Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens be savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

suinteresuoto asmens be savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. S. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti (2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pareiškėjas R. S. pareiškimą, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą po tėvo Ž. S. mirties (duomenys neskelbtini) palaiko pilna apimtimi, nesutinka su suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. S. pareiškimu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvai buvo Ž. ir N.. Jis nuo gimimo augo ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvas nebuvo pavyzdingas žmogus, todėl, kai suaugo ir pradėjo dirbti, jam teko prižiūrėti ir išlaikyti butą. O. yra jo tėvo Ž. dukra iš pirmos santuokos. Nors jo tėvai išsituokė, bet gyveno kartu, santuokos nutraukimo tikslas, pagal mamos pasakojimus, buvo pagąsdinti tėvą. Tėvas mirė Kauno klinikose nuo kepenų cirozės. Jis augdamas nematė O. atvykstančios pas tėvą, jie visiškai nekomunikavo, nebendravo. Palaidojo jis su mama tėvą, O. niekuo neprisidėjo, ji nedalyvavo laidotuvėse. Su O. jie nebendravo, adreso jos neturėjo, nuotolinio ryšio priemonėmis taip pat nebendravo, buvo girdėjęs tik tai, kad ji Alytuje ar Italijoje kažkur yra, o daugiau nieko nežinojo. Butas, kuriame jų šeima gyveno, įgytas jo tėvams esant santuokoje. Jo tėvams Ž. ir N. išsituokus, minėtas butas teismo sprendimu po lygiai teko jo tėvui Ž. ir motinai N.. Jis ir mama, nepaisant to, kad tėvai buvo išsituokę, iki mirties slaugė tėvą, lankė Kauno klinikose, veždavo pas gydytojus, juo rūpinosi, jis su mama palaidojo tėvą. Pareiškėjas neišmano teisinių reikalų, todėl per tris mėnesius po tėvo mirties pas notarą nenuvyko. Manė, kad savaime viskas priklauso, be to, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, mirus tėvui, po trijų savaičių išvyko į Europą darbo reikalais, komandiruotės paprastai trunka du – tris mėnesius. Po tėvo mirties jis su mama ir toliau pasiliko gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius, liko tėvo drabužiai, telefonas. Paaiškino, kad iš Šiaulių banko 2018 m. spalio mėnesį gavo pranešimą dėl sąskaitos palikėjo vardu uždarymo ir tik tada suprato, kad reikalinga sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tada ėjo pas notarą, kuris liepė susirasti advokatą, nes notaras negalėjo sutvarkyti dokumentų, tik pažymą išdavė. Pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. S. pareiškimu dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, nes mokesčius už butą mokėjo jis ir mama, jam liko tėvo daiktai, jis prižiūrėjo butą, nuo tėvo mirties jis nebuvo keitęs gyvenamosios vietos, kitur gyventi išvykęs nebuvo. Su O. niekuomet nebendravo, jų niekas nesiejo, jis tik vardą jos žinojo. Patikino, kad pranešė jai per pusseserę I. apie tėvo mirtį, kitą dieną po laidotuvių ji buvo grįžusi, susitikę nebuvo. O. I. paliko savo ir vyro telefono numerį ir išvyko į Alytų. Pareiškėjas po to bandė su ja susisiekti, bet nepavyko. O. jį ignoravo, nekeldavo ragelio, jai rašė, bet ji nekomunikavo. Teigia, kad neva tai O. sužinojo apie tėvo mirtį tik 2018 m. spalio 23 d. yra melas. Vėliau jis skambino jai draugiškai pasikalbėti, bet ji nekeldavo ragelio, ignoravo. Galimai dėl to ji taip elgėsi, kadangi iš anksčiau jokių ryšių jie nepalaikė, neturėjo bendrų interesų ir visiškai nebendravo.

