- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-11-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00018-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- L. Č.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-606/2023
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20907-2021-6
2023 m. sausio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, Danutei Klimašauskaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-6-000018-15, atleidžiant L. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „S. O.“ LP (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), faktinis vadovas, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) mieste bei kitose Lietuvos Respublikos nenustatytose vietose vykdė komercinę veiklą – prekiavo naudotomis transporto priemonėmis įmonės „S. O.“ LP vardu, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijoje neįregistravo šios užsienio įmonės nuolatinės buveinės ir tuo tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nustatyta, kad „Registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje“; Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas“, bei 71 straipsnio 1 dalį (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija Nr. XII-1318), kurioje nurodyta, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...>“; Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad „Užsienio vieneto mokesčio bazė yra: 1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje uždirbtos tarptautinių telekomunikacijų pajamos bei 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje“, bei 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad „Pelno mokestis <...> mokamas pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <….> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, t. y., būdamas įmonės „S. O.“ LP faktinis vadovas, siekdamas nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuslėpti įmonės „S. O.“ LP vykdomą veiklą Lietuvoje ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, įmonės „S. O.“ LP vardu 2017 m. lapkričio 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė komercinio atstovavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo įmonę „S. O.“ LP įsigyjant ir parduodant automobilius. L. Č., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją G. P., kuri nesuprato jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, organizavo automobilių pardavimą, t. y. jai suradus automobilių pirkėjus internetiniuose puslapiuose, per bendravimo programėles „Watsup“, „Viber“, „Skype“, jis pateikdavo jai automobilių duomenis, kainas, įmonės „S. O.“ LP pardavimo sutartis, sąskaitas (Invoice). G. P. šiuos dokumentus, apmokėjimui reikalingus „S. O.“ LP rekvizitus, persiųsdavo pirkėjams elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba bendravimo programa „Viber“, taip pat derindavo automobilių pristatymo ir apmokėjimo klausimus, o gavus apmokėjimą, automobiliai buvo pristatyti pirkėjams į jų nurodytas vietas Lietuvoje. Dalį šių transporto priemonių L. Č. pardavė talpindamas skelbimus internetiniame automobilių pardavimo portale (duomenys neskelbtini). Įmonės „S. O.“ LP faktinis vadovas L. Č. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įsigijo 1 158 transporto priemones, iš viso už 2 673 089,94 Eur iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dalį įsigytų transporto priemonių, 462 transporto priemones už 7 215 765 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., pagal „S. O.“ LP išrašytas sąskaitas (Invoice), jis pardavė įvairiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims:
1. 2016-07-28 J. J. pagal sąskaitą Nr. 2016-07.28-02 pardavė BMW 428X1 už 13 750 Eur;
2. 2016-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 201/07/29-01 pardavė Volkswagen CC už 14 200 Eur ;
3. 2016-08-04 V. L. pagal sąskaitą Nr. 2016.08.04-02 pardavė Volkswagen Jetta už 5 000 Eur;
4. 2016-08-04 M. P. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.08-03 pardavė Chrysler už 3 000 Eur;
5. 2016-08-22 I. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.08.22-01 pardavė Volvo XC60 už 7 000 Eur;
6. 2016-08-30 V. I. pagal sąskaitą Nr. 2016.08.30-01 pardavė Audi A4 už 4 000 Eur;
7. 2016-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/08/30-01 pardavė Porsche Cayenne už 55 000 Eur;
8. 2016-09-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.09.06-01 pardavė BMW X5 už 8 000 Eur;
9. 2016-09-09 B. U. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.09-04 pardavė Honda HR-V už 7 000 Eur;
10. 2016-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.09.09-05 pardavė Dodge Caravan už 12 800 Eur;
11. 2016-09-12 B. R. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.12-01 pardavė Volkswagen CC Sport už 4 000 Eur
12. 2016-09-13 T. G. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.13-01 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
13. 2016-09-14 A. J. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.14-01 pardavė Chevrolet Volt už 4 000 Eur;
14. 2016-09-14 A. J. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.14-02 pardavė Lexus RX350 už 5 000 Eur;
15. 2016-09-16 V. Z. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.16-01 pardavė Nissan Quest už 5 000 Eur;
16. 2016-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.09.16-02 pardavė Chrysler už 4 000 Eur ;
17. 2016-09-19 D. G. pagal sąskaitą Nr. 2016/09/19-01 pardavė Mercedes-Benz GL450 už 25 100 Eur;
18. 2016-09-19 A. B. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.19-01 pardavė Suzuki Kizashi už 5 000 Eur;
19. 2016-09-23 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016.09.23-01 pardavė Volkswagen Jetta už 6 000 Eur;
20. 2016-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.09.28-01 pardavė Volkswagen Golf už 6 000 Eur;
21. 2016-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/09/29-02 pardavė Mercedes už 25 950 Eur;
22. 2016-09-30 A. Š. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.30-01 pardavė Toyota RAV4 už 6 000 Eur;
23. 2016-09-30 Z. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.30-03 pardavė BMW 535X1 už 7 000 Eur;
24. 2016-09-30 G. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.09.30-04 pardavė Ford Fusion už 5 000 Eur;
25. 2016-10-03 A. K. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.03-07 pardavė BMW X5 už 12 900 Eur;
26. 2016-10-04 M. B. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.04-03 pardavė BMW 5351 už 7 000 Eur;
27. 2016-10-06 A. K. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.07-01 pardavė Chrysler už 5 000 Eur;
28. 2016-10-06 T. B. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.06-02 pardavė Subaru Forester už 6 000 Eur;
29. 2016-10-07 G. B. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.07-03 pardavė Ford Mustang už 6 000 Eur;
30. 2016-10-07 V. J. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.10-03 pardavė Toyota Yaris už 5 750 Eur ;
31. 2016-10-10 T. G. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.07-04 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
32. 2016-10-18 V. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.18-02 pardavė BMW 3281 už 6 000 Eur;
33. 2016-10-19 P. D. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.19-01 pardavė Chevrolet Volt už 10 700 Eur;
34. 2016-10-20 I. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.20-01 pardavė Chrysler už 6 000 Eur;
35. 2016-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016.10.20-01 pardavė Chrysler už 15 750 Eur;
36. 2016-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016/10/28-04 pardavė Mercedes-Benz ML350 už 31 000 Eur;
37. 2016-10-31 J. M. pagal sąskaitą Nr. 2016.10.31-02 pardavė Honda CRV už 19 000 Eur;
38. 2016-11-03 M. J. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.03-03 pardavė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) už 7 000 Eur;
39. 2016-11-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.03-04 pardavė BMW X5 už 6 000 Eur;
40. 2016-11-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/11/03-08 pardavė Lexus RX450H už 25 000 Eur;
41. 2016-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.04-01 pardavė Volvo S60 už 5 000 Eur;
42. 2016-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.04-02 pardavė Ford Fusion už 5 000 Eur;
43. 2016-11-04 R. K. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.04-03 pardavė Dodge Grand Caravan už 8 000 Eur;
44. 2016-11-04 A. Š. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.04-04 pardavė Toyota RAV 4 už 6 000 Eur;
45. 2016-11-04 A. P. įmonei pagal sąskaitą Nr. 2016.11.04-05 pardavė Chrysler už 5 000 Eur;
46. 2016-11-07 V. N. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.07-01 pardavė Mazda 6 už 6 000 Eur;
47. 2016-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.09-01 pardavė Ford Escape SE už 5 000 Eur;
48. 2016-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.14-03 pardavė Nissan Leaf už 5 000 Eur;
49. 2016-11-15 J. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.15-02 pardavė BMW X5 už 27 200 Eur;
50. 2016-11-15 S. U. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.15-06 pardavė Volvo XC60 už 6 000 Eur;
51. 2016-11-15 S. D. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.15-07 pardavė Audi A4 už 5 000 Eur;
52. 2016-11-16 K. Š. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.16-03 pardavė Audi Q5 už 6 000 Eur;
53. 2016-11-16 V. P. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.16-05 pardavė BMW 328 už 6 000 Eur;
54. 2016-11-18 V. V. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.18-01 pardavė Volvo XC60 už 11 700 Eur;
55. 2016-11-18 L. A. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.18-03 pardavė Mercedes-Benz C250 už 7 000 Eur;
56. 2016-11-21 J. Š. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.21-01 pardavė Ford C-MAX už 7 000 Eur ;
57. 2016-11-22 T. T. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.22-02 pardavė Subaru Forester už 6 000 Eur;
58. 2016-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.11.24-01 pardavė Ford Mustang už 16 000 Eur;
59. 2016-11-24 M. K. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.24-02 pardavė Toyota Sienna už 6 000 Eur;
60. 2016-11-24 R. G. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.24-03 pardavė Honda Cr-V už 5 000 Eur;
61. 2016-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016/11/25-02 pardavė BMW X5 už 26 000 Eur;
62. 2016-11-25 G. G. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.25-02 pardavė Nissan Juke už 12 000 Eur;
63. 2016-11-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/11/28-01 pardavė BMW 328XD už 20 000 Eur;
64. 2016-11-28 V. P. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.28-01 pardavė Ford Fusion už 5 000 Eur;
65. 2016-11-29 M. I. pagal sąskaitą Nr. 2016.11.29-03 pardavė Audi A5 už 5 000 Eur;
66. 2016-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2016/12/05-01 pardavė Ford Mustang už 30 000 Eur;
67. 2016-12-05 M. M. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.05-01 pardavė Lexus RX350 už 5 000 Eur;
68. 2016-12-05 N. L. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.05-02 pardavė Lexus RX450 už 6000 Eur;
69. 2016-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/12/06-02 pardavė Toyota RAV4 už 16 000 Eur;
70. 2016-12-07 T. N. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.07-01 pardavė Mercedes-Benz C300 už 9 500 Eur;
71. 2016-12-08 P. P. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.08-01 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
72. 2016-12-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/12/09-01 pardavė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) už 65 000 Eur;
73. 2016-12-12 A. P. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.12-01 pardavė Volvo XC60 už 7 000 Eur;
74. 2016-12-12 A. M. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.12-02 pardavė Volkswagen CC Sport už 5 000 Eur;
75. 2016-12-14 U. G. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.14-02 pardavė Mercedes-Benz GL550 už 11000 Eur;
76. 2016-12-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016.12.14-08 pardavė Ford Mustang už 5 000 Eur;
77. 2016-12-15 V. L. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.15-02 pardavė Jaguar XF už 2000 Eur;
78. 2016-12-16 T. Š. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.16-01 pardavė Toyota Sienna už 23 900 Eur;
79. 2016-12-21 D. V. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.21-05 pardavė Volvo XC70 už 6 000 Eur;
80. 2016-12-27 A. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.27-03 pardavė Lexus RX350 už 6 000 Eur;
81. 2016-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/12/28-01 pardavė Porsche 911 už 29 000 Eur;
82. 2016-12-28 L. M. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.28-02 pardavė Toyota Yaris už 4 000 Eur;
83. 2016-12-28 V. N. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.28-03 pardavė Mazda 6 už 6 000 Eur;
84. 2016-12-29 Z. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.29-01 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
85. 2016-12-29 D. L. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.29-03 pardavė Subaru Forester už 6 000 Eur;
86. 2016-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2016/12/30-01 pardavė Ford Mustang už 22 000 Eur;
87. 2016-12-30 A. M. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.30-01 pardavė Toyota Scion už 6 000 Eur;
88. 2016-12-30 R. S. pagal sąskaitą Nr. 2016.12.30-02 pardavė BMW 5281 už 7 000 Eur;
89. 2017-01-03 A. V. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.03-01 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
90. 2017-01-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/01/03-01 pardavė BMW už 25 870 Eur;
91. 2017-01-10 D. G. pagal sąskaitą Nr. 2017/01/10-03 pardavė Mercedes-Benz GL450 už 35 750 Eur;
92. 2017-01-16 A. T. E. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.16-01 pardavė Lexus RX 450 už 7 000 Eur;
93. 2017-01-17 R. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/01/17-01 pardavė Audi Q5 už 25 500 Eur;
94. 2017-01-17 M. S. pagal sąskaitą Nr. 2017/01/17-02 pardavė BMW5 už 29 500 Eur;
95. 2017-01-18 A. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/01/18-01 pardavė BMW 3201 už 20 000 Eur;
96. 2017-01-19 Ž. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/01/19-01 pardavė Porsche už 29 500 Eur;
97. 2017-01-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/01/23-01 pardavė Toyota Prius už 13 700 Eur ;
98. 2017-01-23 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.01.23-02 pardavė Harley Davidson už 3 000 Eur;
99. 2017-01-23 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.01.23-03 pardavė Harley Davidson už 4000 Eur;
100. 2017-01-23 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.01.23-03 pardavė Harley Davidson už 4 500 Eur;
101. 2017-01-24 A. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.24-05 pardavė Toyota Prius už 5 000 Eur;
102. 2017-01-25 L. K. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.25-01 pardavė Mercedes-Benz už 11 000 Eur;
103. 2017-01-27 A. B. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.27-06 pardavė Nissan Rogue už 6 000 Eur;
104. 2017-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2017/01/27-02 pardavė Dodge Challenger už 15 000 Eur;
105. 2017-01-30 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.01.30-08 pardavė Honda CRV už 17 200 Eur;
106. 2017-01-31 D. G. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.31-03 pardavė Volkswagen CC Sport už 6 000 Eur ;
107. 2017-01-31 J. V. pagal sąskaitą Nr. 2017.01.31-06 pardavė BMW 3281 už 6 000 Eur;
108. 2017-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.02.01-03 pardavė Volkswagen Passat už 12 000 Eur;
109. 2017-02-01 M. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.01-05 pardavė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur;
110. 2017-02-01 V. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.01-05 pardavė Lexus RX350 už 6 000 Eur;
111. 2017-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.02.01-08 pardavė BMW 328X1 už 9 974 Eur;
112. 2017-02-01 R. V. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.01-09 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
113. 2017-02-02 V. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/02-01 pardavė Audi A8 už 36 000 Eur;
114. 2017-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/02/03-01 pardavė Lexus RX450H už 15 800 Eur;
115. 2017-02-03 R. D. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.03-04 pardavė BMW 1351 už 5 000 Eur;
116. 2017-02-03 P. L. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.03-08 pardavė Chrysler už 5 000 Eur;
117. 2017-02-06 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.02.06-01 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
118. 2017-02-06 D. M. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.06-03 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
119. 2017-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/02/07-01 pardavė LexusCT200H už 12 500 Eur;
120. 2017-02-08 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.02.08-04 pardavė Honda CR-V už 16 700 Eur;
121. 2017-02-09 Ž. P. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.09-02 pardavė BMW X5 už 5 000 Eur;
122. 2017-02-14 G. N. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.14-01 pardavė Subaru Premium už 6 000 Eur;
123. 2017-02-14 R. Ž. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/14-01 pardavė Mercedes-Benz už 17 000 Eur;
124. 2017-02-14 R. N. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/14-02 pardavė Ford už 9 800 Eur;
125. 2017-02-15 E. G. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.15-03 pardavė Chevrolet Volt už 6 000 Eur;
126. 2017-02-17 D. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.17-04 pardavė Chevrolet Volt už 5 000 Eur;
127. 2017-02-20 S. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/20-01 pardavė Audi už 28 800 Eur;
128. 2017-02-20 E. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/20-02 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
129. 2017-02-20 E. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/20-03 pardavė Ford Fiesta už 5 000 Eur;
130. 2017-02-21 E. V. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.21-02 pardavė Chrysler už 10 000 Eur;
131. 2017-02-22 P. Č. pagal sąskaitą Nr. 2017.02.22-05 pardavė BMW 3281 už 7 000 Eur;
132. 2017-02-23 E. Z. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/23-01 pardavė BMW X6M už 60 000 Eur;
133. 2017-02-24 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2017/02/24-01 pardavė Lexus RX450H už 14 500 Eur;
134. 2017-02-28 Z. P. pagal sąskaitą Nr. 2017/02/28-03 pardavė Volkswagen Jetta už 10 500 Eur;
135. 2017-02-28 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.02.28-05 pardavė Nissan Rogue SL už 16 400 Eur;
136. 2017-03-01 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.01-01 pardavė Harley Davidson už 3 000 Eur;
137. 2017-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/01-01 pardavė Mercedes-Benz S500 už 59 000 Eur;
138. 2017-03-01 J. R. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/01-02 pardavė BMW už 38 500 Eur;
139. 2017-03-01 E. N. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/01-03 pardavė Lexus už 14 800 Eur;
140. 2017-03-01 D. U. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.01-03 pardavė Audi A6 už 6 000 Eur;
141. 2017-03-02 N. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.02-04 pardavė Lexus RX350 už 6 000 Eur;
142. 2017-03-03 D. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/03-01 pardavė Jeep Cherokee už 16 000 Eur;
143. 2017-03-06 S. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/06-02 pardavė Mercedes-Benz už 24000 Eur;
144. 2017-03-06 K. D. R. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.06-02 pardavė Suzuki-Kizashi už 6500 Eur ;
145. 2017-03-06 S. A. B. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.06-03 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
146. 2017-03-07 S. L. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.07-05 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
147. 2017-03-07 R. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/07-06 pardavė Volvo XC90 už 45000 Eur;
148. 2017-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/07-07 pardavė Ford Mustang už 22 000 Eur;
149. 2017-03-09 D. L. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/09-01 pardavė BMW už 27 500 Eur;
150. 2017-03-10 K. T. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/10-01 pardavė Audi A3 už 18 000 Eur;
151. 2017-03-10 T. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/10-05 pardavė Ford Fiesta už 5 000 Eur;
152. 2017-03-13 R. B. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/13-02 pardavė BMW už 16 500 Eur;
153. 2017-03-13 D. I. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/13-03 pardavė Mercedes-Benz S550 už 30 000 Eur;
154. 2017-03-13 S. V. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/13-04 pardavė BMW 328D už 17 000 Eur;
155. 2017-03-13 V. M. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/13-10 pardavė BMW X5 už 5 000 Eur;
156. 2017-03-14 Z. U. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.14-06 pardavė Toyota Prius už 5 000 Eur;
157. 2017-03-14 K. G. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.14-09 pardavė Kia Sorento už 7 000 Eur;
158. 2017-03-14 V. P. O. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.14-10 pardavė Volkswagen Golf už 6 000 Eur;
159. 2017-03-14 A. P. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.14-12 pardavė Triumph Tiger Explore už 2 000 Eur;
160. 2017-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/15-01 pardavė Lexus NX200T už 20 000 Eur;
161. 2017-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/15-01 pardavė Mini Cooper už 18 000 Eur;
162. 2017-03-15 MB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.15-08 pardavė Harley Davidson už 3 000 Eur;
163. 2017-03-15 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.15-09 pardavė Harley Davidson už 3 000 Eur;
164. 2017-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/16-01 pardavė Nissan Leaf už 12 000 Eur;
165. 2017-03-16 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.16-04 pardavė Ford Mustang už 18 000 Eur;
166. 2017-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/20-01 pardavė Subaru Outback už 9 500 Eur;
167. 2017-03-20 A. R. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.20-01 pardavė BMW 328X1 už 12 000 Eur;
168. 2017-03-20 R. V. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.20-04 pardavė Dodge Journey už 6 000 Eur;
169. 2017-03-21 S. S. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.21-01 pardavė Nissan Leaf už 5 000 Eur;
170. 2017-03-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/21-01 pardavė Ford Mustang už 23 000 Eur;
171. 2017-03-22 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.22-09 pardavė Toyota Highlander už 29 700 Eur;
172. 2017-03-23 M. U. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/23-01 pardavė BMW X4 už 15 000 Eur;
173. 2017-03-23 T. S. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/23-02 pardavė Mercedes-Benz C400 už 20 000 Eur;
174. 2017-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/24-03 pardavė Ford Mustang už 23 000 Eur;
175. 2017-03-24 M. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/24-04 pardavė Volkswagen už 11 000 Eur;
176. 2017-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/03/27-02 pardavė Lexus RX 450 už 15 000 Eur;
177. 2017-03-27 N. M. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.27-05 pardavė Mazda 6 už 6 000 Eur;
178. 2017-03-28 A. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/28-01 pardavė Volvo už 12 000 Eur;
179. 2017-03-28 A. S. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.28-07 pardavė Harley Davidson už 2000 Eur;
180. 2017-03-28 R. L. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.28-10 pardavė Harley Davidson už 2 000 Eur;
181. 2017-03-29 I. A. pagal sąskaitą Nr. 2017/03/29-01 pardavė BMW už 20 000 Eur;
182. 2017-03-30 V. K. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.30-02 pardavė Volkswagen Jetta už 6000 Eur;
