Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-1287-450/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
e2-1287-450/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02014-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Asta Radzevičienė (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
UAB „SLM group“
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kreditorius
Tovas, "Hidromotas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1287-450/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02014-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo trečios eilės 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SLM group“ bankroto byloje.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas BUAB „SLM group“ direktoriumi, pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį paskolino bendrovei Slamball arenos įrengimo projekto finansavimui ir BUAB „SLM group“ liko skolinga 58 205,05 Eur. Tarp pareiškėjo ir UAB „Sversa“ 2018 m. balandžio 16 d. buvo sudarytas reikalavimo perleidimo susitarimas, kuriuo T. V. perleido UAB „Sversa“ reikalavimą į BUAB „SLM group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį. Teismas netenkino UAB „Sversa“ prašymo patvirtinti nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. UAB „Sversa“ 2021 m. birželio 1 d. pareiškimu nutraukė su pareiškėju 2018 m. balandžio 16 d. susitarimą dėl reikalavimo perleidimo ir grąžino reikalavimą į BUAB „SLM group“ pagal paskolos sutartį T. V.. Kadangi reikalavimo teisė tik 2021 m. birželio 1 d. buvo grąžinta pareiškėjui, kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino praleidimo priežastis yra svarbi ir turi būti atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. V. prašymo dėl 58 205,05 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „SLM group“ bankroto byloje.

4. Teismas, nustatęs, kad BUAB „SLM group“ bankroto procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., nagrinėdamas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 25 d. UAB „Sversa“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti kreditorinį reikalavimą, grindžiamą 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 ir 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartimi Nr. 2013/04/19, sudarytą tarp T. V. ir BUAB „SLM group“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „Sversa“ prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. e2-655-881/2021).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatęs, kad UAB „Sversa“ 2021 m. birželio 1 d. nutraukė tarp šalių 2018 m. balandžio 16 d. sudarytą reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 2018-04-16 ir grąžino reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19 į BUAB „SLM group“ pareiškėjui T. V., sprendė, jog terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujino.

7. Pareiškėjas T. V. ir UAB „SLM group“ 2013 m. balandžio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2013/04/19, pagal kurią T. V. suteikia BUAB „SLM group“ iki 550 000 Lt paskolą BUAB „SLM group“ vykdomo Slamball arenos įrengimo projekto finansavimui, o BUAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. (paskolos sutarties 1.1, 1.2 punktai). Nemokumo administratorė paaiškino, kad pagal turimus bendrovės finansinius dokumentus, 2015 m. gruodžio 31 d. skola pareiškėjui yra 58 205,05 Eur. Vėlesnių finansinių duomenų administratorė neturi. Nors pagal sutartį BUAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau nėra pateiktų buhalterinių dokumentų po 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2018 m. lapkričio 21 d.).

8. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog 58 205,05 Eur paskolos pinigai nėra grąžinti. Nurodė, kad paskolos grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį buvo iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl nesant finansinių duomenų už laikotarpį po 2015 m. gruodžio 31 d. (iki bankroto bylos iškėlimo), teismas vertino, jog pareiškėjas neįrodė, kad bendrovė jam skolinga 58 205,05 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliantas T. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. BUAB „SLM group“ skolos faktą pareiškėjui patvirtina 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartis Nr. 2013/04/19 ir pinigų judėjimą pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtina, kad paskolos sutartyje nurodyta suma buvo perduota BUAB „SLM group“, o bendrovė pareiškėjui šią paskolos dalį negrąžino. Skolos faktą ir dydį patvirtino ir administratorė. Pagal pareiškėjo skaičiavimus ir 2018 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto kopiją, BUAB „SLM group“ jam yra skolinga 91 651,99 Eur, tačiau pareiškėjui neturint kitų buhalterinių dokumentų, jis sutinka su 58 205,05 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

9.2. Paskolos davėjas turi įrodyti paskolos perdavimo faktą, o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti paskolos gavėjas (skolininkas), t. y. šiuo atveju BUAB „SLM group“. Pareiškėjas, būdamas BUAB „SLM group“ kreditoriumi, neprivalo įrodyti, kad paskola jam nebuvo grąžinta. Administratorės turimi dokumentai pagrindžia skolos buvimo faktą. Įrodymų, kad skola pareiškėjui grąžinta, BUAB „SLM group“ finansiniuose dokumentuose nėra. Pareiškėjas pripažįsta, kad paskola jam buvo grąžinta iš dalies ir dėl to prašo patvirtinti ne visą 550 000 Lt (159 291,01 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, o 58 205,05 Eur.

