šalių vaiką, teismas sprendė, kad mergaitės poreikiai yra įprastiniai. Mergaitė lanko tik bendrojo ugdymo įstaigą ir užsiima vos viena sporto veikla, kuri didelių materialinių išlaidų nereikalauja. Mergaitės bendroji sveikatos būklė yra visiškai normali, atitinkanti tokio amžiaus ((duomenys neskelbtini)) vaikams būdingą raidą. Ieškovės, kaip specialūs poreikiai, įvardijami reiškiniai (odos bėrimas, dantų gedimai, logopedinės problemos, regos sutrikimai) yra būdingi iš esmės daugumai tokio amžiaus vaikų, nes vaikui augant ir bręstant, priklausomai nuo jo amžiaus ir individualių savybių, gali atsirasti vienokio ar kitokio pobūdžio lokalios / laikinos sveikatos problemos. Tačiau tokios lokalios / laikinos sveikatos problemos negali būti pripažįstamos specialiais poreikiais, reikalaujančiais nuolatinių ir didelių finansinių išlaidų, kas savaime lemtų didesnės mėnesinio išlaikymo sumos vaikui reikalingumą. Teismas nurodė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo įsigijimui (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovei kreditą, kurio mėnesinės dengimo išlaidos šiuo metu sudaro apie 55 Eur per mėnesį. Savo vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi. Ieškovė neturi ir jokių kitų (be dukros) išlaikytinių. Ieškovė taip pat gauna 70 Eur dydžio išmoką, mokamą dukrai, pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų bei negalėtų dirbti, teismui nepateikta. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra vedęs. Atsakovas ir jo sutuoktinė yra pasirinkę visiškai atskiro sutuoktinių turto režimą. Jokių kitų išlaikytinių (be dukros) atsakovas neturi. Iš pateiktų pajamų deklaracijų teismas nustatė, kad atsakovo metinės pajamos (2017–2019 m.) buvo apie 11 000 Eur per metus. Savo vardu registruotų transporto priemonių atsakovas (duomenys neskelbtini) neturi. Nors buvo teismo įpareigotas, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie dabartinę savo darbo vietą ar einamas pareigas, turimą nekilnojamąjį turtą bei kitus aktyvus (santaupas, akcijas ar pan.). Įvertinęs visus objektyvius duomenis apie ginčo šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės vienoda. Todėl tiek ieškovė, tiek ir atsakovas privalo vienoda apimtimi teikti išlaikymą savo dukrai. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. sieks 730 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus - 520 Eur). Todėl teismas nurodė, kad jo vertinimu, nurodyto dydžio suma (520 Eur), kartu su pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama 70 Eur dydžio išmoka (bendra suma – 590 Eur (520 Eur + 70 Eur)), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių vaiko amžius dar nėra didelis – (duomenys neskelbtini); į tai, kad mergaitė neturi jokių rimtų sveikatos ydų, kurios reikalautų reguliarių ir reikšmingų medicininės priežiūros išlaidų; į tai, kad ji (be mergaičių tinklinio grupės užsiėmimų) nelanko jokių kitų didelių finansinių išlaidų reikalaujančių užsiėmimų, taip pat nelavina jokių kitų gabumų, yra pakankama ir gali užtikrinti visus reikalingus vaiko poreikius. Teismas konstatavo, kad mergaitei reikalinga mėnesinio išlaikymo suma yra 590 Eur. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų ginčo šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis – po 260 Eur kiekvieną mėnesį (590 Eur – 70 Eur / 2 = 260 Eur) iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2020 m. gruodžio 14 d.).
8. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo teismas nurodė, kad atsakovo pateiktos pajamų deklaracijos liudija, jog jo metinės pajamos (2017 – 2019 m.) buvo apie 11 000 Eur per metus, todėl tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.) vaikui buvo analogiška dabartinei. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog atsakovas kokia nors forma būtų materialiai rėmęs savo dukrą nuo to momento kai ji išvyko iš (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d.). Kad ieškovei su dukra išvykus iš (duomenys neskelbtini), atsakovas niekaip materialiai neprisidėjo prie dukters išlaikymo, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.), vaiko poreikiai būtų buvę mažesni nei teismo nustatyti dabartiniai poreikiai (520 Eur suma, atėmus, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaiko išmoką), o jos motinos (ieškovės) turtinė padėtis būtų buvusi geresnė. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 9 360 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesių laikotarpį (260 Eur x 36 mėnesiai).
