Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui P. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo P. B. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti dukters U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti dukters J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. V., a.k(duomenys neskelbtini) pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-583-284/2017, dėl U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo P. B., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti 2017 m. balandžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-583-284/2017, dėl J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo P. B., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis U. B. ir J. B. tvarką: darbo dienomis ir savaitgaliais: kas antrą savaitgalį dukros U. B. ir J. B. bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos); kiekvieną Motinos dieną ir ieškovės M. V. gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, dukros U. B. ir J. B. bendrauja su motina; kiekvieną Tėvo dieną ir atsakovo P. B. gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, dukros U. B. ir J. B. bendrauja su tėvu; atostogų metu: dukros U. B. ir J. B. su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaiko motiną įspėja prieš 14 dienų. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui dukras U. B. ir J. B. pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val., ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukrų U. B. ir J. B. atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; tėvas pasirūpina dukrų U. B. ir J. B. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės, priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikams susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats jas pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina. Atsakovas, P. B. praleidžia su dukromis U. B. ir J. B. 2021 metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24,25,26d.), Šv.Velykas, ieškovė M. V., praleidžia su dukromis, U. B. ir J. B., 2021 metų N. M., dukterų gimtadienius, 2022 metais atsakovas P. B. su dukromis, U. B. ir J. B., praleidžia N. M., dukterų gimtadienius, ieškovė M. V. 2022 metais su dukromis, U. B. ir J. B., praleidžia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24,25,26d.), Šv.Velykas, ir t.t. (slenkančiu grafiku iki dukterų pilnametystės). Tėvui negalint naudotis matymosi tvarka dėl darbo pobūdžio, nustatytu laiku jis su nepilnametėmis dukromis U. B. ir J. B. bendrauja telefonu, ar kitomis ryšio komunikacijos priemonėmis (Skype, FB ir/ar kitomis), o mergaičių motina įsipareigoja užtikrinti šių ryšių priemonių veikimą ir prieinamumą dukroms, matymosi tvarkoje nustatytu laiku su tėvu. Šalys viena su kita dėl matymosi su nepilnamečiais vaikais tvarkos viena su kita bendrauja telefonu, SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją kitą šalį. Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, prašė vaikams skirtą išlaikymą padidinti, netenkinti reikalavimo dėl tėvo valdžios terminuoto apribojimo, palaikė atsakovo reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes nėra duomenų, kad tėvas vaikais nesirūpintų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad U. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros (11-12, 19, 35 b.l.). U. B. ir J. B. lanko Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), mokestis už darželį kiekvienam vaikui 2018-11-01—2020-08-11 laikotarpiu buvo nuo 17,50 Eur iki 64,74 Eur per mėnesį (13-14 b.l.). P. B. 2018-11-01—2020-08-11 išlaikymą vaikams mokėjo nereguliariai, per nurodytą laikotarpį viso sumokėjo 2763,00 Eur išlaikymo (15 b.l.). I. M. V. darbo užmokestis už 2019 metus buvo 9423,33 Eur atskaičius mokesčius arba 785,28 Eur/mėn (16 b.l.). VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimais skirti vaiko išlaikymo išmoką vaikų J. B. ir U. B. išlaikymui nuspręsta paskirti teismo nustatytos 150 Eur išmokos ir skolininko P. B. mokamos išlaikymo lėšų dalies skirtumą, ne didesnį negu 1,80 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, už kurį mokama išmoka (17-18 b.l.). 2020 metais J. B. lankė darželyje mokamus krepšinio užsiėmimus, mėnesinis mokestis- 12 Eur (20 b.l.). 2017 m. balandžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-583-284/2017 iš skolininko P. B. priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukterims J. B. ir U. B. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kreditorė M. V. paskirta nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (21 b.l.). 2020-04-22 M. V. ir jos dukterų gyvenamoji vieta kartu su L. V. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) Pakruojis (23-24 b.l.). Urtė ir J. B. nuo 2019 m. spalio mėn. lankė mokamus anglų kalbos užsiėmimus vaikams, kurių kaina vienam dalyviui 11 Eur, užsiėmimai dėl karantino laikinai nevyksta (25 b.l.). U. B. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. lankė (duomenys neskelbtini) būrelį Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre, mokestis už būrelio lankymą- 5 Eur/mėn (26 b.l.). J. B. 2020 metais lankė šokių užsiėmimus, mėnesinis mokestis- 15 Eur (24 b.l.). M. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas Pakruojyje, kurio rinkos vertė pagal 2008-11-13 masinį vertinimą 32785 Eur (28-31 b.l.). J. B. darželyje nuo 2019-01-10 lanko logopedo užsiėmimus (67 b.l.). M. V. dirba papildomai pagal verslo liudijimą, gauna pajamų (70-87, 92-94 b.l.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas Šiaulių mieste, kurio rinkos vertė 22700 Eur bei automobilis (duomenys neskelbtini) (95-97 b.l.). Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, gauna pajamas (102-103 b.l.). Atsakovas siekia pasimatyti su savo vaikais, tačiau ieškovė neleidžia pasiimti vaikų, su jais pasimatyti (117-122 b.l.). Atsakovo gyvenamoje vietoje yra tinkamos sąlygos vaikams lankytis pas tėvą ir pas jį nakvoti (144-146 b.l.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su tuo sutiko, neprieštaravo, ginčo šioje dalyje nėra, todėl nepilnamečių vaikų U. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina M. V., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindė tuo, kad dukros nuo išlaikymo priteisimo momento paaugo, padidėjo jų poreikiai. Išlaikymas vaikams buvo priteistas teismo įsakymu, t.y. atsakovas neginčijo ieškovės paprašytos sumos, su ja sutiko. Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad išlaikymui skirtas lėšas atsakovas moka nereguliariai. Ieškovės paskaičiavimu šiuo metu vieno vaiko išlaikymui ji išleidžia apie 300 Eur, todėl, jei atsakovas mokėtu visą priteistą sumą reguliariai, vaikams išlaikymui pilnai užtektų. Pažymėtina, kad teikdama ieškinį teismui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę- nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau neprašė laikinai padidinti vaikams priteisto išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė akivaizdžiai siejo atsakovo teikiamą išlaikymą su atsakovo galimybe matytis su vaikais, nurodė, kad yra apie 4000 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad šiuo pandemijos metu vaikai negali lankyti jokių papildomų mokamų užsiėmimų dėl karantino, todėl nėra patiriamos ir papildomos išlaidos vaikų ugdymui ir lavinimui. Įvertinus tai, kas buvo nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas konstatuoja, kad vaikų poreikiai pakito nežymiai, priteisto išlaikymo po 150 Eur šiuo momentu pakanka, nes vieno vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma, pusę šios sumos turi pareigą mokėti atsakovas, teismas nėra nustatęs kad vienas iš tėvų turėtų teikti vaikams didesnį išlaikymą.

