- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-322-803/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03568-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- T. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Hidromotas“, D. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Hidromotas“ ir D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „SLM group“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lideres“, kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo T. V. priteisti ieškovei 33 630,64 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „SLM group“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“. Atsakovas T. V. ieškovės vadovu buvo nuo 2013-04-11 iki 2015-12-09. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2012 m. spalio 10 d. su ieškove pasirašė sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 su visais vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Slamball arena“ Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001, o NMA įsipareigojo skirti 178 224,92 Eur paramą šio projekto įgyvendinimui. Agentūra ieškovei pagal minėtą sutartį projekto įgyvendinimui išmokėjo 177 770,74 Eur paramą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir UAB „Hidromotas“, kuriuo metu buvo atlikta ekspertizė, nustatant, kokioje apimtyje ir už kokią vertę ieškovė, įgyvendindama projektą, atliko darbų. Eksperto aktu buvo nustatyta, kad atliktų statybos darbų, panaudotų medžiagų vertė bei žemės sklypo dalies gerbūvio darbų kaina viso 144 140,10 Eur. Agentūra projekto įgyvendinimui ieškovei išmokėjo bendrą 177 770,74 Eur paramą, o projekto įgyvendinimui ieškovė išleido 144 140,10 Eur sumą, todėl likusi iš Agentūros gauta, tačiau projekto įgyvendinimui nepanaudota suma sudaro 33 630,64 Eur (177 770,74 Eur – 144 140,10 Eur). Kur ir kokiais tikslais buvo panaudota 33 630,64 Eur suma, ieškovės administratoriui nėra žinoma; dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos panaudojimą, nėra. Be to, Agentūros pateiktuose dokumentuose, ieškovės projektas įgyvendintas netinkamai. Agentūros visos 177 770,74 Eur paramos išmokėjimo ieškovei laikotarpiu (2013-12-10 – 2014-08-21) ieškovės vadovu buvo atsakovas, todėl atsakovas buvo tiesiogiai atsakingas už gautos iš Agentūros paramos tinkamą panaudojimą, gautą paramą panaudojant išskirtinai projekto įgyvendinimui. Atsakovas, netinkamai vykdydamas savo kaip vadovo pareigas, padarė ieškovei ir ieškovės kreditoriams žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „SLM group“ ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
3. 2020 m. kovo 17 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl 2020 m. vasario 24 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas T. V. nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovės ieškinį bei paskirtą teismo posėdį, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė Agentūrai 2011-11-25 pateikė paraišką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 3D-346 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta paramos gavėju. Pasirašydama Sutartį ieškovė įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 „Slamball arena“. Ieškovė projektą įgyvendino 3 etapais. Iš viso ieškovei išmokėta 177 770,75 Eur paramos suma. Vertinant užbaigto projekto metines ataskaitas, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė nevykdė paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko ieškovei taikyta bendra 811,09 Eur sankcija (detalus sankcijos paskaičiavimas yra nurodytas NMA 2019-10-23 sprendimo Nr. SKP-94 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. NMA 2019 m. lapkričio 26 pateikė kreditorinį reikalavimą Nr. BR6-7384 ieškovės bankroto administratoriui UAB „Lideres“ dėl 811,09 Eur skolos sumos. Prašė teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti pagal byloje esančius įrodymus.