Liudytoja apklausta N. S. paaiškino, kad santuokoje su Ž. S. susilaukė sūnaus R., vaikas nuo gimimo augo minėtame bute. Palikėjas niekur nedirbo, girtuokliavo, sėdėjo kalėjime, ji viena dirbo, stengėsi prisidurti grybaudama, uogaudama. Kadangi neturėjo jokių O. kontaktų, per antstolį asmeninėmis lėšomis išmokėjo alimentus sutuoktinio iš pirmos santuokos dukrai O., antstolei A., kuri mirusi, nuveždavo alimentus. Norėdama pagąsdinti sutuoktinį, kad šis pakeistų gyvenimo būdą, nutraukė santuoką, tačiau faktiškai kartu trise gyveno, vėliau pati susirgo onkologine liga. Ž. S. iki mirties 3-4 metus sirgo, buvo nuolat gydomas Kauno klinikose, todėl teko jį slaugyti ir prižiūrėti. O. nieko neprisidėjo. Mirus Ž., jos sesers mergaitė I. P. pranešė O. apie tėvo mirtį. Ji internete, socialinio tinklo „Facebook“ anketoje rado jos davinius ir pranešė, kadangi jie jokių duomenų apie O. neturėjo ir nieko nei apie ją, nei apie jos motiną nežinojo. Kontaktų nei O., nei jos motinos ji neturėjo, todėl kitaip pranešti ir kam ji nežinojo ir negalėjo. Nutraukęs pirmą santuoką vyras nebendravo ir nesirūpino dukra, jis turėjo priklausomybių, nedirbo. Pamena, kad Ž. matėsi su O. kai R. buvo dar vežimėlyje, daugiau ji nemačiusi jos jų šeimoje, O. ir vėliau nesiuntė tėvui sveikinimų švenčių proga, nekontaktavo, ji asmeniškai nebendravo su O. mama. Patvirtino, kad po mėnesio mirus Ž. S., t. y. keturnedėlio dieną, jai į telefoną paskambino pati O., tačiau tuo metu ji, minit velionį, su žmonėmis buvo bažnyčioje, dėl ko negalėjo kalbėti, sakė vėliau su ja susisiekti, duosianti tėvo nuotraukų. Nežino iš kur ji skambino iš Lietuvos ar užsienio. Liudytoja pasiūlė O. atvykti į Birštoną, susirasti ją, susitikti ir pasikalbėti, nes tarp vaikų yra kraujo ryšys, lai bendrauja tarpusavyje, nes gyvenimas nesibaigia.

Sūnus ir ji, kaip priklauso, palaidojo tėvą, R. rėmė pinigais, giesmininkus užsakė, suorganizavo gedulingus pietus, keturnedėlį, sutvarkė kapavietę. Sūnus po tėvo mirties liko gyventi ir iki šio gyvena tame pačiame bute, kuriame visi trys gyveno. Bendrai su sūnum susiremontavo butą, keitė grindis, dažė, susidėjo duris, vyko renovacija, iš pagrindų remontavosi, mokesčius mokėjo ir moka. Nesutinka su O. S. pareiškimu, jai skaudu, nes ji už buvusį sutuoktinį alimentus jo dukrai išmokėjo, ji nieko neprisidėjo, neieškojo tėvo. Nesupranta kaip O. gebėjo Italiją surasti, jeigu tėvo per tiek metų Birštone nerado. O. niekuo neprisidėjo, viskuo rūpinosi ir iki (tris – keturis metus sirgo) ir po Ž. S. mirties, R. atsiprašinėdavo iš darbo, veždavo pas gydytojus, lankė, pasiliko ir iki šiol gyvena tenai, abu su sūnum mokėjo ir moka mokesčius.

Liudytoja E. R. M., teismo posėdyje parodė, kad yra S. kaimynė, patvirtino pažįstanti pareiškėjo šeimą. Paaiškino, kad R. tėvas niekur nedirbo, turėjo problemų dėl alkoholio, butą išlaikė N. ir kai suaugo finansiškai prisidėjo R.. Ji yra mačiusi mažytę O., kai R. buvo dar vežimėlyje. Daugiau palikėjo vaikų ji nežinanti. Žino, kad N. išmokėjo mergaitei alimentus. Ž. išgerdavo, nedirbdavo, jį sergantį šeima prižiūrėjo. Nurodė, kad O. nebuvo laidotuvėse. N. ir R. abu mokesčius mokėjo, butas sutvarkytas, prižiūrėtas.