183. 2017-03-30 V. P. pagal sąskaitą Nr. 2017.03.30-04 pardavė Ford C-Max SE už 6 000 Eur;
184. 2017-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017.03.30-05 pardavė Audi Q5 už 23 250 Eur;
185. 2017-04-03 E. L. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.03-03 pardavė Subaru Outback už 6 000 Eur;
186. 2017-04-05 M. G. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/05-03 pardavė Volkswagen už 13 000 Eur;
187. 2017-04-07 J. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/07-02 pardavė Nissan už 16 000 Eur;
188. 2017-04-10 A. Š. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.10-01 pardavė Harley Davidson už 3 000 Eur;
189. 2017-04-10 B. R. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/10-01 pardavė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) už 22 000 Eur;
190. 2017-04-10 A. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/10-02 pardavė BMW už 25 000 Eur;
191. 2017-04-11 G. D. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/11-01 pardavė Toyota už 27 000 Eur;
192. 2017-04-11 T. S. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/11-02 pardavė Subaru už 8 900 Eur;
193. 2017-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/04/11-03 pardavė BMWM4 už 55 000 Eur;
194. 2017-04-11 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą Nr. 2017/04/11-04 pardavė Mercedes-Benz ML350 už 26 500 Eur;
195. 2017-04-12 A. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/12-01 pardavė Land Rover už 26 500 Eur;
196. 2017-04-12 D. P. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/12-02 pardavė Mercedes-Benz už 55 000 Eur;
197. 2017-04-12 J. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/12-04 pardavė Audi Q5 už 27 500 Eur;
198. 2017-04-13 E. R. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/13-02 pardavė Volkswagen už 20 200 Eur;
199. 2017-04-14 I. G. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/14-01 pardavė Volvo XC60 už 14 500 Eur;
200. 2017-04-14 D. Š. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/14-05 pardavė Volvo už 22 000 Eur sumą;
201. 2017-04-14 A. P. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/14-06 pardavė Porsche už 32 000 Eur;
202. 2017-04-18 E. L. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.18-01 pardavė Nissan Rogue už 6 000 Eur;
203. 2017-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/04/18-02 pardavė BMW 75 LI už 32 000 Eur ;
204. 2017-04-18 D. K. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.18-03 pardavė Ford Fusion už 5 000 Eur;
205. 2017-04-20 M. J. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/20-01 pardavė BMW už 14 000 Eur;
206. 2017-04-20 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/04/20-05 pardavė Chrysler už 12 000 Eur;
207. 2017-04-21 T. M. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/21-01 pardavė Porsche Panamera už 30 000 Eur;
208. 2017-04-24 J. B. J. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.24-02 pardavė Toyota Sienna už 7 000 Eur;
209. 2017-04-25 G. O. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.25-02 pardavė BMW 3281 už 7 000 Eur;
210. 2017-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. 2017/04/25-03 pardavė Lexus RX450H už 16 000 Eur;
211. 2017-04-26 G. A. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/26-01 pardavė Mercedes-Benz už 38 200 Eur;
212. 2017-04-26 O. B. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/26-02 pardavė Toyota už 12 000 Eur;
213. 2017-04-26 P. K. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/26-03 pardavė Dodge už 20 000 Eur;
214. 2017-04-27 J. K. pagal sąskaitą Nr. 2017.04.27-01 pardavė Dodge Grand už 8 500 Eur;
215. 2017-04-27 A. A. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/27-02 pardavė Volkswagen už 10 000 Eur;
216. 2017-04-27 R. B. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/27-03 pardavė Mercedes-Benz už 29 500 Eur;
217. 2017-04-27 E. A. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/27-04 pardavė Subaru už 14 700 Eur sumą;
218. 2017-04-28 G. M. pagal sąskaitą Nr. 2017/04/28-05 pardavė Volvo už 11 000 Eur sumą;
219. 2017-05-02 V. S. pagal sąskaitą Nr. 2017.05.02-03 pardavė Mazda 6 už 6 000 Eur;
220. 2017-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagal sąskaitą Nr. 2017.05.04-02 pardavė BMW 6401 už 27 000 Eur;
221.2017-05-09 E. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/09-01 pardavė Volkswagen Passat už 10 300 Eur;
222. 2017-05-10 UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/10-02 pardavė Ford Transit už 15 000 Eur;
223. 2017-05-11 A. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.11-01 pardavė Ford Fusion už 6 000 Eur;
224.2017-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/12-01 pardavė Mercedes-Benz GL450 už 32 500 Eur;
225.2017-05-12 I. P. Š. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/12-01 pardavė Volvo S60 už 14 800 Eur;
226.2017-05-15 L. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/15-01 pardavė BMW už 25 000 Eur;
227.2017-05-16 L. G. pagal sąskaitą faktūą Nr. 2017/05/16-03 pardavė Mitsubishi Outlander už 12 200 Eur;
228. 2017-5-18 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/18-01 pardavė Ford Mustang už 22 000 Eur;
229. 2017-05-18 R. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.18-01 pardavė Toyota Siena už 7 000 Eur;
230. 2017-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/19-01 pardavė Toyota sequoia už 22 000 Eur;
231. 2017-5-19 D. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/19-03 pardavė BMW už 18 000 Eur;
232. 2017-05-19 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/19-05 pardavė BMW už 25 000 Eur;
233. 2017-05-22 R. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.22-01 pardavė BMWX4 už 10 000 Eur;
234.2017-05-22 V. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.22-03 pardavė Lexus RX350 už 24 000 Eur;
235. 2017-05-23 M. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/23-03 pardavė Mercedes-Benz už 33 000 Eur;
236. 2017-05-24 P. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/24-02 pardavė BMW325 už 15 000 Eur;
237. 2017-05-24 D. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/24-03 pardavė BMW435i už 37 000 Eur;
238. 2017-05-24 R. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.24-02 pardavė Nissan Murano už 5 000 Eur;
239. 2017-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/25-01 pardavė Mercedes-Benz E300 už 44 000 Eur ;
240. 2017-05-25 O. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/25-02 pardavė Mazda 6 už 6 000 Eur;
241. 2017-05-25 T. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/25-03 pardavė Audi S3 už 26 000 Eur;
242. 2017-05-25 M. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/25-04 pardavė Mercedes-Benz S550 už 38 000 Eur;
243. 2017-05-26 I. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/26-01 pardavė BMW328 už 19 850 Eur;
244. 2017-05-26 M. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/26-02 pardavė Chevrolet Corvette už 45 000 Eur;
245. 2017-05-26 V. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/26-03 pardavė Ford Mustang už 14 500 Eur;
246. 2017-05-29 P. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/29-03 pardavė Ford už 22 300 Eur;
247. 2017-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/30-01 pardavė Toyota Prius už 15 000 Eur;
248. 2017-05-31 V. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/05/31-02 pardavė Volkswagen už 10 500 Eur;
249. 2017-05-31 MB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.05.31-14 pardavė Volkswagen Golf už 22 700 Eur;
250. 2017-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/01-01 pardavė Ford Mustang už 35 000 Eur;
251. 2017-06-13 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/13-02 pardavė Subaru Outback už 12 000 Eur;
252. 2017-06-05 A. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/05-03 pardavė Toyota už 24 900 Eur;
253. 2017-06-05 V. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/05-04 pardavė Chrysler už 20 000 Eur;
254. 2017-06-05 T. U. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.06.05-04 pardavė Mini Cooper už 14 500 Eur;
255. 2017-06-07 V. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/07-03 pardavė Subaru Outback už 19 800 Eur;
256. 2017-06-15 D. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.06.15-01 pardavė Ford Fusion už 5 000 Eur;
257. 2017-06-15 B. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.06.15-02 pardavė Chtysler už 6 000 Eur;
258. 2017-06-12 R. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/12-01pardavė Toyota už 13 000 Eur;
259. 2017-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/16-03 pardavė Ford Mustang už 11 000 Eur;
260. 2017-06-16 D. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/16-04 pardavė Audi už 43 000 Eur;
261. 2017-06-16 E. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/16-05 pardavė Audi už 18 000 Eur;
262. 2017-06-16 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/16-06 pardavė BMW X5 už 46 500 Eur;
263. 2017-06-19 MB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.06.19-04 pardavė Mercedes-Benz už 25 200 Eur;
264. 2017-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/20-03 pardavė Audi A8 už 32 300 Eur;
265. 2017-06-20 A. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/20-04 pardavė Mercedes-Benz už 27 000 Eur;
266. 2017-06-21 A. U. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/21-02 pardavė Audi už 35 000 Eur;
267. 2017-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/21-03 pardavė BMW X5 už 39 500 Eur;
268. 2017-06-22 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/22-01 pardavė Chevrolet Cruze už 8 850 Eur;
269. 2017-06-23 UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr.2017/06/23-02 pardavė BMW X5 už 46 500 Eur;
270. 2017-06-26 S. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/26-02 pardavė Mercedes-Benz už 40 300 Eur;
271. 2017-06-26 MB „(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.06.26-04 pardavė BMW4281 už 7 000 Eur;
272. 2017-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/27-03 pardavė Subaru Legacy už 14 000 Eur;
273. 2017-06-29 V. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/29-01 pardavė Buick už 13 500Eur;
274. 2017-06-29 M. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/29-02 pardavė Porsche už 45 000 Eur;
275. 017-06-30 I. Š. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/06/30-01 pardavė Audi Q5 už 23 500Eur;
276. 2017-07-03 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.07.03-03 pardavė Honda CRV už 16 000 Eur;
277. 2017-07-04 M. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.07.04-01 pardavė Jeep Cherokee už 7 000 Eur;
278. 2017-07-04 E. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/04-02 pardavė Mercedes-Benz už 24 700 Eur;
279. 2017-07-04 D. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/04-04 pardavė Audi už 8 200 Eur;
280. 2017-07-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/05-01 pardavė Subaru Outback už 9 450 Eur;
281. 2017-07-05 B. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/05-03 pardavė Volvo S60 už 9 800 Eur;
282. 2017-07-10 A. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/10-01 pardavė BMW už 25 600 Eur;
283. 2017-07-11 V. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/11-05pardavė Ford už 12 000 Eur;
284. 2017-07-14 E. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/14-01 pardavė Mercedes-Benz už 7 8000 Eur;
285. 2017-07-14 V. E. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/04/14-02 pardavė Subaru už 10 000 Eur;
286. 2017-07-17 V. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/17-02 pardavė Subaru Outback už 19 300 Eur;
287. 2017-07-18 R. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/18-03 pardavė BMW už 9 900 Eur;
288. 2017-07-21 I. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/21-02 pardavė BMW XI už 25 000 Eur;
289. 2017-07-24 K. Z. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/24-01 pardavė Nissan Leaf už 8 800 Eur;
290. 2017-07-24 A. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/24-02 pardavė Toyota už 22 500 Eur;
291. 2017-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/25-03 pardavė BMW328 už 3 3725Eur;
292. 2017-07-26 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.07.26-01 pardavė Lexus RX350 už 21 300 Eur;
293. 2017-07-26 I. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/26-01 pardavė BMW 3281 už 16 500 Eur;
294. 2017-07-26 G. U. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.07.26-02 pardavė BMW 335X1 už 23 000 Eur;
295. 2017-07-27 T. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/27-02 pardavė BMW X5 už 21 000 Eur;
296. 2017-07-27 A. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/07/27-03 pardavė BMW už 10 000 Eur;
297. 2017-08-01 T. I. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/01-01 pardavė Mercedes-Benz už 29 000 Eur;
298. 2017-08-02 Ž. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/02-02 pardavė Saab 9 5 už 13 000 Eur;
299. 2017-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.02-04 pardavė Toyota už 8 400 Eur;
300. 2017-08-03 R. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/03-02 pardavė Volkswagen Tiguan už 9 400 Eur;
301. 2017-08-04 A. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.04-02 pardavė Dodge Grand Caravan už 5 000 Eur
302. 2017-08-07 M. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/07-01 pardavė Volvo už 25 500 Eur;
303. 2017-08-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/08-04 pardavė Volkswagen už 14 500 Eur;
304. 2017-08-09 J. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.09-01 pardavė Nissan Murano už 5 000 Eur;
305. 2017-08-09 V. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/09-01 pardavė INFINITI už 21 400 Eur;
306. 2017-08-09 T. U. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/09-02 pardavė Audi už 25 000 Eur;
307. 2017-08-09 T. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/09-03 pardavė Audi už 24 000 Eur;
308. 2017-08-09 J. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/09-04 pardavė BMW už 35 500 Eur;
309. 2017-08-10 A. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/10-01 pardavė Nissan už 21 000 Eur;
310. 2017-08-11 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.11-01 pardavė Toyota Sienna už 6 000 Eur;
311. 2017-08-17 R. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.17-04 pardavė Volvo XC60 už 5 000 Eur;
312. 2017-08-18 D. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/18-01 pardavė Dodge Challenger už 28 700 Eur;
313. 2017.08.20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/08/20-01 pardavė BMW už 23 000 Eur;
314. 2017-08-22 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.22-08 pardavė Subaru Outback už 7 000 Eur;
315. 2017-08-30 L. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.30-01 pardavė Nissan Rogue SL už 16 700 Eur;
316. 2017-08-31 D. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.08.31-01 pardavė BMW 328 D už 23600 Eur;
317. 2017-09-01 A. I. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/01-02 pardavė BMW 535 už 30 000 Eur;
318. 2017-09-01 S. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/01-03 pardavė Mercedes-Benz GLA už 22 450 Eur;
319. 2017-09-01 B. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.09.01-08 pardavė Yamaha XT1200Z už 2 000 Eur;
320. 2017-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.09.01-14 pardavė Mercedes Benz už 15 700 Eur;
321. 2017-09-06 A. Ž. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/06-01 pardavė BMW už 18 000 Eur;
322. 2017-09-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/06-05 pardavė Lexus NX200T už 26 000 Eur;
323. 2017-09-07 D. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/07-03 pardavė Volkswagen už 20 000 Eur;
324. 2017-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/07-04 pardavė Toyota Sienna už 18 000 Eur;
325. 2017-09-11 E. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/11-01 pardavė Mercedes-Benz už 24 500 Eur;
326. 2017-09-11 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/11-02 pardavė Mazda už 15 100 Eur;
327. 2017-09-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 201/09/13-01 pardavė Nissan Leaf už 10 000 Eur;
328.2017-09-13 S. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/13-05 pardavė Volkswagen už 12000 Eur;
329. 2017-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/09/14-02 pardavė Ford Mustang už 15 000 Eur;
330. 2017-09-15 D. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/15-05 pardavė Chrysler už 18 700 Eur;
331. 2017-09-18 A. Š. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/18-01 pardavė Volvo už 21 000 Eur;
332. 2017-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/20-01 pardavė Jaguar F-Type už 36 000 Eur;
333. 2017-09-20 A. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.09.20-04 pardavė Toyota Venza Le už 6 000 Eur;
334. 2017-09-22 A. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/22-02 pardavė Volkswagen Passat už 11 600 Eur;
335. 2017-09-22 V. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/22-03 pardavė Lexus už 30 000 Eur;
336. 2017-09-25 J. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/25-01 pardavė Mini Cooper už 15 000 Eur;
337. 2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/25-04 pardavė Lexus NX300H už 23 000 Eur;
338. 2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.09.25-10 pardavė Toyota Siena už 16 000 Eur;
339. 2017-09-26 R. E. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/26-03 pardavė BMW už 20 000 Eur;
340. 2017-09-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/27-03 pardavė Ford už 14 000 už Eur;
341. 2017-09-28 D. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/09/28-03 pardavė Lexus už 29 000 Eur;
342. 2017-10-02 K. Z. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/02-01 pardavė Nissan Leaf už 14 000 Eur;
343. 2017-10-02 R. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/02-02 pardavė Honda HRV už 6 000 Eur;
344. 2017-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/05-01 pardavė Ford Mustang už 33 000 Eur;
345. 2017-10-05 S. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/05-02 pardavė Audi už 23 000 Eur;
346. 2017-10-05 T. Š. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/05-03 pardavė Subaru Outback už 16 680 Eur;
347. 2017-10-05 I. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.10.05-03 pardavė Toyota Scion XD už 6 500 Eur;
348. 2017-10-06 E. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/06-01 pardavė Mercedes-Benz už 31 000 Eur;
349. 2017-10-09 Ž. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/09-01 pardavė Jeep už 15 200 Eur;
350. 2017-10-09 E. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/09-02 pardavė Mercedes-Benz už 98 000 Eur;
351. 2017-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/10-01 pardavė Mercedes-Benz GL350 už 40 000 Eur;
352. 2017-10-10 A. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/10-02 pardavė BMW už 13 500 Eur;
353. 2017-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.10.10-06 pardavė Nissan Leaf už 7 500 Eur;
354. 2017-10-12 R. C. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/12-02 pardavė Lexus už 48 000 Eur;
355. 2017-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/13-03 pardavė Mercedes-Benz GL550 už 30 000 Eur;
356. 2017-10-16 D. M.-J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/16-01 pardavė Lexus už 42 600 Eur;
357. 2017-10-16 R. R. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.10.16-01 pardavė Toyota už 6 000 Eur;
358. 2017-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/16-03 pardavė BMW M4 už 29 000 Eur;
359. 2017-10-16 M. C. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/16-05 pardavė Lexus RX350 už 5 000 Eur;
360. 2017-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/18-03 pardavė BMW 650 už 23 000 Eur;
361. 2017-10-18 J. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/18-04 pardavė BMW 328 už 15 100 Eur;
362. 2017-10-18 M. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/18-05 pardavė Volvo XC90 už 40 000 Eur;
363. 2017-10-18 V. F. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/18-06 pardavė Volvo S60 už 12 000 Eur;
364. 2017-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/23-01 pardavė Ford Mustang už 23 000 Eur;
365. 2017-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr.2017/10/23-03 pardavė Chevrolet Volt už 16 800 Eur;
366. 2017-10-24 MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/24-01 pardavė Mercedes-Benz ML350 už 35 000 Eur;
367. 2017-10-26 J. V. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/26-02 pardavė Toyota Rav4 už 16 650 Eur;
368. 2017-10-26 G. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/10/26-03 pardavė BMW 528 už 17 800 Eur;
369. 2017-11-02 M. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/1/02-03 pardavė Subaru Outback už 9 800 Eur;
370. 2017-11-03 O. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/03-05 pardavė Volvo XC60 už 15 700 Eur;
371. 23017-11-03 Z. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/03-01 pardavė Lexus už 16 700 Eur;
372. 2017-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/07-02 pardavė Ford Mustang už 43 000 Eur;
373. 2017-11-07 T. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/07-03 pardavė Porsche Boxster už 34 000 Eur;
374. 2017-11-08 D. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.1.08-04 pardavė Toyota Prius už 7 000 Eur;
375. 2017-11-10 V. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.11.10-19 pardavė BMW 1281 už 6 000 Eur;
376. 2017-11-14 A. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.11.14-05 pardavė Honda HRV už 65 000 Eur;
377. 2017-11-15 I. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.11.15-01 pardavė BMW320D už 7 000 Eur;
378. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/20-01 pardavė Ford Mustang už 22 000 Eur;
379. 2017-11-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/27-05 pardavė Toyota Prius už 22 000 Eur;
380. 2017-11-29 A. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/29-04 pardavė Mitsubishi Outlander už 13 000 Eur;
381. 2017-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/11/30-06 pardavė Audi Q5 už 28 000 Eur;
382. 2017-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/01-03 pardavė Audi Q7 už 34 000 Eur;
383. 2017-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/01-04 pardavė Audi Q5 už 24 000 Eur;
384. 2017-12-05 L. D. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.12.05-02 pardavė Suzuki-Kizashi už 5 000 Eur;
385. 2017-12-05 UAB “ (duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/05-06 pardavė Subaru Forester už 11 900 Eur;
386. 2017-12-05 UAB “(duomenys neskelbtini)” pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/05-07 pardavė VolvoXC90 už 44 500 Eur;
387. 2017-12-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/06-01 pardavė Ford Mustang už 25 000 Eur;
388. 2017-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/07-02 pardavė Porsche Macan už 63 000 Eur;
389. 2017-12-11 V. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017.12.11-06 pardavė Dodge Journey už 6 000 Eur;
390. 2017-12-13 T. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/13-01 pardavė Mercedes-Benz už 56 000 Eur;
391. 2017-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/21-03 pardavė Chevrolet Camaro už 25 000 Eur;
392. 2017-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/21-04 pardavė Dodge Charger už 25 000 Eur;
393. 2017-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2017/12/27-03 pardavė Mercedes-Benz ML63 už 20 000 Eur;
394. 2018-01-04 Š. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018.01.04-01 pardavė Ford Fusion už 9 750 Eur;
395. 2018-01-04 IĮ. (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/04-02 pardavė Subaru Outback už 23 500 Eur;
396. 2018-01-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/10-01 pardavė Lexus RX450H už 39 700 Eur;
397. 2018-01-17 L. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/17-04 pardavė Mercedes-Benz GL už 5 753 Eur;