Šalies argumentai
5. Tretieji asmenys UAB „Hidromotas“ ir D. B. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jų manymu atsakovo vadovaujamai įmonei įgyvendinant projektą „Slamball arena“ Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 ir gaunant europines lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2012 m. spalio 10 d. sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001, iš tiesų buvo padaryta daug didesnė žala. Pagal sutarties nuostatas (2 ir 6 punktai) tuo metu atsakovo vadovaujamai įmonei Agentūra turėjo kompensuoti išlaidas statybos darbams ir sporto įrangai įsigyti 178 224,92 Eur (615 375 Lt) arba nedaugiau nei 65 procentus, o ieškovė, kaip paramos gavėja, įsipareigojo prisidėti 95 967,62 Eur (331 357 Lt) arba 35 procentais savo įnašais (3 punktas). Pagal Sutarties 6 punktą tam, kad gautų kompensacinę paramą, ieškovė turėjo pateikti atitinkamos rūšies sutartyje numatytas darbų ar prekių bei gautų paslaugų sąnaudas pagrindžiančius dokumentus, pvz.: pastato rekonstrukcijos darbų (pamatų, grindų, batutų duobės įrengimo, angaro šiltinimo, elektros instaliacijos įrengimo, plastikinių langų įsigijimo ir įrengimo, PVC dangos įsigijimo ir kt.) išlaidų, statinio projektavimo išlaidų, viešinimo paslaugų ir kt. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-735-803/2018 paaiškėjo, kad ieškovė, vadovaujama atsakovo, Agentūrai pateikė sąskaitas faktūras bei darbų aktus už pastate bei žemės sklype neva atliktus darbus 202 438,68 Eur (698 980,27 Lt) sumai (daliai Projekte kompensuojamų lėšų). Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad realiai dalis statybos darbų, medžiagų ir įrangos, nurodytų atliktų darbų aktuose ir sąskaitose faktūrose, nebuvo atlikta, panaudota ar įsigyta. Taip civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 buvo nustatyta, kad Pastato faktinė atliktų statybos darbų bei panaudotų medžiagų vertė buvo 78 847,50 Eur (su PVM) (272 244,66 Lt), o žemės sklypo dalies gerbūvio darbų kaina buvo tik 65 292,60 Eur (su PVM) (225442,28 Lt), t. y. iš viso - 144 140,10 Eur, t. y. 58 298,58 Eur mažiau nei buvo užfiksuota dokumentuose. Taigi atsakovas, tuo metu vadovavęs ieškovei, realiai galėjo iššvaistyti ar pasisavinti ar kitaip pradanginti iš tiesų mažiausiai 58 298,58 Eur įmonei priklausančių lėšų (tiek nuosavų įmonės (35 proc.), tiek gautų kaip parama pagal sutartį (65 proc.)), kurie buvo vėliau sumokėti prekių tiekėjams ar rangovas už fiktyvias prekes bei fiktyvius statybos darbus. Todėl siekiant teisingai išspręsti bylą ir nustatyti tikslią ieškovei, o tuo pačiu ir vėliau kreditoriams, su jais laiku ieškovei neatsiskaičius, padarytą žalą, būtina nustatyti ar ir kiti Agentūrai pateiktuose išlaidas pagal projektą pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyti darbai, paslaugos bei prekės realiai buvo atlikti ir ar įsigyti. Kadangi už ieškovės veiklos laikotarpį, kada ieškovei buvo teikiama parama iš Agentūros ir atliekami fiktyvūs darbai, įgyjamos fiktyvios paslaugos ir medžiagos, vadovavo atsakovas, jo kaltė bei kiti civilinės atsakomybės požymiai yra daugiau nei akivaizdūs, todėl pagrįstai darytina išvada, kad yra visos Civiliniame kodekse reglamentuotos sąlygos iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, priteisti mažiausiai 33 630,64 Eur žalos atlyginimo ieškovei. Prašė priteisti iš atsakovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės pagal ieškovės BUAB „SLM group“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės BUAB „SLM group“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei BUAB „SLM group“ iš atsakovo T. V. 33 630,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33 630,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo T. V. trečiojo asmens UAB „Hidromotas“ naudai 75,00 Eur ir trečiojo asmens D. B. naudai 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybės naudai iš atsakovo T. V. 735,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „SLM group“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lideres“. Agentūra ieškovės administratorei pateikė įrodymus, kad sumokėjo ieškovei 177 770,74 Eur sumą, iš kurios tik 144 140,10 Eur suma buvo panaudota Projekto įgyvendinimui, todėl likusi 33 630,64 Eur (177.770,74 Eur – 144.140,10 Eur) suma laikytinas ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala (prarastu turtu). Atsakovas T. V. ieškovės vadovu buvo nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. Ieškovė, vadovaujama atsakovo T. V., su Nacionaline mokėjimo agentūra 2012 m. spalio 10 d. pasirašė sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 su visais vėlesniais pakeitimais, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Slamball arena“ Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001, o Agentūra įsipareigojo skirti 178 224,92 Eur paramą šio projekto įgyvendinimui. Projekto tikslas – rekonstruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliekant konkrečius statinio pagerinimus, atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalies gerbūvio darbus, įgyvendinant projektą ir panaudojant projektui skirtą Agentūros paramą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės ir UAB „Hidromotas“, kuriuo metu buvo atlikta ekspertizė, nustatant, kokioje apimtyje ir už kokią vertę ieškovė, įgyvendindama projektą, atliko darbų. D. K. eksperto aktu buvo nustatyta, kad statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų bei panaudotų medžiagų vertė yra 78 847,50 Eur (su PVM), žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gerbūvio darbų kaina yra 65 292,60 Eur (su PVM), t. y. viso – 144 140,10 Eur. Agentūra ieškovei pagal sutartį projekto įgyvendinimui išmokėjo 177 770,74 Eur paramą sekančiai: 2013-12-10 – 44 973,88 Eur, 2014-03-14 – 55 257,47 Eur ir 2014-08-21 – 77 539,39 Eur. Agentūros pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog projektas įgyvendintas netinkamai.
9. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad ieškovei padaryta žala įrodyta pateiktas rašytiniais įrodymais, aplinkybėmis bei duotais šalių paaiškinimais teismo posėdyje.
10. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai neužtikrindamas visos gautos paramos panaudojimo projekto įgyvendinimui ir tinkamai neįgyvendindamas projekto, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, todėl dėl šio pažeidimo atsakovas privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę, reglamentuotą CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kur nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Agentūra, projekto įgyvendinimui, išmokėjo ieškovui bendrą 177 770,74 Eur paramos sumą, tuo tarpu ieškovė, kurios vadovo pareigas tuo laikotarpiu ėjo atsakovas, išleido 144 140,10 Eur sumą, todėl susidaręs 33 630,64 Eur skirtumas laikytinas žala, kurią atsakovas, netinkamai vykdydamas savo, kaip vadovo pareigas, padarė ieškovei.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas eidamas juridinio asmens vadovo pareigas turėjo elgtis rūpestingai, sąžiningai ir atsakingai, taip kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų juridiniam asmeniui žalos. Žala juridiniams asmeniui padaryta, t. y. atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas, suma didelė nepanaudota įmonės tikslams, žala padaryta kreditoriams, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 33 630,64 Eur žalos.
12. Teismas, patenkinęs ieškinį, vadovaudamasis CK 6.37. 6.210 straipsniai, sprendė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 630,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Vadovaudamasis CPK 83 straipsnis 1 dalis 8 punktas, CPK 96 straipsnio 1,6 dalimi, teismas iš atsakovo valstybės naudai sprendė priteisti 729,00 Eur žyminio mokesčio bei 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) – viso 735,72 Eur, trečiųjų asmenų UAB „Hidromotas“ ir D. B. naudai – 150,00 Eur išlaidų, t. y. po 75,00 Eur kiekvienam atskirai advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovas T. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo, prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. skundžiamas sprendimas priimtas teismui nesigilinus į ginčo esmę, byloje esančius rašytinius įrodymus, paneigiančius teismo išvadas, esą Projektas tuo metu kai ieškovei vadovavo atsakovas buvo įgyvendintas netinkamai bei esą tik 144 140,10 Eur iš Agentūros išmokėtų 177 770,74 Eur buvo panaudota Projekto įgyvendinimui;
14.2. ne visa finansuojama parama buvo skirta tik angaro rekonstrukcijai, nes dalis paramos, sudaranti virš 219 607 Lt (63 602,58 Eur), buvo skirta sportiniam inventoriui, viešinimui, bendrosioms išlaidoms ir kt.. Tuo tarpu teismo ekspertas dr. D. K. savo ekspertizės akte, kuriuo rėmėsi ieškovė bei teismas, vertino tik rekonstruoto pastato (angaro) atliktų statybos darbų bei panaudotų medžiagų (272 244,66 Lt su PVM/78 847,50 Eur), taip pat gerbūvio darbų vertę (225 442,28 Lt su PVM / 65 292,60 EUR), iš viso 497 686,94 Lt (144 140,10 Eur). Akivaizdu, kad dr. D. K. nevertino visų kitų su rekonstruoto pastato statybos darbais bei gerbūvio darbais nesusijusių išlaidų, kaip sportinio inventoriaus, viešinimo, projektavimo darbų ir kitų išlaidų, kurios pagal Paramos sutartį buvo tinkamai finansuotos bei panaudotos. Tikėtina, kad sportinio inventoriaus teismo ekspertas net negalėjo vertinti, nes jis pagal Nuomos sutarčių nuostatas galėjo būti bei, tikėtina, buvo ieškovės atsiimama, todėl, tikėtina, kad ekspertizės atlikimo metu, netgi nebuvo vertinamose patalpose;