Liudytoja O. J., teismo posėdyje parodė, kad yra kaimynė, gyvenanti priešais S.. Paaiškino, kad Ž. 3 metus iki mirties slaugė N., nors santuoka ir buvo nutraukta. Ji parnešdavo pietus, kvietė gydytojus, žmogiškąja prasme visokeriopai juo rūpinosi, išlaikė butą, grybavo, uogavo. N. tai buvo pirmoji santuoka, o palikėjas dar turėjo dukrą, kuriai N. alimentus mokėjo. N. ir sūnus R. visas gedulingas apeigas sutvarkė, palaidojo tėvą, užpirko mišias, užsakė gedulingus pietus, iškėlė metines.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, O. S. savo pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti (2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas). Prašo pripažinti, kad ji įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kuris atsirado (duomenys neskelbtini) po tėvo Ž. S. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, nesutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad nei apie tėvo ligą, nei apie mirtį jai niekas nepranešė. Išvyko į Italiją 2003 metais, nuo tada ji išsideklaravusi iš Lietuvos ir gyvena Italijoje. Per praėjusį laiką keletą kartų iš užsienio buvo grįžusi pasisvečiuoti į Lietuvą, bet su tėvu niekada nebuvo susitikusi. Jeigu lankydavosi Birštone pramogauti, užsukusi rasdavo užrakintas jo buto duris, kitomis ryšio priemonėmis su tėvu ilgus metus taip pat nebendravo. Jos tėvai Ž. ir M. išsiskyrė kai jai buvo 5 metai, pradžioje po dvi dienas ji pasisvečiuodavo savo tėvo šeimoje, paskui ryšys palaipsniui blėso, paskutinį kartą tėvą matė būdama 15 metų, kai šis atvyko jos aplankyti į Jiezną. O. S. paaiškino, kad tėvui būnant gyvam jokio ryšio su nauja šeima nebuvo, kontaktais, adresais, telefonais nebuvo pasikeitę. Po to, baigusi 9 klases, ji išvyko gyventi ir mokytis į Kauną, po metų grįžo į Alytų, tuo metu jai buvo 16 metų, pati buvo per maža, kad ieškoti tėvo. Sutinka, kad jų santykiai nebuvo normalūs, alimentai tai buvo, tai nebuvo mokami, kiek žino iš savo motinos. Baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijo specialybę, įstojo mokytis į Kauno universitetą, tačiau nepatiko, nusprendė vasarą padirbėti užsienyje, tačiau nebegrįžo ir pasiliko. Kai grįždavo namo pasisvečiuoti aplankydavo draugę, gyvenančią Birštone, buvo užėjusi į tėvo namus, tačiau rasdavo užrakintas duris. Žino, kad po tėvo mirties likusi pusė buto, padalinto 2002 metais. Ji yra pirmos eilės įpėdinė, jeigu jai būtų buvę pranešta, galimai viskas kitaip būtų buvę. Augina dukrą, dukrai šiuo metu 5 metai, tada dar mažesnė buvo, todėl negalėjo dažnai grįžti į Lietuvą, netiesa, kad ji buvo grįžusi. Apie mirtį ji sužinojo kai buvo iškelta byla, gavo pranešimą iš teismo. Tarp jų nebuvo šiltų ryšių, su tėvo nauja žmona ir sūnumi ji nebendravo. Mamos, kuri gyvena Alytuje, irgi niekas į laidotuves nekvietė. Dėl R. S. pareikšimo ji nesutinka, nes ji yra pirmos eilės įpėdinė. Jeigu būtų pranešta, viskas būtų pasikeitę kitaip, galbūt būtų sakiusi, kad man nieko nereikia, nes patys irgi niekur nesikreipė, matomai nenorėjo, kad ji sužinotų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimas, pareiškimas atmestinas.

Dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. S. tėvas Ž. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10, 11). Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Ž. S. mirė ligoninėje LSMUL Kauno klinikose (b. l. 8). Ž. S. įstatyminiai įpėdiniai – dukra O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), pirmoje santuokoje, ir sūnus R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje santuokoje (b. l. 10, 11, 40). Prienų rajono I-ojo notaro biure paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio Ž. S. palikimą nepradėta (b. l. 9). Gyventojų registro duomenimis palikėjas mirė ištuokoje, gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), vaikai O. S. ir R. S. (b. l. 10). Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 19891 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas N. S. vardu (b. l. 183-184). (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas patvirtina, kad Ž. S. ir pareiškėjo motinos N. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (b. l. 12). Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-584-02/2002, Ž. S. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), likusi dalis minėto nekilnojamojo turto atiteko N. S. nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Ž. S. vardu daiktinės teisės neįregistruotos Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 25 d. sprendimo pagrindu (b. l. 13), kita ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), registruota N. S. vardu pagal 2002 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 2-584-02/2012 (b. l. 16-17). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad R. S. 2006 m. rugsėjo 7 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Mokesčių kvitai už elektrą, dujas, šaltą ir karštą vandenį liudija, kad už suteiktas paslaugas tiekėjams buvo atsiskaityta.

