- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-383-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00632-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui P. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo P. B. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti dukterų U. B., gim. (data neskelbtina) ir J. B., gim. (data neskelbtina), gyvenamąją vietą su motina M. V.; 2) pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. (rajono) apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl U. B., gim. (data neskelbtina), išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo P. B., nepilnametės dukters U. B. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. (rajono) apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. B. išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo P. B., nepilnametės dukters J. B. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirti M. V. nepilnamečių dukrų U. B. ir J. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. B. abiejų nepilnamečių dukrų atžvilgiu; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašo padidinti priteistą išlaikymą, nes pabrango pragyvenimas bei padidėjo vaikų poreikiai. Prašė terminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, nes atsakovas nemoka priteisto išlaikymo, nesidomi vaikų sveikata ir auklėjimu, daro vaikams žalingą įtaką. Dėl atsakovo bendravimo su vaikais nurodė, kad sutinka iš dalies, kad atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį šeštadieniais, nepasiliekant nakvoti, nes tam nėra tinkamos atsakovo gyvenimo sąlygos. Ieškovė nesutiko, kad atsakovas su vaikais praleistų atostogas, šventes, paaiškino, kad jos šeimoje yra susiklosčiusios švenčių šventimo tradicijos, todėl vaikai turėtų šventes praleisti su ieškove, t. y. su atsakovo priešieškiniu ieškovė sutiko iš dalies.
2. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis U. B. ir J. B. priešieškinyje nurodytą tvarką, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo pajamos nepasikeitė, be to, jis pajamas gauna nereguliariai, ne visada yra darbo užsakymų ir medžiagų, jis negauna pastovaus atlyginimo, todėl ir išlaikymą moka nereguliariai. Nesutiko su tėvo valdžios apribojimu, nes vaikais rūpinasi, priteistą išlaikymą teikia pagal galimybes, nori su vaikais bendrauti dažniau, bet ieškovė neleidžia. Prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovė visiškai neduoda pasiimti vaikų.
3. Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė vaikams skirtą išlaikymą padidinti, netenkinti reikalavimo dėl tėvo valdžios terminuoto apribojimo, palaikė atsakovo reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes nėra duomenų, kad tėvas vaikais nesirūpintų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.
Esminiai teismo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su tuo sutiko, neprieštaravo, todėl nepilnamečių vaikų U. B. ir J. B. gyvenamąją vietą, teismas nustatė su motina M. V., jos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai pakito nežymiai, priteisto išlaikymo po 150 Eur šiuo momentu pakanka, nes vieno vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma, pusę šios sumos turi pareigą mokėti atsakovas, teismas nėra nustatęs kad vienas iš tėvų turėtų teikti vaikams didesnį išlaikymą. Vertindamas atsakovo galimybę teikti išlaikymą, teismas nustatė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė- jis neįgijo nekilnojamojo ar kito registruotino turto, jo gaunamos pajamos nepadidėjo. Atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas šiuo metu yra kiek apribota dėl verslui taikomų apribojimų pandemijos metu. Teismas nuomone, vaikų išlaikymui priteista suma - kiekvienam vaikui po 150 Eur, viso 300 Eur/mėn. šiuo metu yra pakankama patenkinti būtiniems vaikų poreikiams ir adekvati atsakovo gaunamoms pajamoms, todėl ieškinio reikalavimo padidinti priteistą išlaikymą netenkino.
4.3. Teismas nurodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. (rajono) apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisus iš skolininko P. B. išlaikymą jo nepilnametėms dukterims J. B. ir U. B. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kreditorė M. V. paskirta nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, t. y. uzufrukto teisė yra jau nustatyta minėtu teismo įsakymu, todėl sprendė, kad jos pakartotinai nustatinėti nėra pagrindo.
4.4. Teismas nustatė, kad vaikų auklėjimu, priežiūra, vaikų auklėjimu ikimokyklinėse įstaigose bei mokykloje atsakovas domisi, nors ir ne taip dažnai, kaip ieškovė. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad atsakovas daug ir dažnai bendrauja su dukromis telefonu, siekia pasiimti mergaites ir praleisti su jomis daugiau laiko, tačiau ieškovė to neleidžia. Ieškovės nurodytas incidentas, kuris ieškovės manymu paliudija vaikų nepriežiūrą, kai vaikai buvo nakčiai palikti pas atsakovo seserį su tos sesers vyresniais vaikais, teismo manymu paliudija būtent atsakingą atsakovo elgesį, nes vaikai buvo palikti ne vieni, o su kitais asmenimis. Ieškovės į bylą pakviesta liudytoja, dirbanti vaikų darželyje, kurį lanko šalių vaikai, iš esmės patvirtino, kad tėvas vaikais domisi, nors lankosi nedažnai, jam yra žinoma galimybė prisijungti prie vadinamojo elektroninio dienyno, šia galimybe tėvas naudojasi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.
