- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- e2-5396-566/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00015-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“, M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., I. Č., D. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10.1Civilinės atsakomybės samprata
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Antakalnio būstas“, M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., M. K., I. Č. ir D. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, nurodydami, jog yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Nurodo, kad 2015-04-25 išvirto šalia ieškovų namo esančio kelio (kitoje kelio pusėje) augęs medis, kuris krisdamas apgadino daugiabučio namo stogo perdangą, esančią virš 7 buto bei šio buto langą. Išvirtęs medis augo Pavilnių girininkijos miško kvartale Nr. 8, sklype Nr. 6, kurio teritorijos valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau minėtą teritoriją prižiūri ir tvarko atsakovė. Atsižvelgiant į tai, 2015-09-28 buvo kreiptasi į atsakovę kompensuoti ieškovų išlaidas, patirtas atliekant būtinus daugiabučio namo atstatymo darbus, kuriais namo būklė buvo sugrąžinta į buvusią iki įvykio, sukėlusio žalą, tačiau atsakovė atsisakė kompensuoti šias išlaidas. Atstatomuosius remonto darbus organizavo namą administruojanti UAB „Antakalnio būstas“, darbus atliko UAB „Mano būstas LT“. Iš viso patirta ieškovų turtinė žala yra 5 837,71 Eur dydžio, kurią sudaro bendra atliktų darbų kaina – 5 527,71 Eur bei namo 7 buto savininkės ieškovės D. Z. patirtos išlaidos pakeičiant išdaužtą langą – 310,00 Eur. Pažymi, jog atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai patikėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovei atsirado pareiga atlyginti ieškovų patirtą turtinę žalą, t. y. priteisti iš atsakovės: 1) ieškovo M. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 2) ieškovės A. K. naudai 320,31 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 3) ieškovo N. P. naudai 738,29 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 4) ieškovo E. V. S. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 5) ieškovės D. B. naudai 741,84 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 6) ieškovo M. K. naudai 641,25 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 7) ieškovės D. B. naudai 740,88 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo ieškovei I. Č. padengimą; 8) ieškovės D. Z. naudai 641,96 Eur žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ kaip kreditorinio reikalavimo padengimą; 9) ieškovės D. Z. naudai priteisti 310,00 Eur žalos atlyginimo; 10) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, e. b. l. 61-68).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog valstybinė miško žemė, kurioje įvyko įvykis, sukėlęs žalą, nėra teisės aktų nustatyta tvarka perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei ir joks teisės aktas, nenumato savivaldybėms funkcijos prižiūrėti joms neperduotus patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės miškus. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra šiuo atveju tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, nes valstybinio miško sklypas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Vilniaus miesto savivaldybei negali būti nustatoma besąlyginė pareiga rūpintis valstybiniais miškais, kurie jai nėra perduoti valdyti patikėjimo teise bei nurodo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato valstybinės reikšmės miškų priežiūros funkcijos savivaldybėms. Pažymėjo, jog teritorija, kurioje augo nuvirtęs medis, yra valstybinė miško žemė, todėl joje netaikomas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kadangi jis taikomas tik ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir veisimui. Taip pat nurodo, jog nėra aišku, ar atliktas daugiabučio namo, esančio Mildos g. 33, Vilniuje, fasadinės sienos remontas buvo būtinas ir ar juo buvo šalinamos tik medžio virtimo pasekmės. Dėl ieškovės D. Z. patirtos 310,00 Eur žalos keičiant išdaužtą langą nurodo, jog nėra aišku, ar įrengiant langą naujai, nebuvo pagerintos lango savybės, nėra įvertintas galimas buvusio lango nusidėvėjimas, be to, langas užsakytas tik 2015-06-12, todėl nėra aišku, ar pateiktoje sąmatoje nurodomas būtent tas langas, kuris buvo apgadintas. Patvirtino, jog po įvykio, sukėlusio žalą, buvo atliekamas sanitarinis miško kirtimas, gavus Valstybinės miškų tarnybos leidimą, tačiau kol teritorija, kurioje įvyko įvykis, patikėjimo teise nėra perduota atsakovei, teisės aktai nenumato pareigos atsakovei tikrinti kiekvieną valstybinėje miško žemėje augantį medį. Nesutinka su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu (2 tomas, e. b. l. 86-92, 188-190).