Atsiliepimas

10. Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pranešti prokurorui apie T. A. ir T. V. veiksmus galimai klastojant 2018 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktą ir tokiu būdu apgaule siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalis ir 300 straipsnio 2 dalis), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

10.1. Pareiškėjui būtinybė pateikti visus įrodymus, tame tarpe ir 2018 m. vasario 12 d. aktą, iškilo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 2018 m. vasario 12 d. aktas yra suklastotas, t. y. surašytas atbuline data, nes teikiamas po to, kai teismas trečią kartą atmetė finansinį reikalavimą ir pasikeitė šį reikalavimą teikusio asmens atstovas. Šis aktas nenurodytas ir 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarime. Akto fiktyvumą taip pat patvirtina įmonės buhalteriniai duomenys, kuriuose nesutampa skolos dydis. Be to, paskutinis įmonės vadovas T. A. neperdavė bankroto administratorei bendrovės antspaudo.

10.2. Nors apeliantas teigia, kad skolos dydis yra 91 651,99 Eur, tačiau be objektyvaus pagrindo atsisakant apie 32 000 Eur, prašo patvirtinti bankroto byloje mažesnį 58 205,05 Eur finansinį reikalavimą. Toks elgesys patvirtina, kad kreditorinis reikalavimas yra fiktyvus.

10.3. Buvęs bendrovės vadovas bankroto administratorei perdavė finansinės atskaitomybės dokumentus iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl nėra galimybių patikrinti, ar bendrovė yra skolinga pareiškėjui ir nebuvo grąžinusi jam visos skolos dydžio.

10.4. Administratorė teigia, kad bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo skolinga tuometiniam vieninteliam akcininkui ir direktoriui (apeliantui) 58 205,05 Eur, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes išvada padaryta neturint bendrovės finansinių dokumentų už visą įmonės veiklos laikotarpį. Tokią išvadą pagrindžia ir nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-735-803/2018 ir Nr. e2A-322-803/2021.

11. BUAB „SLM group“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad administratorė neprieštarauja, jog būtų patvirtintas apelianto trečios eilės 58 205,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „SLM group“ bankroto byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1. Pagal turimus bendrovės dokumentus, išanalizavus finansinius judėjimus tarp bendrovės ir apelianto, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola apeliantui – 58 205,05 Eur. Duomenų, kad vėliau tarp bendrovės ir apelianto būtų buvę tarpusavio atskaitymai / mokėjimai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo T. V. 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „SLM group“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15. Apeliantas T. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį dokumentą – 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (toliau – ir aktas), kurį prašo priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto pateiktas aktas yra reikšmingas (aktualus) sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei vertinant atskirojo skundo argumentus, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti nuomonę (atsikirtimus) dėl pateikto naujo dokumento turinio, sprendžia, jog akto priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

16. Suinteresuoti asmenys UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują dokumentą – 2011 m. spalio 14 d. UAB „Vaitesa“ akcininkų sąrašą, o BUAB „SLM group“, atstovaujama bankroto administratorės, 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. dokumentų lydraštį (apyrašą), pagal kurį buvęs bendrovės vadovas perdavė administratorei dalį bendrovės buhalterinių dokumentų, ir 2021 m. lapkričio 15 d. apelianto T. V. prašymą pateikti teismui įrodymus, kad buvęs bendrovės vadovas perdavė administratorei dalį bendrovės buhalterinių dokumentų.

17. Nurodytina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratorės pateikti nauji duomenys nėra susiję su šio ginčo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. pateikti dokumentai niekaip nepagrindžia pareiškėjo T. V. finansinio reikalavimo (jo dydžio); nenurodyta, kokias reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes pateikti duomenys patvirtina ir kurie konkrečiai iš 2021 m. lapkričio 15 d. apyraše išvardintų dokumentų yra susiję su pareiškėjo finansiniu reikalavimu, be to, patys dokumentai nėra pateikti į bylą (pateiktas tik dokumentų apyrašas), todėl nėra galimybės vertinti jų turinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 18 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima į bylą naujai teikiamų duomenų. Suinteresuotų asmenų pateiktas akcininkų sąrašas taipogi nėra susijęs su šios civilinės bylos ginčo dalyku, be to, jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jį atsisakoma priimti.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

19. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

20. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).