14.3. ieškovės investicijas į Projektą patvirtina ne tik Paramos sutarties nuostatos, tačiau ir kiti į bylą atsakovo su 2020-10-01 prašymu pateikti įrodymai: ieškovės teikti trys mokėjimo prašymai Agentūrai, 2014-05-30 Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, patvirtinanti tinkamą Projekto įgyvendinimą, išrašas iš NMA portalo apie Projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, dėl ko paramos lėšos buvo išmokėtos bendroje 178 224,92 Eur sumoje. Projekte paramos lėšos buvo skiriamos išlaidų kompensavimo būdu, kas reiškia, kad pirma ieškovė patyrė tam tikras išlaidas, jas pagrindžiančius dokumentus teikė Agentūrai, kuri įvertinusi pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus priėmė sprendimą dėl paramos lėšų išmokėjimo. Jeigu ieškovė, jai vadovaujant atsakovui, būtų Agentūrai teikusi tikrovės neatitinkančius dokumentus apie realiai nepatirtas išlaidas įgyvendinant Projektą, tą Agentūra būtų pastebėjusi patikros vietoje metu ir paramos lėšų būtų neskyrusi, arba, jei tai būtų pastebėta po lėšų išmokėjimo, būtų pradėjusi pažeidimo procedūrą ir, nustačius pažeidimus, skyrusi sankcijas arba pareikalavusi paramos lėšų grąžinimo. Tačiau to Agentūra nedarė Projekto vykdymo metu, nei vėliau, kai ieškovei atsakovas nebevadovavo iki pat dabar. Agentūra nėra patvirtintu kreditoriumi ieškovės bankroto byloje dėl ieškovei nepagrįstai išmokėtų paramos lėšų. Jokių reikalavimų ar pretenzijų atsakovui Agentūra taip pat nėra pareiškusi;
14.4. teismas visiškai neįvertino atsakovų argumentų dėl tinkamo paramos lėšų įsisavinimo bei panaudojimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Agentūros nustatyti trūkumai: a) buvo nustatyti ne dėl paramos lėšų įsisavinimo ir panaudojimo tinkamumo; b) buvo neesminiai, mažareikšmiai, nenulėmę Sutarties nutraukimo iš Agentūros pusės ir/ar reikalavimo grąžinti skirtas paramos lėšas; c) buvo nustatyti tuo laikotarpiu, kai ieškovei atsakovas nebevadovavo;
14.5. atsakovas Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. e2-735-803/2018 nedalyvavo. Minėtoje byloje buvo skirta teismo ekspertizė, ekspertui užduodant klausimus, aktualius būtent toje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai nepagrįstai minėtoje byloje surašytos ekspertizės aktu vadovavosi šioje byloje, nors kitoje byloje ekspertizės pagalba konstatuoti faktai atsakovui šioje byloje neturi prejudicinės galios. Dėl nekritiško ir nepagrįsto ekspertizės akto išvadų taikymo nagrinėjamoje byloje, kurios akivaizdžiai prieštarauja šioje byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams apie paramos lėšų pagal Sutartį tinkamą įsisavinimą bei panaudojimą, buvo nepagrįstai konstatuota, kad tuo metu, kai ieškovei vadovavo atsakovas, pagal Sutartį buvo panaudota tik 144 140,10 Eur paramos lėšų;
14.6. dr. D. K. ekspertizė buvo atlikta 2018 m. pavasarį, t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai atsakovas ieškovei nebevadovavo ir nebeturėjo su ieškove jokių sąsajų. 2018 m. pavasario mėn. eksperto užfiksuota faktinė pastato bei žemės sklypo gerbūvio būklė (tariamas darbų ar medžiagų trūkumas) visiškai nereiškia ir neįrodo, kad tokia būklė (darbų ar medžiagų trūkumas) buvo ir prieš daugiau nei dvejus metus, kaip atsakovo vadovaujama ieškovė sėkmingai įgyvendino Projektą, Agentūrai pagrindė Projekto išlaidas, o Agentūra, viską patikrinusi, nusprendė ieškovės patirtas išlaidas kompensuoti išmokant paramą;
14.7. skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad dalis paramos lėšų nebuvo panaudota Projekte, dėl ko esą ieškovė patyrė žalą. Tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta. Paramos lėšos buvo skirtos konkrečiam projektui finansuoti. Ieškovės tikslas buvo gavus paramą nuomojamame žemės sklype bei pastate įrengti Slamball areną (batutų parką) ir iš jos naudojimo pajamų per ilgesnį laikotarpį gauti pelną. Jei ieškovė (jai vadovaujant atsakovui) būtų netinkamai projekte panaudojusi (ar iš viso nepanaudojusi) dalį gautų lėšų, tai reikštų, kad žalą patyrė ne tokias lėšas gavusi ieškovė (ieškovės kreditoriai), o valstybė, kurios atstovas Agentūra turėtų teisę reikalauti netinkamai panaudotos paramos grąžinimo (ko Agentūra nėra padariusi). Nepriklausomai nuo to, kokiai sumai lėšos buvo investuotos į nuomotą turtą, ieškovė, jos kreditoriai dėl to negalėjo patirti jokios žalos, nes neturi teisės į tas investicijas;