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog jokie teisės aktai nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai teisės tvarkyti miško žemę, t. y. kirsti, genėti valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų), taip pat vykdyti medžių (miškų) būklės vertinimo, ar kitaip prisidėti prie valstybinėje žemėje esančių medžių (miškų) priežiūros, t. y. valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūros. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 6 d. reglamentuojama, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys, o valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai, savivaldybių ir miškų urėdijų atstovai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą, susitarė dėl miesto miškų plotų patikėjimo teisės perdavimo, savo ruožtu 2013-09-02 vykusiame pasitarime, pagal protokolinius susitarimus atsakovė buvo išreiškusi norą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. Akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiojo asmens, kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, funkcijos neapima pareigos prižiūrėti Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorijoje esančių medžių (2 tomas, e. b. l. 104-107, 1 tomas e. b. l. 101-106).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas pilna apimtimi palaikė patikslintą ieškinį, jame nurodytas aplinkybes bei dėstomus argumentus. Papildomai paaiškino, jog reikalavimų sumos skirtingų ieškovų atžvilgiu reiškiamos vadovaujantis UAB „Antakalnio būstas“ paskaičiavimais (2015 m. gruodžio mėn. pažyma), pagal kiekvienam namo buto savininkui priklausančio buto tenkantį plotą proporcingai. Pažymėjo, jog daugiabučio namo butų savininkai už atliktus darbus nėra atsiskaitę su UAB „Antakalnio būstas“, todėl dėl patogesnio ir paprastesnio administravimo prašoma priteisti sumas į UAB „Antakalnio būstas“ sąskaitą. Taip pat paaiškino, jog ieškovė D. Z. išdaužtą langą pasikeitė bute tik tuomet, kai buvo įmanoma, t. y., kai buvo atstatyta siena ir įlūžęs stogas (kurių tvarkymu rūpinosi UAB „Antakalnio būstas“), kadangi kitu atveju lango nebuvo įmanoma sumontuoti. Atkreipė dėmesį, jog duomenis apie medžių pavojingą būklę turi rinkti savivaldybės, o ne gyventojai.
Atsiliepimas
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nesutiko su pareikštais reikalavimais, palaikė pateiktą atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei jame išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog atsakovės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kadangi išvirtęs medis augo miško žemėje, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas netaikomas. Pažymėjo, jog duomenų apie pavojingą medžio būklę nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-25 virto kitoje kelio pusėje augantis medis ir užgriuvo ant (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo, pažeidžiant jį 7 buto ribose, t. y. sulaužant stogelio perdangą, sutrupinant mūrą virš perdangos, sudaužant langą, ir sulaužant jo sąramą (2 tomas e. b. l. 9-13, 56-57). 2015-05-07 Prašymu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rašytinį prašymą atlyginti jiems padarytą žalą dėl 2015-04-25 išvirtusio medžio (2 tomas e. b. l. 29). Į minėtą prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė 2015-06-01 rašytinį atsakymą Nr. A51-57011/15(2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, jog šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė valstybinės reikšmės miškų plotus prižiūri, saugo ir tvarko vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pasitarimo 2013-09-02 “Dėl miesto miškų priežiūros, apsaugos bei tvarkymo ir žemės pirkimo miškui įvesti” protokolu Nr. 1LS-(1.6.)