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo, o tenkinus šį ieškovės reikalavimą, ji skirtina ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, laikė, kad byloje yra susidariusi neapibrėžta situacija, kai ieškovė yra skirtina vaikui teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomos tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta nei su ieškove (motina), nei su atsakovu (tėvu). Teismas nurodė, kad, nors šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau teismas, siekdamas užtikrinti vaiko prioritetinius interesus (gyventi saugioje, stabilioje, išimtinai jo poreikius užtikrinančioje aplinkoje), manė esant reikalinga išspręsti klausimą ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad ginčo šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, t. y. savo motina. Tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, ieškovė betarpiškai ir nepertraukiamai rūpinasi savo dukra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Atsakovas su dukra niekada negyveno, ja nesirūpina nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes bei byloje pateiktus reikšmingus faktinius duomenis, taip pat įvertinęs ginčo šalių vaiko amžių, jo ir motinos faktinį gyvenimą kartu, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, sprendė, kad yra pagrindas P. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui periodinėmis išmokomis dydžio priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų ir įrodymais pagrįstų specialių (individualių) vaiko poreikių, kuriems per mėnesį yra reikalinga papildoma 220 Eur suma. Teismas formaliai nurodė, kad visi tokio amžiaus vaikai turi panašių problemų. Nesutiktina, kad nepilnametės kalbos raidos sutrikimas, kilęs iš dvikalbystės (individualios vaiko situacijos šeimoje), ir kurio korekcijai nėra teikiama nemokama logopedo pagalba, nelaikytinas individualiu (specialiuoju) vaiko poreikiu. Akivaizdu, kad nėra įprasta daugumai tokio amžiaus vaikų turėti rišliosios kalbos sutrikimą, kilusį iš vaiko dvikalbystės. Teismas sprendime išvis nieko nepasisakė dėl seborėjinio dermatito sukeliamų sunkumų bei dėl to patiriamų nuolatinių išlaidų, nepagrįstai nevertino šios ligos kaip individualaus nepilnametės poreikio. Gal būtų galima sutikti su tokiu teismo vertinimu aknės ligos atveju, bet ne kalbant apie seborėjinį dermatitą, kurio išoriniam poveikiui iliustruoti ieškovė pateikė vaiko fotonuotraukas. Neabejotina, kad vaiko fiziologinė reakcija į aplinkos dirgiklius ir / ar lytinę brandą yra individuali, liga privalo būti gydoma, jos gydymui yra patiriamos papildomos (ženklios) išlaidos. Teismo konstatavimas, kad vaikas nelanko jokių kitų užsiėmimų, tik sporto mokyklos užsiėmimus, kurie kainuoja 10 Eur per mėnesį, todėl vaiko poreikiams tenkinti nėra reikalingos papildomos lėšos, tuo pačiu užkirto kelią vaikui lankyti kokius nors papildomus užsiėmimus. Be to, ieškovė pateikė teismui duomenis, kad jau yra priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl kainų už sporto mokyklos paslaugas padidėjimą. Dokumente nurodoma, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. kaina už treniruotes keliama iki 15 Eur, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. – iki 20 Eur / mėn. Ir šios išlaidos, susijusios su sportu, nėra vienintelės. Ieškovė viena išlaiko vaiką nuo 2017 metų, stengiasi užtikrinti būtinųjų kasdienių vaiko poreikių tenkinimą, ieškinyje teismui nurodė, kad vaikas pageidautų lankyti taip pat ir kitus užsiėmimus, tačiau vienai ieškovei tenkinti vaiko poreikius yra didelė finansinė našta, o tai reiškia, kad jei teismas būtų atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus ir būtų priteisęs išlaikymo dydį, iš kurio būtų galima patenkinti taip pat ir vaiko poreikius laisvalaikiui, tie poreikiai būtų patenkinti. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas, turėjęs įstatymų bei teismų praktikos suformuotą pareigą dėl išlaikymo dydžio spręsti pagal konkrečią vaiko situaciją, įvertinant jo individualius poreikius, to nepadarė, nevertindamas vaiko specialių (individualių) poreikių, priėmė nepagrįstą sprendimą, o šių poreikių tenkinimo išlaidas perkeldamas vienai ieškovei iš esmės perkėlė jai didesniąją dalį išlaikymo naštos.
1.2. Teismas, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties, išvis nevertino aplinkybių, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta, tam be abejonės reikalingos laiko bei energijos sąnaudos, ieškovė viena užtikrina vaiko teisę į būstą, ieškovė turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, turėjo vertinti ir atsakovo elgesį, siekiant uždirbti pajamas ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas vengė į bylą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, ir, kaip nurodė pats teismas skundžiamame sprendime, nors buvo teismo įpareigotas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie dabartinę savo darbo vietą ar einamas pareigas, turimą nekilnojamąjį turtą bei kitus aktyvus (santaupas, akcijas ar pan.). Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad jam nėra žinoma, ką dirba atsakovas, kokias užima pareigas, kokios yra atsakovo pajamos iš darbinės veiklos. Ieškovė savo iniciatyva pateikė teismui įrodymus apie tai, kad, kaip nurodo pats atsakovas savo atsiliepime, jis nuo 2010 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. išlaikė nepilnametę dukterį. Atsakovo turtinė padėtis buvo labai gera, jis buvo ir yra žinomas regiono verslininkas, o 2013 m. tapo (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos per mėnesį nurodytu laikotarpiu siekė 8 880 Eur, o kartu su skiriamomis papildomomis lėšomis (duomenys neskelbtini) veiklai – 12 099 Eur / mėn., t. y. 145 188 Eur per metus. Kadangi ši informacija yra viešai skelbiama, ieškovė pateikė į bylą dokumento kopiją iš (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, kad atsakovo pajamos 2014 m. buvo 115 299 Eur, taip pat (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kokios yra (duomenys neskelbtini) pajamos bei gaunamos privilegijos, (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija, kad (duomenys neskelbtini) A. M. priklauso 145 188 Eur išmokų per metus pagal jo užimamas pareigas. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė fakto, kad pateikti duomenys yra būtent apie atsakovą, pripažino, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, rėmėsi išimtinai tik 2017–2019 metų deklaracijomis, pagal kurias atsakovas teigė uždirbęs apie 11 000 Eur per metus. Atsakovas skolinių įsipareigojimų neturi, kur dirba ir kokios jo gaunamos pajamos, duomenų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų apie banko sąskaitose turimas santaupas. Ši aplinkybė byloje buvo labai svarbi, nes vertinant atsakovo socialinę padėtį bei praeityje gautas pajamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paskutiniais metais jos drastiškai sumažėjo, ieškovė rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas gyvena iš turimų gausių santaupų (todėl dirbti ir gauti pajamų iš darbinės veiklos jam net nėra poreikio); atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nors pažymą apie registruotą kilnojamąjį (automobilius) teismui pateikė.
