Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos;

pagal BK 286 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 286 straipsnį, pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir V. Š. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 11 d. 2.45 val. iki 15.01 val., t. y. viena diena, kuri prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms.

(duomenys neskelbtini) kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, iš V. Š. priteista 146, 71 Eur.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. buvo nuteistas už tai, jog, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

1.1. 2024 m. liepos 11 d, laikotarpiu nuo 1 val. iki 2 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terasoje rankomis pastūmė nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) S. Š. ir, jai nugriuvus bei susitrenkus dešinę alkūnę, kartą jai spyrė (dėl alkūnės sutrenkimo ir spyrio sukėlė fizinį skausmą). Po to, S. Š. užsirakinus miegamajame, tęsdamas nusikaltimą, patekęs į miegamąjį, sugriebė ranka nukentėjusiąją už kaklo ir jėga pargriovė ant grindų, kaire ranka spaudė kaklą (smaugė), o dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis paakių srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui:

2.1. 2024 m. liepos 11 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. Ž. atliekant tarnybines pareigas pagal gautą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, sulaikomas priešinosi (duomenys neskelbtini) M. Ž. – veiksmu ir žodžiu (pakeldamas kairę koją ir sakydamas „spirsiu“) – grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudojo – du kartus spyrė (duomenys neskelbtini) M. Ž. į kairę ranką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nuteistojo V. Š. gynėjas (duomenys neskelbtini) M. R. apeliaciniu skundu prašo: 1) prašo išteisinti V. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; 2) atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį, perduodant jį laiduotojo V. Š. atsakomybei. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, neneigdamas aplinkybių, kad su (duomenys neskelbtini) S. Š. 2024 m. liepos 10 d. draugų kompanijoje vartojo alkoholį. Pavargęs nuėjo miegoti, o S. Š. su draugais liko vakaroti. Atsibudęs jau vėlų vakarą, namie pasigedo (duomenys neskelbtini), bandė susisiekti telefonu, rašė žinutes, tačiau ji neatsiliepė ir į žinutes neatsakė. Apie 24 val. išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) grįžo, tada jos paklausė, kur buvo, kilo barnis, kurio metu jis pareiškė, kad S. Š. lai miega ten, kur linksminosi. Jiedu susistumdė, pamena, kad, kažkuriuo metu terasoje už kažko užkliuvus, abu griuvo ant grindų, jis S. Š. kėlė nuo žemės, tačiau ji tyčia priešinosi, rėkė, koliojosi. Jis uždarė terasos duris, jas užrakino, o pats nuėjo į miegamąjį, esantį antrame namo aukšte. Girdėjo, kad S. Š. beldėsi, tačiau jis nekreipė dėmesio. Po kurio laiko emocijoms nurimus, ėjo ieškoti (duomenys neskelbtini), nusileido į pirmą aukštą, terasoje ir prie namo neradęs, jai paskambino, pakvietė grįžti namo pasikalbėti ir susitaikyti. S. Š. sugrįžo, koliojosi, trankė durimis, užsirakino kambaryje, beldžiant ir bandant pasikalbėti, koliojosi, įžeidinėjo. Jis susinervinęs iš vyrių iškėlė duris, įsižeidęs dėl tokio jos elgesio, liepė dingti iš namų, tempė už rankos, pažastų, kol ji pati iš namų išbėgo. V. Š. tvirtina, jog konflikto metu (duomenys neskelbtini) už kaklo nebuvo sugriebęs, jos nesmaugė ir tikrai nesudavė smūgio į veidą ar kitas kūno vietas, nespyrė.