398. 2018-01-17 G. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/17-05 pardavė BMW X5 už 4 915 Eur;
399. 2018-01-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/17-06 pardavė Mini cooper už 14 900 Eur;
400. 2018-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/18-02 pardavė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) už 9 800 Eur;
401. 2018-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/18-04 pardavė Mercedes-Benz GLE už 30 830 Eur;
402. 2018-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/18-07 pardavė Volvo XC60 už 17 300 Eur;
403. 2018-01-18 K. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/18-08 pardavė Subaru Outback už 16 999 Eur;
404. 2018-01-19 O. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018.01.19-04 pardavė Volvo XC60 už 10 700 Eur sumą;
405. 2018-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/22-03 pardavė Dodge Challenger už 18 000 Eur;
406. 2018-01-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018.01.25-01 pardavė Chrysler už 14 200 Eur;
407. 2018-01-25 A. Č. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018.01.25-02 pardavė Volvo XC60 už 12 200 Eur;
408. 2018-01-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/01/29-01 pardavė BMW už 22 000 Eur;
409. 2018-01-31 S. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018.01.31-01 pardavė Toyota Prius už 15 000 Eur;
410. 2018-02-07 M. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/07-01 pardavė BMW 335 i už 3 955 Eur;
411. 2018-02-20 P. F. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/20-01 pardavė Volkswagen CC už 3 515 Eur;
412. 2018-02-20 T. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/20-02 pardavė Volvo S80 už 2 930 Eur;
413. 2018-02-20 N. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/20-04 pardavė BMW 535 už 6 270 Eur;
414. 2018-02-21 O. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/21-01 pardavė Volvo už 3 660 Eur;
415. 2018-02-21 E. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/21-02 pardavė BMW328 už 6 110 Eur;
416. 2018-02-23 T. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/23-02 pardavė BMW 535 už 6 800 Eur;
417. 2018-02-28 R. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/28-01 pardavė Volvo V60 už 5 640 Eur;
418. 2018-02-28 P. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/02/28-02 pardavė Land Rover už 10 315 Eur;
419. 2018-03-01 M. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/01-01 pardavė BMW 428 už 10 890 Eur;
420. 2018-03-01 D. Z. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/01-03 pardavė BMW750 už 6 220 Eur;
421. 2018-03-01 J. G. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/01-02 pardavė automobilį Volvo S80 už 3 030 Eur;
422. 2018-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/01-04 pardavė Hyundai Tuscon ž 17 000 Eur;
423. 2018-03-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/01-05 pardavė Toyota Prius už 14 000 Eur;
424. 2018-03-05 T. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/05-01 pardavė Volvo XC60 už 5 200 Eur;
425. 2018-03-07 E. V. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/07-01 pardavė Volkswagen Passat CC už 4 580 Eur;
426. 2018-03-08 R. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/08-01 pardavė Volkswagen Passat už 2 200 Eur;
427. 2018-03-08 R. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/08-02 pardavė Volkswagen Passat už 3 500 Eur;
428. 2018-03-12 D. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/12-01 pardavė Buick už 5 195 Eur;
429. 2018-03-12 E. P. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/12-02 pardavė Volkswagen už 3 625 Eur ;
430. 2018-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/12-03 pardavė BMW750 už 16 700 Eur;
431. 2018-03-13 G. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/13-01 pardavė Subaru už 4 865,00 Eur;
432. 2018-03-15 R. Š. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/15-03 pardavė Audi S4 už 7 810 Eur;
433. 2018-03-19 A. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/19-01 pardavė Audi S4 už 6 260 Eur;
434. 2018-03-26 R. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/26-02 pardavė Volvo XC60 už 4 980 Eur;
435.2018-03-26 S. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/26-03 pardavė Mercedes-Benz už 8 165 Eur;
436. 2018-03-27 T. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/27-01 pardavė BMW X5 už 6 655 Eur;
437. 2018-03-27 A. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/27-02 pardavė BMW 528 už 5 520 Eur sumą;
438.2018-03-27 A. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/27-04 pardavė Volkswagen Jetta už 2 345 Eur;
439. 2018-03-27 E. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/27-06 pardavė Volvo S60 už 5 265 Eur;
440. 2018-03-28 R. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/28-01 pardavė BMW X3 už 10 535 Eur;
441. 2018-03-30 A. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/30-01 pardavė Volvo XC60 už 6 470 Eur;
442. 2018-03-30 E. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/03/30-02 pardavė BMW 320 už 7 340 Eur;
443. 23018-04-03 T. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/03-01 pardavė Mercedes-Benz GL už 5 350 Eur;
444. 2018-04-04 T. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/04-01 pardavė Audi S4 už 2 235 Eur;
445. 2018-04-04 I. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/04-02 pardavė Subaru Outback už 9 225 Eur ;
446. 2018-04-16 D. B. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/16-01 pardavė Lexus CT už 6 500 Eur ;
447. 2018-04-16 J. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/16-02 pardavė Audi A4 už 4 530 Eur;
448. 2018-04-16 D. R. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/16-04 pardavė BM 750 už 7 140 Eur;
449. 2018-04-18 V. D. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/18-01 pardavė Audi A8 už 3 205 Eur;
450. 2018-04-18 L. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/18-06 pardavė Audi Q3 už 12 085 Eur;
451. 2018-04-19 D. E. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/19-01 pardavė Volvo XC60 už 4 360 Eur;
452. 2018-04-23 A. J. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/23-01 pardavė BMW 328 už 5 030 Eur;
453. 2018-04-E. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/23-02 pardavė Volkswagen CC už 3 740 Eur;
454. 2018-04-23 J. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/23-03 pardavė Triumph Motorcycle už 2 195 Eur;
455. 2018-04-24 S. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/24-02 pardavė BMW X5 už 5 715 Eur;
456. 2018-04-25 R. S. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/04/25-01 pardavė BMW 328 už 6 395 Eur;
457. 2018-05-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/05/24-02 pardavė Chrysler Pacifica už 10 245 Eur;
458. 2018-05-30 N. U. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/05/30-01 pardavė BMW 750 už 8 815 Eur;
459. 2018-07-18 A. E. N. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/07/-18-01 pardavė Mercedes-Benz už 13 000 Eur;
460. 2018-07-31 M. M. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/07/31-01 pardavė BMW X5 už 7 700 Eur;
461. 2018-08-31 J. L. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/08/31-01 pardavė Ford Focus už 4 330 Eur;
462. 2018-09-17 D. F. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2018/09/17-01 pardavė BMW 320 už 5 845 Eur.
1.1. Be to, pirkimo pardavimo sutartimis L. Č. įmonės „S. O.“ LP automobilius pardavė šiems fiziniams asmenims, kurie sumokėjo pinigines lėšas pervesdami į „S. O.“ LP priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“:
1. V. M. automobilį Volkswagen cc sport, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis pervedė 2017-11-27 2 700 Eur;
2. R. V. automobilį BMW 328i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis 2017-12-18 pervedė 5 845 Eur;
3. E. G. automobilį JEEP WRANGLER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis pervedė 2018-01-02 10 400 Eur;
4. D. M. automobilį BMW 650i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , už kurį jis pervedė 2018-01-03 4 770 Eur;
5. J. B. automobilį BMW 328i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis 2018-01-08 pervedė 5 845 Eur;
6. K. M. automobilį BMW 750i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis pervedė 2018-01-12 7 840 Eur;
7. A. V. automobilį BMW 335i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis pervedė 2018-01-30 3 300 Eur;
8. K. Ž. automobilį BMW 320i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis pervedė 2018-01-31 pervedė 6 350 Eur.
1.2. Kitą dalį transporto priemonių įmonė „S. O.“ LP pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, o Valstybinėje įmonėje „Regitra“ juridiniai ir fiziniai asmenys užregistravo 371 transporto priemonę kaip įsigytą Lietuvoje iš įmonės „S. O.“ LP. (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S. O.“ LP už parduotas transporto priemones iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų gavo piniginių lėšų:
1. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. – 6 696 650 Eur (padaryta 390 pavedimų) į įmonės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Latvijos Respublikos banke „(duomenys neskelbtini)“;
2. nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 525 350 Eur (už parduotas 17 transporto priemonių), įmonės sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini);
3. nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 310 850 Eur (už parduotas 8 transporto priemones), į įmonės sąskaitą, esančią UAB „Paysera LT“ Nr. (duomenys neskelbtini);
4. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 453 180 Eur grynaisiais pagal 29 pinigų priėmimo kvitus.
1.3. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė „S. O.“ LP, kurios faktinis vadovas buvo L. Č., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai, neįregistravusi Lietuvoje nuolatinės buveinės, vykdė transporto priemonių pirkimo-pardavimo veiklą, gavo iš viso ne mažiau kaip 7 986 030 Eur piniginių lėšų, o pagal 462 įmonės sąskaitas už parduotas transporto priemones Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims ir iš Lietuvos Respublikoje vykdytos veiklos įmonė „S. O.“ LP gavo 7 215 765 Eur pajamų ir nesumokėjo 1 252 322,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 622 629,85 Eur pelno mokesčio, tuo padarė valstybės biudžetui 1 874 952,70 Eur žalą.
2. Be to, L. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau L. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisinus, paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-6-000018-15, atleidžiant L. Č., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. kovo 15 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius ir kasininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,<...>“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus J. P., E. K., D. J., kurie L. Č. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokė, bet pagal L. Č. nurodymą iš fizinių asmenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pirko spalvotojo metalo laužą, už kurį sumokėdavo L. Č. duotais grynaisiais pinigais, jis (L. Č.) organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymą – tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, apskaitos dokumentais nepagrįstą – ne mažiau kaip 35 550 kg spalvotojo metalo laužo įsigijimą, už ne mažiau kaip 48 850 Eur sumą ir piniginių lėšų – 48 850 Eur sumos išmokėjimą fiziniams asmenims už spalvotojo metalo laužo nupirkimą iš fizinių asmenų, tai yra:
2.1. laikotarpiu 2015 metų sausio, kovo, balandžio mėnesiais, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš V. Š. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 900 Eur;
2.2. 2015 metais per kelis kartus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš R. M. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 2 000 Eur;
2.3. laikotarpiu 2015 metų vasario, kovo mėnesiais, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš G. D. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 800 Eur;
2.4. laikotarpiu 2014 metų lapkričio, gruodžio, 2015 metų sausio mėnesį, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš I. P. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 1 000 Eur;
2.5. laikotarpiu 2015 metų sausio mėnesį, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš I. Š. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 360 Eur;
2.6. laikotarpiu 2013 metų birželio – gruodžio mėnesiais, 2014 metų sausio – gruodžio mėnesiais, 2015 metų sausio - balandžio mėnesiais, per eilę kartų, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš N. M. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 23 000 Eur;
2.7. laikotarpiu 2014 metų spalio, lapkričio mėnesiais, (duomenys neskelbtini) rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš R. V. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 500 Eur;
2.8. 2014 metais, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, iš D. Š. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 8 690 Eur;
2.9. 2014 metais, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, iš R. Č., J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą, nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 3 040 Eur;
2.10. 2014 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą iš K. J. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 430 Eur;
2.11. 2014 metų balandžio – gruodžio mėnesiais, 2015 metų kovo mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, E. K. ir D. J., vykdydamas L. Č. nurodymą iš A. K. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 1 010 Eur;
2.12. 2014 metais, 2015 metų kovo mėnesį, (duomenys neskelbtini) rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, J. P., vykdydamas L. Č. nurodymą iš A. K. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 1 450 Eur;
2.13. 2014 metų spalio – gruodžio mėnesiais, 2015 metais, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, iš A. Ž. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 1 040 Eur;
2.14. 2014 metų gruodžio mėnesį, 2015 metais, (duomenys neskelbtini) rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, per kelis kartus, E. K., vykdydamas L. Č. nurodymą iš A. D. nupirko spalvotojo metalo laužą, kuriam grynais pinigais sumokėjo ne mažiau kaip 4 630 Eur.
2.15. Tokiu būdu L. Č. tyčia, apgaulingai, padarydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – L. Č. pripažinti kaltu ir pagal BK 202 straipsnio l dalį paskirti jam l 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio l dalį paskirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1100 MGL (55 000 Eur) dydžio baudą. Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. Č. 1 874 952, 70 Eur turtinei žalai atlyginti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. Č. turtui – nuosavybės teise priklausančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“. įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), 100 vnt. vardinėms paprastosioms akcijoms; UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui, kuris realiai įsigytas L. Č. – 0,11,21 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbučiui gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) daliai 7, 1628 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo. L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (CD, DVD diskus), kurie yra procesinių veiksmų priedai, palikti saugoti prie bylos.
3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. Č. išteisinimo yra priimtas neišsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai parodymų, taip pat nepagrįstai nevertino jų visumos ir padarė neteisingas bei surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai turėjo esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl L. Č. kaltės. Šiuo atveju buvo apsiribota tik konstatavimu, kad L. Č. nėra tinkamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio l dalyje, subjektas, detaliau nepasisakant dėl L. Č. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio l dalį esmės ir jo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju buvo ypač svarbu palyginti iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, sugretinti faktus ir patikrinti tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančių, tiek jį teisinančių įrodymų tikrumą, tačiau tai padaryta, kaip tai numato BPK 20 straipsnio 5 dalis, nagrinėjamu atveju nebuvo.
3.2. Prokurorės tvirtinimu, tai, kad šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio l dalyje, ir kad ją padarė kaltinamasis L. Č., patvirtina liudytojų G. P., A. K., A. L., V. S., V. Ž., E. K., A. B., K. I., E. K., D. Š., A. P., S. Č., specialistės A. Š. ir kitų asmenų parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, pagrindžiantys turėtus sandorius su „S. O.“ LP dėl šios įmonės atstovavimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-6233, ,,S. O.“ LP banko sąskaitų ir prisijungimų prie šių banko sąskaitų duomenys, kratų protokolai, UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys apie jų administruojamame skelbimų portale patalpintus skelbimus ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma (susiejant juos į vientisą loginę grandinę), prokurorės vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis L. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio l dalyje, ir turėtų būti laikytinas tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu.
3.3. Pažymima, kad BK 202 straipsnio l dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji Uis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 388/2009, 2K-147/201 O, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018). Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas.
3.3.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013).
3.3.2. Neteisėtai verčiantis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 straipsnis) pirmiausia yra pažeidžiama įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta ekonomikos ir verslo tvarka, iškreipiamas rinkos dalyvių sąžiningos konkurencijos principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222-2018). Sąžininga ūkio subjektų konkurencija galima tik netoleruojant veiksmų, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018).
3.4. Šio nusikaltimo subjektu yra asmuo, kuris neteisėtai verčiasi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Asmuo, kuris dirba neteisėtai įmonėje ir žino, kad įmonė neteisėtai vykdo veiklą turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, subjektas. Byloje esantys duomenys rodo, kad „S. O.“ LP (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buvo registruota (duomenys neskelbtini), kaip šios bendrovės valdytojas oficialiose dokumentuose nurodomas S. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Patikrinus (duomenys neskelbtini) mokesčių ir muitų tarnybos dokumentus, jokių dokumentų, susijusių su „S. O.“ LP veikla, nerasta, kaip PVM mokėtoja ji nebuvo užregistruota ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos pagal Europos tyrimo orderį 2020-03-27 raštu Nr. SLR348000 pateikta informaciją). Tyrimo metu nustatyta, kad „S. O.“ LP (kodas (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo registruota Mokesčių mokėtojų registre Lietuvos Respublikoje (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-17 raštas Nr. RD-1740). Atlikus įmonės „S. O.“ LP, registruotos (duomenys neskelbtini), dokumentų tyrimą bei įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo gauta specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-6233, kurioje nurodyta, jog jeigu įmonė „S. O.“ LP tiriamuoju laikotarpiu vykdė veiklą Lietuvoje neįsiregistravusi nuolatinės buveinės, tai iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje (parduodant transporto priemones) gavo 7 215 765,00 Eur pajamų, tai yra tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 462 dokumentais (lnvoice) pagrindė 462 transporto priemonių pardavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, iš viso už 7 215 765,00 Eur, nuo 2016 m. liepos 29 d. neįsiregistravo PVM mokėtoju, pateikiant prašymą mokesčių administratoriui, nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių, ir neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 1 252 322,85 Eur PVM. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad jeigu įmonė „S. O.“ LP tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vykdė veiklą neįsiregistravusi nuolatinės buveinės ir gavo 5 963 442,15 Eur pajamų (7 215 765,00 Eur – 1 252 322,85 Eur PVM) už prekių (transporto priemonių) pardavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tai įmonė ,,S. O.“ LP tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, iš viso 1 874 952,70 Eur, iš jų 1 252 322,85 Eur PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 1 874 952,70 Eur nuostolį.
3.5. Pažymima, kad teisiamajame posėdyje apklausta išvadą pateikusi specialistė A. Š. parodė, jog objektų tyrimo metu pagal pateiktus tyrimui duomenis buvo nustatyta, kad „S. O.“ LP laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje ir gavo pajamas už transporto priemonių pardavimus (automobiliai buvo įsigyjami Lietuvos Respublikoje, tai pagrįsta sąskaitomis-faktūromis; įmonė veiklą vykdė ilgiau nei 6 mėnesius; pinigai buvo mokami už transporto priemones; buvo atidarytos sąskaitos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje; Lietuvoje įmonė gavo grynųjų pinigų; veiklos (duomenys neskelbtini) nevykdė), tačiau nebuvo registruota mokesčių registre ir nemokėjo mokesčių.
3.6. Prokurorės vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuslėpti įmonės „S. O.“ LP vykdomą veiklą Lietuvoje ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, įmonės „S. O.“ LP vardu 2017 m. lapkričio 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo įmonę „S. O.“ LP įsigyjant ir parduodant automobilius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, pagrindžiantys turėtus sandorius su „S. O.“ LP dėl šios įmonės atstovavimo: 2017-11-01 komercinio atstovavimo sutartis, sąskaitos (Invoice), apmokėjimo dokumentai). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atstovauti įmonę ,,S. O.“ LP parduodant automobilius. Prokurorė pažymi, kad teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymus, nenurodė, kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja, nes susiejus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su teisme duotais liudytojų parodymais bei įvertinus kitus bylos duomenis, atsiskleidžia visos nusikalstamos veikos, kurią darė L. Č., daromos užmaskuotai, mechanizmas.
3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė prekyba naudotais automobiliais (vykdė klientų, norinčių įsigyti transporto priemones paiešką ir tarpininkavo tvarkant pirkimo-pardavimo dokumentus). Patvirtino, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. O.“ LP buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią bendrovė ieškojo klientų, norinčių įsigyti „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones, taip pat tvarkydavo pirkimo-pardavimo dokumentus. Liudytojas A. B. parodė, kad klientai už pirktus automobilius atsiskaitydavo bankiniais pavedimais į „S. O.“ LP banko sąskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieno mėnesio gale išrašydavo sąskaitą už suteiktas paslaugas, kurią „S. O.“ LP apmokėdavo. Pastarasis nurodė, kad „S. O.“ LP vardu visada bendravo su L. Č., kuris buvo nurodęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai telefone įsidiegtų „Whatsapp“ ir „Telegram“ bendravimo programėles, kurių pagalba jiems siųsdavo informaciją apie „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones ir jų kainą. A. B. nurodė, kad už klientų paiešką ir transporto priemonių pirkimo-pardavimo procedūras, susijusias su „S. O.“ LP, buvo iš esmės atsakinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja G. P., kuri palaikė ryšius su L. Č.. Be to, šis liudytojas ir teisme patvirtino, kad L. Č. teikdavo parduodamų automobilių sąrašus, per programėles teikdavo automobilių dokumentus, jei nebūdavo S. Č., o S. Č. beveik niekada Lietuvoje nebūdavo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir inkriminuotu laikotarpiu į Lietuvą buvo atvykęs tik kelis kartus.
