- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-768-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22067-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-32871-727/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti, kokius veiksmus ieškovė laiko diskriminavimu; nurodyti, kada ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti sutartį ir kada bei kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti bei kas tai pagrindžia; patikslinti, ar ieškovė skundžia atsakovės sutarties nutraukimą ar atsisakymą sudaryti sutartį; ieškovei teigiant, kad ji nėra skolinga atsakovei ir ji nepagrįstai atsisako su ieškove bendradarbiauti, pateikti įrodymus, kad po atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą dėl ieškovės įsiskolinimo, pastaroji ją padengė; pateikti duomenis, kokią sutartį ieškovė teikė atsakovei pasirašyti, kokios sutarties sąlygos; reiškiant reikalavimą dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, paaiškinti kaip ieškovė apskaičiavo minėtą žalos dydį bei kas tai pagrindžia; pateikti banko sąskaitos išrašą; sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. 2024 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė papildytą ieškinį, kuriame pasisakė dėl ieškinio trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos paštas“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė paties ieškinio reikalavimo nepatikslino, tik motyvuose nurodė, kad diskriminavimu laiko ne tik atsakovės atsisakymą sudaryti prenumeratos sutartis, bet ir atsisakymą sudaryti sutartį dėl leidinio pardavimo pašto skyriuose. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės išliko neaiškios ir prieštaringos: ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl prenumeratos apdorojimo sutarties, tačiau jokio atsakymo negavo, o kitoje pastraipoje rašo, kad AB „Lietuvos paštas“ sutiko pasirašyti sutartį „dėl leidinio platinimo mūsų nurodytais adresais“ (vadinamą prenumeratos apdorojimo sutartį). Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip ir nenurodė, kada ir su kokiu pasiūlymu kreipėsi į atsakovę dėl kokios konkrečiai sutarties sudarymo bei kas tai pagrindžia.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė, kaip apskaičiavo 1 000 Eur neturtinę žalą, taip pat ji nesumokėjo žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus. Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovė išskyrė du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus (dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį), o už kiekvieną neturtinį reikalavimą mokamas 110 Eur žyminis mokestis. Nors nutartyje aptartas reikalavimų pobūdis ir išaiškinta, kiek žyminio mokesčio reikia papildomai sumokėti, ieškovė neskundė nutarties dalies dėl žyminio, tačiau jo vis tiek nesumokėjo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės išliko neaiškios ir prieštaringos, t. y. ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl prenumeratos apdorojimo sutarties, tačiau jokio atsakymo negavo, o kitoje pastraipoje rašo, kad AB „Lietuvos paštas“ sutiko pasirašyti sutartį „dėl leidinio platinimo mūsų nurodytais adresais“ (prenumeratos apdorojimo sutartį). Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė taip ir nenurodė, kada ir su kokiu pasiūlymu kreipėsi į atsakovę, dėl kokios konkrečiai sutarties sudarymo bei kas tai pagrindžia. Su tokia teismo nuomone apeliantė nesutinka, nes teismui buvo pateiktas aiškus elektroninis susirašinėjimas su AB „Lietuvos paštas“ projekto vadove, kuriame aiškiai išdėstytas ieškovės noras sudaryti su atsakove prenumeratos sutartį.
7.2. 2023 m. sausio 16 d. atsakovo atstovė atsiuntė trijų sutarčių projektus - periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartį (privalomąją), periodinių leidinių prenumeratos paslaugos pardavimo sutartį, periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartį (komercinę). Apeliantės teigimu, šios sutartys numato, kad AB „Lietuvos paštas“ įsipareigoja pristatyti leidinį redakcijos nurodytais adresais, o ieškovė įsipareigoja už šias paslaugas sumokėti, nes nedidelė dalis „Laisvas laikraštis“ prenumeratorių užsisako leidinį tiesiogiai redakcijoje arba internetu ir tada paštui perduodami adresai, kuriais reikia leidinį pristatyti. Visgi, pagrindinė sutartis dėl prenumeratos priėmimo pašto skyriuose tiesiogiai iš žmonių, kuri vadinasi periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartis, liko nesudaryta, nes atsakovė ją atsisakė sudaryti.
7.3. Apeliantė nurodė, kad atsakovė sutiko pasirašyti kelias mažai reikšmingas sutartis dėl leidinio pristatymo redakcijos nurodytais adresais, tačiau pagrindinę sutartį - dėl tiesioginės prenumeratos - atsisakė pasirašyti.
7.4. Apeliantė pažymėjo, kad UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ daugiau nei 15 metų bendradarbiavo su atsakove priimant leidinio prenumeratą iš skaitytojų bei pristatant leidinį prenumeratoriams.
7.5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nesumokėto žyminio mokesčio yra nepagrįsta, nes ieškinyje buvo pateiktas žyminio mokesčio kvitas teismo nurodytai 165 eurų sumai, o iš viso žyminio mokesčio sumokėta papildomai 63,75 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ pateikė ieškinį atsakovei AB „Lietuvos paštas“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį. Teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas išskyrė esminius trūkumus, dėl kurių bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas: pirma, nesuformuluotas aiškus ieškinio reikalavimas (dalykas), antra, nesuformuluotas aiškus ieškinio pagrindas, trečia, nesumokėtas tinkamo dydžio trūkstamas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu plačiau pasisako apie kiekvieną iš minėtų ieškovės ieškinyje nustatytų trūkumų pagrįstumo.
12. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi, neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ieškovės vienas iš ieškiniu keliamų reikalavimų buvo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę, atsisakant su ja sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį ir taip apribojant skaitytojų teisę rinktis spaudos leidinius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš tokio reikalavimo formuluotės lieka neaišku, ar ieškovė skundžia atsakovės sutarties nutraukimą ar atsisakymą sudaryti sutartį, be to, ar įvertinus ieškinio reikalavimą ir ieškinyje nurodomas aplinkybes, kyla neaiškumų, kokius veiksmus ieškovė laiko diskriminavimu.
14. Sprendžiant dėl ieškovės minėto ieškinio reikalavimo aiškumo, svarbu atsižvelgti į tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodomas aplinkybes. Apeliantės paaiškinimu, 2023 m. sausio 16 d. atsakovės atstovė atsiuntė trijų sutarčių projektus - periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartį (privalomąją), periodinių leidinių prenumeratos paslaugos pardavimo sutartį, periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartį (komercinę). Apeliantė pažymėjo, kad šios sutartys numato, kad AB „Lietuvos paštas“ įsipareigoja pristatyti leidinį redakcijos nurodytais adresais, o ieškovė įsipareigoja už šias paslaugas sumokėti, nes nedidelė dalis „Laisvas laikraštis“ prenumeratorių užsisako leidinį tiesiogiai redakcijoje arba internetu ir tada paštui perduodami adresai, kuriais reikia leidinį pristatyti, tačiau pagrindinė sutartis su atsakove, pagal kurią AB „Lietuvos paštas“ įsipareigoja priimti prenumeratą pašto skyriuose tiesiogiai iš žmonių, kuri vadinasi periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartis - liko nesudaryta, nes atsakovė ją atsisakė sudaryti. Apeliantė apibendrindama pažymėjo, kad atsakovė sutiko pasirašyti kelias mažai reikšmingas sutartis dėl leidinio pristatymo redakcijos nurodytais adresais, tačiau pagrindinę sutartį dėl tiesioginės prenumeratos, kaip minėta, atsakovė pasirašyti atsisakė. Taigi, apeliantės pateiktų paaiškinimų visuma leidžia spręsti, kad ji išskiria kelias sutartis – leidinio pristatymo ieškovės nurodomais adresais ir galimybės leidinį užsakyti pašto skyriuose. Svarbu pažymėti, kad ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ daugiau nei 15 metų bendradarbiavo su AB „Lietuvos paštas“, o patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, jog ieškovė 2023 m. birželio 26 d. gavo automatinį pranešimą, kad sutartis su ja nutraukiama, nes, ieškovės teigimu, ji yra „nepatikimas partneris“. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovę ir atsakovę jau siejo sutartiniai santykiai, tačiau byloje nėra aiškių sutarties nutraukimą patvirtinančių aplinkybių, o nesant minėtų duomenų, nėra galimybės įvertinti sutarties nutraukimo sąsajos su atsakovės atsisakymu sudaryti naują tapačią sutartį su ieškove ir atitinkamai, ar ieškovės reikalavimas reiškiamas dėl naujos sutarties ar, visgi, ieškovė savo reikalavimą sieja su nutraukta sutartimi.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės paaiškinimai, kas sudaro jos reikalavimo pripažinti atsakovės veiksmus diskriminuojančiais apimtį, yra prieštaringi: pirma, ieškovė, vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, patikslintame ieškinyje nurodė, jog ieškovės ieškinyje yra skundžiamas tiek atsisakymas pasirašyti sutartį dėl prenumeratos sutarties sudarymo, tiek ir vėlesnis sutarties nutraukimas dėl pristatymo redakcijos pateikiamais adresais, tačiau patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad yra neteisėtas ir diskriminacinis yra atsisakymas sudaryti prenumeratos platinimo sutartį. Taigi, nesant aiškumo dėl ieškovės skirtingai įvardijamų sutarčių bei aiškiai neišskirto sutarčių kiekio, kartu nėra aiški ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo apimtis; antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė aiškiai nenurodo, kokia yra atsakovės diskriminuojančių veiksmų sudėtis. Ieškovės patikslintame ieškinyje, aiškinant faktines aplinkybes, ieškovė nurodo prašanti teismo pripažinti neteisėtais ir diskriminaciniais atsakovės bandymą sužlugdyti ieškovę ekonominėmis priemonėmis, taikant jai diskriminacines sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimo formuluotė dėl atsakovės veiksmų pripažinimo diskriminaciniais yra nukreipiama į atsisakymą sudaryti ieškovės nurodomą sutartį, kita vertus, ieškovės motyvai apie galimą diskriminacinį elgesį yra platesnio pobūdžio ir remiasi ne vien sutarties nesudarymu.