Pareiškėjas po savo tėvo Ž. S. mirties dėl teisinių žinių stokos, manydamas, kad turtas, kuriame kartu su tėvais nuo gimimo gyveno, kuriuo rūpinosi ir prižiūrėjo tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po to, savaime jam priklauso, dėl teisnių žinių stokos ir užimtumo darbinėje veikloje per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno ir tvarkėsi paveldimame turte. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po tėvo Ž. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jis po savo tėvo Ž. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir jį valdo iki šiol, kadangi liko gyventi bute, naudojosi likusiais daiktais, tėvą palaidojo savo lėšomis, sutvarkė kapavietę, kurią prižiūri iki šiol, mokėjo visus buto komunalinius mokesčius, kuriuos moka iki šiol, patvirtino liudytojų paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. R. M., O. J. paaiškino, kad žinančios pareiškėjo šeimą, gyvenę kaimynystėje, pažinojo pareiškėjo tėvus N. ir Ž., žino sūnų R., kurie rūpinosi sergančiu palikėju, jį prižiūrėjo ir slaugė, palaidojo, užsakė gedulingas apeigas, rūpinosi ir prižiūrėjo butą, kuriame iki šiol gyvena. Suinteresuoto asmens O. S. liudytojos nėra mačiusios besilankant tėvo namuose, ji nebendravo su tėvu, nedalyvavo jo laidotuvėse, Liudytoja N. S. aiškiai ir argumentuotai išdėstė šeimos iširimo su palikėju priežastis, apibūdino dukros O. ir jos tėvo Ž. santykius, kurie, pasak jos, buvo šalti, jokio kontakto tarp judviejų nebuvo, jie vienas su kitu nebendravo, Ž. S. elgseną matomai įtakojo alkoholis, tuo tarpu O. S., jau būdama suaugusi, jauna, išsilavinusi moteris, išvykusi gyventi svetur, nesidomėjo tėvu, iniciatyvos palaikyti normalius tarpusavio ryšius irgi nerodė, ji faktiškai nuo mažens nesimatė su tėvu, nesisveikino tarpusavyje švenčių proga, nekomunikavo nuotolinio ryšio priemonėmis, O., atvykusi pasisvečiuoti į Birštoną nesugebėjo aplankyti tėvo, pasiteirauti apie jo sveikatą ir pan., juolab palikti savo kontaktų, adreso, telefono ar pan. Pasak liudytojos, O. S. neprisidėjo prie tėvo laidotuvių, būsto išlaikymo. Pareiškėjas teismui pateikė ir įmokų mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, jog po tėvo mirties buvo mokami mokesčiai už elektros energijos ir kitas paslaugas (b. l. 17). Pareiškėjas nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojų žodinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėjas dar būnant gyvam tėvui juo rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, slaugė ir prižiūrėjo iki mirties Kauno klinikose, palikėjas buvo palaidotas pareiškėjo ir jo motinos lėšomis, sutvarkyta kapavietė, surengtas keturnedėlio paminėjimas ir pan. Kad R. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo priežiūra ir išlaikymu, neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai, kurie sutapo detalėse su pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Suinteresuoti asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, pareiškimui neprieštarauja. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir paties pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimai dėl veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas, likęs po palikėjo mirties, nebuvo apleistas, priešingai, juo buvo rūpinamasi, jis buvo prižiūrėtas, suremontuotas, sumokėti mokesčiai, skolų nėra, patvirtino ne tik pareiškėjo bei liudytojų betarpiški paaiškinimai teismo posėdyje, kas neprieštaravo ir iš esmės atitiko tarpusavyje. Liudytojos N. S. parodymus laikyti nenuosekliais ir tendencingais, teismo manymu, pagrindo nėra, liudytoja nėra priešiškai nusiteikusi O. S. atžvilgiu, tačiau mano, kad pačios O. sąmoningi veiksmai sąlygojo tokią situaciją. O. S., nesutikdama su pareiškėjo prašymu, duomenų, paneigiančių pareiškėjo bei liudytojų nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, ji teprieštarauja prašymui kaip pirmosios eilės įpėdinė, manydama, kad palikėjo turtas turėtų tekti ir jai, nes nuo jos buvo nuslėptas tėvo mirties faktas, tačiau objektyvių duomenų ką dėl to, kad susižinoti apie tėvą, jo ligą ar mirtį atliko ji pati, palikėjo antrajai šeimai neturint jos kontaktinių duomenų, ji nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje visetą. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus Ž. S. priėmė mirusiojo turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, nuo (duomenys neskelbtini) suinteresuota asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, atsirado teisė priimti mirusiojo Ž. S. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant suinteresuoto asmens elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Bylos duomenimis O. S., Ž. S., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 40), 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjo atstovei pateikė duomenis apie savo gyvenamąją vietą (b. l. 19). Tuo tarpu į teismą su savarankišku reikalavimu suinteresuotas asmuo kreipėsi 2018 m. gruodžio 27 d., pareiškime nurodydama, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2018 m. spalio 23 d. gavusi iš teismo procesinius dokumentus ir jų priedus. Gyventojų registro duomenimis O. S. 2003 m. spalio 30 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 31 d. ji deklaravo išvykimą į Įtaliją (prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-856-1060 b. l. 13). Pažymos apie Europos Sąjungos piliečio registraciją civilinės metrikacijos skyriuje ir apie gyvenamąją vietą patvirtina, jog O. S. 2008 m. balandžio 10 d. buvo įregistruota į Verčelio miesto gyventojų registrą, kaip vykdanti darbinę veiklą Italijoje (b. l. 42, 45), 2012 m. gruodžio 20 d. atvyko į Lainate miestą, (duomenys neskelbtini) O. S., gyvendama Italijoje, Italijoje susilaukė dukros (b. l. 167). Paveldimas turtas O. S. pateiktais duomenimis – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės palikėjo vardu neįregistruotos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-856-1060 b. l. 16).

Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Pačios O. S. paaiškinimais spręstina, kad po jos tėvo Ž. ir motinos M. pirmosios santuokos nutraukimo, kuomet ji dar buvo vaikas, faktiškai jokio ryšio su tėvu nebeliko, jie ir tuomet nekontaktavo ir artimai nebendravo. Bylos duomenimis O. S. su savo tėvu Ž. S. paskutinį kartą matėsi būdama penkiolikos metų amžiaus, gyvendama Jiezne. Vėliau metams laiko išvyko mokytis į Kauną, būdama šešiolikos sugrįžo pas motiną gyventi į Alytų, čia mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, įgijo specialybę, vėliau įstojo mokytis į universitetą, tačiau nepatikus, nusprendė išvykti užsidirbti į užsienį, kuriame ir pasiliko gyventi. Pasak suinteresuoto asmens O. S., ji retsykiais lankydavosi Lietuvoje, pramogaudavo su drauge Birštone, žinojo savo tėvo gyvenamąją vietą, tačiau su juo nepasimatė, nes neva tai nerasdavo namuose, o neva tai per trečiuosius asmenis, nenurodžius kokius, tėvui įduoti kontaktiniai duomenys, neaišku dėl kokių priežasčių pastarojo nepasiekė. Palikėjo sūnus iš antrosios santuokos bei buvusi antroji Ž. S. sutuoktinė N. S. nuo pat pradžių jokių ryšių su nei su O., nei su jos motina nepalaikė, jų niekas nesiejo, tarpusavyje nebendravo, nežinojo adresų, jokių kitų kontaktinių duomenų, tiesiog žinojo, kad yra toks žmogus kažkur Italijoje ar Alytuje. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad O. S., jau ir tapusi pilnamete, nepakeitė savo požiūrio į tėvą ir neinicijavo atkurti normalius tėvo ir dukros santykius, jo neieškojo, nesidomėjo, nesirūpino jo sveikata ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, nežinant adreso ir pan., natūralu, kad palikėjo sūnus R. ir buvusi antroji žmona N., kurie iki pat mirties rūpinosi Ž. S., neturėjo pareigos ieškoti kitų palikėjo įpėdinių ir informuoti apie tėvo mirtį, neturėdami jokių suinteresuoto asmens O. S. kontaktų. Kita vertus, pareiškėjo ir jo motinos paaiškinimais, pastarieji