3.2. Pagal kaltinime aprašytą nukentėjusiajai suduotų smūgių kiekį bei intensyvumą, akivaizdu, kad ji turėjo patirti daugybinius sužalojimus, kurie pasireikštų mėlynėmis, kraujosruvomis, patinimais. Į įvykio vietą iškviesti (duomenys neskelbtini) naudojo vaizdo fiksavimo prietaisus, tačiau vaizdo įrašuose nėra net užuominos į S. Š. sužalojimus, todėl užtikrintai tvirtinti, kad nors dalį iš kaltinime nurodytų sužalojimų S. Š. realiai būtų patyrusi, negalima. Nuteistasis V. Š. neginčija aplinkybių, kad 2024 m. liepos 11 d. naktį konfliktavo su (duomenys neskelbtini), sutinka, kad jiedu stumdėsi, tampėsi, abu terasoje buvo pargriuvę, tačiau smūgių į veidą, smaugimo ar spyrio koja nebuvo. V. Š. yra sportuojantis, tvirtai sudėtas, fiziškai stiprus vyras, todėl, jam net vidutine jėga panaudojus tokį smurtą, kuris yra aprašytas kaltinime, pasekmės būtų sunkesnės. Atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta nukentėjusiosios S. Š. (duomenys neskelbtini) fiziškai neapžiūrėjus. Išvada surašyta, susipažinus su (duomenys neskelbtini) įstaigoje iš nukentėjusiosios paaiškinimų surašyta (duomenys neskelbtini) kortele. Kortelėje nukentėjusiąją apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) nurodė tik pačios S. Š. nusiskundimus, kurių nepatvirtina kiti faktiniai duomenys.

3.3. Nukentėjusioji S. Š., pasinaudodama savo teise, atsisakė duoti parodymus akistatoje su įtariamuoju V. Š., atsisakė liudyti ikiteisminio tyrimo metu bei būti apklausiama teisme. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas pirminius S. Š. parodymus kaip patikimus ir realiai atspindinčius objektyvią tiesą, nėra teisus, nes teismas privalo patikrinti faktinius duomenis, o tą šioje byloje galėjo padaryti, tik apklausęs nukentėjusiuoju pripažintą asmenį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas liudytojas T. B., kuris paaiškino, kad naktį į jo namus (duomenys neskelbtini) atbėgo (duomenys neskelbtini) S. Š. ir paprašė iškviesti (duomenys neskelbtini), nes vyras ją užpuolė. S. Š. buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, ji žadėjo rašyti pareiškimą, tačiau nieko nuoseklaus ar paaiškinančio situaciją nenurodė. Ant nukentėjusiosios veido ar kūno liudytojas nepastebėjo jokių sužalojimo požymių. Apklausta kaip liudytoja U. K. teigė, kad po įvykio kitą dieną buvo susitikusi S. Š., kuri paminėjo, kad naktį ją užsipuolė vyras ir dėl to jis negalėsiantis namuose kurį laiką gyventi. U. K. nepastebėjo sumušimo požymių ant S. Š. veido. Taigi byloje nėra nuoseklių, teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos teismas galėtų pripažinti įrodymais ir iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad V. Š. 2024 m. liepos 11 d. naktį tyčia smurtavo prieš S. Š., suduodamas jai kaltinime aprašytus smūgius. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. Š. turėtų būti išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

3.4. Kaltės dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį V. Š. neneigia. Jis nuoširdžiai apgailestauja dėl savo neteisėto ir iš dalies išprovokuoto elgesio. Apklausiamas teismo posėdyje, V. Š. detaliai nurodė konflikto aplinkybes, teigė, jog buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) S. Š. (duomenys neskelbtini) į namus iškvietė be pagrindo po žodinio konflikto, tik atsibudęs nuteistasis iš pradžių nesusiorientavo, įsivėlė į beprasmį ginčą bei fizinį pasipriešinimą (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje V. Š. atsiprašė (duomenys neskelbtini) M. Ž., norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau (duomenys neskelbtini) atsisakė taikytis, todėl teko susirasti asmenį, kuris sutiktų būti laiduotoju. V. Š. neteistas, dirba, (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nesurinkta. Teismo posėdyje buvo apklaustas nuteistojo (duomenys neskelbtini) V. Š., kuris sutiko būti laiduotoju. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, nes V. Š. tuo pačiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o tai užkarta galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei V. Š. bus išteisintas dėl S. Š. nežymaus kūno sužalojimo, yra pagrindas dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant laiduotojo V. Š. atsakomybėn.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. Š. gynėjas (duomenys neskelbtini) M. R. prašė ginamąjį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta nusikalstama veika, o dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį taikyti laidavimo institutą ir atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. (duomenys neskelbtini) G. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. Š. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. R. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo V. Š. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat prašoma taikyti laidavimo institutą ir V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo (BK 140 straipsnio 2 dalis)

7. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad V. Š. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-54-648/2025).