3.8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. P. parodė, kad tarpininkavo „S. O.“ LP parduodant transporto priemones (ieškojo klientų internetu, telefonu arba programėlėmis „Whatsapp“, „Viber“, „Skype“ šiai įmonei). Klientams perduodavo iš „S. O.“ LP jai persiųstų konkrečių perkamų automobilių techninę dokumentaciją, deklaracijas, sutartis, sąskaitas tarp kliento ir „S. O.“ LP, kitą dokumentaciją, retkarčiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo avansus bankiniais pavedimais iš „S. O.“ LP pirkėjų, taip pat yra buvę išimtinių atvejų, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą užeidavo „S. O.“ LP klientai ir atnešdavo grynųjų pinigų. Pastaroji apklausos metu nurodė, kad sutartis ir sąskaitas, kurias ji vėliau pateikdavo klientui, jai per „Viber“ arba „Whatsapp“ bendravimo programėles pateikdavo L. Č., taip pat L. Č. jai pranešdavo, ar pirkėjas yra atsiskaitęs už transporto priemones, po to ji organizuodavo transporto priemonių pristatymą klientui. ,,S. O.“ LP skirtus grynuosius pinigus, kurie buvo paliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, pasiimdavo L. Č.. Pastaroji patvirtino, kad dėl „S. O.“ LP įmonės reikalų pas ją ofise lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. Č., kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nors G. P. parodė, kad mažai bendravo su S. Č., ,,S. O.“ LP, tačiau apklaustas S. Č. parodė, kad G. P. matė tik vieną kartą, esant kokioms aplinkybėms nenurodė, be to, nurodė, kad net nežino, ar ji yra susijusi su „S. O.“ LP. Teisme apklausta ši liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. kad ji bendravo su L. Č. dėl parduodamų „S. O.“ LP automobilių, jis ateidavo pas juos į įmonę, ji perduodavo jam vokus, galbūt su grynaisiais pinigais, kurie buvo gauti pardavus automobilius.
3.9. Liudytojas A. B. apklausos metu patvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukūręs ir administravo paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje padėdavo asmenims įsigyti automobilius iš JAV aukcionų. A. B. apklausos metu parodė, kad G. buvo tarpininkė tarp aukciono ir galutinio vartotojo (organizuodavo transportavimą, sąskaitų išrašymą), su ja bendraudavo telefonu arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Jam susidarė įspūdis, kad G. organizuodavo šių automobilių atgabenimą į Lietuvą „S. O.“ LP vardu.
3.10 Liudytoja K. I. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore-apskaitininke. Bendrovės vykdoma veikla buvo spalvoto laužo supirkimas ir pardavimas. Bendrovė vykdydavo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Jai vadovavo direktorius E. K.. Kartais L. Č. jai duodavo kažkokius dokumentus, kokius nežino, nes jie būdavo voke, ir pasakydavo, kad ateis žmogus, kuriam juos reikės atiduoti. Taip pat būdavo, kad įvairūs žmonės atnešdavo ir palikdavo jai vokus su kažkokiais dokumentais ir paprašydavo juos perduoti L.. Per savaitę vieną arba du kartus pas L. Č. ateidavo J. P., kartais jis ateidavo su žmona G. P.. Ji matydavo, kad prie darbovietės L. pastoviai atsiveždavo ir laikydavo įvairias transporto priemones, kurios būdavo po autoįvykių, kur jis paskui šias transporto priemones dėdavo ji nežino. Girdėjo, kad G. yra susijusi su automobiliais.
3.11. Liudytojas E. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jo interneto ryšio tiekėjas yra UAB „Telia“. Jo butas yra antrame namo aukšte, o po juo, pirmame aukšte esantis butas priklauso L. pamotei I. Č.. Jis L. buvo davęs savo interneto ryšio prisijungimo slaptažodį, dėl to jis atvykęs į svečius galėdavo naudotis jo Wi-fi tinklu. Matė, kad L. pirkdavo naudotas transporto priemones iš JAV, nes jis daug įsigytų transporto priemonių laikydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Tačiau nežino, kokiu būdu, kieno vardu ar kokiomis aplinkybėmis jis šias transporto priemones įsigydavo. Jis pažįsta G. ir jos vyrą J., kurie dirbo kitoje įmonėje, šalia esančiame pastate. Kokią veiklą jie tiksliai vykdė nežino, tik žino, kad veikla buvo susijusi su automobiliais. Matydavo, kad G. kartais ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, bendraudavo su L. ir ten dirbančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis.
3.12. Prokurorės tvirtinimu, tai, kad G. P. palaikė nuolatinius ryšius su L. Č., taip pat patvirtino ir kita rašytinė bylos medžiaga (kratos metu iš G. P. gyvenamųjų patalpų paimtame G. P. priklausančiame mobiliojo ryšio telefone „Apple X“ buvo rasti L. Č. kontaktai, taip pat ir „Viber“ programėlėje). Be to, apklausti iš „S. O.“ LP automobilius įsigiję asmenys taip pat nurodė, kad dėl „S. O.“ LP parduodamų automobilių bendravo su L. Č., tačiau teismas šiais duomenimis nesivadovavo.
3.13. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su „S. O.“ LP buvo sudaręs sutartį dėl transporto priemonių pirkimo. Nors „S. O.“ LP atstovas dokumentuose buvo nurodytas S. Č., tačiau šios įmonės vardu pas jį visada dokumentų pasiimti ar aptarti kitų klausimų ateidavo jo sūnus L. Č.. Teisme liudytojas jau nurodė, kad L. Č. nepažįsta, kad šią įmonę atstovavo S. Č., tačiau nenurodė detalesnių aplinkybių, kas atnešdavo dokumentus, kaip vyko bendravimas su S., tai rodo, kad liudytojas teisme nurodė akivaizdžiai neteisingas aplinkybes, prieštaraujančias kitiems byloje esantiems duomenims, todėl šiais jo parodymais duotais teisme negalima vadovautis.
3.14. Liudytojas D. Š. apklausos metu parodė, kad 2017 m. vasario mėn. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC60“. Šią transporto priemonę įsigijo iš L., kuris jam davė automobilio dokumentus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole liudytojas D. Š. atpažino L. Č., kaip asmenį, kuriam, už šį automobilį sumokėjo 22 000 Eur ir iš jo gavo perkamo automobilio dokumentus.
3.15. Liudytojas A. P. parodė, kad viename iš internetinių puslapių rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Porshe Panameras S“. Su pardavėju susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. atpažino L. Č., kaip asmenį, kuris dalyvavo įsigyjant automobilį „Porshe Panameras“.
3.16. Liudytojas V. D. parodė, kad automobilį iš JAV įsigijo per A. B., kuris vėliau atsiuntė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir liepė toliau dėl automobilio pargabenimo į Lietuvą bendrauti su G.. V. D. nurodė, kad mokėjo tam tikrą pinigų sumą į „S. O.“ LP banko sąskaitą.
3.17. Liudytojas R. V. parodė, kad dėl automobilio per „(duomenys neskelbtini)“, įsigijimo bendravo programos „Messenger“, vėliau „Viber“ pagalba su moterimi vardu G..
3.18. Liudytojas T. R. parodė, kad dėl automobilio įsigijimo ir pargabenimo Lietuvą bendravo su kontaktiniu asmeniu G., kuri jam persiuntė sutartį. Pastarasis nurodė, kad po automobilio atvežimo buvo susitikęs su G., kuri jam padavė dokumentus, taip pat jai sumokėjo tam tikrą pinigų sumą grynaisiais. Liudytojai D. M., N. U., E. G., V. M., J. B., K. Ž., P. F. ir K. M. taip pat iš esmės patvirtino, kad transporto priemones įsigijo per A. B. su G. P., su G. P. derino klausimus dėl sutarčių pasirašymo, pinigų sumokėjimo ir automobilių pargabenimo į Lietuvą. Prokurorė pažymi, kad liudytojai R. V., J. B., D. M., N. U., E. G., V. M., T. R., J. B., K. Ž., P. F. ir K. M. pateikė dokumentus, susijusius su „S. O.“ LP įmone sudarytais sandoriais. 2022 m. spalio 16 d. apžiūros protokolu apžiūrėjus šiuos susirašinėjimus, nustatyta, kad iš esmės visi šie pirkėjai kontaktavo su asmeniu, vardu G. (telefonu, el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), buvo siunčiamos sutartys dėl automobilių pirkimo, taip pat bendraujama dėl automobilių pristatymo aplinkybių, muito sumokėjimo ir kt.
3.19. Prokurorės teigimu, iš byloje esančių duomenų (UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys apie jų administruojamame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpintus skelbimus) matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta 18 skelbimų, kuriuose kontaktinis telefono numeris nurodytas (duomenys neskelbtini). Daugumoje skelbimų taip pat nurodytas ir el. paštas (duomenys neskelbtini) bei už juos sumokėta pavedimu iš L. Č. banko ar telefono sąskaitos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuose skelbimuose nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė L. Č.. Apžiūros protokolu apžiūrėjus automobilių, dėl kurių pardavimo L. Č. dėjo skelbimus (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ pateiktus registravimo dokumentus nustatyta, kad iš jų 3 automobiliai įregistruoti Lietuvoje kaip įsigyti iš „S. O.“ LP.
3.20. Taip pat kaip liudytojai buvo apklausti įmonių, iš kurių „S. O.“ LP įsigijo transporto priemones, Lietuvoje atstovai. Liudytojas A. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta L. Č., nes jų bendrovė įmonei „S. O.“ LP parduodavo automobilius, o įmonės vardu išrašytų automobilių pirkimo dokumentų ateidavo pasiimti L. Č. (L. Č. ateidavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką A. L. atsiimti „S. O.“ LP vardu įsigytų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų).
3.21. Liudytojas A. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas) patvirtino, kad viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkėjų buvo įmonė „S. O.“ LP, šios įmonės dokumentus ateidavo pasiimti L. Č..
3.22. Liudytojai V. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius), V. Ž. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius), T. R. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) apklausų metu patvirtino, kad turėjo sandorių su „S. O.“ LP. Šie juridiniai asmenys pateikė dokumentus, pagrindžiančius 2016-2018 m. turėtus sandorius su „S. O.“ LP dėl automobilių pardavimo. Prokurorė pažymi, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Č., L. Č., M. Š. jam yra nepažįstami. Teisme nurodė, kad sutartį su „S. O.“ LP atstovu S. Č., tačiau S. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad V. S. girdėtas, kaip automobilių verslo atstovas, tačiau jo nepažįsta, be to, nurodė, kad „S. O.“ LP sandoriuose dėl automobilių verslo Lietuvoje nedalyvavo. Teismas dėl šių prieštaringų parodymų nepasisakė.
3.23. Prokurorės įsitikinimu, šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad „S. O.“ LP vardu įsigytų transporto priemonių pardavimu Lietuvoje rūpinosi L. Č. ne tik pats tiesiogiai, t. y. talpindamas skelbimus internetiniame automobilių pardavimo portale (duomenys neskelbtini), susitikdamas su pirkėjais, jiems perduodamas dokumentus ir kt., bet ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją G. P., kuri palaikė nuolatinius ryšius su L. Č., ir sudarytos 2017 m. lapkričio 1 d. komercinio atstovavimo sutarties pagrindu organizavo automobilių pardavimą „S. O.“ LP vardu įvairiems asmenims Lietuvoje, t. y. R. P. suradus automobilių pirkėjus internetiniuose puslapiuose ar kt., per bendravimo programėles „Watsup“, „Viber“, „Skype“ L. Č. pateikdavo jai automobilių duomenis, kainas, įmonės „S. O.“ LP pardavimo sutartis, sąskaitas (Invoice). G. P. šiuos dokumentus, apmokėjimui reikalingus „S. O.“ LP rekvizitus, persiųsdavo pirkėjams elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba bendravimo programa „Viber“, taip pat derindavo automobilių pristatymo ir apmokėjimo klausimus, o gavus apmokėjimą, automobiliai būdavo pristatyti pirkėjams į jų nurodytas Lietuvoje vietas. Šie bylos duomenys patvirtina, kad ,,S. O.“ LP vykdė komercinę veiklą – transporto priemonių pirkimą / pardavimą Lietuvoje, o šiai įmonei faktiškai vadovavo L. Č..
3.24. Atskleidžiant „S. O.“ veiklos Lietuvos Respublikoje ir L. Č. faktinio vadovavimo „S. O.“ LP veiklai Lietuvoje faktą, prokurorės nuomone, neabejotinos reikšmės turi ne tik aptartų liudytojų parodymai, bet ir kiti reikšmingi baudžiamos bylos duomenys (,,S. O.“ LP banko sąskaitų išrašai, prisijungimų prie šių sąskaitų duomenys, kratos protokolai ir kt.).
3.25. Iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos pagal įvykdytą ETO pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. gegužės 17 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „S. O.“ LP vardu buvo atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ši banko sąskaita buvo naudojama tik iki 2018 m. kovo 9 d., vėliau joje jokios piniginės operacijos nebuvo vykdomos. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2018 m. vasario 15 d. 426 atvejais iš įvairių Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų už parduotas transporto priemones į šią sąskaitą buvo pervesta 7 113 64 7 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. prie šios banko sąskaitos buvo jungtasi iš IP adresų, kurie priklausė Lietuvoje registruotiems interneto ryšio tiekėjams: UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Telia“ ir UAB „Balticum tv“. UAB „Balticum tv“ priklausantis IP adresas buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) ), kurios direktorius yra L. Č.. AB „Telia Lietuva“ pateikė duomenis, kad IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie „S. O.“ LP sąskaitos priklausė L. Č. sutuoktinei J. Č. ir E. K.. Liudytoja J. Č. negalėjo nurodyti prisijungimo aplinkybių, tuo tarpu liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog buvo davęs savo interneto ryšio prisijungimo slaptažodį L. Č., kad jis galėtų naudotis jo Wi-Fi tinklu. Pastarasis nurodė, kad L. Č. galėjo pasinaudoti jo duotais interneto prisijungimo duomenimis, kai jungdavosi prie šios įmonės banko sąskaitų.
3.27. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad 2018 m. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos „S. O.“ LP banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Č. priskirto IP buvo jungtasi 149 kartus ir prie AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Č. priskirto IP buvo jungtasi 29 kartus. Prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos taip pat buvo jungtasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (L. Č. direktorius) naudojamo IP adreso 50 kartų ir iš E. K. naudojamo IP – 19 kartų. Be to, nustatyta, kad iš „S. O.“ LP priklausančių banko sąskaitų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, dalis už parduotas transporto priemones gautų pinigų buvo pervedami į L. Č. valdomų „(duomenys neskelbtini)“ LP ir „(duomenys neskelbtini)“ LLC banko sąskaitas. Šie duomenys, susiję su piniginių lėšų pervedimu iš „S. O.“ LP priklausančių banko sąskaitų į L. Č. valdomų „(duomenys neskelbtini) “ LP ir „(duomenys neskelbtini)“ LLC banko sąskaitas, priimant skundžiamą nuosprendį, išvis įvertinti ir dėl jų pasisakyta nebuvo.
3.28. Taip pat prokurorė pažymi, kad 2018 m. spalio 24 d. atlikus kratą L. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rastas išorinis kietasis diskas ,,WD 45 MyPassport Ultra“. Apžiūrėjus išoriniame kietajame diske „WD MyPassport Ultra“ buvusius duomenis nustatyta, kad jame yra (duomenys neskelbtini) registruotai įmonei „S. O.“ LP (kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“) išrašai, kurių suformavimo ir atspausdinimo data 2018 m. rugpjūčio 3 d. Be to, 2020 m. gegužės 27 d. atlikus kratą L. Č. gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini) , L. Č. piniginėje buvo rasta „S. O.“ LP vardu išduota „Mastercard“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios nurodytas naudotojas „(duomenys neskelbtini) “. Šie duomenys, prokurorės vertinimu, rodo, kad L. Č. disponavo „S. O.“ LP priklausančiomis banko sąskaitomis bei jose esančiomis piniginėmis lėšomis, ir šie duomenys, vertinant juos su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad „S. O.“ LP vykdė komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje – prekiavo naudotomis transporto priemonėmis būtent vadovaujama L. Č..
3.29. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas dėl kaltinamojo L. Č. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pernelyg didelę ir išskirtinę reikšmę suteikė jo paties bei jo tėvo S. Č. bylos nagrinėjimo metu duotiems parodymams, jų iš esmės nelygindamas ir negretindamas su kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Iš nuosprendžio matyti, kad šiuos parodymus teismas iš esmės vertino visiškai atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamas L. Č. teisiamajame posėdyje kategoriškai neigė, jog turi kažką bendro su ,,S. O.“ LP įmone. Nurodė, kad šios įmonės savininkas buvo jo tėvas S. Č., į tėvo veiklą jis nesikišo, automobiliais neprekiavo, kad tik kelis kartus tėvo prašomas įdėjo skelbimus apie parduodamus automobilius į internetą, neigė, kad bendravo su G. P. automobilių pardavimo klausimais.
3.30 Vertindama L. Č. parodymus, prokurorė nurodo, kad jis pripažįsta, jog veikė „S. O.“ LP vardu, nešdavo dokumentus įmonėms, kurios prekiavo „S. O.“ LP automobiliais, eidavo pasiimti dokumentų iš įmonių, kurios parduodavo „S. O.“ LP automobilius, tik savo veiksmus paaiškino, kad veikė paprašytas tėvo S. Č.. Be to, jis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl iš jo žmonos telefono buvo jungtasi prie „S. O.“ LP sąskaitų.
3.31. Prokurorė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu S. Č. parodė, jog „S. O.“ LP buvo įsteigta jo prašymu (duomenys neskelbtini), įmonė užsiėmė metalo laužo ir automobilių prekyba visame pasaulyje. Pagrindinius klausimus įmonėje, suderinus su juo, sprendė M. Š. (nuosprendyje nurodomas šis asmuo kaip M. Š., kad toks asmuo egzistuotų tyrimo metu nenustatyta, be to, ir S. Č. negalėjo nurodyti šio asmens tikslesnių duomenų). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Č. nurodė, kad „S. O.“ LP buvo įsteigta tarptautiniam, metalo laužo prekybos vystymo veiklai, pats asmeniškai niekada neturėjo nieko bendro su automobilių prekyba, šiuose sandoriuose nedalyvavo. Pastarasis pažymėjo, kad „S. O.“ LP vardu niekada jokių ataskaitų (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui nėra teikęs, kadangi jokios veiklos šioje šalyje įmonė nevykdė. Tokius tiek kaltinamojo L. Č., tiek liudytojo S. Č. teisme duotus parodymus akivaizdžiai paneigia kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, be to, liudytojo S. Č. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra prieštaringi. S. Č. nurodytas asmuo M. Š., kuris neva vykdė transporto priemonių pardavimo veiklą „S. O.“ LP vardu, tyrimo metu nebuvo nustatytas (Lietuvoje nėra registruotas asmuo, kurio vardas ir pavardė būtų „M. S.“; pats S. Č. negalėjo nurodyti jokių šio asmens duomenų). Priešingai, baudžiamoje byloje esantys duomenys rodo, kad „S. O.“ LP vardu Lietuvoje veikė S. Č. sūnus L. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad „S. O.“ LP buvo įsteigta metalo laužo prekybos vystymo veiklai, pats asmeniškai niekada neturėjo nieko bendro su automobilių prekyba, todėl pastarojo vėliau teisme apklausos metu duoti parodymai, kad būtent jis buvo tikrasis įmonės savininkas ir valdytojas, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme metu pastarasis negalėjo nurodyti jokių detalių apie vykdytą automobilių prekybą įmonės „S. O.“ LP vardu, nurodė, kad G. P. matė tik vieną kartą ir negalėjo apibūdinti, kaip ji susijusi su „S. O.“ LP. Taip pat pastarasis patvirtino, kad retai būna Lietuvoje, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Nors S. Č. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis realiai vadovavo „S. O.“ LP kaltinime nurodytu metu, tačiau jokių detalių duomenų iš esmės S. Č. apie įmonės vykdytą veiklą ir juose dalyvavusius asmenis nurodyti negalėjo.