ėmėsi veiksmų, kad informuoti dukrą apie tėvo mirtį per giminaičius, kas jų teigimu buvo padaryta. Bylos duomenimis praėjus mėnesiui po palikėjo mirties per keturnedėlį buvo su O. bendrauta pačiai O. S. paskambinus pareiškėjo motinai N. S. telefonu, o vėliau jau nebeatsakius į skambučius ir ignoravus tėvo antrosios šeimos narius, kas įrodo priešingai nei, kad teigia suinteresuotas asmuo. Įrodymų, paneigiančių pareiškėjo ir liudytojos nurodytas aplinkybes, O. S. nepateikė. Netikėti paminėtais parodymais teismas neturi pagrindo, nes O. S. leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis termino atnaujinimo neįrodė priešingai ir savo prašymo nepagrindė. O vien ta aplinkybė, kad ji nuo 2003 m. gyvena Italijoje, augina mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo imti domėn kaip aplinkybę, vienareikšmiškai kliudančią susižinojimo ir judėjimo laisvę, nes, kaip pripažino ji pati, lankydavosi Lietuvoje pasisvečiuoti, juolab, kad tėvo mirties dieną jos dukra jau buvo beveik ketverių metų amžiaus. Palikėjo dukros O. S. galimybė dalyvauti paveldėjimo procese nebuvo suvaržyta, tiesiog tokia teise ji, turėdama laisvą apsisprendimo teisę, tinkamai per įstatymu nustatytą terminą nepasinaudojo. Kita vertus, vien suinteresuoto asmens O. S. nežinojimo apie palikėjo mirtį faktas, esant susiklosčiusiai tokiai situacijai tarp įpėdinių, taip pat nepateisina termino praleidimo svarbos. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo pagal kasacinio teismo praktiką, būtina užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso, todėl vertintina ir tai ar, atnaujinus terminą palikimui priimti, nebūtų neproporcingai pažeisti šalių interesai. Nagrinėjamu atveju paveldimas turtas tėra ½ dalis dviejų kambarių buto, kurio bendras plotas 46.73 kv. m. ir, kurio tenkanti mirusiajam dalis, tėra vienas kambarys, už kurio išlaikymą visą laiką mokėjo pareiškėjas ir jo motina. Juolab, kad suinteresuotas asmuo jau beveik šešiolika metų faktiškai gyvena ir dirba Italijoje, tenai yra O. S. šeima, faktinė ir deklaruota gyvenamoji ir darbo vieta, auga dukra, tuo tarpu pareiškėjas paveldimame turte nuo gimimo iki šiol gyvena, jame yra pareiškėjo R. S. ir jo motinos pastovi ir vienintelė gyvenamoji vieta, todėl ir dėl šių aplinkybių reikalinga atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo bei santykių stabilumo ir teisingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gyvenimas užsienyje taip pat netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog O. S. terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes, būdama pilnametė, sąmoningai pasirinko pasyvią elgseną, tėvu nesidomėjo, juo nesirūpino, nelankė iki mirties sergančio, neprisidėjo materialiai, nesiėmė priemonių, kad prisidėti prie būsto dalies, kuriame gyveno palikėjas, išlaikymo. Nebendravimas su palikėju, nežinojimas apie jo mirtį, atsiradusį palikimą, nepateikus įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo svarbą, nelaikytina objektyvia priežastimi atnaujinti terminą palikimo priėmimui, todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad O. S. nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir sąžininga, juolab, kad leistinais įrodymais suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepaneigė aplinkybių ir dėl pastarosios žinojimo apie tėvo mirtį, todėl atnaujinti termino palikimui priimti teisinio pagrindo nėra.

2019 m. sausio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas po Ž. S. mirties (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-671-805/2019 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas (b. l. 109-110), kurios įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, O. S. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. sausio 7 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdymą įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po Ž. S. mirties (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.