-99 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 1SD-(8.2)-2432 “Dėl miškų priežiūros, apsaugos ir tvarkymo”, kuriuose numatyta, kad kol teisės aktų nustatyta tvarka miestuose esantys valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise savivaldybėms ar VĮ miškų urėdijoms, atitinkamuose valstybinės reikšmės miškų plotuose priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą vykdytų urėdijos ar savivaldybės, tačiau, nuvirtęs medis augo teritorijoje, kuri nėra perduota Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Nurodė, jog paskutinį kartą pavojingų medžių išpjovimas buvo vykdomas 2014 m., o Vilniaus miesto savivaldybei ar kitoms institucijoms apie susidariusią pavojingą medžio būklę pranešta nebuvo, o be to, nėra nurodyta konkreti kompensacijos suma (2 tomas e. b. l. 31-33). UAB „Antakalnio būstas“, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, užsakė švieslangio stogelio atstatymo po avarijos, fasadinės sienos remonto bei namo stogo konstrukcijų atstatymo darbus iš rangovo UAB „Mano būstas LT“, kuris juos atliko per 2015 m. gegužės – birželio mėnesius, iš Atliktų darbų priėmimo aktų Nr. ST-V15-152417, Nr. ST-V15-163816 ir Nr. ST-V15-163816-1 matyti, jog iš viso darbų kaina sudaro – 5 527,68 Eur sumą (2 tomas e. b. l. 14-17, 52-53), kuri buvo padalinta nukentėjusio namo savininkams proporcingai jų butų plotui (2 tomas e. b. l. 51). Ieškovė D. Z., kuriai priklauso 7 butas, esantis daugiabučiame name, nukentėjusiame nuo nuvirtusio medžio, savo lėšomis pasikeitė išdaužtą langą bei palangę ir asmeniškai patyrė 310,00 Eur dydžio išlaidas (2 tomas e. b. l. 20-27). Pažymėtina, jog UAB „Antakalnio ūkis“, parinkdamas rangovą statybos darbams atlikti, vykdė konkursą, o darbų sąmata buvo suderinta su namo gyventojais. 2015-09-28 papildydami informaciją, ieškovai pakartotinai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl žalos atlyginimo (2 tomas e. b. l. 34-38) į kurią Vilniaus miesto savivaldybė 2015-10-22 pateikė atsakymą Nr. A51-100815 nurodydama, jog Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypas Nr. 6 yra valstybinėje miško žemėje, kuri nėra perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, todėl Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą atlikti jai neperduoto valstybinio miško, esančio miesto teritorijoje, priežiūrą (2 tomas e. b. l. 39-40). Atsižvelgiant į tokį atsakovės atsakymą, 2015-10-29 ieškovų atstovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas suteikti informaciją, kas yra Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypo Nr. 6 valdytojas bei kas yra atsakingas už minėto sklypo priežiūrą (2 tomas e. b. l. 18-19). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-02 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8, sklypo Nr. 6 žemės patikėjimo teisė nėra perduota kitiems subjektams, todėl jos patikėtinis (valdytojas) yra Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau teisės aktais Nacionalinei žemės tarnybai nėra suteikta teisė tvarkyti miško žemę, t. y. prižiūrėti valstybinėje esančius medžius (miškus). Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 6 d. reglamentuojama, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys, o valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodam šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti šio įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai, savivaldybių ir miškų urėdijų atstovai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą, susitarė dėl miesto miškų plotų patikėjimo teisės perdavimo, savo ruožtu 2013-09-02 vykusiame pasitarime, pagal protokolinius susitarimus atsakovė buvo išreiškusi norą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę ir, jog vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vedėjai, savivaldybių ir miškų urėdijų atstovai susitarė dėl miesto miškų plotų patikėjimo teisės perdavimo. 2013-09-02 vykusio pasitarimo protokole pažymėta, jog nutarta, jog siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą įgyvendinant Protokole Nr. 77 nurodytą pavedimą, kol teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise, miestų valstybinės reikšmės priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, pagal protokolinius susitarimus, gali atlikti miškų urėdijos ar savivaldybės. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė buvo išreiškusi norą vykdant minėtame protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę. (2 tomas e. b. l. 54-55).