3.32 Vertindama nurodytus bylos duomenis, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. B., L. P. patvirtino, kad dėl automobilių pardavimo „S. O.“ LP vardu visada iš esmės bendraudavo tik su L. Č.. G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su L. Č. bendraudavo darbo reikalais per programėles „Whatsapp“ ir „Viber“, L. Č. per jas jai atsiųsdavo „S. O.“ LP vardu išrašytas sąskaitas ir pirkimo-pardavimo sutartis, o ji šiuos dokumentus persiųsdavo transporto priemonių įgijėjams. Su L. Č. ji derino ir atsiskaitymo už transporto priemones klausimus. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu tiek A. B., tiek G. P. sušvelnino parodymus L. Č. atžvilgiu (tarp jų atsirado prieštaravimų), tačiau teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik jų teisme duotais parodymais, nepateikdamas jokių vertinimų dėl jų prieštaringumo. Taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad „S. O.“ LP vardu būtų veikęs kitas asmuo, taip pat byloje nėra duomenų, kad S. Č. Lietuvoje vadovavo ar atstovavo „S. O.“ LP perkant – parduodant automobilius, nors ir buvo įregistruotas jos atstovu. Liudytojai A. K. teigė, kad pirkimo-pardavimo dokumentus atvažiuodavo pasiimti L. Č., A. L. teigė, kad sąskaitas išrašydavo pagal dokumentus, kuriuos atnešdavo L. Č., jis taip pat pasiimdavo sąskaitas, D. Š. teigė, kad automobilį jam pardavė L. Č., A. P. teigė, kad automobilių pirkimo-pardavimo sandorius „S. O.“ LP vardu iš esmės sprendė su kaltinamuoju L. Č.. Šie ir kiti baudžiamosios bylos duomenys (sąskaitų išrašai, prisijungimo prie sąskaitų išrašų duomenys, kratos protokolai, duomenys apie įdėtus skelbimus, apžiūros protokolai ir kt.), prokurorės tvirtinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad ne S. Č., o L. Č. realiai vadovavo „S. O.“ LP veiklai Lietuvoje parduodant transporto priemones, ir jo veiksmai, priešingai nei teigia teismas savo sprendime, nebuvo pavieniai. Nagrinėjamu atveju tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus bylos duomenis ne kaip visumą, o fragmentiškai, remiantis pavieniais duomenimis, jų nepatikrinus, nepalyginus tarpusavyje ir nepašalinus esančių akivaizdžių prieštaravimų.
3.34. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu gali būti pripažintas ir asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis L. Č. neatitinka BK 202 straipsnio l dalyje numatytam nusikaltimo subjektui keliamų reikalavimų. Prokurorės įsitikinimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad nors „S. O.“ LP vadovu (de jure) buvo S. Č., tačiau jis realiai šiai įmonei nevadovavo ir komercine veikla – naudotų automobilių pardavimu Lietuvoje, neužsiėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. būtent L. Č. organizavo ir vykdė komercinę veiklą (automobilių prekybą) ,,S. O.“ LP vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįsiregistravęs nuolatinės įmonės buveinės.
3.35. Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, prokurorė teigia, kad aptarti duomenys rodo, jog L. Č. pats tiesiogiai arba per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją G. P., kuri nesuprato jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, organizavo automobilių pardavimą, pats priimdavo sprendimus finansiniais klausimais, galėjo disponuoti / disponavo įmonės „S. O.“ LP piniginėmis lėšomis, nes gaudavo grynuosius pardavus automobilius ir disponavo įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (jungėsi prie S. O.“ LP sąskaitų, iš „S. O.“ LP sąskaitų darė pavedimus į kitas L. Č. priklausančias įmones). A. B. ir G. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai iš esmės parodė, kad „S. O.“ LP verslo reikalus Lietuvoje derino su L. Č.. Taip pat liudytojai E. K., A. K. ir A. L. patvirtino, kad „S. O.“ LP atstovas automobilių pardavimo klausimais Lietuvoje buvo L. Č. (jis ateidavo pasiimti / pateikti įmonės dokumentų, su juo buvo aptariami kiti klausimai). Taigi, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad L. Č., nebūdamas oficialus „S. O.“ LP vadovas, santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė laisva valia, save identifikuodamas kaip įmonės ,,S. O.“ LP atstovas, kuris gali priimti esminius sprendimus šios įmonės vardu, t. y. faktiškai vadovavo šios įmonės veiklai Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad L. Č. atlikti veiksmai negali būti laikomi tik kaip pavieniai veiksmai, neužtraukiantys atsakomybės pagal BK 202 straipsnio l dalį. Šiuo atveju nėra pagrindo, priešingai nei nurodo teismas savo skundžiamame nuosprendyje, abejoti, jog L. Č. galėjo disponuoti ir disponavo įmonės turtu, taip pat galėjo ir sprendė su bendrovės veikla Lietuvoje susijusius klausimus. Nors teismas nuosprendyje nepasisakė dėl įmonės „S. O.“ LP vykdytos Lietuvoje veiklos teisėtumo, tačiau byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė „S. O.“ LP, neįregistravusi Lietuvoje savo vykdomos veiklos, vykdė Lietuvoje veiklą, faktiškai nuslėpė ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus, todėl laikytina, kad ji veikė neteisėtai. Tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 17 d. raštas Nr. RD-1740, kuriuo pranešama, kad „S. O.“ LP (kodas (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo registruota Mokesčių mokėtojų registre Lietuvos Respublikoje. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-15-6233, atlikus įmonės „S. O.“ LP, registruotos (duomenys neskelbtini), dokumentų tyrimą bei įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nurodoma, kad įmonė „S. O.“ LP Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 462 dokumentais (lnvoice) pagrindė 462 transporto priemonių pardavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, iš viso už 7 215 765 Eur. Todėl jeigu įmonė „S. O.“ LP vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 46 straipsnio l dalies nuostatų „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis 53 registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių, kurių 4 punkte nustatyta, kad „Registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje." Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatas 8 straipsnio l dalies nuostatas „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“. Nustatyta, kad įmonė „S. O.“ LP nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio, kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: l) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00011-18 duomenis, jeigu įmonė „S. O.“ LP tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vykdė veiklą neįsiregistravusi nuolatinės buveinės ir gavo 5 963 442,15 Eur pajamų (7 215 765 Eur – 1 252 322,85 Eur PVM) už prekių (transporto priemonių) pardavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, iš viso 1 874 952,70 Eur, tuo padarė nuostolį valstybės biudžetui.
3.36. Prokurorė nurodo, kad teisme apklausta specialistė A. Š. patvirtinto duotą išvadą ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 54 „Dėl Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir Užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ apibrėžia užsienio vienetų veiklos Lietuvos Respublikoje nuolatinumą ir nurodo, kokioms sąlygoms esant pripažįstama, kad užsienio vienetai vykdo Lietuvos Respublikoje veiklą arba jos dalį per nuolatinę buveinę. Specialistė paaiškino, kad tai, kad įmonė 2016 – 2018 m. vykdė veiklą Lietuvoje, patvirtina bylos duomenys: įmonė veiklą vykdė ilgiau nei 6 mėnesius, automobiliai buvo įsigyjami Lietuvoje (tai pagrįsta sąskaitomis-faktūromis), atstovavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. P. apklausa, kuri pagrindžia, kad įmonė konsultavo asmenis, reklamavo paslaugas, pinigai už įsigyjamas transporto priemones buvo mokami Lietuvoje, įmonė turi sąskaitą ne tik Latvijoje, bet Lietuvoje, Lietuvoje buvo ir grynųjų pinigų gavimas, tai matoma pagal banko išrašus ir pagal pinigų priėmimo kvitus, be to, įmonė veiklos (duomenys neskelbtini) nevykdė, mokesčių (duomenys neskelbtini) nemokėjo.
3.37. Prokurorės įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų visumos pakanka paneigti L. Č. gynybines versijas, kad „S. O.“ LP jis nevadovavo ir inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos 202 straipsnio l dalyje, nepadarė. Priešingai, nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų visuma patvirtina L. Č. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto vertimosi komercine veikla (BK 202 straipsnio l dalis), t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai, neįregistravęs Lietuvoje nuolatinės buveinės, „S. O.“ LP vardu vykdė transporto priemonių pirkimo-pardavimo veiklą, gavo iš viso ne mažiau kaip 7 986 030 Eur piniginių lėšų, o pagal 462 įmonės sąskaitas už parduotas transporto priemones Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims ir iš Lietuvos Respublikoje vykdytos veiklos įmonė „S. O.“ LP gavo 7 215 765 Eur pajamų ir nesumokėjo 1 252 322,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 622 629,85 Eur pelno mokesčio, tuo padarė valstybės biudžetui 1 874 952,70 Eur žalą. Atsižvelgdama į išdėstytus duomenis, prokurorė daro išvadą, kad L. Č. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio l dalį.
3.38. Prokurorė nurodo, kad L. Č. skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, turi nepilnamečių vaikų. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžetui yra padaryta didelė žala, kuri iki šiol neatlyginta, prokurorės nuomone, jam skirtina bauda, tikintis, kad tokia bausmė paveiks jį ir kartu sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
3.39. Prokurorė nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama solidariai iš „S. O.“ LP ir jos vadovo L. Č. priteisti 1 874 952, 70 Eur (18 tomas, b. l. 169–172), žalos dydį grindė specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš Lietuvos Respublikoje vykdytos neteisėtos komercinės veiklos įmonė „S. O.“ LP gavo 7 215 765 Eur pajamų ir nesumokėjo 1 252 322,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 622 629,85 Eur pelno mokesčio, tuo padarė valstybės biudžetui 1 874 952,70 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. kovo 19 d. įmonė „S. O.“ LP iš (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota, civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas, jį priteisiant iš L. Č..
3.40. Prokurorė taip pat nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria L. Č. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, neskundžiama, nes jis kaltu prisipažino, dėl šios nusikalstamos veikos jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio l dalimi, tačiau pripažinus L. Č. kaltu pagal BK 202 straipsnio l dalį, naikintas nuosprendis ir šioje dalyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. prašo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir, pripažinus L. Č. kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, priteisti iš jo 1 874 952,70 Eur Lietuvos valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.
5. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
8. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka paneigti L. Č. gynybines versijas, kad „S. O.“ LP jis nevadovavo ir inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos 202 straipsnio l dalyje, nepadarė. Prokurorės vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina L. Č. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto vertimosi komercine veikla, t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje versliškai ir stambiu mastu, neteisėtai, neįregistravęs Lietuvoje nuolatinės buveinės, „S. O.“ LP vardu vykdė transporto priemonių pirkimo-pardavimo veiklą, gavo iš viso ne mažiau kaip 7 986 030 Eur piniginių lėšų, o pagal 462 įmonės sąskaitas už parduotas transporto priemones Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims ir iš Lietuvos Respublikoje vykdytos veiklos įmonė „S. O.“ LP gavo 7 215 765 Eur pajamų ir nesumokėjo 1 252 322,85 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 622 629,85 Eur pelno mokesčio, tuo padarė valstybės biudžetui 1 874 952,70 Eur žalą, todėl L. Č. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio l dalį.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kitos). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl išteisintojo L. Č. kaltės nebuvimo, atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, ir tai nulėmė pagrįstą teismo išvadą dėl L. Č. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. Č. nėra tinkamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, subjektas, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių.
11. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, aptarė BK 202 straipsnio 1 dalies dispoziciją, taip pat, kokiais atvejais pagal kasacinio teismo praktiką asmuo yra pripažįstamas įmonės de facto (faktiniu) vadovu, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą to paties nekartoja.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apsiribojo tik konstatavimu, kad L. Č. nėra tinkamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio l dalyje, subjektas, tačiau detaliau nepasisakė dėl L. Č. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio l dalį esmės ir jo pagrįstumo, kad buvo ypač svarbu palyginti iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, sugretinti faktus ir patikrinti tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančių, tiek jį teisinančių įrodymų tikrumą. Prokurorės tvirtinimu, tai, kad šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio l dalyje, ir kad ją padarė L. Č., patvirtina liudytojų G. P., A. K., A. L., V. S., V. Ž., E. K., A. B., K. I., E. K., D. Š., A. P., S. Č., specialistės A. Š. ir kitų asmenų parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, pagrindžiantys turėtus sandorius su „S. O.“ LP dėl šios įmonės atstovavimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-6233, ,,S. O.“ LP banko sąskaitų ir prisijungimų prie šių banko sąskaitų duomenys, kratų protokolai, UAB „Diginet LTU“ pateikti duomenys apie jų administruojamame skelbimų portale patalpintus skelbimus ir kita rašytinė bylos medžiaga.
13. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo bei nevertino objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, susijusių su įmonės „S. O.“ LP veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teisėtumu, nesant atsakomybės subjekto, nes tai gali būti kitos baudžiamosios bylos, kito ikiteisminio tyrimo dalykas. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl L. Č. pareikšto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio l dalį esmės ir jo pagrįstumo, nepalygino iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, nesugretino faktų ir nepatikrino tiek L. Č. kaltinančių, tiek jį teisinančių įrodymų.
14. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo L. Č. parodymų nustatyta, kad įmonė „S. O.“ LP yra ne jo, jis su šia įmone nesusijęs, įmonės „S. O.“ LP vadovas yra jo tėvas S. Č.. Jo tėvas šalia jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi ofisą, ateidavo atsigerti kavos, bendravo su jo darbuotojais. Jis prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitos nesijungė. Prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitos apie 20 kartų per porą mėnesių jungėsi jo tėvas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso. Jo tėvas turėjo „Wi-Fi“ slaptažodį. Išteisintasis L. Č. pripažino, kad iš jo telefono buvo įdėtas skelbimas dėl automobilio pardavimo. Jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, todėl tėtis jo paprašė, kad jis įdėtų skelbimus ir už juos sumokėtų. Tai buvo apie 5-10 kartų. Jam nebuvo sunku įkelti nuotraukas su automobiliais ir sumokėti už skelbimus. Būdavo, kad tėvo paprašytas nuveždavo ir dokumentus, tačiau jam klientai neskambino, jis nei vieno automobilio nepardavė ir jokių sutarčių tėvo įmonės vardu nesudarė. Kratos metu „S. O.“ LP banko kortelė buvo surasta ne jo piniginėje. Ji buvo stalčiuje, esančioje kortelių dėtuvėje. Ta kortelė neaktyvuota. Jo tėvui buvo užšaldyti banko pinigai. Tėvas nurodė, kad jam vienintelis būdas išsiimti pinigus, tai atidaryti Amerikoje banko sąskaitą, nes jis turi žalią kortą, ir kaip rezidentas Amerikoje galėjo atidaryti banko sąskaitą. Jis nuvykęs į Ameriką atidarė banko sąskaitą ir jam išdavė tą bankinę kortelę. Jis įmonėje „S. O.“ LP nieko nedarė, jokių bankinių operacijų neatliko, išskyrus tai, kad įnešė 100 dolerių į sąskaitą ir kas mėnesį po 12 Eur nurašinėjo. Kai baigėsi pinigai, sąskaita užsidarė. Kai tėvas susitvarkė pinigus, kortelė liko pas jį. Ta kortelė apie 5 metus buvo stalčiuje. Kratos metu buvo surastas ir jo tėvo paduotas išorinis kietasis diskas, kurį tėvas padavė jo žmonai J. Č. tam, kad jam įrašytų jų šeimos nuotraukas (t. 41, b. l. 175–177). Išteisintasis L. Č. analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad nieko bendro su įtarime nurodyta (duomenys neskelbtini) registruota įmone S. O. LP neturi. Šios įmonės vardu niekada neatstovavo jokių sandorių, nedisponavo absoliučiai jokiais dokumentais, prisijungimo prie banko sąskaitų duomenimis, antspaudais. Taip pat niekada šios bendrovės vardu nevykdė transporto priemonių pirkimo-pardavimo veiklos. „S. O.“ LP yra jo tėvo, S. Č., atstovaujama įmonė. Jis turi daug įvairių įmonių, kurios registruotos užsienyje ir Lietuvoje bei vykdo įvairias veiklas. Jo žiniomis, „S. O.“ LP jo tėvas, S. Č., naudojo transporto priemonių prekybos veiklai vykdyti, tačiau smulkesnių detalių nežinojo (t. 39, b. l. 72–73).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Č. parodė, kad neneigia visų sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sandorių, jie yra teisingi, tačiau L. Č. jokių sąsajų su šiais sandoriais neturi. Ir jeigu L. Č. su kuo nors kalbėjosi, tai tik jo paprašytas. L. Č. nėra gavęs jokių pinigų, nėra gavęs jokių įgaliojimų, niekur nėra jo pavardės. Įmonė „S. O.“ LP Lietuvoje jokios veiklos nevykdė, visas sutartis įmonės vardu pasirašė tik jis pats, jas pasirašinėdavo elektroninėmis priemonėmis, kartais grįždavo į Lietuvą. Verslas vyko „online“, visi dokumentai 99 proc. buvo tvarkomi elektroniniu būdu, o atsiskaitymai vyko tik pavedimu. S. Č. parodė, kad jis turi daug įmonių, todėl negali prisiminti visų sudarytų sutarčių su kitomis įmonėmis, jungdavosi prie sąskaitų iš kitų šalių. Jis kontroliavo viską, kas susiję su jo įmone. G. P. matė tik kartą, o su kompanija, kurioje ji dirba, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), su VMI 15 metų turi ginčų, Lietuvoje neturi jokio turto, todėl turbūt buvo nuspręsta, kad iš L. Č. galės kažką atimti. Įmonė „S. O.“ LP prieš 3-4 metus buvo įsteigta jo prašymu (duomenys neskelbtini), kur tiksliai neprisiminė. Įmonė užsiėmė dvejomis veiklomis – metalo laužo ir automobilių prekyba, veiklos vieta – visas pasaulis, nes parduodami automobiliai buvo visame pasaulyje. Jo funkcija buvo nupirkti ir parduoti automobilį. Buvo įsitikinęs 100 proc., kad įtarimai bus pareikšti jam, o ne sūnui L. Č., todėl į apklausą ėjo su advokatu. Apklausa vyko apie keturias valandas, o apklausos protokole nurodyta, kad apklausa vyko tik valandą laiko. S. Č. tvirtinimu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose yra kokių nors prieštaravimų, tai dėl to, kad tiek jis, tiek jo atstovas buvo jau pervargę ir išsamiai nesigilino į tai, kas surašyta, be to, net negalėjo pagalvoti, kad neteisingai kaltinimai bus pareikšti jo sūnui. Antrą kartą parodymai buvo nukopijuoti nuo pirmųjų, nes jis pats, atėjęs po 10 mėnesių į antrą apklausą, pasakyti žodis į žodį tą patį negalėjo. S. Č. teigimu, jis visada parodė, kad jo sūnus su jo įmone nėra susijęs. Prisijungimus prie sąskaitų turėjo jis ir M. Š., kuris vykdė veiklą visame pasaulyje, buvęs davęs jam įgaliojimą pirkti automobilius. L. Č. turėjo Amerikos banke sąskaitą. Kada bankrutavo įmonė, jų sąskaitoje liko pinigai. Tam, kad atgautų pinigus, Latvijos vyriausybė pareiškė, kad pervesti pinigus reikia į tos pačios įmonės sąskaitą. L. Č. yra Amerikos rezidentas, taip kaip jis (duomenys neskelbtini), todėl jis sūnaus paprašė paslaugos, kad pabūtų jo kompanijos atstovu Amerikoje, tik todėl, kad jis tuo metu negalėjo nuskristi į Ameriką. Suteikė sūnui įgaliojimą. Todėl pas sūnų buvo surasta įmonės „S. O.“ LP banko kortelė. Po to jis arba M. Š. AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarė sąskaitą ir tuos pinigus persivedė į AB „(duomenys neskelbtini)“. Visų įmonių registracijų negali prisiminti, nes turi dvidešimt kelias įmones skirtingose vietose. Kai kuriose įmonėse jis gali būti tiesiogiai akcininkas, kai kuriose gali veikti per įgaliojimą. Tai yra jo verslo poreikiams ir jo pareikalavimu įkurta įmonė (t. 41, b. l. 42–46). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. parodė, kad, jo žiniomis, sūnus L. Č. su „S. O.“ LP neturi jokių sąsajų. 2019 m. vasario mėnesį šią įmonę uždarė, pranešdamas elektroniniu paštu apie tai jos steigimu ir agentavimu užsiimančiai įmonei. „S. O.“ LP buvo atidaręs sąskaitą Latvijos (duomenys neskelbtini)e, šiam bankrutavus, 2018 m. atidarė sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas šias sąskaitas valdė per elektroninę bankininkystę. Taip pat prie jų prisijungimus galimai turėjo ir M. Š.. Kiek matė pagal banko sąskaitas, M. Š. aktyviai šiomis sąskaitomis naudojosi vykdydamas automobilių prekybą. Prie šių sąskaitų pats jungdavosi per įvairius įrenginius, kuriuos turėdavo. Prisijungiant prie Latvijos ir Lietuvos bankuose esančių sąskaitų buvo naudojami kodų generatoriai. Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėtos. Šio tyrimo metu pasidomėjęs giliau „S. O.“ LP klientais jis pamatė, kad su šiomis bendrovėmis „S. O.“ LP turėjo kažkokių sandorių automobilių versle, tačiau nieko konkrečiau apie jas pasakyti negalėjo, nes pats šiuose sandoriuose nedalyvavo. Taip pat nėra girdėjęs tokių asmenų, kaip R. Š., A. K., L. J., V. Ž.. E. K. ir T. R. jam yra žinomi, jie yra seni pažįstami, tačiau susitinka labai retai. Kiek žino, jie dalyvauja automobilių versle, todėl gali būti, kad turėjo kokių nors sandorių su „S. O.“ LP. V. S. girdėtas kaip automobilių verslo atstovas, tačiau asmeniškai su juo nepažįstami. „S. O.“ LP buvo atsidariusi sąskaitą JAV esančiame banke. Šią sąskaitą jo prašymu atidarė sūnus L. Č., nes jis turėjo galimybę ten nuvykti. Ši sąskaita nebuvo naudojama įmonės veikoje, nes pavyko atsidaryti sąskaitą Šiaulių banke, kur buvo pervestos įmonės piniginės lėšos iš Latvijos bankrutavusio banko sąskaitos. JAV bankai automatiškai sąskaitą atidariusiam atstovui išduoda ir mokėjimo kortelę su jo rekvizitais. „S. O.“ LP mokesčius mokėjo tik tuos, kurie buvo būtini pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, kokius konkrečiai pasakyti negalėjo. Nuo 2007 m. gegužės 5 d. jis pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje per metus būna apie 2-3 mėnesius (t. 13, b. l. 97–98).
