- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-932-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00015-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“, M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., I. Č., D. Z.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Antakalnio būstas“, M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., M. K., I. Č. ir D. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo M. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės A. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo N. P. naudai 738,29 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo E. V. S. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. B. naudai 741,84 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo M. K. naudai 641,25 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. B. naudai 740,88 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo ieškovei I. Č. padengimą; ieškovės D. Z. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. Z. naudai priteisti 310,00 Eur žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Pažymėjo, jog 2015-04-25 išvirto šalia ieškovų namo esančio kelio (kitoje kelio pusėje) augęs medis, kuris krisdamas apgadino daugiabučio namo stogo perdangą, esančią virš 7 buto bei šio buto langą. Išvirtęs medis augo (duomenys neskelbtini), kurio teritorijos valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau minėtą teritoriją prižiūri ir tvarko atsakovė. Atsižvelgiant į tai, 2015-09-28 buvo kreiptasi į atsakovę kompensuoti ieškovų išlaidas, patirtas atliekant būtinus daugiabučio namo atstatymo darbus, kuriais namo būklė buvo sugrąžinta į buvusią iki įvykio, sukėlusio žalą, tačiau atsakovė atsisakė kompensuoti šias išlaidas. Nurodė, kad atstatomuosius remonto darbus organizavo namą administruojanti UAB „Antakalnio būstas“, darbus atliko UAB „Mano būstas LT“. Iš viso patirta ieškovų turtinė žala yra 5 837,71 Eur dydžio, kurią sudaro bendra atliktų darbų kaina – 5 527,71 Eur bei namo 7 buto savininkės ieškovės D. Z. patirtos išlaidos pakeičiant išdaužtą langą – 310,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai patikėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, todėl dėl nurodytų priežasčių atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovų patirtą turtinę žalą. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog valstybinė miško žemė, kurioje įvyko įvykis, sukėlęs žalą, nėra teisės aktų nustatyta tvarka perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei ir joks teisės aktas nenumato savivaldybėms funkcijos prižiūrėti joms neperduotus patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės miškus. Akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, nes valstybinio miško sklypas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Vilniaus miesto savivaldybei negali būti nustatoma besąlyginė pareiga rūpintis valstybiniais miškais, kurie jai nėra perduoti valdyti patikėjimo teise bei nurodo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato valstybinės reikšmės miškų priežiūros funkcijos savivaldybėms. Pažymėjo, jog teritorija, kurioje augo nuvirtęs medis, yra valstybinė miško žemė, todėl joje netaikomas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kadangi jis taikomas tik ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir veisimui. Taip pat nurodė, jog nėra aišku, ar atliktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadinės sienos remontas buvo būtinas ir ar juo buvo šalinamos tik medžio virtimo pasekmės. Dėl ieškovės D. Z. patirtos 310,00 Eur žalos keičiant išdaužtą langą nurodė, jog nėra aišku, ar įrengiant langą naujai, nebuvo pagerintos lango savybės, nėra įvertintas galimas buvusio lango nusidėvėjimas, be to, langas užsakytas tik 2015-06-12, todėl nėra aišku, ar pateiktoje sąmatoje nurodomas būtent tas langas, kuris buvo apgadintas. Patvirtino, jog po įvykio, sukėlusio žalą, buvo atliekamas sanitarinis miško kirtimas, gavus Valstybinės miškų tarnybos leidimą, tačiau kol teritorija, kurioje įvyko įvykis, patikėjimo teise nėra perduota atsakovei, teisės aktai nenumato pareigos atsakovei tikrinti kiekvieną valstybinėje miško žemėje augantį medį. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog jokie teisės aktai nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai teisės tvarkyti miško žemę, t. y. kirsti, genėti valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų), taip pat vykdyti medžių (miškų) būklės vertinimo, ar kitaip prisidėti prie valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų) priežiūros, t. y. valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūros. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 6 d. reglamentuojama, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys, o valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai, savivaldybių ir miškų urėdijų atstovai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą, susitarė dėl miesto miškų plotų patikėjimo teisės perdavimo, savo ruožtu 2013-09-02 vykusiame pasitarime, pagal protokolinius susitarimus atsakovė buvo išreiškusi norą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo asmens, kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, funkcijos neapima pareigos prižiūrėti Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorijoje esančių medžių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais: Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvirto be pašalinio poveikio. Atsakovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo (taip pat ir dėl pakeisto lango), paneigiančio ieškovų nurodomą žalos dydį (CPK 178 str.). Vien atsakovės atstovės pareikštos abejonės šiuo klausimu ieškovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio nepaneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu atsakovė nebuvo žemės, esančios prie pastato, savininkė, šios valstybinės žemės nenuomavo ir nevaldė patikėjimo teise, tačiau, byloje nustatyta, jog nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pavilnių valstybinio miško žemės 8 kvartale. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai inter alia miestų miškai (4 str. 4 d. 2 p.), kurie yra suvokiami kaip miestų teritorijose esantys miškai (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.). Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 ir 2013-09-02 vykusiame pasitarime susitarta, jog siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, kol teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise, miestų valstybinės reikšmės priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, pagal protokolinius susitarimus, gali atlikti miškų urėdijos ar savivaldybės. Savo ruožtu, atsakovė buvo išreiškusi norą vykdant minėtame protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo įvertinti šioje teritorijoje augusių medžių būklę, įvertinti, kad jie auga šalia gyvenamosios vietos ir juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Teisės aktais yra nustatyta pareiga atsakovei pasirūpinti jos teritorijoje augančiais medžiais ir tai, kad atsakovė patikėjimo teise nevaldo valstybinio miško, jos atsakomybės nepanaikina. Dėl kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų – padarytos žalos ir priežastinio ryšio – atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos mastu. Taip pat byloje pagrįstai nustatyta, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė savo pareigos, o žala atsirado nuvirtus medžiui, taigi atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, o atsakovės pateiktus argumentus dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi atsakovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindė šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas - nepagrįstai vadovavosi Želdynų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, įvertino ne visas bylos aplinkybes, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas; Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, kadangi tokia išvada yra visiškai nepagrįsta bei priimta vadovaujantis šioje byloje netaikytinais teisės aktais. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė buvo išreiškusi norą vykdant minėtame protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę ir šiuo pagrindu konstatavo, kad Pavilnių valstybinis miškas priskirtas atsakovo priežiūrai, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad toks noras buvo išreikštas ir ar tai sukėlė kokias nors teisines pasekmes, byloje nėra pateikta;Teismas miško žemės priežiūros pareigas kildino iš įstatymų nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę sutapatino su atsakomybe, kylančia už želdinių priežiūrą, taip pažeisdamas esmines įstatymo nuostatas, nes tiek Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p., tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., tiek Želdynų įstatyme numatytos pareigos ir atsakomybė kyla už ne miškų ūkio paskirties žemėje esančius želdinius, tuo tarpu šiuo atveju medis augo būtent miško žemėje, todėl minėtos nuostatos netaikytinos. Nesant LR Vyriausybės nutarimo Vilniaus miesto savivaldybei negali būti nustatoma besąlyginė pareiga rūpintis valstybiniais miškais, kurie jai nėra perduoti valdyti patikėjimo teise - tam turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, taip pat patvirtinti miškų perdavimo - priėmimo aktai (LR Žemės įstatymo 7 str. 5 d.);Kol valstybinės reikšmės miškas patikėjimo teise neperduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei, atsakovei negali kilti atsakomybė už tariamą funkcijų nevykdymą valstybinių miškų priežiūros srityje, kai tokios funkcijos teisės aktais nėra priskirtos savivaldybei. Tokiu atveju, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, teismas