14.8. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, jai vadovaujant atsakovui, tinkamai įgyvendino Sutartį ir įsisavino paramos lėšas pagal Projektą, tuo tarpu kitoje byloje atliktas ekspertizės aktas priešingo neįrodo, nes jame nebuvo vertinta didelė dalis paramos lėšų, kurios buvo investuotos ne į eksperto vertintą pastatą bei aplinkos gerbūvį. Dėl tariamai netinkamo paramos lėšų panaudojimo Agentūra, net ir kilus šiam ginčui teisme, neteigia, esą paramos lėšos buvo panaudotos netinkamai. Taigi nenustačius fakto, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus netinkamai panaudodamas paramos lėšas, civilinė atsakomybė atsakovui negalėjo būti taikoma. Jokios žalos, kiek tai susiję su paramos lėšomis, ieškovė (jos kreditoriai) nepatyrė ir negalėjo patirti, nes paramos lėšos buvo investuotos į nuomotą turtą ir šias investicijas pasiliko nuomotojas, atsiėmęs nuomojamą turtą iš nuomininko, t.y. ieškovės. Taigi ieškovės žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga taip pat nustatyta nepagrįstai. Nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nes nepriklausomai nuo to, kiek paramos lėšų ieškovė būtų faktiškai investavusi į nuomojamą turtą, tų investicijų ji negalėtų atgauti nuomotojui nutraukus nuomos sutartis ir pasilikus pagerinimus ir tai jau konstatuota ieškovei prejudicinę reikšmę turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-735-803/2018.
Atsiliepimas
2. Ieškovė BUAB „SLM group“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. teismas sprendimu išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų aplinkybių, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas savo veiksmais padarė žalą ieškovei ir ieškovės kreditoriams, todėl pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį tenkino;
15.2. Agentūra 177 770,74 Eur paramos išmokėjimo ieškovei laikotarpiu (2013 m. gruodžio 10 d. – 2014 m. rugpjūčio 21 d.), kuomet ieškovės vadovu buvo apeliantas, todėl apeliantas buvo tiesiogiai atsakingas už gautos iš Agentūros paramos tinkamą panaudojimą, gautą paramą panaudojant išskirtinai Projekto įgyvendinimui. Tuo tarpu Projekto įgyvendinimui, pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. e2-735-803/2018,ieškovė išleido 144 140,10 Eur sumą, todėl susidaręs 33 630,64 Eur skirtumas laikytinas žala, kurią apeliantas, netinkamai vykdydamas savo kaip vadovo pareigas, padarė ieškovei ir ieškovės kreditoriams, kadangi ieškovei šiai dienai yra iškelta bankroto byla, o ieškovės bankroto byloje yra patvirtinta bendra 52 375,86 Eur kreditorinių reikalavimų suma;
15.3. teismas nustatė ir konstatavo visas būtinąsias sąlygas, kurių pagrindu tenkino ieškovės ieškinį – ieškovei iš apelianto priteisė 33 630,64 Eur sumą kaip žalos atlyginimą ieškovei. Apelianto, buvusio ieškovės vadovo, veiksmai (gautos 33 630,64 Eur paramos dalies nepanaudojimas Projekto įgyvendinimui ir netinkamas Projekto įgyvendinimas) laikomi neteisėtais, kadangi apeliantas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo (valdymo organo) specialios pareigos. Apeliantas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kadangi neužtikrino gautos 33 630,64 Eur paramos dalies panaudojimo Projekto įgyvendinimui ir netinkamai įgyvendino Projektą. Pažymėtina, kad apskirtai nėra aišku, kur buvo panaudota gauta 33 630,64 Eur paramos dalis, kuri privalėjo būti panaudota Projekto įgyvendinimui. Ieškovę ir apeliantą siejo pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonės valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Apelianto padaryta žala pasireiškė: (i) gautos 33 630,64 Eur paramos dalies praradimu, nes ši suma turėjo būti panaudota Projekto įgyvendinimui, tačiau, įvertinus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nustatytas aplinkybes (prejudiciniai faktai, CPK 182 str.), nebuvo; (ii) Projekto tinkamu neįgyvendinimu ir gautos paramos tinkamu nepanaudojimu pagal paskirtį.
