Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo sudaryti sutartį ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas vertino, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pakartotinai aptarė su atsakove elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą, nurodė, kad nežino atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį motyvų, tačiau ieškinio pagrindo neaiškumų nepašalino. Ieškovė nepatikslino, ar kreipėsi į atsakovę raštu ar tik elektroniniu paštu, konkrečiai neįvardijo, kokią sutartį prašė su atsakove sudaryti ir kokiomis sąlygomis (iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad atsakovė ieškovei tam tikras paslaugas teikia, t. y. tam tikri sutartiniai santykiai ginčo šalis jau sieja).

7. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pažymėjo, kad prašo priteisti iš atsakovės simbolinę 1 000 Eur žalą, tačiau minėtų ieškinio pagrindo neaiškumų nepašalino. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo prašomos priteisti žalos dydžio, žalos pagrindas ir jos dydis turi būti įrodinėjami.

8. Ieškovei nepatikslinus, kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis ji prašo įpareigoti atsakovę sudaryti, ir įvertinus tai, kad iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad atsakovė ieškovei tam tikras paslaugas teikia, t. y. tam tikri sutartiniai santykiai ginčo šalis jau sieja, teismas sprendė, kad šis ieškinio dalyko neaiškumas nėra pašalintas.

9. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pažymėjo, kad diskriminacija yra atsisakymas sudaryti su ieškove metinę sutartį dėl leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos, taip pat jog laisva spauda turi esminę reikšmę teisinei ir demokratinei valstybei. Teismas vertino, kad ieškovė šio ieškinio reikalavimo neaiškumų nepašalino, nes nenurodė, ar tokiu būdu suformuluotu reikalavimu ji siekia kokių nors savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių, ar šis reikalavimas reiškiamas tik kaip sudedamoji reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (priteisti turtinę žalą) dalis, ar dėl kitų priežasčių.

10. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, primokėjo 110 Eur žyminio mokesčio tik už vieną neturtinį reikalavimą. Ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino, todėl ji turėjo primokėti 110 Eur žyminio mokesčio už kiekvieną reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. iš viso 220 Eur.

11. Teismas vertino, kad ieškovė nepašalino visų teismo nurodytų ieškinio trūkumų, todėl remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu ieškovei.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Ieškovė atskiruoju skundu (2025-02-18 DOK-25929) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1 Teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nesuformuluotas aiškus ieškinio pagrindas, t. y. nėra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus. Teismui ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovė ignoravo ieškovės raginimus sudaryti metinę sutartį dėl savaitraščio „Laisvas laikraštis“ metinės prenumeratos, nieko neatsakydamas į raginimus ją sudaryti, ir toks ignoravimas laikytinas faktiniu atsisakymu. Galiausiai vienintelė reakcija buvo 2024 m. gruodžio 12 d. įvykęs susirašinėjimas su atsakovės pardavimo projekto vadove E. P.: į klausimą, kada bus sudarytos prenumeratos sutartis, atsakė aiškiai: „Niekas nesikeičia ir kitais metais. „Laisvo laikraščio“ prenumeratos nepriimsime“.

12.2 Ironiškai atrodo teismo argumentai apie tai, kad „ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodomos sumos gavimą iš atsakovės, nepateikė skaičiavimo, už kokį konkretų laikotarpį ji patyrė jos nurodomą žalą ir pan.“ Teismui buvo pateiktas minimalus 1 000 Eur ieškinys, už jį sumokėtas žyminis mokestis, ir pateikti įrodymai, kad vien iš prenumeratos per atsakovę ieškovė gaudavo daugiau nei 9 tūkst. eurų pajamų per metus, tačiau šio įrodymo, teismo nuomone, nepakanka pagrįsti pretenzijai dėl 1 000 Eur atlyginimo.

12.3 Teismas nurodo, kad jam neaišku, kokią sutartį atsakovė nori sudaryti su atsakove, nors tai nurodyta bent penkis kartus - sutartį dėl „Laisvo laikraščio“ prenumeratos su atsakove. Teismas aiškinasi, kokiomis sąlygomis ieškovė nori tą sutartį sudaryti, nors tai nėra ieškinio priėmimo ar atsisakymo priimti dalykas. Tuo labiau, kad ieškovė nurodė, jog sutartį prašo sudaryti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su kitais spaudos leidiniais, tačiau teismui tai vis tiek nėra aišku.

12.4 Nepagrįstas teismo aiškinimas, kad „materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas“. Būtent todėl pateiktas minimalus 1 000 Eur ieškinys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo pašalinti trūkumai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo. Apeliantė teigia, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodomos aplinkybės, dėl kurių teikiamas ieškinys, taip pat aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimai.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

17. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, t. y. ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas); aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jeigu paduotas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

18. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliantė ieškiniu prašė 1) pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę, atsisakant su ja sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį ir taip apribojant skaitytojų teisę rinktis spaudos leidinius; 2) įpareigoti atsakovę nedelsiant sudaryti su ieškove leidinio prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį; 3) atlyginti padarytą turtinę žalą 1 000 Eur.

20. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018).

21. Teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė prašo įpareigoti sudaryti su ieškove leidinio prenumeratos apdorojimo ir pristatymo sutartį, tačiau nėra aišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis prašoma šią sutartį sudaryti. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė skirtingai įvardija sutartį, kurią, kaip nurodo, atsakovė atsisakė sudaryti. Todėl ieškovė turėtų patikslinti šį savo reikalavimą, aiškiai nurodydama, kokią sutartį ir kokiomis sąlygomis ji prašo įpareigoti atsakovę sudaryti. Kitas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę taip pat suformuluotas neaiškiai. Ieškovė turėtų patikslinti, kokiu tikslu ji reiškia šį savo reikalavimą, t. y. kokiu materialiųjų teisinių padarinių siekia, ar šis reikalavimas reiškiamas dėl to, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (priteisti turtinę žalą), ar dėl kitų priežasčių. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, turėtų paaiškinti, kaip ją apskaičiavo (kodėl būtent 1 000 Eur) bei kas ją pagrindžia. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodomos sumos gavimą iš atsakovės, nepateikė skaičiavimo, už kokį konkretų laikotarpį ji patyrė jos nurodomą žalą ir pan.

22. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti pradiniame ieškinyje. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinio reikalavimų neaiškumų nepašalino.

23. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (faktinį ieškinio pagrindą). Nesant konkretaus suformuluoto ieškinio pagrindo, tolimesnis procesas nėra galimas.

24. Teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė, kad nesuformuluotas aiškus ieškinio pagrindas, t. y. nėra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus. Reikšdama reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, ieškovė turi nurodyti, kada kreipėsi į atsakovę su prašymu tokią sutartį sudaryti; kada bei kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti ir kas tai pagrindžia. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2023 m. pradžioje atsakovė atsisakė pasirašyti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos sutartį. Ieškovė aptaria su atsakove elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą, tačiau iš jo nėra aišku, kokią konkrečią sutartį ieškovė prašė sudaryti. Kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, atsakovė ieškovei tam tikras paslaugas teikia (ieškovė nurodo, kad atsakovė su ja pasirašė sutartį dėl leidinio pristatymo pačios ieškovės pateiktais adresais), todėl ieškovė turėtų sukonkretinti, kokią sutartį atsakovė atsisakė sudaryti ir dėl kokių aplinkybių. Ieškovė turėtų patikslinti, ar į atsakovę kreipėsi tik ieškinyje aptariamais elektroniniais laiškais, ar ir raštu, kokie buvo ieškovės reikalavimai ir koks atsakovės sprendimas (kokie motyvai). Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, turėtų paaiškinti, kaip ją apskaičiavo (kodėl būtent 1 000 Eur) ir kas ją pagrindžia.

25. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodomos aplinkybės, kurias apeliantė vertina kaip faktinį ieškinio pagrindą, labiau vertintinos kaip neapibrėžti, subjektyvūs ieškovės teiginiai. Ieškovė šalindama trūkumus, jų nepašalino. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pakartotinai aptarė su atsakove elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą; nepatikslino, ar kreipėsi į atsakovę raštu ar tik elektroniniu paštu, konkrečiai neįvardijo, kokią sutartį prašė su atsakove sudaryti ir kokiomis sąlygomis; ieškinio pagrindo neaiškumų dėl 1 000 Eur reikalavimo nepašalino.

26. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

27. Teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė sumokėjo 78 Eur žyminio mokesčio, t. y. už turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau už neturtinio pobūdžio reikalavimus ieškovė žyminio mokesčio nėra sumokėjusi.

28. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus primokėjo 110 Eur žyminį mokestį tik už vieną neturtinį reikalavimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad kadangi ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino, todėl ji turėjo primokėti 110 Eur žyminio mokesčio už kiekvieną reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. iš viso 220 Eur.

29. Kaip minėta, tais atvejais, kai neįvykdomas teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neįvykdė ir trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą 2025 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

31. Teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi išsamiai ir aiškiai detalizavo ieškinio trūkumus, išaiškino jų pašalinimo pasekmes. Ieškovė neskundė nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai. Reiškia, kad su nustatytais trūkumais sutiko, trūkumus suprato.

32. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, pastarajai ne vieną kartą buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-20244-964/2024 buvo nustatyti iš esmės tokie patys ieškinio trūkumai, kurių ieškovė nepašalino, ir teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2189-1097/2024 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32871-727/2024 ieškinys grąžintas ieškovei, nepašalinus iš esmės identiško ieškinio, kuris reiškiamas nagrinėjamoje byloje, trūkumų. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-768-883/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

33. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas taip pat gali bylos šalims pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis), siekiant ieškovei tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.