Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinys atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Šuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, jog ieškovė nepašalino teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų.

Dėl ieškinio trūkumų nustatymo sąlygų

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

16. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

17. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

18. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teismo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 5 punkte. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga yra jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2-27/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

Dėl ieškinio dalyko apibrėžties

21. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.

22. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

23. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

27. Įvertinus ieškovės suformuluotą patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalykas apibrėžtas netinkamai, ieškovė ieškinio reikalavimo nepatikslino.

28. Nagrinėjamu atveju, įvertinus patikslintame ieškinyje ieškovės suformuluotą pirmąjį reikalavimą, matyti, kad ieškovės reikalavimo turinys ir apimtis liko tokie patys, dėl to neaiškūs dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę, nes tokia pirmojo reikalavimo formuluotė nekonkreti, neaiški: joje neįvardinti konkretūs atsakovės veiksmai, ieškovės vertinami kaip ieškovės diskriminacija, be to, tokia formuluotė neatitinka ieškinio pagrindo, t. y. neatitinka ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovė atsakovės diskriminavimu laiko ne tik atsakovės atsisakymą sudaryti prenumeratos sutartis, tačiau ir jos atsisakymą sudaryti sutartį dėl leidinio pardavimo pašto skyriuose. Iš tokios reikalavimo formuluotės liko neaišku, kokius konkrečius atsakovės veiksmus kaip ieškovės diskriminavimo formą ieškovė prašo pripažinti neteisėtais teikdama ieškinį – ar atsisakymas sudaryti sutartį ir yra ieškovės suvokiamas kaip diskriminavimas, ar diskriminavimu laikomi ir kiti veiksmai ir, atitinkamai, ar ieškovė prašo pripažinti kaip neteisėtus, t. y. kaip atsakovės ieškovės atžvilgiu taikomą diskriminaciją, ir atsakovės veiksmus – atsisakymą sudaryti sutartį dėl leidinio pardavimo pašto skyriuose. Taigi, nagrinėjamu atveju, netinkamai suformulavus tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio pirmąjį reikalavimą, buvo ir lieka neaišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama pirmuoju reikalavimu, dėl šios aplinkybės teismo procesas negali būti pradėtas.

29. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus dėl ieškinio dalyko ir nurodomo faktinio pagrindo neatitikties, o per nustatytą terminą nepašalinus aptariamo trūkumo, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotą ir grąžino jį ieškovei.

Dėl ieškinio pagrindo (ne)identifikavimo

30. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys neatitinka CPK numatyto reikalavimo aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą, dėl to teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – be kita ko, patikslinti ieškinio pagrindą: 1) nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, t. y. nurodyti: kada ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti tokią sutartį; kada, kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti; kas tai pagrindžia; 2) patikslinti aplinkybę, kuo pasireiškė ieškovės diskriminavimas; 3) nurodyti aplinkybes dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. paaiškinti, kaip apskaičiavo žalą (kodėl būtent 1 000 Eur) bei kas ją pagrindžia; 4) patikslinti, ar ieškovė skundžiasi atsakovės sutarties nutraukimu, ar atsisakymu sudaryti sutartį.

34. Įvertinus ieškovės suformuluotą ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrindą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio pagrindas suformuluotas netiksliai, t. y. ieškovė nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio pagrindo trūkumų – ieškinio faktinių aplinkybių tinkamai nepatikslino.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, grįsdama šį reikalavimą, ieškinyje nurodė, kad, atsakovei atsisakius teikti ieškovei leidinio prenumeratos ir pristatymo paslaugas, buvo padaryta didelė žala, kurios neįmanoma paskaičiuoti, todėl teismui teikia simbolinį 1 000 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo. Per pusantrų metų (nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn.) atsakovė pervedė ieškovei daugiau nei 9 045 Eur už leidinio prenumeratą, taigi ieškovė mano, kad ji prarado būtent tiek pajamų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau, suprasdama, kad tokį žalos dydį bus sunku įrodyti, ieškovė teikia 1 000 Eur ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, nes dėl atsakovės veiksmų ieškovė neteko tokios dalies pajamų.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus – nurodyti, kaip apskaičiuota 1 000 Eur turtinė žala. Įvertinus ieškinio turinį, pripažintina, kad ieškovė ieškinyje netinkamai – abstrakčiai, nekonkrečiai, neaiškiai suformulavo ieškinio pagrindą dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes nenurodė, kaip apskaičiuota 1 000 Eur turtinė žala kaip ieškovės negautos pajamos (pvz. nenurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo susidarė žala, kiek dėl atsakovės veiksmų sumažėjo prenumeratorių, kokia prenumeratos kaina, kaip apskaičiuota nurodyta 1000 Eur negautų pajamų suma), 1 000 Eur žalos dydis ieškinyje grindžiamas prielaidomis. Įvertinus patikslinto ieškinio turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio pagrindo dėl turtinės žalos priteisimo trūkumų, nes ieškovė patikslintame ieškinyje nepaaiškino, kaip apskaičiuota prašoma priteisti turtinė žala, nepateikė turtinės žalos apskaičiavimo, patikslinto ieškinio aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, tapačios ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju netinkamai suformulavus tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio pagrindą dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo ir lieka neaiškios bylos nagrinėjimo ribos (t. y. neaišku, kokių konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl turtinės žalos priteisimo, kokios būtent konkrečios aplinkybės nustatytinos ir vertintinos bylos nagrinėjimo metu), dėl to teismo procesas negali būti pradėtas.

37. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, t. y. nurodyti: kada ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti tokią sutartį; kada, kokiu pagrindu atsakovė atsisakė tai padaryti; kas tai pagrindžia, nes ieškovė ieškinyje šių aplinkybių konkrečiai nenurodo, o aplinkybės dėl kreipimosi sudaryti tokią sutartį laiko ir atsisakymo sudaryti sutartį laiko bei priežasčių yra svarbios, vertinant tokio atsisakymo teisėtumą bei apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, juolab, kad ieškovė nurodė, kad su atsakove bendradarbiavo 15 metų. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino ieškinio pagrindo trūkumo –nenurodė, kada ir su kokiu pasiūlymu kreipėsi į atsakovę dėl kokios konkrečiai sutarties sudarymo bei kas tai pagrindžia, ieškovė patikslintame ieškinyje tik pateikė 2023 m. gruodžio 4 el. laišką atsakovei, kuriuo teiraujamasi, kada bus atsiųsta prenumeratos apdorojimo sutartis, iš šio laiško nėra aišku, kada buvo kreiptasi dėl ginčo sutarties sudarymo, kada atsakovė atsisakė sudaryti ginčo sutartį nei kas tai pagrindžia. Pažymėtina, kad abstraktus daugelio faktinių aplinkybių išdėstymas savaime nereiškia, kad yra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nenurodė atsisakymo sudaryti ginčo sutartį priežasčių, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta, be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė sutiko sudaryti tik sutartį dėl leidinio platinimo pačios ieškovės nurodytais adresais, todėl manytina, jog vis tik ieškovei buvo nurodytos atsisakymo sudaryti ginčo sutartį priežastys.

38. Pripažintina, kad, nagrinėjamu atveju netinkamai suformulavus tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio pagrindą, pagrindžiantį reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą sudaryti su ieškove leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, buvo ir lieka neaiškios bylos nagrinėjimo ribos (t. y. neaišku, kokių konkrečių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, kokios būtent konkrečios aplinkybės nustatytinos ir vertintinos bylos nagrinėjimo metu), dėl to teismo procesas negali būti pradėtas.

39. Sutiktina ir su pirmosios instancijos išvada, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės išliko neaiškios ir prieštaringos: ieškovė nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl prenumeratos apdorojimo sutarties, tačiau jokio atsakymo negavo, o kitoje pastraipoje nurodė, kad atsakovė sutiko pasirašyti sutartį „dėl leidinio platinimo mūsų nurodytais adresais“ (taip vadinamą prenumeratos apdorojimo sutartį), juolab, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus diskriminuojant ieškovę, atsisakant su ieškove sudaryti leidinio „Laisvas laikraštis“ prenumeratos apdorojimo paslaugų sutartį, kas rodo, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl prenumeratos apdorojimo sutarties (ne)sudarymo prieštaringos tarpusavyje bei prieštaringos ieškinio dalykui.

40. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus dėl ieškinio pagrindo, o per nustatytą terminą ieškovei nepašalinus aptariamų trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotą ir grąžino jį ieškovei.

Dėl žyminio mokesčio

41. Minėta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko – ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, t. y. atsižvelgiant į tai, kaip ieškovė tikslins neturtinius ieškinio reikalavimus, papildomai sumokėti 220 Eur (110 Eur x 2) ar 110 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė reiškia du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus (dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo sudaryti sutartį). Teismas nurodė, kad, jei, tikslindama ieškinį, ieškovė neteisėtu veiksmu paliks tik atsisakymą sudaryti sutartį, tuomet laikytina, kad iš esmės ieškovė reiškia vieną neturtinį reikalavimą, nes jos tikslas – naujos sutarties sudarymas (tas pats galioja, jei ieškovė ginčys sutarties nutraukimą); jei ieškovė patikslins reikalavimą, nurodydama kitus atsakovės veiksmus kaip neteisėtus, tuomet bus laikoma, kad pareikšti du neturinio pobūdžio reikalavimai ir atitinkamai už du mokėtinas žyminis mokestis.

42. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nepateikė trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų nurodyto trūkumo – nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio. Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovė išskyrė du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus, o už kiekvieną neturtinį reikalavimą mokamas 110 Eur žyminis mokestis, tad ieškovė turėjo sumokėti 220 Eur žyminį mokestį.

43. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepašalino pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodyto trūkumo – nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotą ir grąžino jį ieškovei, kaip tai nustatyta CPK 115 straipsnio 2 dalyje.

45. Pirma, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalimi, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, turėjo teisę dėl tos nutarties dalies pateikti atskirąjį skundą. Tokia ieškovės teisė nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje. Ieškovė nurodytos nutarties dalies žyminio mokesčio klausimu atskiruoju skundu neskundė, todėl minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 12 d., o ieškovė turėjo pareigą pašalinti šį ieškinio trūkumą. Ieškovė šio ieškinio trūkumo nepašalino.

46. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje išsamiai paaiškino, kurie ieškinio reikalavimai yra neturtiniai ir koks žyminis mokestis mokėtinas, atsižvelgiant į tai, kaip ieškovė tikslins neturtinius ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, jei tikslindama ieškinį, ieškovė neteisėtu veiksmu paliks tik atsisakymą sudaryti sutartį, tuomet laikytina, kad ieškovė reiškia vieną neturtinį reikalavimą, nes jos tikslas – naujos sutarties sudarymas (tas pat galioja, jei ieškovė ginčys sutarties nutraukimą). Jei ieškovė patikslins reikalavimą, nurodydama kitus atsakovės veiksmus kaip neteisėtus, tuomet bus laikoma, kad pareikšti du neturinio pobūdžio reikalavimai ir atitinkamai už du mokėtinas žyminis mokestis. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad už ieškininio reikalavimus kituose ginčuose mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis, taigi, už neturtinius ieškinio reikalavimus mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už reiškiamus (-ą) neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus: pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus atsisakant sudaryti sutartį ir įpareigoti sudaryti sutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, ieškinio grąžinimą nepašalinus trūkumų, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

49. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-20244-964/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.