4.5. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekilo klausimas dėl vaikų noro bendrauti su vaikais- akivaizdu, kad vaikai noriai bendrauja su tėvu tiek ryšio priemonėmis, tiek gyvai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovui turėtų būti ribojamas bendravimas su vaikais, ieškovės argumentus dėl netinkamų pas atsakovą sąlygų paneigia išvadą teikiančios institucijos pateiktas atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, be to, atsakovo gyvenamame būste ieškovė kartu su dviem mažamečiais vaikais gyveno net keletą metų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę sudaryti vaikams tinkamas buities sąlygas, reikalingas vaikų nakvynei jo gyvenamame būste. Kadangi ieškovė nepateikė galimos detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas jos pateiktus argumentus dėl nešvarių vaikų rūbelių ar pažeistos dienotvarkės laikė menkaverčiais ir nustatė atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė M. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės M. V. ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies kiek sutampa su ieškovės pateikta bendravimo tvarka atsiliepime į priešieškinį bei priteisti iš atsakovo P. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės M. V. naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas, visiškai neatitinka nepilnamečių dukrų U. B. ir J. B. interesų ir teisių. Atsakovas piktybiškai nemoka vaikams išlaikymo, nors tokias galimybes turi. Kad ir šiuo metu išvykęs į užsienį dirbti, kaip ir žadėjo paskutinio posėdžio metu, tačiau paskutinį mokėjimą ieškovė gavo spalio mėnesį 2020- metais - 200 Eurų, o šiais metais pervedė 50 Eurų dviem vaikams, ieškovei vaikų išlaikymui pinigines pašalpas perveda VSDFV.
5.2. Atsakovas nepateikė nei iš VĮ Registrų centro, nei iš VĮ Regitra duomenų apie registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tuo tarpu teismas turėdamas galimybę būti aktyvus šeimos bylose, tokių duomenų į bylą nepridėjo, todėl neaišku kuo remdamasis sprendime konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Pats atsakovas patvirtino žodžiu, kad turi nekilnojamojo turto, tai įsitikino vaiko teisių specialistai nuvykę į atsakovo gyvenamąją vietą dėl buitinių sąlygų patikrinimo. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos sutrikimų. Atsakovas leidžia sau nedirbti kelis mėnesius į metus. Taip pat teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą neįvertino aplinkybių, kad nuo priteisto išlaikymo yra praėję keletą metų ir vaikų poreikiai yra padidėję dėl vaikų amžiaus ir infliacijos bei tai, kad dukra J. B. turi specialiųjų poreikių, jai reikalingos papildomos lėšos kalbos gerinimui, mankštoms ir kt.
5.3. Ieškovė prašė savo išdėstytoje tvarkoje matytis tėvui ir dukroms be nakvynių, nes mergaitės yra mažametės atpratusios nuo tėvo, todėl nakvynės galėtų būti nustatytos vėlesniame periode. Vaikai negali likti su nakvynėmis pas atsakovą dar ir dėl to, nes tualetas pas atsakovą yra įrengtas prieangyje, nešildomose patalpose. Jose šaltuoju sezonu būna neigiama temperatūra ir naudojantis mergaitėms tualetu nešildomose patalpose, būtų padaryta žala jų sveikatai (kaip pvz. šlapimo pūslės peršalimas ir kt.), tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
5.4. Atsakovas nesidomi vaikų priežiūra, auklėjimu ir finansiškai neišlaiko vaikų, neturi socialinių įgūdžių ir paprasto sąmoningumo, dėl ko jo bendravimą su dukromis riboja. Atsakovas savo elgesiu daro žalingą įtaką mažametėms dukroms. Atsakovas taip pat daro žalingą poveikį vaikams, nuolat skleisdamas neigiamą informaciją apie ieškovę, kaip mamą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovės M. V. apeliacinį skundą, atsakovas P. B. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė pati nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma 300,00 Eur, todėl teismas pagrįstai ir sprendė, kad 2017-04-12 dienos teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms U. B. ir J. B. po 150,00 Eur, yra pakankamas vaikų poreikių tenkinimui ir nėra byloje konstatuotų aplinkybių, dėl ko šią išlaikymo sumą reikėtų keisti. Pati ieškovė teismui paaiškino, kad jeigu būtų mokamas išlaikymas reguliariai, užtektų išlaikymo ir po 150,00 Eur. Visi nepilnamečių vaikų poreikiai buvo įvertinti priteisiant išlaikymą 2017 metais, todėl neįrodžius šių poreikių padidėjimo, užsitęsus pandemijai, akivaizdu, kad teismas nenustatęs pagrindo pakeiti priteisto išlaikymo dydžio, ieškinį atmetė. Atsakovas išvyko į užsienį dirbti, kas tikrai nerodo jo noro nuslėpti kažkokias pajamas ir neteikti vaikams reikiamo išlaikymo, o priešingai, rodo pastangas gauti pajamų ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, nes Lietuvoje dėl pandemijos, darbo negalėjo gauti.