16. (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos pagal Europos tyrimo orderį 2020 m. kovo 27 d. raštu Nr. SLR348000 pateikta informacija apie „S. O.“ LP patvirtina, kad šios bendrovės valdytojas nurodomas S. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ši įmonė buvo išregistruota 2019 m. kovo 19 d. Patikrinus (duomenys neskelbtini) mokesčių ir muitų tarnybos dokumentus, jokių dokumentų, susijusių su „S. O.“ LP nerasta, kaip PVM mokėtoja ji nėra užregistruota (t. 39, b. l. 3–6).
17. Nagrinėjamu atveju tiek iš ikiteisminiame tyrime, tiek iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojų L. J., V. D., R. V., A. V., T. R., D. M., N. U., E. G., V. M., K. Ž., P. F., J. B., K. M. parodymų nustatyta, kad jie L. Č. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2017 m. vasaros buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2017 m. vasaros bendrovei vadovavo A. B.. Bendrovės vykdoma veikla buvo po avarijų naudotų transporto priemonių iš JAV pirkimas aukcionuose, jų pargabenimas į Klaipėdos jūrų uostą, išmuitinimas ir pardavimas. Įmonės pavadinimu „S. O.“ LP ir ją atstovavusių asmenų neprisiminė, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. parduodavo įvairias transporto priemones (t. 12, b. l. 186–187). Liudytojas V. D. parodė, kad automobilį pirko per A. B.. Socialiniame tinkle „Facebook.com“ pamatė kad asmuo, kuris valdo paskyrą „A. B.“, nuolat talpina įvairią informaciją apie automobilius. Tada jam per „Mesengerį“ parašė žinutę, ar jis galėtų padėti iš JAV nusipirkti automobilį, ir jis atsiuntė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir G. telefono numerį, vėliau dar nurodė kitą numerį. A. B. liepė su G. toliau bendrauti dėl automobilio pristatymo į Lietuvą. Jis susisiekė su G., ji atsiuntė su automobilio pirkimu susijusius dokumentus, greičiausiai galėjo būti atsiųsta sutartis su įmone „S. O.“ L. G. liepė į šios įmonės banko sąskaitą pervesti pinigus už automobilį. 2018 m. sausio 23 d. jis pervedė pinigus į „S. O.“ LP banko sąskaitą (t. 12, b. l. 163–165). Liudytojas R. V. parodė, kad susisiekė su tarpininku, bendravo programos „Mesenger“, vėliau „Viber“ pagalba, aptarė transporto priemonės įsigijimo aplinkybes. Kažkurios programos pagalba jam buvo atsiųsta išsirinkto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis skaitmeniniu formatu, kuri nebuvo pasirašyta pardavėjo įmonės „S. O.“ LP, ir banko sąskaitos numeris, į kurią turėjo pervesti sutartyje nurodytus 5 845 Eur. Per „Viber“ bendravo su moterimi vardu G.. Nurodytą sumą iš savo banko sąskaitos pervedė, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir nuskenavęs nusiuntė atgal (t. 13, b. l. 103–105, 112–124). Liudytojas A. V. parodė, kad iš „S. O.“ LP pirko automobilį ir pavedimu sumokėjo pinigus. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo atsiųsta „Facebook“ žinute, ją pasirašė ir nusiuntė atgal. Nebuvo susitikęs su jokiu asmeniu (t. 14, b. l. 96–97, 98–120). Liudytojas T. R. parodė, kad dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo bendravo telefonu su G., elektroniniu paštu buvo bendrauta per (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta „S. O.“ LP vardu su antspaudu, buvo atsiųsta elektroniniu paštu. Į įmonės banko sąskaitą pervedė pinigus už perkamą automobilį. Traliuku buvo atvežtas nupirktas automobilis. Su G. vėliau susitiko „Viada“ degalinėje (duomenys neskelbtini), ji perdavė automobilio dokumentus ir sąskaitą-faktūrą (t. 16, b. l. 62–63, 66–87). Liudytojas D. M. parodė, kad per socialinio tinklo „Facebook“ grupę, per tarpininkus pirko automobilį JAV aukcione. Elektroniniu paštu gavo pirkimo-pardavimo sutartį ir atliko bankinį pavedimą į sutartyje nurodytos (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitą (t. 13, b. l. 181–182, 189–196). Liudytojas N. U. parodė, kad pirko automobilį, kurio skelbimą rado „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini) “, kurią administruoja A. B.. Už automobilį mokėjo pavedimu ir dar 1 470 Eur vairuotojui pristačius automobilį. Bendravo su G. telefonu. Visas bendravimas vyko elektroninėje erdvėje (t. 16, b. l. 170–171, 172–180). Liudytojas E. G. parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ susirado paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, kurie tarpininkavo nuperkant jo norimą automobilį. Gavo pranešimą, kad automobilis nupirktas ir turi pervesti 10 395 Eur į įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitą Latvijoje (t. 14, b. l. 39–40, 41–69). Liudytojas V. M. parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook.com“ surado grupę „(duomenys neskelbtini)“, kuri reklamuojasi, kad padeda iš JAV aukcionų nusipirkti naudotas transporto priemones arba parduoda jau jų nupirktas transporto priemones. Išsirinko jų reklamuojamą automobilį. Per „Mesenger“ parašė žinutę, kad norėtų nusipirkti šį automobilį. Liepta pervesti į jų nurodytą sąskaitą pinigus. Iš savo asmeninės sąskaitos pervedė pinigus į „S. O.“ sąskaitą, tada iš elektroninio pašto G. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta sutartis. Dėl automobilio pristatymo visus klausimus derino elektroniniu paštu su G. (t. 17, b. l. 26, 27–45). Liudytojas K. Ž. parodė, kad iš „S. O.“ LP pirko automobilį. Šią įmonę atstovavo A. B., su juo bendravo telefonu ir per „Mesenger“ programėlę. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį gavo per „Mesenger“, pasirašė ją ir išsiuntė atgal. Sutartyje jau buvo originalus įmonės vadovo parašas. Sąskaitos numerį, į kurią padaryti pavedimą dėl automobilio pirkimo, irgi gavo per „Mesenger“ (t. 15, b. l. 113–114, 117–128). Liudytojas P. F. parodė, kad „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ susirado automobilį. Atliko bankinį pavedimą į nurodytą sąskaitą. Elektroniniu paštu gavo pirkimo-pardavimo sutartį, ją pasirašė ir išsiuntė atgal elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atgabenus automobilį, dar sumokėjo 1 650 Eur už muitą ir parvežimą, automobilio dokumentus gavo paštu (t. 16, b. l. 5–6, 7–30). Liudytojas J. B. parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ susirado grupę, pavadinimo nepamena, kurioje nurodė, kad pirktų automobilį. Automobilio kaina ir parvežimo kaina jau buvo nurodyti. Elektroniniu paštu gavo pirkimo-pardavimo sutartį ir atliko bankinį pavedimą (t. 13, b. l. 169–170, 171–179). Liudytojas K. M. parodė, kad iš „S. O.“ LP pirko automobilį, už jį sumokėjo pavedimu. Bendravimas vyko elektroniniu paštu, gavo sutartį, jos kopiją. Tralo vairuotojui sumokėjo 1 650 Eur muitą, dokumentų negavo. Automobilio dokumentus gavo paštu (t. 14, b. l. 73–74, 75–90). Liudytojai L. J., V. D., R. V., A. V., T. R., D. M., N. U., E. G., V. M., K. Ž., P. F., J. B. ir K. M. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir teisiamajame posėdyje, tarp jų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jokių esminių skirtumų nenustatyta (t. 41, b. l. 36, 36–37, 57–58, 58–59, 76–77, 77–78, 79–80, 93–95, 96, 143–144, 144–145, 165–166). Šiuo atveju aptarti liudytojų parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad išteisintasis L. Č. dalyvavo vykdant komercinę veiklą – prekiaujant naudotomis transporto priemonėmis įmonės „S. O.“ LP vardu, juolab, buvo šios įmonės faktinis vadovas.
18. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog L. Č. jam nežinomas. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šios įmonės užsiima prekyba naudotais automobiliais, parduoda automobilius, kiti juos perka, sudaromos sutartys. Įmonė parduoda automobilius pargabentus iš Amerikos, dažniausiai parduoda daužtus. Įmonei „S. O.“ LP automobilius taip pat yra pardavęs. Pardavime jis dalyvauja kaip įmonės direktorius. Pirkėjai atvažiuoja iš viso pasaulio, pas juos pigūs automobiliai. Automobiliai parduodami su sutartimi. Įmonės „S. O.“ LP atstovai pateikdavo įgaliojimus. Įmonė „S. O.“ LP mokėjimus atlikdavo pavedimu. Sutartis su įmone „S. O.“ LP buvo sudaryta su S. Č., jiems susitikus. Ši sutartis buvo derinama elektroniniu paštu. Įmonė „S. O.“ LP buvo ne vieninteliai pirkėjai, jis įmonių neskirstydavo. Klientų turi labai daug. S. Č. pažinojo iš matymo, L. Č. jo sūnus, bet jo nėra matęs ir jo nepažįsta. Sąskaitas atvažiuodavo pasiimti įgaliotas asmuo (t. 40, b. l. 183). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. iš esmės parodė analogiškai, tikslių bendradarbiavimo su „S. O.“ LP aplinkybių neprisiminė, šios įmonės atstovai iš pradžių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo keletą transporto priemonių. Tada šios įmonės atstovai pasiūlė pasirašyti sutartį dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo, kadangi jie žadėjo ateityje nuolat pirkti transporto priemones. Kas atstovavo „S. O.“ LP, neprisiminė. Dažniausiai pas jį atvykdavo du šios įmonės atstovai. Atpažinti šių asmenų negalėtų, kadangi su jais susitikdavo retai. Už perkamas transporto priemones atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Pardavus šiai įmonei transporto priemonę, jis išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kurią kartu su transporto priemonės dokumentais įdėdavo į jų nusipirktą transporto priemonę. Pirkėjas pasiimdamas iš jo atstovaujamų įmonių įsigytas transporto priemones, kartu pasiimdavo ir visus dokumentus. Kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su „S. O.“ LP neprisiminė. Šios įmonės atstovai su juo bendraudavo elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šios įmonės atstovų telefono numerių ar kitokių kontaktinių duomenų neturi. Ši įmonė transporto priemones pirko laikotarpiu nuo 2016 m. vidurio iki 2018 m. sausio pabaigos. „S. O.“ LP atstovas su juo telefonu derindavo parduodamų transporto priemonių kainas, kartais susitikdavo gyvai. Jis nuolat bendrauja su dideliu kiekiu asmenų, kurie perka transporto priemones, todėl jų visų neprisimena, jų kontaktų nesaugo. S. Č., L. Č. ir M. Š. asmeniškai nepažįsta.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad sutartį sudarė su „S. O.“ LP atstovu S. Č., tačiau ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad V. S. jam girdėtas kaip automobilių verslo atstovas, tačiau jo nepažįsta, be to, parodė, kad „S. O.“ LP sandoriuose dėl automobilių verslo Lietuvoje nedalyvavo.
20. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad sutartį sudarė su „S. O.“ LP atstovu S. Č., nes akivaizdu, kad būtent S. Č. pavardė buvo nurodyta sutartyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad S. Č. nepažįsta asmeniškai. Neprisiminė kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su „S. O.“ LP. Kas atstovavo „S. O.“ LP, liudytojas neprisiminė taip pat, nes bendrauja su dideliu kiekiu asmenų, kurie perka transporto priemones. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. patvirtino, kad L. Č. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. parodė, kad V. S. girdėtas kaip automobilių verslo atstovas, tačiau asmeniškai su juo nepažįstami (t. 13, b. l. 97–98). Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Č. neneigė visų sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo ir kitų sandorių, patvirtino, kad jie yra teisingi, kartu parodė, kad jis turi daug įmonių, todėl negali prisiminti visų sudarytų sutarčių su kitomis įmonėmis ir prisiminti asmenų, su kuriais sudarė sutartis, tačiau kategoriškai parodė, kad L. Č. jokių sąsajų su šiais sandoriais neturi. Pažymėtina, kad šiuo atveju liudytojas V. S. neparodė, jog, be to, kad sutartį sudarė su „S. O.“ LP atstovu S. Č., jis su juo būtų bendravęs ir toliau. Kaip jau aptarta, liudytojas V. S. patvirtino, kad jis bendravo su „S. O.“ LP atstovais, tačiau L. Č. kaip įmonės atstovo nenurodė.
21. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis L. Č. nepažįsta. „Facebook“ sukūrė platformą, kurioje jungėsi bendraminčiai. Jis jiems leisdavo prisijungti prie aukcionų, o prisijungimo duomenis jam davė G. P.. Jie pažiūrėdavo aukcione parduodamus automobilius ir viską toliau atlikdavo G. P.. Klientai pasirašydavo sutartis su G. P. ir, kai automobiliai grįždavo į Lietuvą, G. P. jam pranešdavo, o jis pranešdavo klientams. Klientai gaudavo sąskaitas, atsiskaitydavo pavedimu. G. P. buvo tarpininkė tarp aukciono ir galutinio vartotojo. Ji organizuodavo transportavimą, sąskaitų išrašymą. Ji buvo įforminusi kaip tarpininkės veiklą. Su G. P. bendravo elektroniniu paštu. Su G. P. jį supažindino A.. Tada jis pats kreipėsi į G. P.. Jis su G. P. dalyvaudavo aukcione, jei klientas nebuvo gavęs kodų. Jei automobilį nuperka, tada klientas kontaktuoja su G. P., ir klientas viską apmoka. Aukcionas išrašo sąskaitą Amerikos įmonei, kuri transportuoja automobilius į (duomenys neskelbtini). Jis matydavo tik aukcione, kad sąskaita išrašoma, o po to ji dingdavo, turbūt tada, kai sąskaita būdavo apmokėta. Su jokia Amerikos įmone jokių ryšių jis neturi. Automobilius parduodavo Amerikos įmonė „S. O.“ LP, ši įmonė apmokėjo muitą, mokesčius ir išrašydavo sąskaitas klientui. G. P. viską tvarkė, buvo atsakinga už atsiskaitymus, už balansus, ji siųsdavo sąskaitas, išrašinėjo sutartis. Kokioje įmonėje dirbo G. P., jis nežinojo (t. 41, b. l. 93–95). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė iš esmės analogiškai, nustatyta, kad jis socialiniame tinkle „Facebook.com“ yra sukūręs ir iki šiol administruoja paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, kad bendraudavo telefonu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su G. P.. S. Č., L. Č., M. Š., A. B., A. B. pavardės jam nėra girdėtos. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat yra negirdėta. Įmonė pavadinimu „S. O.“ LP girdėta, nes jis susidarė įspūdį, kad A. su G. P. organizuodavo nupirktų automobilių atgabenimą į Lietuvą šios įmonės vardu (t. 13, b. l. 68–69).
22. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojui A. B. tik susidarė įspūdis, kad A. su G. P. organizuodavo įmonės „S. O.“ LP nupirktų automobilių atgabenimą į Lietuvą. Tačiau nagrinėjamu atveju iš liudytojo A. B. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis išteisintojo L. Č. nepažįsta. Liudytojas parodė, kad dėl automobilių pirkimo-pardavimo bendravo telefonu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su G. P.. Kartu liudytojo A. B. parodymai sutampa su liudytojų R. V., N. U., E. G. ir V. M. parodymais dėl to, kad jie surado automobilius socialiniame tinkle, paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, kurią administravo būtent A. B., ir reklamavosi, kad padeda iš JAV aukcionų nusipirkti naudotas transporto priemones arba parduoda jau jų nupirktas transporto priemones.
23. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis dirbo su S. Č.. S. Č. pasakė, kad turi automobilius ir, kad gal jis gali surasti pirkėją, už tai būtų gavęs tarpininkavimo mokestį. Tada jis su broliu nusipirko įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės buveinė (duomenys neskelbtini) g. nuomojosi patalpas, veikla buvo prekyba naudotais automobiliais. Jie atlikdavo tarpininkavimo vaidmenį. Įmonė daugiau niekuo nesivertė. Apie parduodamus automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbė tik per savo internetinį puslapį. Jiems S. Č. pasakydavo kokių yra automobilių, arba L. Č. pateikdavo sąrašą. Jis matydavo automobilių nuotraukas ir jų kainą. Automobiliai buvo be numerių ir neregistruoti Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo automobilių pirkėjų, sudarė apie 5-7 sandorius. Už vieną pirkėją gaudavo apie kelis šimtus. G. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji ieškojo pirkėjų per savo tinklą. Buvo įdiegtos kelios programėlės, per kurias buvo bendraujama. Per programėlę dokumentus jam teikdavo L. Č., jei nebūdavo S. Č.. Kai atsirasdavo pirkėjas, automobilius atgabendavo S. Č. arba L. Č.. Automobilius jie priveždavo ant tralo be registracijos Lietuvoje. Automobilio raktelius atveždavo L. Č. ir kiti asmenys. Pirmą automobilį, kurį pardavė, pardavėjas buvo S. Č. (duomenys neskelbtini) įmonė „S. O.“ LP. Šios įmonės direktorius ir vadovas buvo S. Č.. Bendradarbiavimo sutartį su įmone „S. O.“ LP pasirašė su S. Č.. Kai S. Č. dažnai nebūdavo, S. Č. sakė kreiptis į L. Č.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį iš įmonės „S. O.“ LP, užsidėję antkainį jį pardavė klientui. Pardavus įmonės „S. O.“ LP automobilius, pirkėjas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdavo pinigus, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo įmonei „S. O.“ LP. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su grynaisiais pinigais nedirbo. Klientas turėdavo būti apsisprendęs, kad tikrai pirks automobilį ir tik tada automobilį pristatydavo. Automobilį atgabendavo per kelias dienas. Automobilių gabenimas vyko iš užsienio, pas juos tinklapyje buvo užrašyta, kad automobilių gabenimas vyksta iš USA. Tinklapis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, puslapis vainosi (duomenys neskelbtini), tinklalapį administravo patys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėdavo PVM nuo savo maržos. Įsigyjant ir parduodant automobilį atsirasdavo PVM. Jokio pelno neliko, dėl to šią įmonę uždarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po dvejų metų veiklos buvo likviduota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo UAB šalia „(duomenys neskelbtini)“. Kai būdavo reikalas, L. Č. užeidavo pas juos, galbūt atnešė ir dokumentus, susijusius su įmone „S. O.“ LP. Įmonės „S. O.“ LP atstovais buvo S. Č. ir L. Č., su jais bendravo G. P., kažkiek jo brolis. Nematė, kad L. Č. būtų pasirašinėjęs įmonės „S. O.“ LP vardu (t. 40, b. l. 184–186). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. vidurio buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovės vykdoma veikla buvo klientų, norinčių įsigyti transporto priemones, paieška ir tarpininkavimas tvarkant pirkimo-pardavimo dokumentus. Jis prieš tai dirbo L. Č. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku. Įmonė vykdė spalvoto metalo prekybos veiklą. Pas L. Č. kartais ateidavo jo tėvas S. Č., jis pasakė, kad žino įmonę pavadinimu „S. O.“ LP, kuri užsiima transporto priemonių pirkimu-pardavimu. Šiai įmonei reikėtų tarpininko, kuris jai Lietuvoje surastų klientų, norinčių įsigyti transporto priemones. Pasinaudojęs šiuo pasiūlymu, su broliu A. B. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės akcininku buvo jo brolis, o pats tapo šios bendrovės direktoriumi. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. O.“ LP buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią jo vadovaujama bendrovė ieškojo klientų, norinčių įsigyti „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones, taip pat tvarkydavo pirkimo-pardavimo dokumentus. Klientai už pirktus automobilius atsiskaitydavo bankiniais pavedimais į „S. O.“ LP sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieno mėnesio gale išrašydavo sąskaitą už suteiktas paslaugas, kurią „S. O.“ LP apmokėdavo. „S. O.“ LP vardu visada bendraudavo su L. Č., kuris buvo nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai telefone įsidiegtų „Watsapp“ ir „Telegraf“ bendravimo programėles, kurių pagalba jiems siųsdavo informaciją apie „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones, jų kainas. Tokią informaciją jam siųsdavo retai. Bendrovėje buvo įdarbinta darbuotoja G. P., kuri ir buvo atsakinga už klientų paiešką ir tarpininkavimą vykdant transporto priemonių pirkimo-pardavimo procedūras. L. Č. G. P. atnešdavo arba per minėtas programėles atsiųsdavo duomenis, reikalingus transporto priemonių pirkimo-pardavimo procedūroms atlikti. Kiek jam žinoma, jis pateikdavo užpildytas „S. O.“ LP sutartis tarp kliento ir šios įmonės, „S. O.“ LP vardu išrašytas sąskaitas apie transporto priemonių pardavimus, kuriuos G. P. persiųsdavo klientams, įsigijusiems „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones. Klientų paieška buvo vykdoma per pažintis, draugus ir panašiai (t. 13, b. l. 35–36).