1.3. Teismas, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, pagal kurią visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, taip pat išaiškinimu, kad, remiantis contra spoliatorem prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
1.4. Spręsdamas dėl išmokų šeimai (vyriausybės taikomos paramos) teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos is?moku? vaikams i?statymo 6 straipsnio 1 dali?, ieškovė gauna valstybės paramą – 70 Eur / mėn. Pažymėtina, kad remiantis to paties įstatymo 2 straipsniu, įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims: Lietuvos Respublikos piliečiams arba užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad išmokos pagal šį įstatymą yra mokamos tik asmenims, mokantiems socialinio draudimo mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, teisę į šią paramą turi tik viena ieškovė, kaip asmuo, gyvenantis ir dirbantis Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu atsakovas, kuris nėra nei Lietuvos Respublikos pilietis, nei nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi teisės į įstatyme numatytą lengvatą, todėl nėra jokio pagrindo, nustačius vaiko išlaikymui reikalingą dydį, iš jo atimti Vyriausybės kaip paramą šeimai mokamus 70 Eur / mėn., nes taip yra nepagrįstai sumažinama iš atsakovo priteistina išlaikymo suma, tokiu būdu palengvinant išlaikymo naštą atsakovui. Įstatymo tikslas yra palengvinti vaikų išlaikymo naštą įstatyme apibrėžtiems subjektams, šiuo atveju – ieškovei. Atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) šeimos teisę taip pat turi teisę į išmokas (paramą šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus), jokių duomenų, kad būtų tos paramos atsisakęs atsakovas į bylą nepateikė, taigi galimai susidarė tokia situacija, kad atsakovas neteisėtai naudojasi dviejų valstybių (Lietuvos ir (duomenys neskelbtini)) finansine parama, o teismas 70 Eur / mėn. socialinę lengvatą padalindamas ir atsakovui, ne tik nepagrįstai palengvino atsakovui išlaikymo naštą bet ir perkėlė ant ieškovės didesnę išlaikymo naštą, kitaip tariant ieškovė neteko teisės į 35 Eur (70 Eur : 2 = 35) jai skirtos valstybės paramos.
1.5. Išsprendus klausimą dėl išlaikymo dydžio per mėnesį priteisimo, perskaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimo dydis. Ieškovė prašo apeliacinės teismo nemažinti išlaikymo per mėnesį dydžio už praėjusius 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Sutiktina, kad ne visi ieškinyje nurodyti individualieji poreikiai egzistavo 2017–2020 metais, tačiau tuo laikotarpiu atsakovui teko didesnė išlaikymo našta dėl ieškovės prarasto gebėjimo dirbti (nedarbingumo). Ieškovė pateikė teismui dokumentus, kad 2018 m. birželio mėnesį jį patyrė sunkią traumą, nedirbo ir nevaikščiojo 6 mėnesius, negavo jokių pajamų, nes nebuvo įgijusi stažo ligos išmokai gauti; tam, kad galėtų išgyventi pati ir tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovė buvo priversta skolintis iš fizinių asmenų (bendra paskolų suma siekė apie 10 000 Eur), beveik visas paskolas ieškovė jau yra atidavusi kartu su 5 proc. kompensuojamomis palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tuo laikotarpiu neturėjo galimybės gauti pajamų ir negalėjo išlaikyti nepilnamečio vaiko, ieškovė prašo teismą pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. vaiko išlaikymo našta teko vienam atsakovui, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 13 500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, tinkamai bei teisingai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus bei iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.
2.2. Ieškovė nepagrindė reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio, jo neįrodinėjo ir neįrodė. Ieškovė jokių objektyvių įrodymų, kad ji vaiko išlaikymui skirtų 750 Eur ir toks jis būtų reikalingas, nepateikė. Ieškovė savo teiginius grindžia tik nepagrįstais, subjektyviais, toli nuo objektyvios situacijos nukrypstančiais paaiškinimais. Vien suinteresuoto asmens paaiškinimai, esant ginčui, negali būti pagrindu teisingam ir objektyviam teismo sprendimui pagrįsti. Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nebuvo analizuota nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje būtų atskirai išskiriami ir analizuojami ieškovės pavadinti specialieji poreikiai ir daromos kokios nors reikšmingos išvados dėl to. Teismų praktikoje analizuojami ir tiriami bendri visi vaiko poreikiai ir reikalingos išlaidos jiems, pagal tokią analizę daroma išvada dėl bendros (absoliučios) išlaikymo sumos. Nėra tokių kriterijų, kad egzistuotų kažkokie atskiri, aukštesni už kitus kriterijai ir jie būtų skaičiuojami papildomai nuo atskirai neįrodinėtinos MMA. Todėl apeliacinis skundas iš esmės grįstas šia teisiškai nepagrįsta prielaida apie teisiškai reikšmingas aplinkybes (jų apimtį) yra nepagrįstas ir vien dėl to atmestinas. Vien ieškovės pateikta poreikių lentelė, jos tariamų išlaidų deklaravimas, nėra pagrindas objektyviam teismo sprendimui priimti. Be to, kokie poreikiai yra specialūs yra apibrėžti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnyje. Ieškovės nurodyti mergaitės poreikiai į juos nepatenka ir net nėra į juos panašūs. Atsakovas nesutinka su dukros poreikių paskaičiavimo lentele, kadangi kai kurios išlaidos yra akivaizdžiai padidintos (užkeltos). Atsakovo manymu, visos išlaikymo lentelėje nurodytos sumos yra užkeltos apie 30 procentų ir daugiau, o kai kurios išlaidos (jų poreikis kasmet) apskritai kelia abejonių. Pavyzdžiui, išlaidos maistui namuose (200 Eur), kai dukra net 20-21 dieną per mėnesį valgo pietus mokykloje, už ką nurodyta, kad atskirai mokama; kasmet perkami laikrodžiai, kanceliarinės prekės kasmet 144 Eur, kasmet perkami komplektai batų ir striukių, drabužių, kurie visi atsižvelgiant į jos amžių kasmet neturėtų būti išaugami; higienos prekės po 15 Eur kiekvieną mėnesį, o kasmet net 180 Eur ir kt.; dėl nurodyto poreikio akinių rėmeliams, lęšiams ir kt. priemonėms kasmet po 480 Eur taip pat kyla didelių abejonių; nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad net ir mokant už privačias medicinines, grožio paslaugas dukrai išleidžiami 360 Eur aknės gydymui ir būtų reikalingos privačios logopedo paslaugos, per metus siekiančios net 960 Eur (pateiktas tik vienas kvitas per visą bylos laikotarpį apie logopedui sumokėtus 60 Eur); nėra kitų įrodymų, kad pagal poreikių lentelę tokios išlaidos ar net panašios joms (beje ir toms, kurias priteisė teismas) būtų patiriamos.