visiškai nepagrįstai pripažino esant pagrindą atsirasti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybei šioje byloje. Be to, teismas priimdamas sprendimą nebuvo nuoseklus ir nevienareikšmiškai pasisakė dėl to, kaip galėjo pasireikšti atsakovo neteisėti veiksmai, t.y. nurodė, jog grėsmės aplinkiniams atveju medis turėjo būti nukirstas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad iki įvykio medžio būklė kėlė pavojų arba grėsmę. Be to, teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų - visiškai nepasisakė dėl žalos dydžio ir pagrįstumo;Teismas visiškai nepagrįstai nesumažino patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vien tai, jog atstovas atstovavo daugiabučio namo gyventojus neapsunkino bylos nagrinėjimo, nereikalavo papildomų darbo laiko sąnaudų, nes priteista suma buvo išskirstyta ieškovams, tad nebuvo reikalinga iš kiekvieno ieškovo surinkti dokumentus ar atlikti daugiau veiksmų, nei būtų atliekama byloje esant vienam ieškovui, todėl laikytina, kad ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių minėtų atstovo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumo tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip reikalavę pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų.Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais atsikirtimais:
7.1. Apeliantas, atsisakydamas atlyginti žalą ieškovams, vadovavosi iš esmės vieninteliu argumentu - teritorijos atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo patikėjimo teisės, nepaisant to, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nuosekliai tvirtino, kad teritorijos valdymo teisė ir teritorijoje augančios augmenijos priežiūros pareiga priklauso apeliantui;
7.2. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į žalą sukėlusio medžio augimo vietą, t. y. kad jis augo šalia vaikų darželio, vietos, kur atvykę į darželį asmenys statosi automobilius, manytina, jog atsakovei yra taikoma ir bendroji CK 6.263 straipsnyje numatyta rūpestingumo pareiga;
7.3. Atsakovė turėjo įvertinti aptariamoje teritorijoje augusių medžių būklę, ir grėsmes atveju juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Byloje nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog jai priskirtame administruoti valstybiname miške (jo pakraščiuose, prie vaikų darželio) būtų vykdoma tinkama augančių medžių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio pašalinimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas;
Šalies argumentai
7.4. Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas labai aiškiai nurodė, kaip yra skaičiuojama žala;
7.5. Teismas priteisė 2 111,50 Eur teisinio atstovavimo išlaidas, tačiau šios sumos 21 proc. sudaro pridėtinės vertės mokestis; atstovas atstovavo 9 skirtingus ieškovus, su kuriais reikėjo derinti visą bylos medžiagą ir surinkti atitinkamus įrodymus; teisinis atstovavimas apėmė ieškinio parengimą, patikslinto ieškinio parengimą, atstovavimą bylos nagrinėjime iš esmės ir atstovavimą 3 teismo parengiamuose posėdžiuose.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė spręsti dėl atsakovės skundo atsižvelgus į atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė šiuos atsiliepimo atsikirtimus: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 60 priedu buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinių miškų plotai ir juos administruojančios girininkijos, inter alia Vilniaus miesto savivaldybės Pavilnių girininkija. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuota, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė buvo išreiškusi norą vykdant Protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę; Apeliantės atliekamus medžių priežiūros veiksmus patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2015-06-01 rašte Nr. A51-57011/15(2.9.3.19-UK2) „Dėl kompensavimo už padarytą žalą“ nurodytos aplinkybės, kad „paskutinį kartą pavojinga, pasvirusi pušis buvo išpjauta kaip tik prieš Jūsų namą 2014 metais“. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad už minėtos teritorijos priežiūrą, kurioje augo nuvirtęs medis, ji nėra atsakinga, kadangi apeliantės vykdomus ginčo teritorijos administravimo veiksmus patvirtina Sprendime nurodyti apeliantės raštai ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, kad nuvirtus ginčo medžiui „buvo nuspręsta toje teritorijoje iškirsti 90 ktm bendro tūrio medžių“. Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-491 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatų (neteko galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 40-185) 8.11 punkte buvo reglamentuota, kad šio skyriaus uždaviniai yra, inter alia, organizuoti Vilniaus miesto Savivaldybės administruojamų valstybinės reikšmės miškų apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad 2015-04-25 virto kitoje kelio pusėje augantis medis ir užgriuvo ant Mildos g. 33, Vilniuje, esančio daugiabučio gyvenamojo namo, pažeidžiant jį 7 buto ribose, t. y. sulaužant stogelio perdangą, sutrupinant mūrą virš perdangos, sudaužant langą, ir sulaužant jo sąramą. 