16. Svarbu pažymėti, kad teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo už ieškovą. Be to, civilinis procesas be kitų principų taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamių atsikirtimų. Ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas laikytinas vienu iš trūkumų, sudarančių kliūtis priimti ieškovės ieškinį.
17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje, kurioje buvo nustatytas terminas ieškovės ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad ieškovė turi patikslinti ir ieškinyje nurodomas aplinkybes, t. y. patikslinti ir pateikti duomenis, pagrindžiančius prenumeratos apdorojimo sutarties derinimo sąlygas, t. y. nurodyti, kada ir su kokiu pasiūlymu ieškovė kreipėsi į atsakovę, dėl kokios konkrečiai sutarties ir pan. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl 1000 Eur turtinės žalos dydžio, įpareigojo ieškovę pateikti minėtos žalos skaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė minėtų trūkumų neištaisė.
18. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį grindžia atsakovės atsisakymu sudaryti jos nurodomą periodinių leidinių apdorojimo paslaugų teikimo sutartį, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kada konkrečiai kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti sutartį, kada bei kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti, kokios aplinkybės tai pagrindžia. Nors ieškovė savo aplinkybes grindžia susirašinėjimu su atsakove elektroniniais laiškais, tačiau minėti susirašinėjimai nėra pakankami įrodymai, leidžiantys spręsti apie ieškovės kreipimąsi dėl sutarties sudarymo su atsakove – ieškovė nepateikė, kada, kokiu prašymu, dėl kokios konkrečios sutarties kreipėsi į ieškovę, be to, nėra pateikto atsakovės rašytinio atsisakymo sudaryti sutartį su ieškove.
19. Kaip minėta, ieškovei taip pat buvo nustatytas terminas pateikti ieškovės prašomos priteisti 1000 Eur žalos skaičiavimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovės padarytos žalos neįmanoma paskaičiuoti - daugiau nei pusantro tūkstančio laikraščio prenumeratorių neteko galimybės užsiprenumeruoti leidinį, todėl žalą patyrė ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovė, todėl teismui teikia simbolinį 1000 eurų ieškinį dėl žalos atlyginimo.
20. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamasis siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, be to, iš ieškinio negalima suprasti, kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais buvo pažeistos ieškovės teisės. Ieškovė teismui nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų, kuriuose atsispindėtų ieškovės patirta turtinė žala. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad per pusantrų metų (nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. liepos) atsakovė pervedė ieškovei daugiau nei 9 045 Eur už leidinio prenumeratą, todėl ieškovė turi pagrindą manyti, kad ji prarado būtent tiek pajamų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, visgi, ieškovės pareiga yra ieškinio pateikimo metu pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. konkrečiu atveju ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos nurodomos sumos gavimą iš atsakovės, nepateikė skaičiavimo, už kokį konkretų laikotarpį ji patyrė jos nurodomą žalą ir pan. Šiuo atveju nurodyti ieškinio netikslumai yra aiškūs ieškinio turinio trūkumai, kurie turėjo būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje, nes jų nepašalinus objektyviai užkertama galimybė gintis nuo pareikštų reikalavimų.
21. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl įpareigojimo ieškovei sumokėti tinkamo dydžio žyminį mokestį, pažymi, kad ieškovės ieškinyje buvo reiškiami vienas turtinis reikalavimas dėl 1 000 Eur turtinės žalos priteisimo (mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis), du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimai (mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis už kiekvieną neturtinį reikalavimą) - dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį bei teiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis). Ieškovės patikslintame ieškinyje reikalavimai išliko tokie pat. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė sumokėjo 78 Eur žyminį mokestį – pateiktas 2024 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymas 14,25 Eur sumai bei 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymas 63,75 Eur sumai. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškinyje buvo pateiktas žyminio mokesčio kvitas teismo nurodytai 165 eurų sumai, iš viso žyminio mokesčio sumokėta papildomai 63,75 Eur, apeliantė pažymėjo, kad pridėjo mokėjimą pagrindžiantį kvitą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reiškiamų reikalavimų pobūdį ir kiekį, ieškovės žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, daro išvadą, kad ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už turtinį reikalavimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio už reiškiamus du neturtinius reikalavimus, o iš viso liko nesumokėtas žyminio mokesčio dydis sudaro 220 Eur.
23. Atsižvelgiant į apeliantės atskirojo skundo argumentus pabrėžtina, kad ieškovė pateikia daug informacijos apie žiniasklaidos laisvės pažeidimus, cituojami teisės aktai, tačiau iš ieškinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo ieškovė siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama savo teisių gynimo teisme, ieškinyje turi nuosekliai išdėstyti faktines aplinkybes, tinkamai suformuluoti faktines aplinkybes atitinkantį materialinį reikalavimą, pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus bei sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
24. Svarbu pažymėti, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė su tapačiu ieškiniu kreipiasi antrą kartą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-20244-964/2024). Pažymėtina, kad apeliantė, kaip bet kuris kitas besikreipiantis į teismą asmuo, turi laikytis CPK nustatytų proceso taisyklių, sąžiningai naudotis jai įstatymų suteiktomis teisėmis bei atitinkamai atsižvelgti į teismo nurodomus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, taigi, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.