Iš civilinės bylos medžiagos yra nustatyta, kad 2015-04-25 ant daugiabučio namo, esančio Mildos g. 33, Vilnius, užvirto kitoje gatvės pusėje augęs medis, kuris padarė 5 837,71 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusio namo butų gyventojams. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – COK) 6.246 str. žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovai patirtą žalą prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. CK 6.246 str. yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis ant daugiabučio namo, esančio Mildos g. 33, Vilniuje, nuvirto be pašalinio poveikio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina žalos dydį. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo (tame tarpe ir dėl pakeisto lango), paneigiančio ieškovo nurodomą žalos dydį (CPK 178 str.). O vien atsakovo atstovės pareikštos abejonės šiuo klausimu ieškovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio nepaneigia. Šalys neginčija paties įvykio fakto ir to, jog nuvirtęs medis augo miško žemėje. Tačiau, atsakovas ginasi tuo, jog minėta žemė nėra teisės aktų nustatyta tvarka perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei, todėl atsakovas neturi pareigos prižiūrėti jam neperduotų patikėjimo teise valdyti valstybinės reikšmės miškų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas būtent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 26 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu atsakovė nebuvo žemės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), savininkė, šios valstybinės žemės nenuomavo ir nevaldė patikėjimo teise, tačiau, byloje nustatyta, jog nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pavilnių valstybinio miško žemės 8 kvartale (2 tomas e. b. l. 73-74, 95-96). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai inter alia miestų miškai (4 str. 4 d. 2 p.), kurie yra suvokiami kaip miestų teritorijose esantys miškai (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.). Pažymėtina, jog Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 str. 5 d.), tačiau valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos (Miškų įstatymo 4 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” 60 priedu yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinių miškų plotai ir juos administruojančios girininkijos, inter alia Vilniaus miesto savivaldybės Pavilnių girininkija. Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-03 pasitarimo protokole Nr. 77 ir 2013-09-02 vykusiame pasitarime susitarta, jog siekiant užtikrinti tinkamą miestų valstybinės reikšmės miškų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, kol teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško žemės sklypai bus perduoti valdyti patikėjimo teise, miestų valstybinės reikšmės priežiūrą, apsaugą ir tvarkymą, pagal protokolinius susitarimus, gali atlikti miškų urėdijos ar savivaldybės. Savo ruožtu, atsakovė buvo išreiškusi norą vykdant minėtame protokole nurodytą pavedimą perimti žemės, į kurią patenka ir Pavilnių girininkijos miško kvartalo Nr. 8 sklypo Nr. 6 teritorija, patikėjimo teisę (2 tomas e. b. l. 54-55). Šios aplinkybės nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neginčijo. Netgi byloje yra duomenų, jog pati atsakovė savo 2015-06-01 atsakyme ieškovams (2 tomas e. b. l. 31-33) patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė veikia, vadovaudamasi minėtais susitarimais. Todėl laikytina, jog žalą sukėlusio medžio augimo vieta, t. y. Pavilnių valstybinis miškas, buvo priskirta atsakovo priežiūrai. Šiuo atveju atsižvelgus į žalą sukėlusio medžio augimo vietą, t. y. kad jis augo šalia daugiabučio (2 tomas e. b. l. 97-98), manytina, jog atsakovei yra taikoma ir bendroji CK 6.263 str. numatyta rūpestingumo pareiga. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo įvertinti šioje teritorijoje augusių medžių būklę, įvertinti, kad jie auga šalia gyvenamosios vietos ir juos pašalinti, kad asmenims ar jų turtui nebūtų keliamas pavojus, t. y. atlikti medžių kirtimus. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr. D1-204, be kita ko, taip pat detaliai reguliuoja sanitarinius kirtimus, kai jų metu yra iškertami stipriai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai (4 d.), taip inter alia užtikrinant asmenų ir jų turto saugumą. Nors atsakovė nurodo, jog sanitariniai kirtimai buvo atliekami 2014 m., byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šiuos kirtimus. Be to, teismas pastebi, jog iš esmės savo pareigą prižiūrėti Pavilnių girininkijos valstybiniame miške augusių medžių būklę, pripažįsta ir pati atsakovė, t. y. vien teigdama, jog kasmet yra atliekami sanitariniai miškų kirtimai bei aplinkybė, jog po nuvirtusio medžio padarytos žalos, operatyviai buvo sureaguota į susidariusią situaciją bei nuspręsta toje teritorijoje iškirsti 90 ktm bendro tūrio medžių (2tomas e. b. l. 94). Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, jog atsakovė turėjo teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti jai priskirtus medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti. Tačiau, teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog jai priskirtame valstybiname miške (jo pakraščiuose, prie gyvenamųjų namų) būtų vykdoma tinkama augančių medžių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl grėsmę keliančio medžio pašalinimo, o priemonių buvo imtasi tik po žalos atsiradimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovai dėl nuvirtusio medžio visų pirma kreipėsi būtent į Vilniaus miesto savivaldybę, o pareiškus ieškinį, kilusią žalą kildino iš atsakovei priskirtų funkcijų netinkamo vykdymo viešojo administravimo srityje. Be to, pabrėžtina, jog teisės aktais yra nustatyta pareiga atsakovei pasirūpinti jos teritorijoje augančiais medžiais ir tai, kad atsakovė patikėjimo teise nevaldo valstybinio miško, jos atsakomybės nepanaikina. Dėl kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų – padarytos žalos ir priežastinio ryšio – atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos mastu. Taip pat byloje pagrįstai nustatyta, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė savo pareigos, o žala atsirado nuvirtus medžiui, taigi atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Pabrėžtina, jog atsakovė sąlygų (force majeure), kurios leistų netaikyti atsakovei deliktinės civilinės atsakomybės, neįrodinėjo, dėl jų argumentų nepateikė. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, o atsakovės pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, jog statybos darbus užsakė ir organizavo UAB „Antakalnio ūkis“ (su kurio ieškovai nėra atsiskaitę), teismas sprendžia, jog ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pervesti pinigus (be išlaidų langui pakeisti) ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ naudai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl tenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ir atsižvelgiant į tai, jog yra patenkinti ieškovų M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., M. K., I. Č. ir D. Z. materialiniai reikalavimai (o įpareigojimas pervesti pinigus UAB „Antakalnio ūkis“ priskirtinas sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymui), iš atsakovės ieškovų M. K., A. K., N. P., E. V. S., D. B., M. K., I. Č. ir D. Z. naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už kiekvieną priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė I. Č. sumokėjo 115,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (2 tomas e. b. l. 45), o ieškovė D. Z. – 7,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (2 tomas e. b. l. 46), todėl šios jų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos teisminiu keliu. Taip pat ieškovė I. Č. patyrė 1 996,50 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovams (2 tomas e. b. l. 116-117). Nustatant, ar 1 996,50 Eur dydžio išlaidos, advokato teisinei pagalbai (įskaitant PVM) yra pagrįstos ir nėra neprotingai didelės, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 p., kuriame nurodoma, jog už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, ir 8.19 p. kuriame numatoma, kad už vieną atstovavimo teisme ar pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą ieškovo patirtos 2016 m. balandžio mėn., t. y. 2016 m. antrąjį ketvirtį. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija - vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 756,90 EUR. Tokiu atveju pagal pateiktas Rekomendacijas, maksimaliai priteistina suma už ieškinio parengimą galėjo būti iki 1 892,25 EUR (756,90 x 2,5), o advokato atstovavimas pirmosios instancijos teisme (trijuose teismo posėdžiuose, bendrai trukusiuose iki 1,5 valandos) galėjo būti iki 113,54 EUR (756,90 x 0,15). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti 1 996,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą teisme nemažintinos kaip nepagrįstai didelės, kadangi atsižvelgus į atstovaujamų asmenų skaičių proporcingai bendrai sumai, prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovės I. Č. naudai taip pat priteistinos 1 996,50 EUR dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 6 p., 98 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nėra didesnės negu LR teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ IK-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nagrinėjamu atveju nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 320,31 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 31 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo M. K. padengimą.
Priteisti ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 320,31 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 31 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo A. K. padengimą.
Priteisti ieškovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 738,29 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 29 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (738,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo N. P. padengimą.
Priteisti ieškovo E. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini). naudai 641,96 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 96 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (641,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo E. V. S. padengimą.
Priteisti ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 741,84 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 84 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (741,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo D. B. padengimą.
Priteisti ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 641,25 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (641,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo M. K. padengimą.
Priteisti ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 740,88 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 88 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (740,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo I. Č. padengimą.
Priteisti ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 641,96 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 96 ct) žalos atlyginimo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (641,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir įpareigoti atsakovę šią sumą pervesti į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, j. a. k. 121449152, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT22 7300 0100 0243 8143, kaip UAB „Antakalnio būstas“ kreditorinio reikalavimo D. Z. padengimą.
Priteisti ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 310,00 Eur (tris šimtus dešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (310,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos,
Priteisti ieškovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 2 111,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 7,00 Eur (septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.