2.3. Nepagrįstai skunde teigiama, kad seborėjiniam dermatitui gydyti, vaiko trumparegystei (akiniams, lęšiams), kalbos raidos sutrikimui, dantų būklei palaikyti reikalinga per mėnesį 220 Eur suma (papildomai prie MMA), kadangi ieškovė neįrodė šios sumos pagrįstumo, taip pat neįrodė, kad ji tokias išlaidas ar net panašias į jas, realiai patiria. Ieškovės ranka rašyti komentarai dėl išlaidų yra kūrybiniai (klaidinantys) ir nukrypstantys nuo realių rašytiniuose įrodymuose atspindėtų faktų. Ieškovės teiginiai, paaiškinimai yra hiperbolizuoti ir prasilenkiantys su tikrove. Ieškovė turi ne tik nurodyti, bet ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu.
2.4. Ieškovė logopedo poreikį grindžia tik bendrais skelbimais apie tai, kokias paslaugas teikia logopedai, taip pat viena privataus logopedo rekomendacija apie poreikį jo paslaugoms, taip pat vienu kvitu, kad per visą laikotarpį ieškovė logopedui yra sumokėjusi 60 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip mergaitei sekasi lietuvių kalba mokykloje ir ar realiai egzistuoja dvikalbystės kalbos problema. Nepateikė duomenų, kad moka už privataus logopedo paslaugas, priešingai pripažįsta, kad dukra logopedą lankė 2 metus mokykloje. Tačiau, kaip bebūtų, teismo nustatytas išlaikymo poreikis vaikui visiškai padengia ir privačias logopedo išlaidas. Dvikalbystė ir galimi sunkumai mergaitei gali būti vertinami kaip išimtinai ieškovės atliktų veiksmų pasekmė pakeičiant dukros nuolatinę gyvenamą vietą ir sutrikdant jos normalią raidą. Teismų praktikoje pažymima, kad vienam iš tėvų nusprendus be kito tėvo sutikimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamą vietą padidėjusios dėl to išlaidos (pragyvenimo lygis) turėtų atitekti tokį sprendimą ir veiksmą atlikusiam tėvui. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad privačios mokamos medicinos paslaugos negali būti laikomos būtinu išlaikymu. Atsakovo manymu, sąžiningas ir protingas asmuo nepirks brangaus Apple nešiojamojo kompiuterio už maždaug 1 250 Eur, nesinuomos buto (duomenys neskelbtini), nemokės kas mėnesį už telefonus (duomenys neskelbtini) 42 Eur ir kt., bet apmokės vaikui reikalingas išlaidas dėl seborėjinio dermatito ir pan., jeigu tokios išlaidos tikrai reikalingos. Ginčo atveju perkami brangūs daiktai, tenkinami daugiau nei vidutiniai poreikiai, tačiau dėl vaiko išlaidų įrodymo (pagrįstumo) teigiama, kad jų patirti visų negali, nes kaltas tėvas (nuo kurio dukra pačios ieškovės buvo atskirta), neteikia išlaikymo. Ieškovė neatėjo nei į vieną teismo posėdį ir neprisiekė teismui duodama savo parodymus (paaiškinimus) žodžiu teisme, nežiūrint į tai, kad teismas ginčo aplinkybėmis pagrįstai atkreipė dėmesį į būtiną (reikalingą) jos dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu. Taigi byloje esant tik ieškovės rašytiniams paaiškinimais per atstovę, (duomenys neskelbtini), teigti esant įrodytomis aplinkybėms, kurioms patvirtinti reikia konkrečių rašytinių įrodymų, didesniam nei vidutiniam įsitikinimo lygiui konstatuoti, teigti ieškovės nurodytas aplinkybes esant įrodytomis, nėra jokio pagrindo.