6.2. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau savo ieškiniu ji neįrodinėjo aplinkybių susijusių su atsakovo turtinės padėties pagerėjimu įsigijus turto po 2017 metų, todėl teismas pagrįstai šių duomenų ir nereikalavo. Esant išieškomam įsiskolinimui vaikų išlaikymo pas antstolių, tokį turtą antstolis tikrai būtų nustatęs ir nukreipęs išieškojimą į turtą. Taigi šie ieškovės apeliacinio skundo motyvai niekuo nepagrįsti ir atmestini.
6.3. Byloje buvo pateikta institucijos išvada, kad sąlygos vaikams pasilikti su nakvynę pas atsakovą yra visiškai tinkamos ir geros. Išvada teikianti institucija nenustatė vaiko teisių pažeidimo galimybių, vaikams pasilikus su atsakovu toje aplinkoje, kurioje jos ir augo. Atsakovas pateikė detalią matymosi su nepilnametėmis mergaitėmis tvarką kurią teismas ir nustatė, kadangi nebuvo byloje konstatuota jokių aplinkybių, kodėl atsakovas negalėtų bendrauti su nepilnametėmis mergaitėmis maksimaliai, su nakvynėmis, ir tokiu būdu įgyvendinti tiek vaikų teises maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, tiek ir savo tėvo teises bendrauti su vaikais. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą, kuriuo buvo prašyta laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. B. nepilnamečių dukrų U. B. ir J. B. atžvilgiu, nes nenustatė aplinkybių ieškiniui tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo padidinimo nepilnamečiams vaikams bei tenkintas atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nesutikdama su teismo sprendimu, ieškovė savo poziciją grindžia sekančiais argumentais. Pirma, jog teismas, nepadidindamas išlaikymo nepilnamečių dukrų U. B. ir J. B. naudai, nepaisė vaikų interesų, nesurinko informacijos iš viešųjų registrų apie atsakovo turtinę padėtį, taip nepagrįstai nuspęsdamas, jog ji nepasikeitė. Antra, teismas netenkino ieškovės prašomos nepilnamečių dukrų bendravimo su atsakovu tvarkos, nustatant ją be nakvynių, nes atsakovo gyvenamoji vieta nepritaikyta vaikams pasilikti su pas atsakovą su nakvynėmis. Trečia, neapribodamas laikinai tėvų valdžios atsakovui, teismas nevertino, jog atsakovas nesidomi vaikų priežiūra, auklėjimu ir finansiškai neišlaiko vaikų, neturi socialinių įgūdžių ir paprasto sąmoningumo ir tokiu savo elgesiu daro žalingą įtaką mažametėms dukroms.
Dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio
10. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo dukrų U. ir J. B. išlaikymui kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės. Atsakovas nesutiko su prašomo išlaikymo dydžio padidinimu, laikė, jog priteisto 2017 metais išlaikymo dukroms kiekvienai po 150 Eur į mėnesį pakanka. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, nurodė, kad vaikų poreikiai pakito nežymiai, dėl pandemijos vaikai negali lankyti būrelių, todėl nėra papildomų išlaidų, be to, atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, jo galimybė dirbti ir gauti pajamas šiuo metu yra apribota dėl verslui taikomų apribojimų pandemijos metu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad vaikų išlaikymui priteista suma- kiekvienam vaikui po 150 Eur, viso 300 Eur/mėn. šiuo metu yra pakankama patenkinti būtiniems vaikų poreikiams ir adekvati atsakovo gaunamoms pajamoms.
11. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl nepilnamečiams vaikams reikiamos išlaikymo sumos ir laiko, jog pirma, sprendimas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes teismas nevertino vaikų poreikiai yra padidėję dėl vaikų amžiaus ir infliacijos bei tai, kad dukra J. B. turi specialiųjų poreikių, jai reikalingos papildomos lėšos kalbos gerinimui, mankštoms ir kt. Antra, dukros auga su ieškove, kuriai ir taip tenka didesnė vaikų priežiūros kasdieninė našta. Trečia, atsakovas nededa pastangų užsidirbti didesnių pajamų.
12. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir kt.).
13. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
14. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo praktikos išaiškinimus, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog vaikų poreikiai šiai dienai pakito nežymiai, o atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad vaikai šiuo metu nelanko dėl pandemijos būrelių, todėl ieškovė nepatiria papildomų išlaidų. Kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde ieškovė, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas iki pilnametystės, todėl laikinas pandemijos periodas negali būti kriterijumi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
16. Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų poreikių sąrašus, kurie iš esmės yra identiški. Nurodo, kad vaikams išlaikyti į mėnesį reikalinga: maistui – 200,00 Eur, darželio mokestis – 50,00 Eur, išlaidos aprangai, apatiniam trikotažui, avalynei – 100,00 Eur, higienos reikmenims – 20, Eur, komunaliniams mokesčiams – 50,00 Eur, papildams, vitaminams – 20,00 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – 20,00 Eur, interneto, telefono paslaugos – 20,00 Eur, būreliams – 35,00 Eur. Viso per mėnesį ieškovė nurodė, kad kiekvienai iš dukrų reikalinga išlaikyti 500 Eur per mėnesį suma ir pusę jos – 250 Eur turėtų būti priteista iš atsakovo. Įvertinus ieškovės pateiktą vaikų poreikių sąrašą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jis nėra pakankamai pagrįstas dėl sekančių priežasčių. Pirma, ieškovė nurodo, kad abiem vaikams būreliams reikalinga 70 Eur suma į mėnesį, tačiau iš pateiktų pažymų apie lankomus būrelius ir mokėjimus už juos matyti, kad viso susidaro į mėnesį ne 70,00 Eur, o 54,00 Eur, t. y. 27 Eur (o ne 35 Eur) kiekvienam vaikui suma. Antra, išlaidos maistui, aprangai, apatiniam trikotažui, avalynei, už interneto ir telefono paslaugas, teismo nuomone, yra padidintos. Abejotina, kad ieškovė išleidžia 200 Eur kiekvienam vaikui į mėnesį sumą, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš vaikų maitinimą šiai dienai dar gauna ir darželyje, už kurį ieškovė moka. Taip pat nėra pagrįsta 100 Eur suma kiekvieną mėnesį išleidžiama vienam vaikui drabužiams, avalynei ir apatiniam trikotažui bei mokėjimams už telefoną ir internetą. Tikėtina, kad abu vaikai naudojasi ta pačia interneto paslauga namuose, už kurią atliekamas vienas bendras, o ne du atskiri mokėjimai, o išlaidos rūbams yra mažesnės, nes vaikai jų kas mėnesį neišauga ir nesudėvi. Taigi, šiuo atveju pripažintina, kad ieškovė nepagrindė iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių. Įvertinus tai, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos, skirtos vaikams yra padidintos, bei tai, jog kiekvienam vaikui yra priteistas 150 Eur iš atsakovo išlaikymas, tiek pat vaikų išlaikymui turi skirti ir ieškovė, be to, vaikams valstybė moka vaiko pinigus – nuo 2021 m. po 70,00 Eur kiekvienam vaikui, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodoma 500 Eur vienam vaikui išlaikyti suma yra bent 120-130 Eur mažesnė, o bendra skirtina 370 Eur suma į mėnesį, skirta kiekvienam 8 ir 6 metų vaikui, šiai, nutarties priėmimo dienai yra pakankama ne tik patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, bet taip pat ir skirti dėmesį vaikų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Juo labiau, pati ieškovė nurodo, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga 300,00 Eur suma.