Vertindamas atsakovo galimybę teikti išlaikymą, teismas nustatė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė- jis neįgijo nekilnojamojo ar kito registruotino turto, jo gaunamos pajamos nepadidėjo. Atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas šiuo metu yra kiek apribota dėl verslui taikomų apribojimų pandemijos metu. Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur /mėn., iš šios sumos 30 proc. t.y. apie 300 Eur atsakovas sumoka mokesčių, todėl disponuoja apie 700 Eur suma per mėnesį. Teismas mano, kad vaikų išlaikymui priteista suma- kiekvienam vaikui po 150 Eur, viso 300 Eur/mėn šiuo metu yra pakankama patenkinti būtiniems vaikų poreikiams ir adekvati atsakovo gaunamoms pajamoms, todėl ieškinio reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą netenkintinas.

Dėl uzufrukto teisės

2017 m. balandžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-583-284/2017 priteisus iš skolininko P. B. išlaikymą jo nepilnametėms dukterims J. B. ir U. B. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kreditorė M. V. paskirta nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, t.y. uzufrukto teisė yra jau nustatyta minėtu teismo įsakymu, jos pakartotinai nustatinėti nėra pagrindo.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Reikalavimą apriboti tėvo valdžią atsakovui ieškovė grindė tuo, kad atsakovas nereguliariai moka vaikams išlaikymą ir bylos nagrinėjimo teisme metu išlaikymo įsiskolinimas yra beveik 4000 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas nesidomi vaikų priežiūra, auklėjimu, sveikata, kad iš susitikimo su atsakovu vaikai grįžta nešvariais drabužiais, mergaitės būna alkanos ir piktos, susitikimai su tėvu išbalansuoja vaikų įprastą dienos režimą, atsakovas neigiamai atsiliepia vaikams apie ieškovę.

Bylos žodinio nagrinėjimo metu bei ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad vaikų auklėjimu, priežiūra, vaikų auklėjimu ikimokyklinėse įstaigose bei mokykloje atsakovas domisi, nors ir ne taip dažnai, kaip ieškovė. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad atsakovas daug ir dažnai bendrauja su dukromis telefonu, siekia pasiimti mergaites ir praleisti su jomis daugiau laiko, tačiau ieškovė to neleidžia. Taip pat žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turi galimybę sužinoti apie vaikų mokymąsi, lankomumą ir pasiekimus iš elektroninio dienyno, kuo ir naudojasi, nes neatvykus vaikui į darželį, pamatęs tokią informaciją dienyne, atsakovas apie vaiko nelankymo priežastį teiravosi telefonu. Ieškovės nurodytas incidentas, kuris ieškovės manymu paliudija vaikų nepriežiūrą, kai vaikai buvo nakčiai palikti pas atsakovo seserį su tos sesers vyresniais vaikais, teismo manymu paliudija būtent atsakingą atsakovo elgesį, nes vaikai buvo palikti ne vieni, o su kitais asmenimis.