2.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas vengė į bylą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti, ką pateikė ir galėjo pateikti, kas byloje yra teisiškai reikšminga, kokie duomenys pateikiami sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo atstovas paaiškino, ką galėjo paaiškinti. Atsakovo atstovas nežinojo, todėl negalėjo paaiškinti, ką šiuo metu dirba atsakovas, šiam klausimui jis neteikė didelės reikšmės, kadangi įrodymai dėl atsakovo pajamų – oficialios deklaracijos už visą teismo paprašytą laikotarpį buvo pateiktos. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vertinamos asmens (tėvo) gaunamos pajamos, o ne jo einamos pareigos, nes tokia yra materialinė teisės norma, tokios aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos. Atsakovas paaiškino, kad jis neturi jokių įmonių akcijų – kažkokių papildomų įrodymų tokiam faktui pagrįsti pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir negalėjo pateikti. Atsakovas nuosekliai tvirtino, kad neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių – dėl transporto priemonių tokį išrašą pateikė, nes nesunku jį gauti (duomenys neskelbtini), o dėl nekilnojamojo turto – kadangi sudėtinga tokį dokumentą gauti, tai nurodė paaiškinimo forma. Lietuvoje galimi gauti dokumentai nėra tapatūs (duomenys neskelbtini) išduodamiems, galimiems gauti. Todėl teismas į tai formaliai žiūrėti neturėtų. Ieškovė puikiai moka (duomenys neskelbtini) kalbą, todėl galėjo įrodinėti priešingas aplinkybes.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodyta contra spoliatorem taisyklė ginčo atveju negali būti taikoma. Ji taikoma išimtiniais atvejais. Nagrinėjamas atvejis toks nėra. Jeigu atsakovas nepateiktų oficialių duomenų apie savo pajamas, gal ir būtų galima svarstyti apie šios taisyklės taikymą. Tačiau ginčo atveju atsakovas pateikė visas savo deklaracijas, teiktas (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai apie jo gautas pajamas. Beje, tokius pat duomenis, deklaracijas pateikė ir ieškovė. Pagal ieškovės pateiktus duomenis (kai kurias išlaidas) matyti, kad ji gyvena geriau nei atspindi jos deklaracijos. Apeliantės pateiktas straipsnis iš (duomenys neskelbtini) nėra išverstas į lietuvių kalbą, tik atskiri epizodai. Todėl skunde nurodytais skaičiais, interpretacijomis ir skaičiavimais nereikėtų vadovautis, nes jie nėra pagrįsti ir teisingi. Be to, laikraščio straipsnis ir duomenys yra 2013–2015 metų. Atsakovas byloje neneigė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu jo pajamos buvo didesnės, bet jau daugelį metų jis tokiu nėra, jis nebėra (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatė teismas, teisiškai reikšmingos yra pajamos, kurias atsakovas gauna šiuo metu, nes išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis yra orientuotas į ateitį. Visus teisiškai reikšmingus duomenis teismas išreikalavo ir įvertino. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėti iš esmės yra vienoda, kadangi pagal pateiktus oficialius ir tiesiogiai šią aplinkybę atspindinčius duomenis, taip ir yra.
2.7. Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad jai tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta, kadangi būtent ieškovė atskyrė dukrą nuo tėvo, nuo susiformavusios jos socialinės aplinkos (duomenys neskelbtini) – gyvenamosios vietos, draugų, valstybės įstaigų ir institucijų, mokyklos, kurią ji ne vienus metus lankė (duomenys neskelbtini). Be tėvo sutikimo pakeitė dukros nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeisdama jos interesus. Ieškovei pateikus ieškinį dėl išlaikymo mokėjimo, atsakovas ir jo giminaičiai keliskart bandė susisiekti su ja, siekė susitarti dėl su vaiku susijusių klausimų, įskaitant jo gyvenamąją vietą, bendravimo su tėvu tvarką ir kt. Tačiau ieškovė niekada neatsiliepė telefonu ir net neperskambino atsakovui. Pastaruosius keletą metų atsakovas apskritai neturėjo jokių žinių apie savo dukrą. Atsakovas taip pat nori kasdien rūpintis ir prižiūrėti dukrą, bet motina to neleidžia ir per prievartą jis to daryti nenorintis, nes nėra toks žmogus. Atsakovas nėra linkęs ilgus metus bylinėtis teismuose su ieškove, (duomenys neskelbtini), juolab, kad jo supratimu, Lietuvos teismai jo kaip užsieniečio šeimos klausimais gali ir neišgirsti, nesuprasti. Atsakovas tiki, kad dukra ateityje situaciją vertins objektyviai, jo paramos, pagalbos paprašys, kai jai reikės, ir jis kuo galės, jai padės.
2.8. Ieškovė neturi teisės į įsiskolinimo priteisimą iš atsakovo. Išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimas pagal kriterijus, galiojančius šiuo metu, nebūtų pagrįstas ir teisingas vertinant anksčiau buvusius metus ir išlaidas. Juo labiau, kad ir kainos prieš 3 – 5 metus buvo daug mažesnės (MMA 2017 m. siekė 380 Eur, 2018 m. 400 Eur, 2019 m. 430 Eur). Nors atsakovas apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundė, tačiau, jo nuomone, sprendžiant dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo, į tai turėtų būti atsižvelgiama. To reikalauja teisingumo, protingumo principai. Ginčo atveju teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metų įsiskolinimo laikotarpį, nenustatinėjo ar išlaikymo dydis proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, dėl šių teisiškai reikšmingų retrospektyvių aplinkybių, argumentų bei įrodymų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Ieškovė įrodymų, kad ji nedirbo ir nevaikščiojo visus 6 mėnesius, nepateikė (ji buvo hospitalizuota 18 dienų). Pateikti duomenys patvirtina, kad dėl traumos ieškovė turėjo laikinų sunkumų, išgyvenimų, tačiau jie nepatvirtina, jog ji buvo praradusi darbingumą, nevaikščiojo ir nedirbo net 6 mėnesius. Todėl vien šia neįrodyta aplinkybe grindžiama apeliacinio skundo dalis dėl per mažo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio yra nepagrįsta. Apeliantei neįvykdant savo procesinės pareigos pagrįsti teisiškai reikšmingas aplinkybes įsiskolinimo dydžio klausimu, jos apeliacinis skundas atmestinas.