7.1. V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, nurodė, kad liepos 11 d. nieko neįvyko, susiklostė tik paprastas buitinis konfliktas, abu su (duomenys neskelbtini) buvo išgėrę, sukonfliktavo dėl kažko, pasistumdė, tyčinio smurto prieš (duomenys neskelbtini) nevartojo. Už rankų čiupo vienas kitam, jis ėmė ją už rankos, ji traukė ranką, ėmė už pečių, ji muistėsi, bet smurto nebuvo. Į terasą jos neišstūmė, tiesiog abu apsistumdė prie terasos durų, susiginčijo, ji norėjo eiti į vidų, jis stovėjo prie terasos durų ir sakė, kad neįleis, kol nepasiaiškins. Tai buvo apsistumdymas, S. Š. jį stumtelėjo, norėdama įeiti į vidų, jis jos neleido, abu nugriuvo. (duomenys neskelbtini) stūmė jį, jis neleido su krūtine, ji suklupo ir patraukė jį ant savęs, tuomet ir jis suklupo. S. Š. nugriuvo ant nugaros, jis šalia jos nukrito ant kelių, nes ji buvo įsikabinusi į jį. Neprisimena, kad būtų S. Š. spyręs. Kai nugriuvo abu prie terasos, jis dar bandė ją pakelti, (duomenys neskelbtini) klykė, rėkė, jis tiesiog ją paleido ir nuėjo į antrą aukštą, o po kurio laiko ir ji atėjo į antrą aukštą, nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. V. Š. teigė, jog (duomenys neskelbtini), suėmęs už kaklo, nepargriovė, nesmaugė, kumščiu į veidą nesudavė (t. 2, b. l. 72–74). Aptartus V. Š. parodymys paneigia tiek bylos medžiagoje užfiksuoti kitų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, tiek objektyvūs rašytiniai duomenys.

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. detaliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y., jog, grįžus iš pasivažinėjimo dviračiu, V. Š. terasoje priėjo ir abiem rankomis ją pastūmė, dėl ko pastaroji nukrito ir susimušė dešinę alkūnę, juto skausmą. V. Š. kartą spyrė į kūną. Atsistojus (duomenys neskelbtini) ją stumdė, šaukė dingti iš namų. Ji išėjo, po 10–15 minučių iš V. Š. gavo žinutę, kad neva iš namų pabėgo katinas, todėl ji turi pareiti namo. Grįžusi pasakė jam nusiraminti, jog eina miegoti į antro aukšto miegamąjį. Jam leidus ir sutikus, nuėjo į kambarį ir užsirakino. Paskambino (duomenys neskelbtini), o tai išgirdęs V. Š. sušuko: „dabar suka pamatysi, kas tau bus“, trankė užrakintas duris, jai neatrakinus, jas išlaužė, įėjęs į kambarį, pačiupo telefoną ir metė į kampą. Po to kaire ranka čiupo jai už kaklo, jį pradėjo spausti ir pargriovė. Pargriovęs kaire ranka spaudė kaklą, tuo pačiu metu dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį. Dėl tokių V. Š. veiksmų juto skausmą. Pradėjus rėkti, (duomenys neskelbtini) atsitraukė. Atsistojusi S. Š. išsprūdo pro tarpdurį ir pabėgo į lauką, nubėgo pas (duomenys neskelbtini) T. B., viską jam papasakojus, šis iškvietė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46–48). Teisiamojo posėdžio metu S. Š. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį.