2015-05-07 prašymu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rašytinį prašymą atlyginti jiems padarytą žalą dėl 2015-04-25 išvirtusio medžio. Į minėtą prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė 2015-06-01 rašytinį atsakymą Nr. A51-57011/15(2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, jog nuvirtęs medis augo teritorijoje, kuri nėra perduota Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise. UAB „Antakalnio būstas“, būdamas namo, esančio Mildos g. 33, Vilniuje, administratoriumi, užsakė švieslangio stogelio atstatymo po avarijos, fasadinės sienos remonto bei namo stogo konstrukcijų atstatymo darbus iš rangovo UAB „Mano būstas LT“, kuris juos atliko per 2015 m. gegužės – birželio mėnesius. Iš Atliktų darbų priėmimo aktų Nr. ST-V15-152417, Nr. ST-V15-163816 ir Nr. ST-V15-163816-1 matyti, jog iš viso darbų kaina sudaro – 5 527,68 Eur sumą, kuri buvo padalinta nukentėjusio namo savininkams proporcingai jų butų plotui. Ieškovė D. Z., kuriai priklauso 7 butas, savo lėšomis pasikeitė išdaužtą langą bei palangę. 2015-09-28 ieškovai pakartotinai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl žalos atlyginimo, į kurią Vilniaus miesto savivaldybė 2015-10-22 pateikė atsakymą Nr. A51-100815 nurodydama, jog Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypas Nr. 6 yra valstybinėje miško žemėje, kuri nėra perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, todėl Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą atlikti jai neperduoto valstybinio miško, esančio miesto teritorijoje, priežiūrą. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės ieškovo M. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės A. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo N. P. naudai 738,29 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo E. V. S. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. B. naudai 741,84 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovo M. K. naudai 641,25 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. B. naudai 740,88 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo ieškovei I. Č. padengimą; ieškovės D. Z. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; ieškovės D. Z. naudai priteisti 310,00 Eur žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, paneigiančio ieškovų nurodomą žalos dydį. Teismas pažymėjo, jog atsakovė buvo išreiškusi norą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo įvertinti šioje teritorijoje augusių medžių būklę, įvertinti, kad jie auga šalia gyvenamosios vietos ir juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas - nepagrįstai vadovavosi Želdynų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, įvertino ne visas bylos aplinkybes, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais sutinka tik iš dalies.Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).Kaip jau minėta, vienas iš apeliacinio skundo argumentų dėl teisės normų pažeidimo yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Želdynų įstatymą. Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog Želdynų įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Tuo tarpu reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms skirtas Miškų įstatymas. Miškas Miškų įstatyme apibrėžiamas kaip ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pavilnių valstybinio miško žemės 8 kvartale. Nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste, darytina išvada, jog ginčo teisiniams santykiams netaikytinos Želdynų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų normos.Skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Apeliantės teigimu, teismas sprendime nurodė, kad atsakovė buvo išreiškusi norą vykdant minėtame protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę ir šiuo pagrindu konstatavo, kad Pavilnių valstybinis miškas priskirtas atsakovės priežiūrai, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad toks noras buvo išreikštas ir ar tai sukėlė kokias nors teisines pasekmes, byloje nėra pateikta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. Pabrėžtina, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypo Nr. 6 žemės patikėjimo teisę nėra perduota kitiems subjektams. Nei Žemės įstatymas, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai teisės tvarkyti miško žemę, t.y. kirsti, genėti valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų), taip pat vykdyti medžių (miškų) būklės vertinimo, ar kitaip prisidėti prie valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų) priežiūros. Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.Nacionalinė žemės tarnyba 2015-12-02 rašte Nr. 1SS-3352-(8.