21. Nagrinėjamu atveju BUAB „SLM group“ bankroto procesas ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo T. V. reikalavimo tvirtinimo klausimą sprendė pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl ginčo esmės

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus reikalavimas į bankrutavusią įmonę.

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Minėta nutartimi nustatytas ne ilgesnis kaip 45 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

24. Pareiškėjas T. V. 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 perleido UAB „Sversa“ reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „SLM group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19. UAB „Sversa“ 2021 m. birželio 1 d. nutraukė tarp šalių 2018 m. balandžio 16 d. sudarytą reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 2018-04-16 ir grąžino reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19 į BUAB „SLM group“ pareiškėjui T. V..

25. 2021 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas T. V. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jo trečios eilės 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „SLM group“ bankroto byloje. Prašymą pareiškėjas grindė 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartimi Nr. 2013/04/19, pagal kurią T. V. įsipareigojo suteikti BUAB „SLM Group“ iki 550 000 Lt paskolą vykdomo Slamball arenos įrengimo projekto finansavimui, o BUAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti paskolos davėjui iki 2016 m. gruodžio 31 d. (sutarties 1.1, 1.2 punktai).

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo T. V. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad turimi BUAB „SLM group“ buhalteriniai duomenys neįrodo skolos buvimo fakto ir dydžio. Teismo vertinimu, pagal turimus bendrovės dokumentus, 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola pareiškėjui buvo 58 205,05 Eur, tačiau, nesant vėlesnių duomenų (po 2015 m. gruodžio 31 d.), o pagal paskolos sutartį BUAB „SLM group“ įsipareigojus paskolą grąžinti T. V. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindo teigti, kad skola pareiškėjui nėra grąžinta ir / ar sudaro 58 205,05 Eur.

27. Apeliantas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo ginčo situacijos vertinimu nesutinka ir nurodo, kad paskolos davėjas turi įrodyti paskolos perdavimo faktą, o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti paskolos gavėjas (skolininkas), t. y. šiuo atveju BUAB „SLM group“. Taigi pareiškėjas, būdamas BUAB „SLM group“ kreditoriumi, neprivalo įrodinėti, kad paskola jam nebuvo grąžinta, kadangi pagal bankroto administratorės turimus dokumentus, bankrutavusios įmonės skola pareiškėjui yra patvirtinta, o įrodymų, jog ji pareiškėjui grąžinta, BUAB „SLM group“ finansiniuose dokumentuose nėra.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo esant ginčui dėl paskolos grąžinimo fakto

28. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).

30. Byloje nėra ginčo dėl paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo (skolininko) nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui (kreditoriui). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys buhalteriniai duomenys – 2013-2015 metų suvestinės, iš kurių matosi, kaip keitėsi bendrovės skola / mokėtina suma T. V. (kokios sumos buvo įneštos / pervestos / išmokėtos). Tačiau ginčas byloje kilo dėl skolos T. V. likučio. Iš minėtų buhalterinių duomenų (2013-2015 metų suvestinių) matyti, kad skolos likutis 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 207 437,19 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 71 156,19 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. – 58 205,05 Eur. Bankroto administratorė nurodė vėlesnių duomenų (po 2015 m. gruodžio 31 d.) apie tai, kad tarp BUAB „SLM group“ ir T. V. būtų buvę tarpusavio atskaitymai / mokėjimai, neturinti, todėl vadovaujasi paskutiniais turimais 2015 m. gruodžio 31 d. finansiniais duomenimis, pagal kuriuos bendrovės skola T. V. – 58 205,05 Eur. Iš pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad BUAB „SLM group“ skola T. V. pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19 2018 m. vasario 12 d. sudaro 91 651,99 Eur (grąžinta skolos dalis – 67 639,02Eur). Pareiškėjas tiek prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tiek atskirajame skunde prašo patvirtinti 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris yra pagrįstas administratorės turimais buhalterinės apskaitos dokumentais. Byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad skola T. V. buvo grąžinta visa ar didesne apimtimi nei prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, nėra.

31. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent skolininkei (šiuo atveju – BUAB „SLM group“) tenka pareiga įrodyti, jog ji paskolą grąžino, šiuo atveju skolininkė BUAB „SLM group“ nėra pateikusi į bylą duomenų, patvirtinančių visos paskolos (ar didesnės paskolos dalies nei prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas) grąžinimo faktą, pagal byloje esančius duomenis skolos pareiškėjui dydis sudaro 58 205,05 Eur sumą, bankroto administratorė neginčija pareiškėjo T. V. prašomo patvirtinti 58 205,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 58 205,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „SLM group“ bankroto byloje vertintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).

32. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1951-803/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-655-881/2021, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Sversa“ finansinio reikalavimo, perimto iš pareiškėjo T. V. pagal reikalavimų perleidimo sutartį, patvirtinimo BUAB „SLM group“ bankroto byloje, tačiau minėtose bylose teismai vertino UAB „Sversa“ finansinio reikalavimo pagrįstumą reikalavimo perleidimo apimtimi, todėl nurodyti teismų sprendimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl T. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

33. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad 2018 m. vasario 12 d. skolos suderinimo aktas yra suklastotas, t. y. surašytas atbuline data, nes teikiamas tik po to, kai teismas atmetė finansinį reikalavimą, jis nenurodytas ir 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo perleidimo susitarime, akto fiktyvumą taip pat patvirtina pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. patvirtinimo turinys, įmonės buhalteriniai duomenys, kurie nesutampa su akte nurodytais, be to, paskutinis įmonės vadovas T. A. yra neperdavęs administratorei bendrovės antspaudo.

34. Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Šiuo atveju suinteresuoti asmenys nepateikė šio dokumento suklastojimo įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. argumentai dėl 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto suklastojimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, be to, suinteresuoti asmenys, ginčijantys reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tuo pagrindu, jog aktas yra suklastotas, neprašė skirti ekspertizės šio akto autentiškumui (jo surašymo momentui) nustatyti. Pastebėtina, kad dokumento suklastojimo fakto nustatymui yra reikalingos specialiosios žinios, tokiam faktui nustatyti atliekamas specialus tyrimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tam tikrus faktinius duomenis gali pripažinti įrodymais, atsižvelgiant į tai, kaip tie faktiniai duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia išdėstytų duomenų. Šiuo atveju 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nors jis ir nėra tiesioginis (pirminis) įrodymas, tačiau jame esantys duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentams (2013-2015 metų suvestinėms), kuriais remiasi ir bankroto administratorė, patvirtinantiems skolos buvimo faktą, todėl abejoti šio įrodymo patikimumu nėra pagrindo.

35. Vertinant pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į byloje esančių įrodymų visumą, o 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra vienintelis įrodymas, kurio pagrindu darytinos išvados apie skolos egzistavimą. Nors 2013-2015 metų suvestinėse ir 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte duomenys apie įsiskolinimo dydį ir skiriasi, tačiau minėtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad visa apimtimi paskolos pinigai nėra grąžinti paskolos davėjui, o pareiškėjas prašo patvirtinti jo finansinį reikalavimą ne pagal 2018 m. vasario 12 d. aktą, o pagal buhalterinius duomenis, t. y. mažesnio dydžio.

36. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pranešti prokurorui apie T. A. ir T. V. veiksmus galimai klastojant 2018 m. vasario 12 d. aktą ir tokiu būdu apgaule siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę, kurie turi nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 2 dalyje (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas arba realizavimas).

37. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nenustatyta, kad priimtas į bylą dokumentas (aktas) yra suklastotas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų prašymas dėl pranešimo prokuratūrai apie asmenų veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjas T. V. įtrauktinas į kreditorių sąrašą su 58 205,05 Eur finansinio reikalavimo dydžiu (tenkinamas trečiąja eile) BUAB „SLM group“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo T. V. 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą (tenkinamą trečiąja eile) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ bankroto byloje.

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisAsta Radzevičienė