7.3. Nukentėjusysis M. Ž., (duomenys neskelbtini), nurodė, kad, su kolega atvykę į įvykio vietą, sutiko nukentėjusiąją S. Š., kuri buvo išsigandusi, verkė, buvo be batų, ant jos veido buvo matomi paraudimai. Iš jos sužinojo, kad prieš ją buvo smurtauta, t. y. suimtas ir spaudžiamas kaklas, smaugiama, taip pat buvo suduota 3 kartus į veido sritį, ji buvo pargriauta ant žemės, jai buvo spirta į pilvą, dėl ko juto fizinį skausmą. Name buvo išmėtyti namų apyvokos daiktai, antro aukšto miegamojo durų stakta pažeista, kilimas sujauktas, S. Š. mobilusis telefonas buvo paslėptas (t. 2, b. l. 68–69). Liudytojas I. J. nurodė tokias pat aplinkybes, kad kieme pasitiko moteris, kuri buvo apsiverkusi, išsigandusi, pasakė, jog ją namuose sumušė vyras. Moteris nurodė, kad jai spyrė, ją mušė, pargriovė ant žemės, smaugė (t. 2, b. l. 71–72). Liudytojas T. B. parodė, kad vėlai naktį pasibeldė (duomenys neskelbtini) S. Š. ir paprašė iškviesti (duomenys neskelbtini). S. Š. buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, verkė, sakė, kad neturi telefono, buvo užpulta. Jis iškvietė (duomenys neskelbtini) ir S. Š. padėjo jų sulaukti. (duomenys neskelbtini) S. Š. sakė, kad ją užpuolė ir ji rašys pareiškimą. (duomenys neskelbtini) minėjo, kad kažkas ją mušė ar pastūmė (t. 2, b. l. 70–71). Skambindamas (duomenys neskelbtini) centrui, liudytojas T. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skundžiasi, jog prieš ją smurtauja vyras (t. 1, b. l. 122).

7.4. (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. Š. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis paakių srityje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75–76). (duomenys neskelbtini) išvada atitinka nukentėjusiosios S. Š. nurodytas įvykio aplinkybes ir jas patvirtina. Apžiūrint įvykio vietą, buvo matyti, kad antro aukšto miegamojo durys apgadintos (išplėšti durų vyriai) (t. 1, b. l. 21–24). S. Š. apžiūros protokole nurodyta, kad ant kaklo matomas nežymus paraudimas ir tamsiai raudonos spalvos brūkšnys, primenantis sukrešėjusį kraują. Ant lūpų matomas kraujuojančias žaizdas primenantis kraujas. Po kairiąja akimi matoma mėlynė ir nedidelis patinimas (t. 1, b. l. 26–28). S. Š. (duomenys neskelbtini) dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad „šįryt, 2 val., vyras ją laikė už kaklo ir kelis kartus sumušė veidą“. Apžiūros rezultatai: „sumušta patinusi nosies tiltelio sritis“, „kairėje apačioje akies vokas, skausmingas jautrus kairysis smilkinkaulio sąnarys“ (t. 1, b. l. 68).

8. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta (duomenys neskelbtini), dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijų ir pagal jas suderinti savo parodymų. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, o pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui, vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Šiuo atveju nukentėjusioji S. Š. (duomenys neskelbtini), atvykusiems į įvykio vietą, verkdama nurodė, jog vyras buvo suėmęs už gerklės, smaugė, kumščiu trenkė į veidą 3 kartus, spyrė, išlaužęs duris, paėmė už gerklės ir metė ją, ji nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 124–125).

9. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014). Taigi, nors nukentėjusioji S. Š. teisme pasinaudojo galimybe neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ankščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad V. Š., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, padarė (duomenys neskelbtini) nežymų sveikatos sutrikdymą.

9.1. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomai pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) išvados dažnu atveju yra surašomos iš asmens (duomenys neskelbtini) dokumentų, tačiau (duomenys neskelbtini) dokumentai pildomi ne vien pagal asmens parodymus ir nusiskundimus. Taip pat ir nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriais remiantis buvo parengta (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo surašyti vien pagal S. Š. parodymus, bet ir (duomenys neskelbtini) ją objektyviai apžiūrėjus. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės, jog kaltinime nurodomas V. Š. vartotas fizinis smurtas (duomenys neskelbtini) išvadoje neatsispindi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, jei nenustatyti objektyvūs sužalojimai, tai nereiškia, jog fizinis smurtas nebuvo vartojamas. Suduoti smūgiai ar spyriai gali likti ant žmogaus kūno neužfiksuoti, jei nebuvo vartojama didelė jėga ar naudojamas stiprus intensyvumas, be to, mėlynės ant žmogaus kūno gali atsirasti ir po kurio laiko, o ne iš karto.