2.9. Nors teismas 9 360 Eur išlaikymo įsiskolinimą priteisė šalių dukrai, tačiau kreditorius pagal tokią prievolę yra pati ieškovė, atitinkamai, atsižvelgiant į tai, turi būti sprendžiama dėl tokio įsiskolinimo priteisimo ir skaičiavimo ieškovei. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio taip pat reikšminga, kad dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų buvo pakeista dukros nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko laikymas ne nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje be vaiko tėvo sutikimo, jo negrąžinimas į kilmės šalį, esant bendrai tėvų globai, pažeidžia vaiko tėvo globos teises ir yra neteisėtas pagal Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, jos 3 straipsnį. Ieškovė pažeisdama dukros bei tėvo teises ir interesus, taip pat minėtas Hagos konvencijos, Briuselis II-bis (ES Reglamento 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo) nuostatas, pakeitusi dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ir neteisėtai ją laikydama Lietuvoje, neleisdama tėvui palaikyti ryšio su dukra, nespręsdama klausimo dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų ir bendravimo su tėvu tvarkos užtikrinimo, t. y. prisiėmusi tokių savo neteisėtų veiksmų pasekmes, kartu prisiėmė ir visas dėl tokio neteisėto dukros perkėlimo į Lietuvą jos išlaikymo Lietuvoje išlaidas.
2.10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidinamai teigiama, kad vaiko gaunami pinigai 70 Eur mėnesiui, kaip išmoka priklauso tik pačiai ieškovei ar kad šiuos pinigus paskirstant kaip išlaikymą vaikui ji prarandanti 35 Eur valstybės paramos. Tokios interpretacijos prieštarauja įstatymui, teismų praktikai, teisingumo ir protingumo principui. Minėtos išmokos paramos subjektas yra vaikas, o ne ieškovė kaip ji bandanti save pateikti. Neturi reikšmės samprotavimai apie deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvoje ar kitur, nes išmokos subjektas yra vaikas, nežiūrint į tai, kad tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai, gyvenantys skirtingose valstybėse. Įstatymas įtvirtina tėvų lygybės principą, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, kokios pilietybės yra ar kur gyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
2.11. Apeliacinio skundo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) paramą vaikams ir teises ją gauti yra nepagrįsti. Dukra gal ir galėtų pretenduoti į tokią panašią išmoką (duomenys neskelbtini), bet ji turi gyventi (duomenys neskelbtini), deklaruoti ten savo gyvenamąją vietą, būti drausta (duomenys neskelbtini) socialiniu draudimu, turėti tai patvirtinančius (duomenys neskelbtini) dokumentus ir kt. Tačiau vienašaliu ieškovės sprendimu, be vaiko tėvo sutikimo, buvo pakeista vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (pažeidžiant jos teises ir interesus) ir ji yra Lietuvoje. Atsakovas, nors ir norėdamas, tokios paramos gauti (duomenys neskelbtini) negali, nes neturi dukros asmens tapatybės, kitų dokumentų. Ieškovės teiginiai apie paramą (duomenys neskelbtini) yra prielaidos ir neatitinka realios situacijos.
12. Institucija teikianti išvadą byloje atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
15. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydžio. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Apeliantė prašo iš atsakovo priteisti po 375 Eur per mėnesį vaikui teiktiną išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikrų vaiko poreikių nevertino kaip specialiųjų (individualių), neteisingai vertino, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda ir nepagrįstai vaiko poreikius sudarančią sumą sumažino 70 Eur valstybės vaikui mokama išmoka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais iš dalies sutinka.
16. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
17. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu 642 Eur, šiuo metu 730 Eur neatskaičius mokesčių). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais jo poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
19. Ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukros kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 750 Eur, iš jų 530 Eur sudaro išlaidos būtiniesiems kasdieniams poreikiams ir 220 Eur – specialiesiems (individualiems) poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepilnametės P. M. poreikiai yra įprastiniai ir jai reikalinga mėnesinio išlaikymo suma yra 590 Eur. Teismas nurodė, jog ieškovės kaip specialūs poreikiai įvardijami reiškiniai (odos bėrimas, dantų gedimai, logopedinės problemos, regos sutrikimai) iš esmės yra būdingi daugumai tokio amžiaus vaikų, nes vaikui augant ir bręstant, priklausomai nuo jo amžiaus ir individualių savybių, gali atsirasti vienokio ar kitokio pobūdžio lokalios / laikinos sveikatos problemos (t. y. dantų gedimai, poreikis lankytis pas logopedą ar kokį nors kitą specialistą, poreikis nešioti akinius ar kitas spec. priemones (pvz. dantų breketus), ar pan.). Tačiau tokios lokalios / laikinos sveikatos problemos negali būti pripažįstamos specialiais poreikiais, reikalaujančiais nuolatinių ir didelių finansinių išlaidų, kas savaime lemtų didesnės mėnesinio išlaikymo sumos vaikui reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 metais šalių dukrai yra diagnozuota miopija (trumparegystė), jai reikalingi korekciniai akiniai su rėmais, kurie, apeliantės aiškinimu, keičiami kasmet (jų kaina 137,5 Eur per metus arba 11,45 Eur per mėnesį) Kadangi mergaitė sportuoja (žaidžia tinklinį), jai kartą per mėnesį būtina pirkti kontaktinius lęšius, kurių kaina yra apie 15 Eur. Iš viso šios papildomos išlaidos per mėnesį sudaro 26,45 Eur. Rašytiniai įrodymai ir nuotraukos taip pat patvirtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo mergaitei prasidėjo odos problemos (aknė, seborėjinis dermatitas), kurių gydymui reikalingos dermatologų konsultacijos (2 kartus per metus, 40,00 Eur konsultacijos kaina, 25,00 Eur kraujo tyrimai, 5,41 Eur/mėn.), gydymas pagal nustatytą schemą, atitinkami medikamentai ir kosmetinės priemonės (šampūnas „Nizoral“ 40 Eur/mėn., gydantys šampūnai „Bioderma Node DS“ bei „Babe“ (30 Eur/mėn.), „Bioderma Sensibio“ kremas (5 Eur/mėn.), vaistas aknei gydyti (20 Eur/mėn.), speciali gydomoji prausimosi želė („Ducray Keracnyl“, 14,00 Eur/vnt. ) bei gydomasis („Bioderma Sensitive“) ir apsauginis („La Roche-Posay“, 17,99 Eur/vnt.) – 15 Eur/mėn. Šių ligų gydymui ir odos priežiūrai per mėnesį išleidžiama apie 115,41 Eur. Taip pat byloje yra pateikti įrodymai, kad mergaitei nustatyti kalbos vystymosi sutrikimai dėl dvikalbystės. Kaip nurodo apeliantė, mokykloje lankyti logopedo užsiėmimai nepadėjo vaikui įveikti turimų kalbos problemų – mokyklos logopedo programa yra sudaryta lietuviškai kalbantiems vaikams ir neatitiko dvikalbio vaiko šnekamosios kalbos poreikių, todėl buvo būtina kreiptis individualios pagalbos į privatų logopedą, nes valstybė neteikia pagal šį individualų poreikį specializuotos nemokamos pagalbos. Ši pagalba yra būtina, nes kalbos raidos sutrikimas veikia ir veiks ateityje vaiko mokymosi rezultatus. Logopedas rekomendavo mažiausiai 2 užsiėmimų per savaitę kursą metams, vieno užsiėmimo kaina 15 Eur. Logopedo paslaugas per mėnesį sudaro 4 savaitės po 2 užsiėmimus – 8 užsiėmimai/mėn., o tai yra 120 Eur/mėn. (8x15 Eur = 120 Eur). Apeliantė taip pat nurodė, jog iš prigimties yra prasta mergaitės dantų būklė, tačiau pagal pateiktus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, jog šios sveikatos problemos nėra pagrindo laikyti specialiuoju poreikiu, nes tai yra bendro pobūdžio laikina problema, kuri greitai išgydoma ir nesitęsia ilgą laiką. Ieškovė taip pat nurodo, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), treniruojasi mergaičių tinklinio pažengusiųjų grupėje. Kadangi treniruotės vyksta keturis kartus per savaitę, vaikui reikalingas ne vienas treniruočių aprangos komplektas, yra perkamos sporto uniformos, tėvų lėšomis vaikai vyksta į varžybas, čempionatus. Pagal pateiktą poreikių lentelę šios išlaidos per mėnesį sudaro apie 35 Eur.
21. Taigi, nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių dukrai yra diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, kurių gydymas reikalauja daugiau pastangų ir išlaidų, nei būtų tokių sveikatos problemų neturinčio vaiko atveju, taip pat mergaitė intensyviai sportuoja (žaidžia pažengusiųjų tinklinio grupėje), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių nepilnametis vaikas turi specialių (individualių) poreikių, kurių patenkinimui reikalingos papildomos išlaidos.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ankstesniuose nutarties punktuose, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaidų vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti suma yra nepakankama ir neužtikrina, kad būtų visapusiškai patenkinti ne tik būtinieji baziniai, bet ir specialieji vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, taikomą gydymą, į tai, kad vaikas užsiima sportine veikla, taip pat į tai, kad kai kurios pirmiau nurodytos išlaidos ieškovės yra užaukštintos ir neįrodytos, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti pirmosios instancijos teismo nustatyta 590 Eur suma per mėnesį padidintina 80 Eur, t. y. iki 670 Eur. Nesutikdamas dėl, jo manymu, nerealių dukters poreikių, atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, savo skaičiavimų, patvirtinančių, jo manymu, vaikui reikalingą mažesnę šių išlaidų sumą. Suprantama, kad tiksliai pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais nėra objektyviai įmanoma, tačiau atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų dydžio pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos dukros interesų naudai.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Remiantis šiuo aiškinimu neturi esminės reikšmės, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Italijos Respublikos pilietis, nes minėta išmoka bet kuriuo atveju turi būti naudojama vaiko poreikių tenkinimui. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Tuo remiantis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai priteistino išlaikymo sumą sumažino pagal įstatymą šalių dukrai mokama 70 Eur dydžio išmoka. Kadangi 21 nutarties punkte apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog mėnesiniams būtiniesiems ir individualiems vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 670 Eur suma, todėl, vadovaujantis paminėta kasacine praktika, ši suma yra mažinama gaunamos valstybės išmokos dydžiu ir konstatuojama, kad abiejų tėvų teiktinas P. M. išlaikymo dydis yra 600 Eur.