15.4. civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Apeliantas, paramos gavimo laikotarpiu būdamas ieškovės vadovu, turėjo imperatyvią teisinę pareigą užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą ir visos gautos 177 770,74 Eur paramos panaudojimą Projekto įgyvendinimui. Tačiau, 33 630,64 Eur paramos dalis nebuvo panaudota Projekto įgyvendinimui, Projektas nebuvo tinkamai įgyvendintas, todėl teigtina, kad apeliantas netinkamai vykdė savo, kaip ieškovės vadovo, imperatyvias pareigas, dėl ko tiek ieškovė, tiek ieškovės kreditoriai patyrė 33 630,64 Eur žalą, kurią pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai;
15.5. apelianto kaltė preziumuojama, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsniu įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai. Apeliantas savo kaltės nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas spendimu pagrįstai konstatavo apelianto kaltę, dėl ko ieškovei buvo padaryta 33 630,64 Eur žala;
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti pagal byloje esančius duomenis.
4. Tretieji asmenys UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Agentūros pretenzijos dėl lėšų panaudojimo nebuvimas nepaneigia ieškovės įrodinėjamą lėšų netinkamą panaudojimą atliekant statybos ir kitus pagal Sutartį vykdytus darbus, kadangi Agentūra išmokėdama lėšas rėmėsi apelianto ir jo vadovaujamos įmonės pateiktais mokėjimo už darbus ir jų atlikimo dokumentais, bet ne fizinės apžiūros (detalaus patikrinimo) faktu. Kita vertus, ginčo bylos esmė yra santykiai tarp apeliantės ir jo vadovautos įmonės, nes dėl apelianto neteisėtų veiksmų panaudojant nežinia kur iš Agentūros gautą paramą, įmonei ir buvo padaryta didelė turtinė žala – lėšos, kurios buvo gautos pagal Sutartį ir turėjo būti investuotos į nuomojamo pastato ir sklypo remontą bei paruošimą sporto verslui vystyti, tačiau nebuvo visa apimtimi panaudotos, dėl ko įmonė nesugebėjo tinkamai vykdyti veiklos bei savo įsipareigojimų prieš kreditorius ir dėl šios priežasties bankrutavo. Apeliantas šių aplinkybių nei savo paaiškinimais, nei kitais įrodymais nepaneigė, tad akivaizdu, jog teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas tuo metu, kai ieškovei vadovavo apeliantas, buvo įgyvendintas netinkamai, nes tik 144 140,10 Eur iš Agentūros išmokėtų 177 770,74 Eur buvo panaudota Projekto įgyvendinimui;
17.2. priešingai nei teigia apeliantas, jis šioje byloje naudodamasis savo kaip atsakovo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę kviesti ir apklausti ekspertą pasisakyti dėl ekspertizės akto išvadų, siūlyti savo ekspertą pakartotinei ekspertizei bei naudotis kitomis proceso dalyvių teisėmis. Tačiau apeliantas, nors ir atstovaujamas profesionalaus teisininko, savo teisėmis vengė naudotis ir nesinaudojo, todėl pats prisiėmė riziką dėl tokių savo aplaidžių procesinių veiksmų;
17.3. apeliantas abejoja eksperto išvada, kuria buvo nustatyta, jog iš tiesų UAB „Hidromotas“ atliko darbus, kuriuos kaip savo atliktus nurodė UAB „Vaitesa“ 2013-2014 m. aktuose, o apeliantas juos apmokėjo ir fiktyvius dokumentus perdavė Agentūrai. Pažymėtina, kad teismo ekspertas tokią išvadą padarė remdamasis toje byloje surinktais įrodymais, kad UAB „Vaitesa“ kaip savo atliktus nurodė visų pirma darbus, kurie jau buvo atlikti UAB „Hidromotas“ iki nuomos sutarties pradžios, o apeliantas išsinuomodamas patalpas tai matė ir apie juos žinojo. Apeliantui buvo žinoma, kad yra uždengtas stogas, sudėti langai, išmūrytos vidinės pertvaros ir perdangos, bet vis tiek jis sutiko su UAB „Vaitesa“ aktais, kuriuose buvo nurodyta, jog šiuos darbus neva atliko UAB „Vaitesa“. Kadangi apeliantas visa tai žinodamas vis tiek pasirašė aktus su darbais, kurių UAB „Vaitesa“ negalėjo net atlikti bei už juos apmokėjo ieškovės lėšomis, akivaizdu, kad jis elgėsi mažų mažiausiai nesąžiningai prieš savo atstovaujamą bendrovę ir tokiu būdu padarė jai žalos. Apeliantas šioje byloje teigdamas, jog UAB „Vaitesa“ atliko darbus, kurie kitoje civilinėje byloje buvo pripažinti kaip neatlikti, turėjo pareigą paneigti šias aplinkybes. Tačiau jokių papildomų naujų įrodymų į šią bylą nepateikė. Kita vertus, kitoje civilinėje byloje ieškovė reikalaudama iš trečiųjų asmenų pagerinimo išlaidų vadovavosi ir savo reikalavimą grindė tais pačiais dokumentais kaip ir apeliantas šioje byloje - paties apelianto pasirašytais sąskaitomis faktūromis ir darbų priėmimo aktais. Tačiau kadangi Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 šiuos įrodymus atmetė kaip iš dalies nepagrįstus, t. y. pripažino, kad dalis darbų nurodytų apelianto pasirašytose sąskaitose faktūrose ir darbų priėmimo aktuose nebuvo atlikti arba juos atliko UAB „Hidromotas“, apeliantas taip pat turėjo pareigą paneigti tokį teismo sprendimą;