17. Įvertinus kitą aspektą – tėvų galimybes teikti išlaikymą, t. y. šalių gaunamas pajamas ir pagrindines išlaidas, tai, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2017 m. balandžio 12 d. priteisto vaikams išlaikymo, nepasikeitė (nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, turi kitų įsiskolinimų), teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas šiuo metu yra kiek apribota dėl verslui taikomų apribojimų pandemijos metu, jo gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur /mėn., iš šios sumos 30 proc. t. y. apie 300 Eur atsakovas sumoka mokesčių, todėl disponuoja apie 700 Eur suma per mėnesį iš kurios vaikų išlaikymui priteista suma - kiekvienam vaikui po 150 Eur, viso 300 Eur/mėn. (įskaitant bendrai 140 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus) šiuo metu yra pakankama patenkinti būtiniems vaikų poreikiams ir adekvati atsakovo gaunamoms pajamoms. Tačiau, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų kuo labiau užtikrinti vaikų poreikiai, tuo labiau, jog vaikai auga ir ieškovė turi teisę dėl padidėjusių vaikų poreikių kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo (CK 3.201 straipsnis). Atsakovo nurodomos priežastys, jog dėl pandemijos galimybė dirbti ir gauti pajamas šiuo metu yra kiek apribota, negali trukti neribotą laikotarpį ir būti pateisinama priežastimi reguliariai nemokėti vaikams išlaikymo.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaikų poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
19. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad neapribodamas laikinai tėvų valdžios atsakovui, teismas nevertino, jog atsakovas nesidomi vaikų priežiūra, auklėjimu ir finansiškai neišlaiko vaikų, neturi socialinių įgūdžių ir paprasto sąmoningumo ir tokiu savo elgesiu daro žalingą įtaką mažametėms dukroms.
20. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais (ar vienu iš tėvų) prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Taigi vaiko atskyrimas nuo šeimos ar vieno iš tėvų galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje ar skyrium gyvenančių tėvų.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
22. Šio teisinio reglamentavimo, teismų praktikos išaiškinimų ir bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nenustatyta, kad mažamečių U. ir J. B. tėvas P. B. vengtų atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su vaikais, darytų jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba visiškai jais nesirūpintų. Tai yra, šiuo atveju nėra sąlygų, numatytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, kurioms esama, gali būti svarstomas klausimas dėl laikino tėvo valdžios ribojimo. Išvada teikianti institucija nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovas nesirūpintų vaikais. Pastebėtina ir į tai, kad atsakovui nebuvo teikta valstybės pagalba dėl socialinių įgūdžių stokos, vengimo ar nesugebėjimo bendrauti su vaikais, nes tokio poreikio, tiesiog nebuvo. Priešingai, atsakovas nori bendrauti ir matytis su vaikais, priešieškiniu prašė nustatyti maksimalią su vaikais bendravimo tvarką. Tai, kad atsakovas nesielgia pagal ieškovės pageidaujamą suvokimo ir elgesio modelį, nereiškia, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais ar daro jiems žalingą įtaką ir dėl to būtų pagrįstas pagrindas jam laikinai riboti tėvo valdžią. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo laikinai apriboti P. B. tėvo valdžią.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
23. Ieškovė nurodo, kad prašė savo išdėstytoje tvarkoje matytis tėvui ir dukroms be nakvynių, nes mergaitės yra mažametės atpratusios nuo tėvo, todėl nakvynės galėtų būti nustatytos vėlesniame periode. Vaikai negali likti su nakvynėmis pas atsakovą dar ir dėl to, nes tualetas pas atsakovą yra įrengtas prieangyje, nešildomose patalpose. Jose šaltuoju sezonu būna neigiama temperatūra ir naudojantis mergaitėms tualetu nešildomose patalpose, būtų padaryta žala jų sveikatai (kaip pvz. šlapimo pūslės peršalimas ir kt.), tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
24. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo turinys, jame išdėstyti tiek atsakovo, teik institucijos teikiančios išvadą, tiek teismo argumentai patvirtina, kad teismas vertino bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei padarė teisingą išvadą, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukromis tvarka atitinka ir vaikų, ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
25. Akcentuotina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
26. Tai, jog ieškovė nurodo, kad atsakovas neturi supratimo kaip bendrauti su vaikais, sąlygos vaikams pasilikti su nakvyne yra netinkamos, ir dukros yra per mažos, kad galėtų pas tėvą pasilikti, teisėjų kolegija laiko tik subjektyvia ieškovės nuomone paremta neigiamu nusistatymu prieš tėvą. Minimi ieškovės argumentai nesudaro pagrindo nusistatyti kitokią bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu atsakovu, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas.
27. Kiti ieškovės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
29. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės prašomų priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.