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 3 d. pasitarimo protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vedėjai, savivaldybių ir miškų urėdijų atstovai susitarė dėl miesto miškų plotų patikėjimo teisės perdavimo. Nacionalinėje žemės tarnyboje 2013-09-02 vykusiame pasitarimo protokole pažymėta, kad pasitarimo metu nutarta, jog siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą įgyvendinant Protokole nurodytą pavedimą, kol teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise, miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, pasaugą ir tvarkymą, pagal protokolinius susitarimus, gali atlikti miškų urėdijos ar savivaldybės.Minėtame rašte Nacionalinė žemės tarnyba taip pat informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo išreiškusi norą vykdant Protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. Be to, kad atsakovė rūpinasi minėta teritorija, ji patvirtino 2015-06-04 rašte Nr. 57011/15(2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, jog kirtimai šalia (duomenys neskelbtini) gatvių esančiame miško masyve vykdyti 2005, 2007-2012 ir 2014 metais. Vykdyti einamasis (ugdymo), sanitariniai atrankiniai ir kiti tarpinio naudojimo (pavojingų medžių išpjovimo) kirtimai, kurių metu iškirsta 90 m³ medienos. Atsakovė ieškovei D. Z. nurodė, kad paskutinį kartą pavojinga, pasvirusi pušis buvo išpjauta kaip tik prieš ieškovės namą 2014 metais, o Vilniaus miesto savivaldybei ar kitoms institucijoms apie susidariusią pavojingą medžio būklę pranešta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), kurioje nuvirto ginčo medis, atsakovė rūpinasi ir prižiūri jau nuo 2005 metų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atsakomybės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgus į žalą sukėlusio medžio augimo vietą, t. y. kad jis augo šalia daugiabučio, manytina, jog atsakovei yra taikoma ir bendroji CK 6.263 str. numatyta rūpestingumo pareiga. Sutiktina, jog teismui nepateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog jai priskirtame valstybiname miške būtų vykdoma tinkama augančių medžių priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio pašalinimo, o priemonių buvo imtasi tik po žalos atsiradimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Skunde apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesumažino patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių minėtų ieškovo atstovo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumo tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip reikalavę pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).Byloje nustatyta, kad ieškovai jiems suteiktas už advokato suteiktas teisines paslaugas, už kurias apmokėjo ieškovė I. Č., patyrė 1 996,50 Eur išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovų patikslintą ieškinį, prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkino visa apimtimi. Teismas konstatavo, jog minėtos išlaidos neprieštarauja Lietuvos teisingumo ministro patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pateikimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, prašomos priteisti 1 996,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą teisme nemažintinos kaip nepagrįstai didelės, kadangi atsižvelgus į atstovaujamų asmenų skaičių proporcingai bendrai sumai, prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.Papildomai pažymėtina, jog ieškovai į bylą buvo pateikę ieškinį, jį kelis kartus tikslino, buvo pateikę prašymą dėl bylų sujungimo. Ieškovų atstovas dalyvavo parengiamajame ir trijuose teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydama, jog aplinkybė, kad atstovas atstovavo daugiabučio namo gyventojus neapsunkino bylos nagrinėjimo, nereikalavo papildomų darbo laiko sąnaudų, nebuvo reikalinga iš kiekvieno ieškovo surinkti dokumentus ar atlikti daugiau veiksmų, apeliantė nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl manytina, jog jie yra grindžiami išimtinai tik subjektyvia atsakovės nuomone. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktas, jog ieškovų atstovas atstovavo devynis to paties daugiabučio namo gyventojus, per se nereiškia, jog toks atstovavimas nesudarė atstovui papildomų problemų ar nereikalavo didesnių laiko sąnaudų, kadangi jis privalėjo suderinti ne vieno, o net devynių asmenų interesus, jų vardu parengti dokumentus ir suderinti pozicija dėl bylos su kiekvienu iš jų. Be to, kaip nurodė patys ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą, net 21 proc. priteistos sumos už advokato teisines paslaugas sudarė pridėtinės vertės mokestis.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.Ieškovai patyrė 544,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias apmokėjo ieškovė I. Č.. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės I. Č. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.