17.4. apeliantas, atstovaudamas ieškovę, iš Agentūros gavęs paramą, vietoje to, kad iš Agentūros gautas lėšas panaudotų Projekto įgyvendinimui, jų nepanaudojo, dėl ko ieškovės veikla negalėjo būti tinkamai vykdoma. Ieškovė negalėjo vykdyti veiklos, kadangi nebuvo atlikti visi būti bendrastatybiniai darbai ir nuomojamų patalpų įrengimo darbai, nebuvo iki galo įrengta arena, ji nebuvo apšildoma, nebuvo dušų ir t. t. Dėl šios priežasties negalėdama generuoti pajamų, įmonė įsiskolino kreditoriams ir jai buvo iškelta bankroto byla. Kadangi žalą patyrė bendrovė (ieškovė), todėl bankroto administratorius turėjo teisę reikšti ieškinį tiesiogiai apeliantui kaip buvusiam ieškovės vadovui dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012 m. spalio 10 d. buvo sudaryta Paramos sutartis Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001. Pagal Paramos sutartį ieškovė turėjo įgyvendinti projektą „Slamball arena“ (toliau – Projektas) Paramos sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, o Nacionalinės mokėjimo agentūra įsipareigojo vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą bei pagal ieškovo pateiktus mokėjimo prašymus (juos įvertinus bei tenkinus) finansuoti Projektą Paramos sutartyje numatytomis lėšomis.
6. Projekto tikslas – rekonstruoti statinį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), atliekant konkrečius statinio pagerinimus, atlikti žemės sklypo dalies, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), gerbūvio darbus, įgyvendinant Projektą ir panaudojant Projektui skirtą Agentūros paramą.
7. Agentūra sumokėjo ieškovei 177.770,74 Eur sumą, iš kurios 144.140,10 Eur buvo panaudota Projekto įgyvendinimui. Ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė įrodinėja, kad likusi 33.630,64 Eur (177.770,74 EUR – 144.140,10 Eur) suma (skirtumas) laikytina ieškovei ir jo kreditoriams padaryta žala (prarastu turtu).
8. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto dr. D. K. atlikta ekspertize.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodinėjamą žalos dydį pagal Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001, rėmėsi Teismo ekspertizės akto išvadomis. Ekspertizė buvo skirta Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-735-803/2018. Turintis specialių žinių asmuo, tai yra dr. D. K. nustatė, jog pastate, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų bei panaudotų medžiagų vertė yra 144.140,10 Eur, o žemės sklypo dalies, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), gerbūvio darbų vertė – 65.292,60 Eur. Viso Projektui skirtų lėšų, anot eksperto, buvo panaudota už 144 140,10 Eur.
10. Apeliantas įrodinėja, kad prie 144 140,10 Eur sumos turėjo būti pridėtos su rekonstruoto pastato statybos darbais bei gerbūvio darbais nesusijusios išlaidos: sportinio inventoriaus, viešinimo, projektavimo darbų ir kitos išlaidos, kurios pagal Paramos sutartį buvo tinkamai pagrįstos.
11. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog sportinio inventoriaus kainos ir kitų galimų išlaidų, neskaitant rekonstrukcijos ir gerbūvio sutvarkymo darbų, ekspertas nevertino. Kita vertus, nustatytą 33.630,64 Eur lėšų trūkumą privalėjo paneigti apeliantas, tai yra įrodyti, jog buvo sumokėta už sportinio inventoriaus įsigijimą, apmokėjimą už projekto parengimą, viešinimo paslaugas tiksliai pagal Projektą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
13. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
14. Byloje nustatyta, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu apeliantas buvo ieškovės vadovas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai.