24. Iš aptartų liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. O.“ LP buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią jo vadovaujama bendrovė ieškojo klientų, norinčių įsigyti „S. O.“ LP parduodamas transporto priemones, taip pat tvarkydavo pirkimo-pardavimo dokumentus. Pažymėtina, kad šią sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ne L. Č., bet S. Č.. Liudytojas A. B. parodė, kad L. Č. G. P. atnešdavo arba per minėtas programėles atsiųsdavo duomenis, reikalingus transporto priemonių pirkimo-pardavimo procedūroms atlikti, tačiau liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai nepatvirtina to, kad būtent L. Č. vykdė įmonės „S. O.“ LP vardu komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju ir pats L. Č. neneigė, kad jis tėvo S. Č. paprašytas perduodavo atitinkamus dokumentus. Analogiškai patvirtino ir liudytojas S. Č. bei parodė, kad visas sutartis įmonės vardu pasirašė tik jis pats, jas pasirašinėdavo elektroninėmis priemonėmis, kartais grįždavo į Lietuvą. Ir šiuo atveju bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog sutartis, kitus dokumentus įmonės „S. O.“ LP vardu pasirašė būtent S. Č., kuris ir tampa atsakingas už jų teisingumą bei kylančias pasekmes.
25. Teisiamajame posėdyje liudytoja G. P. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gaudavo fiksuotą atlyginimą, vykdė direktoriaus A. B. nurodymus. (duomenys neskelbtini) jie buvo trys darbuotojai, (duomenys neskelbtini) vienas vadybininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasirašiusi sutartį su S. Č. ir su L. Č.. S. Č. yra L. Č. tėvas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavo tarp automobilių pardavėjo ir pirkėjo. „S. O.“ LP buvo pardavėjas, jo vadovas buvo S. Č.. Su S. Č. teko bendrauti mažai. Biuras buvo (duomenys neskelbtini), iš kur būdavo automobiliai nežino. Apie automobilius sužinodavo iš A. B.. Jos darbas prasidėdavo nuo skelbimų „(duomenys neskelbtini)“, automobilių pirkėjus ieškodavo per pažįstamus. Kai atsirasdavo pirkėjas, ji direktoriui nusiųsdavo preliminarią sutartį, joje nurodydavo, kada pirkėjas turi atsiskaityti su „S. O.“ LP. Pirkėjas su „S. O.“ LP atsiskaitydavo pavedimu, kartais gal atnešdavo pinigus voke. Atsiskaitymai vyko pavedimu, bet jei paskambindavo jos direktorius ir pasakydavo, kad kažkas atvažiuos ir paliks užklijuotą voką, ji ir priimdavo tą voką. Nežino ar tame voke būdavo grynieji pinigai. Voką kartais tekdavo perduoti L. Č., kartais direktoriui. Ji surašydavo klientų duomenis, kainas, paruošdavo sutartį, viską supakuodavo ir išsiųsdavo. Pirmiausia klientui siųsdavo nuotraukas, paskui tarpininkavimo trišalę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. O.“ LP. Sutarties kainą derindavo direktorius. Pirkėjui sutartį išsiųsdavo ji arba direktorius. Tarpininkavimo ir kitus piniginius reikalus atliko direktorius. Direktorius taip pat atlikdavo sandorius. Automobilių savininkas dokumentuose būdavo „S. O.“ LP. Kiek buvo tiksliai parduota automobilių, neprisiminė. Automobiliai būdavo parkeliaujantys į Lietuvą arba čia Lietuvoje. Jei S. Č. nebūdavo ir jos direktorius norėjo kažko paklausti, ji tada skambindavo L. Č.. Jai pasirodė, kad L. Č. kartais padėdavo savo tėvui. Kai S. Č. nebūdavo, L. Č. kažką atnešdavo jos direktoriui, tiksliai ką, neprisiminė. Ji su L. Č. sutarė gerai, jis ateidavo atsigerti kavos. A. B. buvo jų klientas, automobilių perpardavėjas, ateidavo į ofisą, bet ne dažnai. Jis pasakydavo, kokio automobilio ieško, o jie ir ieškodavo tokio automobilio, derindavo su „S. O.“ LP. A. B. pirko gal 10, gal daugiau automobilių, gerai neprisiminė (t. 41, b. l. 27–29). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos G. P. parodymų nustatyta, kad su įmone „S. O.“ LP ją siejo tik darbiniai santykiai. 2017 m. pabaigoje pažįstamas A. B. pasakė, kad pradeda veiklą susijusią su tarpininkavimu perkant / parduodant automobilius ir ieško komunikabilaus, angliškai kalbančio žmogaus. Ji sutiko įsidarbinti A. B. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos žiniomis, įmonė „S. O.“ LP su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi tarpininkavimo ar komercinio atstovavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimdavo klientų paieška šiai (duomenys neskelbtini) įmonei. Paieška buvo dažniausiai dviejų rūšių: arba internetu ir telefonais, arba bendravimo programėlėmis „Whatsup“, „Viber“, „Skype“, ją susirasdavo klientai ir prašydavo surasti tam tikros markės, už tam tikrą kainą automobilius. Ji tokį užsakymą telefonu arba tomis pačiomis bendravimo programėlėmis perduodavo savo tiesioginiam vadovui. Arba būdavo ir atvirkštinis variantas, kad „S. O.“ LP turėjo jau savo vardu įsigytų automobilių, kuriems reikėjo pirkėjų, tai ji ieškodavo pirkėjų. Klientų paiešką vykdydavo visiems draugams ir pažįstamiems, sakydama, kad yra parduodami atitinkami automobiliai, taip pat ieškodavo skelbimų portaluose skelbimų, kuriuose pirkėjai būdavo nurodę, kad ieško pirkti transporto priemonės. Jei surastas klientas pirkdavo automobilį iš „S. O.“ LP, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo už tai pajamas iš angliškos įmonės. Jos buvo kintamos ir priklausė nuo automobilio kainos, ji neformavo įmonės kainodaros ir veiklos politikos. Tokiu atveju, jei asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba pirkdavo automobilį iš „S. O.“ LP, ji gaudavo ir teikdavo tokiam asmeniui informaciją apie automobilio nupirkimo, pargabenimo terminus, kitą aktualią informaciją. Perduodavo klientams iš „S. O.“ LP jai persiųstų konkrečių perkamų automobilių techninę dokumentaciją, deklaracijas, sutartis, sąskaitas tarp kliento ir „S. O.“ LP, kitą dokumentaciją. Retkarčiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimdavo avansus iš „S. O.“ LP pirkėjų, tačiau tai būdavo daroma bankiniais pavedimais, o gauta kaip avansas suma buvo pervedama „S. O.“ LP. Grynųjų pinigų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebūdavo, visi mokėjimai vykdavo tik per banką, tačiau yra buvę atvejų, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą užeidavo galbūt „S. O.“ LP klientai ir atnešdavo grynųjų pinigų, tačiau tai buvo išimtis ir reti atvejai. Tokiu atveju ji arba įmonės direktorius A. B. atlikdavo tik kurjerio paslaugą, pinigų neskaičiuodavo, nes jie buvo dažniausiai supakuoti. Ar tie grynieji pinigai buvo skirti apmokėti už automobilius, ar jie buvo skirti automobilių remontui, galbūt buvo skirti muitams sumokėti ar už pergabenimą, ji nežinojo, kadangi tie pinigai nebuvo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl net negali pasakyti iš kokių asmenų buvo paimti pinigai. „S. O.“ LP skirtus grynuosius pinigus, kurie buvo paliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise pasiimdavo L. Č., gali būti, kad kartais pinigus yra paėmęs ir jo tėtis S. Č.. Bendrovės direktoriaus A. B. nurodymu stengėsi, kad kliento bendravimas su „S. O.“ LP vyktų per ją, nes direktorius įspėjo, kad tokiu atveju jei klientas „išeis tiesiai į pardavėją“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegaus pardavimo komisinių už kliento suradimą, nes jie bendraus tiesiai be tarpininkų. L. Č. dėl pinigų buvo pakankamai savanaudiškas, visada vengdavo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Dėl įmonės „S. O.“ LP reikalų pas ją biure lankydavosi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. Č., ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. Č. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurai buvo greta, nors ir skirtinguose pastatuose, tačiau praktiškai tame pačiame kieme, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasiekė įspūdingų veiklos apimčių, dabar ši įmonė yra likviduota. Asmenį vardu A. B. ji pažįsta, jis pateikdavo duomenis apie „S. O.“ LP parduotas transporto priemones, kurių pagrindu ji toliau tvarkydavo šių transporto priemonių pirkimo-pardavimo, apmokėjimo procedūras. Ji transporto priemonę įsigijusiam asmeniui elektroniniu paštu arba „Viber“ programos pagalba išsiųsdavo pirkimo-pardavimo sutartį ir sąskaitą (Invoice). Šią sutartį ir sąskaitą jai per „Viber“ arba „Watsapp“ bendravimo programas atsiųsdavo L. Č.. Su L. Č. buvo bendraujama darbo klausimais tik per „Viber“ arba „Watsapp“ programas. L. Č. jai taip pat pranešdavo, ar pirkėjas yra atsiskaitęs už pirktą transporto priemonę. Jeigu už transporto priemonę buvo atsiskaityta, tada ji organizuodavo jos pristatymą klientui (t. 13, b. l. 81–82).
26. Nagrinėjamu atveju iš liudytojos G. P. parodymų nustatyta, kad ji bendraudavo su L. Č., jis jai per „Viber“ arba „Watsapp“ bendravimo programas atsiųsdavo sutartis bei sąskaitas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina to, kad L. Č. veikė kaip „S. O.“ LP faktinis vadovas, t. y. nenustatyta, kad jis įmonėje priiminėjo sprendimus dėl automobilių pardavimo, nustatinėjo jų kainas, pasirašinėjo siunčiamus dokumentus ir panašiai. Įmonė „S. O.“ LP, kurios vadovas buvo S. Č., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartį. Liudytoja G. P. parodė, kad ji pati ieškojo klientų, ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuota surasti kuo daugiau klientų, nes jei surastas klientas pirkdavo automobilį iš „S. O.“ LP, tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo už tai pajamas iš angliškos įmonės, o grynųjų pinigų mokėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebūdavo, visi mokėjimai vykdavo tik per banką. Nors yra buvę atvejų, kai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą užeidavo galbūt „S. O.“ LP klientai ir atnešdavo grynųjų pinigų, tačiau tai buvo išimtis ir reti atvejai, o ji pinigų neskaičiuodavo ir nežinojo, ar tie grynieji pinigai buvo skirti apmokėti už automobilius, ar jie buvo skirti automobilių remontui, galbūt buvo skirti sumokėti muitams ar už pergabenimą, negalėjo pasakyti ir iš kokių asmenų buvo paimti pinigai, todėl, nors pinigus galėjo paimti ir L. Č., tokie liudytojos parodymai nepatvirtina net grynųjų pinigų paskirties, t. y. kad jais buvo apmokėta už parduotus automobilius.
27. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. L. parodymų nustatyta, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas. L. Č. ateidavo pasiimti dokumentų. L. Č. tėvas ir „S. O.“ LP savininkas S. Č. buvo pasirašęs sutartį. Pažymėtina, kad liudytojas parodė, kad būtent S. Č. sakė, kad jis nebūna Lietuvoje, todėl dokumentus ateis pasiimti jo sūnus L. Č., t. y. šiuo atveju liudytojo parodymai patvirtina liudytojo S. Č. parodymus, kad L. Č. paimdavo dokumentus paprašytas būtent S. Č.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo komiso pagrindais, atliko tarpininko funkcijas tarp įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. O.“ LP. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį iš „(duomenys neskelbtini)“, kurį perpardavė įmonei „S. O.“ LP (t. 41, b. l. 96–97). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. taip pat parodė, kad viena iš automobilių pirkėjų buvo įmonė „S. O.“ LP, kurios atstovas buvo S. Č.. Kadangi jis dažniausiai būdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir buvo labai užsiėmęs, todėl vėliau visus duomenis apie automobilių pirkimus jam pateikdavo jo sūnus L. Č. (t. 13, b. l. 29–30). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo A. L. parodymai patvirtina jau aptartų liudytojų parodymus dėl to, kad L. Č. paimdavo atitinkamus įmonės „S. O.“ LP dokumentus paprašytas būtent tėvo S. Č., ir tai savaime nereiškia, kad L. Č. atliko įmonės „S. O.“ LP faktinio vadovo funkcijas vykdant įmonėje komercinę veiklą.
28. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su L. Č. nepažįstamas, asmeniškai nebendravo, tačiau apie 2017 m. yra jį matęs savo biure. Kaip suprasdavo, L. Č. pas pardavėją A. L. atvykdavo pasiimti pirkimų-pardavimų dokumentų. Susitarimų su L. Č. nei įmonės vardu, nei asmeniškai nėra turėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka transporto priemonių agento funkcijas, t. y. vykdo tarpininkavimo paslaugas tarp transporto priemonių pardavėjo – užsienio įmonės ir pirkėjo, suformina pirkimo-pardavimo dokumentus. Už teikiamą paslaugą jie imdavo 40 Eur mokestį. Pirkėjas jiems sumokėdavo už transporto priemonę ir 40 Eur tarpininkavimo mokestį. Už transporto priemonę gautus pinigus jie pervesdavo transporto priemonės pardavėjui, t. y. užsienio įmonei. Atsiskaitymai vykdavo tik bankiniais pavedimais. Savo įmonės pirkimo pardavimo sąskaitose yra matęs įmonės „S. O.“ LP pavadinimą. Tikriausiai ši įmonė pirko iš jų agento paslaugas, ji buvo transportų priemonių pirkėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „S. O.“ LP sutarties neturėjo. Įmonė „S. O.“ LP jam asmeniškai jokių dokumentų nepateikinėjo (t. 40, b. l. 180–182). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. taip pat parodė, kad L. Č. ateidavo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką A. L. atsiimti „S. O.“ LP vardu įsigytų automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų. Asmeniškai asmens vardu S. Č. nėra matęs, tačiau matė jo vardą ir pavardę sąskaitose, pagal kurias „S. O.“ LP įsigydavo transporto priemones. Šiuos dokumentus rengdavo ir su „S. O.“ LP atstovais bendraudavo vadybininkas A. L. (t. 13, b. l. 48–49). Šiuo atveju nustatyta, kad L. Č. pas pardavėją A. L. atvykdavo pasiimti pirkimų-pardavimų dokumentų, tačiau už transporto priemonę gautus pinigus jie pervesdavo transporto priemonės pardavėjui, t. y. užsienio įmonei. Pažymėtina, kad, nors liudytojas A. K. S. Č. nėra matęs, tačiau sąskaitose matė būtent S. Č. vardą ir pavardę. Tokie liudytojo A. K. parodymai iš esmės patvirtina liudytojo A. L. parodymus dėl to, kad įmonės „S. O.“ LP atstovas ir buvo būtent S. Č..
29. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Ž. parodė, jog L. Č. nepažįsta, jis tiesiogiai su jokiu pirkėju nėra bendravęs, visus atsiskaitymus kontroliuoja V. S. (t. 40, b. l. 184). Analogiškai liudytojas V. Ž. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 181).
30. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad jis yra įmonių MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. L. Č. nepažįsta. S. Č. pažįsta, su juo siejo verslo ryšiai, iš jo, kaip juridinio asmens atstovas, pirko automobilius. S. Č. atstovavo užsienio įmonę „S. O.“ LP. Iš jo yra pirkęs daug automobilių, kiek tiksliai, neprisiminė. Tarpininkavimo sutarties tarp jų nebuvo. Jis Vokietijoje turėjo savo klientus, kurie pasakydavo, kokio automobilio nori, o jis kreipiasi į S. Č. telefonu arba elektroniniu paštu. Kai parašydavo klientas, kad pirks automobilį, tada „S. O.“ LP jo įmonei išrašydavo sąskaitas faktūras ir jie pasirašydavo sutartį. Pirkėjas būdavo jo įmonė, o pardavėjas „S. O.“ LP. Atsiskaitymai vykdavo į „S. O.“ LP sąskaitą. Sąskaitas jis gaudavo elektroniniu paštu. Už automobilius pardavėjui sumokėdavo tik tada, kai iš kliento gaudavo pinigus. Automobilius pirkėjui pristatydavo S. Č.. Jis automobilius pirko iš užsienio įmonių. Dokumentus „S. O.“ LP išrašydavo be PVM, jokios veiklos Klaipėdoje nevykdė ir sandorių neturėjo (t. 41, b. l. 30–31). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad viena iš įmonių, kurios parduodavo transporto priemones MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo (duomenys neskelbtini) įmonė „S. O.“ LP. Su šia įmone buvo pasirašyta sutartis, atsiskaitymai vykdavo tik per banką. Nors „S. O.“ LP atstovas dokumentuose buvo nurodytas S. Č., tačiau šios įmonės vardu pas jį visada dokumentų pasiimti ar aptarti kitų klausimų ateidavo jo sūnus L. Č.. Su šia įmone dažniausiai bendraudavo elektroniniu paštu. Iš jų pirkdavo transporto priemones tik tada, kai jai turėdavo klientą. Iš šios įmonės buvo įsigyjamos iš JAV parvežtos transporto priemonės, tada užsidėdavo nedidelį antkainį, ir jas iš karto parduodavo. S. Č. asmeniškai pažįsta apie 5 metus (t. 13, b. l. 8–9). Teisiamajame posėdyje liudytojas prašė vadovautis jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad L. Č. su juo nebendravo. Jis nežino, kas jam elektroniniu paštu rašydavo laiškus. Apie L. Č. pirmą kartą išgirdo iš tyrėjo, tyrėjas primygtinai kišo L. Č., nors jis verslą vykdė su S. Č. (t. 41, b. l. 31). Nagrinėjamu atveju liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad L. Č. nepažįsta, dirbo su S. Č., o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonės „S. O.“ LP vardu pas jį visada dokumentų pasiimti ar aptarti kitų klausimų ateidavo jo sūnus L. Č.. Tačiau, atsižvelgiant į liudytojo parodymų visumą, nustatyta, kad jis su įmone „S. O.“ LP dažniausiai bendraudavo elektroniniu paštu, todėl nepaneigta, jog jis dėl automobilių verslo bendravo su S. Č.. Vėlgi, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, jog L. Č. ateidavo pasiimti dokumentų, jie aptardavo kitus klausimus, nepatvirtina fakto, kad L. Č. veikė kaip įmonės „S. O.“ LP atstovas, juolab, faktinis vadovas, ir sprendė įmonės esminius klausimus bei pats priiminėjo sprendimus, susijusius su įmonės veikla. Šiuo atveju vėlgi nepaneigta, kad L. Č., jeigu ir paimdavo dokumentus, tai paprašytas tėvo S. Č., juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis būtent S. Č. asmeniškai pažįsta jau apie 5 metus.