Ieškovės į bylą pakviesta liudytoja, dirbanti vaikų darželyje, kurį lanko šalių vaikai, iš esmės patvirtino, kad tėvas vaikais domisi, nors lankosi nedažnai, jam yra žinoma galimybė prisijungti prie vadinamojo elektroninio dienyno, šia galimybe tėvas naudojasi. Taip pat liudytoja paaiškino, kad atsakovas vieną kartą kalbėdamas su liudytoja yra neigiamai atsiliepęs apie ieškovę.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Bylos žodinio nagrinėjimo metu bei ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas siekia su vaikais bendrauti, praleisti su jais daugiau laiko, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, siekia apriboti atsakovo realų bendravimą su vaikais, sieja jį su išlaikymo teikimu, dėl įvairių priežasčių atsisako leisti atsakovui bendrauti su vaikais.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė atsakovo prašymą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaikais.

Nagrinėjamoje byloje nekilo klausimas dėl vaikų noro bendrauti su vaikais- akivaizdu, kad vaikai noriai bendrauja su tėvu tiek ryšio priemonėmis, tiek gyvai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovui turėtų būti ribojamas bendravimas su vaikais, ieškovės argumentus dėl netinkamų pas atsakovą sąlygų paneigia išvadą teikiančios institucijos pateiktas atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, be to, atsakovo gyvenamame būste ieškovė kartu su dviem mažamečiais vaikais gyveno net keletą metų, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę sudaryti vaikams tinkamas buities sąlygas, reikalingas vaikų nakvynei jo gyvenamame būste.

Ieškovė nepateikė galimos detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas jos pateiktus argumentus dėl nešvarių vaikų rūbelių ar pažeistos dienotvarkės laiko menkaverčiais, todėl nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovei paduodant ieškinį, jos prašymu žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Ieškovė už teisinę pagalbą yra sumokėjusi 500 Eur. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo sudarytų 75 Eur, nes ieškovė kreipėsi į teismą per P. I. šioje dalyje atmetus, mokėtinas žyminis mokestis valstybei 75 Eur, jis priteistinas iš ieškovės.

Atsakovas paduodamas priešieškinį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, už suteiktą teisinę pagalbą yra sumokėjęs 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio parengimą, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo minėtame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo pagrįsti, teismas jų netenkino, todėl iš jos, kaip pralaimėjusios bylos šalies, turėtų būti atsakovui priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė augina dvi nepilnametes dukras, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikams nereguliariai, todėl priteisus iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, nukentėtų nepilnamečių šalių vaikų interesai. Dėl šios aplinkybės teismas šalims bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Tenkinti priešieškinį.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. V., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo P. B., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis U. B. ir J. B. tvarką:

darbo dienomis ir savaitgaliais: kas antrą savaitgalį dukros U. B. ir J. B. bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

kiekvieną Motinos dieną ir ieškovės M. V. gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, dukros U. B. ir J. B. bendrauja su motina;

kiekvieną Tėvo dieną ir atsakovo P. B. gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, dukros U. B. ir J. B. bendrauja su tėvu;

atostogų metu dukros U. B. ir J. B. su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, vaiko motiną įspėja prieš 14 dienų. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui dukras U. B. ir J. B. pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val., ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukrų U. B. ir J. B. atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; tėvas pasirūpina dukrų U. B. ir J. B. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės, priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta.

Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikams susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikus ar nedelsiant pats jas pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Sergantį vaiką tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.

Atsakovas, P. B. praleidžia su dukromis U. B. ir J. B. 2021 metų ir kitų nelyginių metų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24,25,26 d.), Šv.Velykas, ieškovė M. V., praleidžia su dukromis, U. B. ir J. B., 2021 metų ir kitų nelyginių metų N. M., dukterų gimtadienius, 2022 metais ir kitais lyginiais metais atsakovas P. B. su dukromis, U. B. ir J. B., praleidžia N. M., dukterų gimtadienius, ieškovė, M. V., 2022 metais su dukromis, U. B. ir J. B., praleidžia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas (gruodžio 24,25,26 d.), Šv.Velykas, ir t.t. (slenkančiu grafiku iki dukterų pilnametystės).

Tėvui negalint naudotis bendravimo tvarka dėl darbo pobūdžio, nustatytu laiku jis su nepilnametėmis dukromis U. B. ir J. B. bendrauja telefonu, ar kitomis ryšio komunikacijos priemonėmis (Skype, FB ir/ar kitomis), o mergaičių motina įsipareigoja užtikrinti šių ryšių priemonių veikimą ir prieinamumą dukroms, bendravimo tvarkoje nustatytu laiku su tėvu.

Šalys viena su kita dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos viena su kita bendrauja telefonu, SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją kitą šalį.

Priteisti iš ieškovės M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.