24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, padarė išvadą, jog ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Apeliantė su tokia išvada nesutinka, nurodo, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta. Ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas iš profesinės veiklos buvo ribotos, nes dėl Vyriausybės taikytų ribojimų karantino metu priemonių, organizavus nuotolinį ugdymą pradinių klasių vaikams, ieškovė laikotarpiais 2020 m. kovo –birželio mėn. bei 2021 m. sausio – gegužės mėn. buvo laikinai nedarbinga kad galėtų prižiūrėti vaiką, jam mokantis iš namų. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai vengė į bylą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas).
27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus tiek apie ieškovės, tiek ir apie atsakovo turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė ir atsakovas privalo savo dukrai teikti išlaikymą vienoda apimtimi. Apeliantė pagrįstai teigia, kad, kai nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jai tenka didesnė, nei atsakovui, vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, nors buvo teismo įpareigotas, tačiau nepateikė išsamių duomenų apie dabartinę savo darbo vietą ar einamas pareigas, turimą nekilnojamąjį turtą bei kitus aktyvus (santaupas, akcijas ar pan.). Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis buvo/yra verslininkas, o 2013 – 2014 m. tapo (duomenys neskelbtini), kurio 2014 m. gaunamos pajamos buvo 115 299 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
28. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir konstatuoti, kad atsakovas turi pareigą teikti didesnį, negu ieškovė, išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegija atmeta nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovė, be atsakovo sutikimo pakeitusi dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ir neteisėtai ją parvežusi į Lietuvą, turi prisiimti visas dėl neteisėto dukros perkėlimo jos išlaikymo Lietuvoje išlaidas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų ėmęsis aktyvių teisinių veiksmų dėl dukros sugrąžinimo į (duomenys neskelbtini), todėl tokiu elgesiu iš esmės leido suprasti, kad sutinka su jos perkėlimu gyventi į Lietuvą. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vaiko tėvų turtinę padėtį ir abejones dėl tikrosios tėvo turtinės padėties vertindama vaiko naudai, nustačiusi, kad vaiko poreikiams tenkinti būtina suma sudaro 600 Eur, atsižvelgdama į tai, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai vienai tenka kasdienio rūpesčio našta, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, nukrypdama nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą didina iki 375 Eur per mėnesį (CK 3.201 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 375 Eur suma, atsižvelgiant į bendrą Lietuvos valstybės ekonominę situaciją ir kainų lygį, laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei ir proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
30. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 9 360 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį (260 Eur x 36 mėn.). Apeliantė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir prašo priteisti 13 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą (375 Eur x 36 mėn.). Ieškovė pripažįsta, kad ne visi ieškinyje nurodyti individualieji vaiko poreikiai egzistavo 2017 – 2020 metais, tačiau nurodo, jog 2018 m. birželio mėnesį jį patyrė sunkią traumą, nedirbo ir nevaikščiojo 6 mėnesius, negavo jokių pajamų, todėl tam, kad galėtų išgyventi pati ir tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius, buvo priversta skolintis iš fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu ji neturėjo galimybės gauti pajamų ir negalėjo išlaikyti nepilnamečio vaiko, ieškovė prašo teismą pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. vaiko išlaikymo našta teko vienam atsakovui ir priteisti iš atsakovo nepilnametei P. M. 13 500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
31. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis.). Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 14 d., todėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. Teisėjų kolegija pritaria atsakovui, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu šalių dukra specialiųjų poreikių dėl sveikatos neturėjo, logopedo užsiėmimus lankė mokymo įstaigoje, nėra pateikta įrodymų dėl mergaitės sportinės veiklos tuo laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad tada nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgiant ir į jaunesnį vaiko amžių, buvo mažesni nei šiuo metu. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji 2018 metais 6 mėnesius dėl patirtos traumos negalėjo vaikščioti ir dirbti, nėra įrodyta. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimas dėl patirtos traumos jai buvo išduotas nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. liepos 5 d., taip pat kad ji dėl šios traumos buvo hospitalizuota nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pusę metų negalėjo dirbti ir vaiko išlaikymo našta teko vienam atsakovui. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas 9 360 Eur išlaikymo įsiskolinimas (260 Eur x 36 mėn.) yra pagrįstas ir atitinka tuo metu buvusius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 375 Eur per mėnesį. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. 70 proc. apimtimi, tačiau apeliacinėje instancijoje sprendimą iš dalies pakeitus ir vaikui priteistą išlaikymą padidinus nuo 260 Eur iki 375 Eur, t. y. šį reikalavimą patenkinus 100 proc., patenkinta reikalavimų dalis sudaro 84,66 proc.: 1) reikalavimas dėl 375 Eur išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc., 2) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 69,33 proc., 100 proc. + 69,33 proc. / 2 = 84,66 proc. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 630 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ieškovės reikalavimų dydį, ieškovei D. M. iš atsakovo A. M. priteistina 2 226,56 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
34. Pakeitus teismo sprendimo dalį ir priteistą išlaikymą vaikui padidinus nuo 260 Eur iki 375 Eur (375 Eur x 12 = 4 500 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 101 Eur), o teismo sprendimo dalį dėl 9 360 Eur išlaikymo įsiskolinimo palikus nepakeistą (9 360 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 211 Eur), pirmosios instancijos teismo iš atsakovo valstybei priteistas 280 Eur žyminis mokestis padidinamas iki 312 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliantė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., nes ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai iš atsakovo priteistina ieškovei 400 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo A. M. (M.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) priteistą 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) išlaikymą nepilnametei P. M. (M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinti iki 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų).
Iš atsakovo A. M. (M.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 1 841 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 2 226,56 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 56 ct).
Iš atsakovo A. M. (M.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistą 280 Eur (dviejų šimtų eurų aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį padidinti iki 312 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M. (M.) (gimusio (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.