31. Teisiamajame posėdyje liudytoja K. I. parodė, jog L. Č. yra pažįstamas, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke ir administratore. Jos tiesioginis vadovas buvo E. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė metalo laužo pirkimu – pardavimu, taip pat, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ateidavo L. Č., kartais ateidavo ir G. P., bet nežino, kokiu tikslu, bendraudavo apie šeimą, gerdavo kavą. Būdavo, kad jos vyras eidavo kalbėtis su L. Č., bet ji nežinojo dėl kokių reikalų. Kai ateidavo paštininkas ir atnešdavo tam tikrų dokumentų, adresuotų jų adresu, jie juos perduodavo L. Č.. S. Č. žino kaip L. Č. tėvą, nes tėvas užeidavo pas L. Č.. Ji matydavo atvežamus automobilius, bet, kad jie buvo L. Č., patvirtinti negalėjo. Teko girdėti, kad G. P. užsiimdavo automobiliais (t. 41, b. l. 46–47). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. I. parodė, kad kartais L. Č. jai duodavo kažkokius dokumentus, kokius nežinojo, nes jie būdavo voke, ir pasakydavo, kad ateis žmogus, kuriam juos reikės atiduoti. Taip pat būdavo, kad įvairūs žmonės atnešdavo ir palikdavo jai vokus su kažkokiais dokumentais ir paprašydavo juos perduoti L. Č.. Kratos metu jos darbo vietoje buvo surasti ir paimti tarptautiniai krovinio važtaraščiai ir kiti su jais susiję dokumentai, kurie nėra susiję nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas šiuos dokumentus paliko ant jos stalo nežinojo. Pas L. Č. dažnai ateidavo įvairių jo draugų ir pažįstamų. Ji matydavo, kad prie darbovietės L. Č. nuolat atsiveždavo ir laikydavo įvairias transporto priemones, kurios būdavo po autoįvykių, tačiau kur jis paskui šias transporto priemones dėdavo, ji nežinojo (t. 13, b. l. 14–15). Nagrinėjamu atveju iš liudytojos K. I., kaip ir iš kitų liudytojų aptartų parodymų taip pat nustatyta, kad L. Č. būdavo perduodami atnešti dokumentai, dokumentus paprašydavo perduoti atitinkamiems asmenims ir L. Č., tačiau liudytoja K. I. nematė, kokie tai dokumentai. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. I. parodė, kad ji matydavo, jog prie darbovietės L. Č. nuolat atsiveždavo ir laikydavo įvairias transporto priemones, kurios būdavo po autoįvykių, tačiau kur jis paskui šias transporto priemones dėdavo, liudytoja nežinojo, todėl aptarti liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi grindžiant L. Č. kaltę dėl komercinės veiklos vykdymo įmonėje „S. O.“ LP, juolab, tai neparodo, kad jis veikė kaip įmonės faktinis vadovas. Tai, kad įmonės „S. O.“ LP vardu veikė pats S. Č., patvirtina liudytojo T. R. parodymai.
32. Teisiamajame posėdyje T. R. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Ši įmonė užsiėmė automobilių prekyba iš JAV. Automobilius jam iš JAV parveždavo „(duomenys neskelbtini)“. Jis automobilių neremontuodavo. S. Č. jo verslo partneris, jis nuo maždaug 2016 m. iki 2020 m. buvo pastovus jo klientas. S. Č. priklausė įmonė „S. O.“ LP. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parveždavo automobilius iš JAV, o S. Č. juos atsirinkdavo. Buvo sudaryta dvišalė sutartis, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjas, o pirkėjas įmonė „S. O.“ LP. Jis išrašydavo sąskaitas, apmokėjimas vykdavo pavedimu. Prekė buvo importuota, ją parduodavo su PVM. Jis bendraudavo tik su S. Č. „Whats App“ programėlėmis. Kalbant telefonu balsas buvo S. Č., todėl žinojo su kuo kalba. S. Č. automobilių nuotraukas siųsdavo elektroniniu paštu arba telefonu. Automobilių paėmimą organizuodavo S. Č.. Atvažiuodavo tralas ir pasiimdavo automobilius. Su S. Č. susitikdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su L. Č. bendrauti neteko (t. 41, b. l. 29–30). Analogiškus parodymus liudytojas T. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 177–179).
33. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad su L. Č. yra draugai, jie su verslu nėra nesusiję. Apklaustas ikiteisminiame tyrime buvo dėl to, jog iš jo gyvenamo adreso (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta prie įmonės. 2018 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini) g. S. Č. buvo paprašęs „Wi-fi“ kodo, nes butas, kuris priklauso S. Č. žmonai yra šalia jo buto, gretimai sienomis. Prisijungimo kodus davė L. Č., kuris tuo metu gyveno kitame bute, kuris yra antrame aukšte. Jis vis dar gyvena (duomenys neskelbtini) g. Patalpos priklauso I. Č., ten nuomojami butai. Įmonė „S. O.“ LP žinoma, ar ši įmonė užsiima automobiliais, nežino. Jis prie įmonės „S. O.“ LP sąskaitos nesijungė. L. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atstovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ir automobilių perdarymo licenciją. Šiuo metu, apie 3-4 metus, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini) “ užsiima metalo laužo prekyba. Įmonė yra tame pačiame sandėlyje, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sandėlys yra atskirtas ir atskirtos biuro patalpos. Buhalterija yra kitame pastate (duomenys neskelbtini), ir buhalterijos patalpose yra samdomos įmonės, ten sutiko G. P. (t. 41, b. l. 47–49). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad apytiksliai nuo 2012 m. yra pažįstamas su L. Č.. Su juo bendrauja iki šiol, taip pat bendrauja ir su jo šeima, kartu keliauja. Nuo 2012 m. galo iki 2017 m. gruodžio mėnesio dirbo jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažįsta L. Č. tėvą S. Č.. Jis kartais atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, adresu (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad G. P. kartais ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, bendraudavo su L. Č. ir ten dirbančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis. Pats niekada nieko bendro nėra turėjęs su transporto priemonių iš JAV pirkimu-pardavimu. Jis apie du metus gyvena (duomenys neskelbtini). Pirmame aukšte esantis butas priklauso L. Č. pamotei I. Č.. Jis L. Č. buvo davęs savo interneto ryšio prisijungimo slaptažodį (t. 13, b. l. 60).
34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos „S. O.“ LP banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Č. priskirto IP buvo jungtasi 149 kartus ir prie AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Č. priskirto IP buvo jungtasi 29 kartus bei iš E. K. naudojamo IP – 19 kartų (t. 22, b. l. 110–114). Tačiau išteisintasis neigia, kad jungėsi prie minėtų sąskaitų, o liudytojas S. Č. teigė, kad prisijungimo duomenis turėjo tik jis pats ir galėjo turėti jo verslo partneris M. Š.. Liudytoja J. Č. dėl šių aplinkybių nieko parodyti negalėjo, ji parodymus iš esmės duoti atsisakė.
35. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo D. J. parodymų nustatyta, kad jis per tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ susirado automobilį BMW, pardavėjas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis jam tiko ir patiko, jį atvežė su tralu. Kokia įmonė buvo nurodyta ant sąskaitos, neprisiminė. Apmokėjimas vyko pavedimu, sumokėjo apie 23 000 Eur. Taip pat iš „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „Wolsvagen Ruotan“. Kas buvo pardavėjas, nežinojo. Automobilius pirko savo reikmėms. Liudytojas tvirtino, kad L. Č. ir S. Č. su automobilių įsigijimu nesusiję (t. 40, b. l. 182–183). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį viename iš interneto portalų, kur yra talpinami skelbimai apie parduodamas transporto priemones, kuriame neprisiminė, surado skelbimą, kad parduodamas automobilis BMW 328 D. Pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė, kad pardavėjas atveš šį automobilį apžiūrėti į netoli jo darbovietės esančią aikštelę, (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku susitiko su pardavėju, apžiūrimas automobilis buvo su raudonais prekybiniais numeriais. Su pardavėju sutarė, kad šį automobilį pirks už 23 600 Eur. Kiek prisiminė, pardavėjas žadėjo elektroniniu paštu atsiųsti sąskaitą dėl automobilio pardavimo. Gavęs sąskaitą, jis 2017 m. rugsėjo gale per keletą kartų už šį automobilį į sąskaitoje nurodytos įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitą pervedė iš viso 18 000 Eur. Kokiu būdu sumokėjo likusius 5 600 Eur, neprisiminė, tačiau šią sumą yra tikrai sumokėjęs. Jo akivaizdoje pardavėjas jokių dokumentų nepildė ir nepasirašinėjo. Automobilį jam atvežė su tralu be numerių, kartu su automobiliu atidavė ir jo dokumentus. Automobilį užsiregistravo savo vardu. L. Č. jam yra gerai pažįstamas, kadangi jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. S. Č. yra L. tėvas, su juo asmeniškai nebendrauja, tačiau yra jį matęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. A. B. buvo jo bendradarbis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, liudytojo tvirtinimu, nei L. Č., nei S. Č., nei A. B. su šiuo pirktu ir parduotu automobiliu neturi nieko bendro. Šio automobilio pardavėjo jokių kontaktų nėra išsaugojęs. Jo žiniomis, L. Č. kartais savo reikmėms perka automobilius iš JAV. 2017 m. spalio mėnesį tas pats asmuo, kuris pardavė minėtą BMW, pasiūlė pirkti automobilį „Volkswagen Ruotan“ už 8 000 Eur. Apžiūrėjęs šį automobilį nusprendė nusipirkti. Automobilio pirkimo aplinkybių gerai neprisiminė, tačiau žinojo, kad pervedė iš viso 8 000 Eur į „S. O.“ LP banko sąskaitą. Liudytojas tvirtino, kad nei L. Č., nei S. Č. su šiuo pirktu automobiliu neturi nieko bendro (t. 12, b. l. 189–190).
36. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad viename iš internetinių puslapių (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), surado skelbimą apie parduodamą automobilį „Porshe Panameras S“. Su pardavėju susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Su pardavėju dėl automobilio apžiūros ir kainos suderinimo buvo susitikęs kelis kartus. Su pardavėju buvo sutarta 32 000 Eur pardavimo kaina, pinigus sumokėjo grynaisiais. Liudytojas pirkėją apibūdino (t. 12, b. l. 157–158) bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino L. Č. kaip asmenį, kuris dalyvavo įsigyjant automobilį „Porshe Panameras S“ (t. 12, b. l. 159–162). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. patvirtino, kad skelbimų portale surado automobilį „Porshe“ ir jį nusipirko už 32 000 Eur. Automobilį pardavė L. Č., iš jo gavo sąskaitą. Tas automobilis buvo pargabentas iš JAV, lietuviškos registracijos neturėjo. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, tik gavo sąskaitą, automobilio dokumentus ir muito sąskaitą. Už automobilį sumokėjo grynaisiais, nes taip nurodė daryti prieš perkant automobilį. Pinigus sumokėjo ne L. Č., bet kitam asmeniui. Kai vyko pinigų perdavimas, L. Č. atvažiavo su atskiru automobiliu. Kai jis atidavė už automobilį pinigus, gavo automobilio raktelius. Automobilį pardavė užsienio įmonė, sąskaita buvo (duomenys neskelbtini). Parašas ant sąskaitos buvo Rusijos ar užsienio piliečio (t. 41, b. l. 79).
37. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. patvirtino, kad jis pirko automobilį „Volvo“ pagal skelbimą, kurį surado internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini) “. Automobilio pardavėjas buvo atvykęs ne vienas. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini), pardavėjas jį atvarė prie „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje. Kas buvo pardavėjas, nesuprato. Buvo išrašyta pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta pilna suma. Su pardavėju susitiko registruojant automobilį. Pardavėją atpažino pagal nuotrauką. Pardavėjui sumokėjo apie 20 000 Eur grynaisiais, o iš jo gavo automobilio dokumentus. Teisiamajame posėdyje liudytojui D. Š. parodžius nuotraukas, esančias 12 tome, b. l. 153–154, liudytojas patvirtino, kad šias nuotraukas jam rodė policijoje, jis atpažino pirmą asmenį – L. Č.. Šį asmenį jis matė prieš 4 metus. Šiam asmeniui galbūt davė pinigus už automobilį, jie buvo dviese (t. 40, b. l. 183–184).
38. Nagrinėjamu atveju iš liudytojų D. Š. ir A. P. parodymų nustatyta, kad L. Č. dalyvavo parduodant jiems automobilius. Iš UAB „Diginet LTU“ pateiktų duomenų apie administruojamame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpintus skelbimus, patvirtina, kad kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta, kad priklauso L. Č., nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. patalpino 18 skelbimų apie parduodamus automobilius ir padangas. Nustatyta, kad trys iš šiuose skelbimuose patalpintų automobilių įregistruoti Lietuvoje kaip įsigyti iš „S. O.“ LP (t. 33, b. l. 101–103). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visų liudytojų aptartus parodymus, jų visumą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nustatyti ir aptarti L. Č. pavieniai veiksmai, t. y. kaip įmonės „S. O.“ LP dokumentų paėmimas, skelbimo įdėjimas internetiniame puslapyje, netgi ir dalyvavimas parduodant, kaip nustatyta, tris automobilius, neatitinka įmonės vadovui būdingų funkcijų, kadangi byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad L. Č. jam inkriminuojamu laikotarpiu veikė kaip įmonės „S. O.“ LP atstovas ar, juolab, faktinis vadovas, priimant vadovavimo, strateginius, investicinius ar kitus verslo sprendimus, jis nepasirašinėjo ir ant įmonės dokumentų, nedavė nurodymų įmonės vardu, nesudarinėjo sutarčių įmonės vardu, bei aptartų liudytojų parodymai visiškai nepaneigia, kad L. Č. atliko atitinkamus veiksmus tik tėvo S. Č. prašymu.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad kratos metu pas L. Č. gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), L. Č. piniginėje surasta „S. O.“ LP vardu išduota „Mastercard“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), jos galiojimo data iki 2022 m. gegužės mėnesio. Šią kortelę išdavęs bankas yra „Bank of America“. Kortelės apačioje yra nurodytas jos naudotojas „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ši kortelė niekada nebuvo fiziškai panaudota, nebuvo aktyvuota, nebuvo nuplėštas apsauginis bankinės kortelės indenfikavimo sluoksnis, o teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Č. patvirtino, kad jis buvo įgaliojęs L. Č. Amerikoje atidaryti įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitą, todėl pas sūnų buvo surasta įmonės „S. O.“ LP banko kortelė. Ir tai, kad pas L. Č. kratos metu surasta įmonės „S. O.“ LP kortelė, taip pat nepatvirtina L. Č. vadovavimo įmonei „S. O.“ LP fakto, nepatvirtina, kad L. Č. disponavo įmonės „S. O.“ LP pinigais. Šiuo atveju nustatyti ir byloje pateikti IP adresai, iš kurių buvo jungiamasi prie įmonės „S. O.“ LP priklausančių banko sąskaitų, taip pat nepatvirtina, jog prie šių banko sąskaitų jungėsi būtent L. Č.. Teisiamajame posėdyje išteisintasis L. Č. neigė, kad jis jungėsi prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitos, tvirtino, kad prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitos apie 20 kartų per porą mėnesių jungėsi jo tėvas S. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso, jis turėjo „Wi-fi“ slaptažodį. Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Č. patvirtino, jog prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitų jis jungdavosi iš įvairių šalių. Prisijungimus prie įmonės „S. O.“ LP banko sąskaitų turėjo tik jis ir M. Š., kuriam jis buvęs davęs įgaliojimą pirkti automobilius.
40. Įmonės S. O. LP banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), atidaryta Latvijos Respublikoje banke AB „(duomenys neskelbtini)“ S. Č. prašymu (t. 38, b. l. 38–40). Iš pateikto bankų sąskaitų išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. prie sąskaitos jungtasi iš IP adresų, kurie priklauso Lietuvoje registruotiems interneto ryšio tiekėjams: UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Telia“. UAB „Balticum tv“, šis priklausantis IP adresas yra priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) ), kurios direktorius yra L. Č., taip pat buvo jungtasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo IP adreso 50 kartų prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ atidarytos „S. O.“ LP banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas S. Č. nepaneigė aplinkybės, kad jis galėjo jungtis šiuo IP adresu prie įmonės banko sąskaitos, o tai, kad piniginių lėšų buvo pervedama į L. Č. valdomų įmonių banko sąskaitas, ši aplinkybė savaime nepatvirtina piniginių lėšų pervedimo paskirties. Pažymėtina, kad be to, prie šios banko sąskaitos taip pat jungtasi ir iš Turkijos, JAV, Kinijos, Andoros, Jungtinės Karalystės, Angolos, Nyderlandų (t. 38, b. l. 110–114), o kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nustatyta, byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos inkriminuojamu laikotarpiu šiose šalyse būtų lankęsis L. Č.. Todėl, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad sąskaitos aktyvus naudojimas užsienio šalyse patvirtina tai, kad sąskaita faktiškai disponavo pats įmonės oficialus vadovas S. Č..
41. Atlikus įmonės „S. O.“ LP, registruotos (duomenys neskelbtini), dokumentų tyrimą bei įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo gauta specialisto išvada Nr. 04/12-2-15-6233, joje nurodyta, jog, pažymėtina, jeigu įmonė „S. O.“ LP tiriamuoju laikotarpiu vykdė veiklą Lietuvoje neįsiregistravusi nuolatinės buveinės, tai iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje (parduodant transporto priemones) gavo 7 215 765,00 Eur pajamų, tai yra tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 462 dokumentais (lnvoice) pagrindė 462 transporto priemonių pardavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, iš viso už 7 215 765,00 Eur, nuo 2016 m. liepos 29 d. neįsiregistravo PVM mokėtoju, pateikiant prašymą mokesčių administratoriui, nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių, ir neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 1 252 322,85 Eur PVM (t. 35, b. l. 149–169, t. 36, b. l. 1–185, t. 37, b. l. 1–46).
42. Teisiamajame posėdyje specialistė A. Š. patvirtino, kad ji specialisto išvadoje nurodė, jog, jei įmonė vykdė veiklą Lietuvoje parduodant transporto priemones ir gavo pajamas, tai turėjo registruotis Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, kad specialisto išvada nėra kategoriška. Tačiau specialistė, įvertinusi jai pateiktus bylos duomenis, nenustatė, kad įmonėje „S. O.“ LP veiklą vykdė L. Č., nes dėl jo veiklos trūko duomenų. Kartu pažymėjo, kad už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas (t. 42, b. l. 17–18).
43. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nenustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. L. Č. buvo įmonės „S. O.“ LP faktinis vadovas ar kitoks įgaliotas asmuo, turintis savarankišką sprendimų priėmimo, faktinio vadovavimo teisę, t. y. nenustatyta, kad jis nuolat ir sistemingai būtų vadovavęs įmonei „S. O.“ LP, o įmonė veikė tokio asmens vadovaujama, todėl L. Č. pagrįstai ir teisingai išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad L. Č. nėra tinkamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, subjektas, o nesant nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės būtinojo požymio atsakomybės – subjekto, baudžiamoji atsakomybė negalima, todėl L. Č. pagrįstai išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
44. Apeliaciniu skundu prokurorė nuosprendžio dalies, kuria L. Č. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, neskundė, šią nuosprendžio dalį prašė panaikinti bei nuteisti L. Č. ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pripažinus L. Č. kaltu pagal BK 202 straipsnio l dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. Č. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio l dalį nenaikintina, todėl nėra pagrindo naikinti ir kitą skundžiamo nuosprendžio dalį.
45. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendis nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. S. apeliacinį skundą atmesti.