9.2. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojai U. K. ir T. B. neteigė, jog ant S. Š. kūno nebuvo sužalojimų. Liudytoja U. K. nurodė, kad kitą dieną po įvykio buvo susitikusi su S. Š., tačiau negalėjo pasakyti, ar ant S. Š. kūno buvo sužalojimų, pastaroji buvo su makiažu. Liudytojas T. B. matė nukentėjusiąją S. Š. tuoj po įvykio, veide sužalojimų neįžvelgė. Akivaizdu, jog liudytojai galėjo sužalojimų ir nepamatyti, nes susitikimo su U. K. metu nukentėjusioji buvo su makiažu, o T. B. nukentėjusiąją matė tuoj po įvykio, labiau kreipė dėmesį į jos emocinę būklę ir stengėsi jai padėti (iškviesti (duomenys neskelbtini)), tačiau vartotą fizinį smurtą prieš S. Š. neabejotinai patvirtina kiti, prieš tai jau aptarti bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visi aptarti bylos duomenys yra pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais V. Š. kaltę, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad V. Š. tyčia, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, t. y. būti nežymiai sutrikdyta S. Š. sveikata, ir siekė konkrečių padarinių. Ši V. Š. padaryta veika pirmosios instancijos teismo teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal (duomenys neskelbtini) ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.). Dėl to, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016 ir kt.).

10.1. Teisėjų kolegija iš kaltinimo šalina aplinkybę dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nukentėjusiajai S. Š. padaryti sužalojimai nebuvo pavojingi sveikatai, atitiko tik nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, kita vertus, tai nereiškia, kad jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

10.2. BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaip jau minėta, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pažodžiui aiškinant teisės normą, siekiant asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti nustatomas vienas iš veiksmų – arba fizinio skausmo sukėlimas, arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyviai užfiksuotas nukentėjusios S. Š. patirtas fizinis skausmas, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, o V. Š. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus S. Š. sveikatos sutrikdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog S. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, papildomai inkriminuoti fizinio skausmo nebėra pagrindo, nes tai tampa pertekliniu požymiu. Įrodymų visumai objektyviai patvirtinant, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai S. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atskirai jai sukelto fizinio skausmo įrodinėti nebereikia, nes tai gali turėti reikšmės, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, bet ne dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Toks aplinkybių patikslinimas V. Š. teisės į gynybą nesuvaržo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

11. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir V. Š., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. Š. atsakomybei. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), t. y. buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

12. Tiek nuteistojo V. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

13. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose BK 40 straipsnio 2, 3 dalyse (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas bent iš dalies ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalų atlyginimas, taip pat ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalų atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas.

14. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas tik už nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis ir 286 straipsnis) nusikaltimų padarymą, kuriuos padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos keičiasi, t. y. nebeliko reikalavimo, jog asmuo būtų padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatomis. Taigi, kaip jau minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Įstatyme numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022). Kartu pažymėtina, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

16. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis ir 286 straipsnis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas ir nuteistojo V. Š. (duomenys neskelbtini) V. Š. prašymas perduoti (duomenys neskelbtini) V. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 79–80). V. Š. anksčiau nėra teistas (t. 1, b. l. 151–152), už administracinius nusižengimus yra baustas, paskirtas baudas sumokėjo (t. 1, b. l. 153–156). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vienos V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo yra būtina sąlyga, nagrinėjamu atveju taikant laidavimo institutą. Nuteistasis V. Š. savo kaltę pripažino tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo, tačiau savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) kasos pareikštas civilinis ieškinys ir priteista 146, 71 Eur iš V. Š. (duomenys neskelbtini) kasai, tačiau bylos medžiagoje nesama duomenų, kad šią žalą civilinei ieškovei nuteistasis būtų atlyginęs.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų visumos, nebėra ir pagrindo spręsti klausimo, ar V. Š. būtų tinkamas laiduotojas. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š. gynėjo (duomenys neskelbtini) M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad V. Š. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.