16. Taigi apeliantas buvo atsakingas už tinkamą bendrovės finansų apskaitą, todėl jo pareiga buvo užtikrinti, kad sportinio inventoriaus įsigijimą, viešinimo paslaugų apmokėjimą, rekonstrukcijai skirtas medžiagas, darbus, gerbūvio darbus bei kitas išlaidas patvirtinantys įrodymai, būtų tvarkingai surašyti ir išsaugoti. Dėl netinkamo tokios pareigos vykdymo, pirmiausia, žala kyla pačiai bendrovei. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas.
17. Anot apelianto, išlaidas pagrindžia ieškovės teikti trys mokėjimo prašymai Agentūrai, 2014 m. gegužės 30 d. Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, patvirtinanti tinkamą Projekto įgyvendinimą, išrašas iš NMA portalo apie Projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, dėl ko paramos lėšos buvo išmokėtos bendroje 178 224,92 Eur sumoje.
18. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes Agentūra, pervedusi lėšas Projekto įgyvendinimui, neatlikinėjo objekto fizinės apžiūros (detalaus patikrinimo). Tai, kad buvo pateikta 2014 m. gegužės 30 d. Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, mokėjimo prašymai, savaime neįrodo realaus Projekto įgyvendinimo. Byloje nustatyta, kad „Slamball arena“ neveikė pagal Projekto reikalavimus.
19. Atsiliepime į ieškinį Agentūra nurodė, kad vertinant užbaigto Projekto 2015 m. metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė 2015 m. nevykdė Sutartyje prisiimto įsipareigojimo (nesilaikė Sutarties 17.33 papunkčio nuostatos) dėl 50 proc. įmonės darbuotojų kaimo gyventojų išlaikymo Projekto kontrolės laikotarpiu. Pažymėjo, kad 2016 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 9. Ieškovė ataskaitoje nurodė, kad ne mažiau kaip 50 proc. įmonės darbuotojų yra kaimo gyventojai, tačiau su ataskaita pateikė tik trijų darbuotojų deklaruotos gyvenamosios vietos pažymas, įrodančias, kad darbuotojai yra kaimo gyventojai. Dėl trūkstamų dokumentų 2017 m. vasario 24 d. ieškovei siųstas paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau atsakymas negautas.
20. Taigi apelianto argumentus dėl baigto Projekto, kaip parengto eksploatacijai, paneigė pati Agentūra, nustačiusi Sutarties dėl paramos 17.3 papunkčio, 117.1 ir 17.13 papunkčių, 7.33 papunkčio pažeidimus.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad Agentūra šioje byloje susipažinusi tiek su ieškovės ieškiniu, tiek ir su dr. K. ekspertizės aktu nepareiškė ieškovei reikalavimų dėl netinkamo paramos lėšų panaudojimo, nepaneigia apelianto atsakomybės už žalą ieškovei, kaip bendrovei. Pats apeliantas paaiškino, kad batutų įranga galimai buvo pasiimta ieškovės. Tačiau, jei bankroto administratorė nerado turto, kuris turėjo būti įgytas pagal Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001, reiškia netinkamą lėšų panaudojimą arba turto neapskaitymą. Kaip jau nurodyta, dėl to atsakomybė kyla buvusiam vadovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
22. Apeliantas nesutinka ir pačiu teismo eksperto dr. D. K. parengtu aktu, nurodydamas, kad ekspertizės išvados atsakovui šioje byloje neturi prejudicinės galios. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu, pažymėdama, kad ekspertizė nagrinėjamoje byloje reikšminga tik tiek, kiek prašoma priteisti tarp pervestos sumos pagal Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 ir nustatyto pinigų nepanaudojimo fakto skirtumą. Minėta, apeliantas pats nurodė, kad ekspertas nevertino su rekonstruoto pastato statybos darbais bei gerbūvio darbais nesusijusių išlaidų: sportinio inventoriaus, viešinimo, projektavimo darbų ir kitų išlaidų.
23. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, jei visi darbai ir paslaugos, skirti sutvarkyti gerbūviui, pirkti kilnojamieji daiktai, statybinės medžiagos, darbai, viešinimo paslaugos būtų tinkamai apskaityti, tai apeliantui atsikirsti į ieškinį nebūtų buvę sudėtinga, nes būtent apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai leistų spręsti, kad paramos išlaidos panaudotos pagal paskirtį ir žala bendrovei nepadaryta.
24. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti (to paties straipsnio 4 dalis).
25. Vadinasi, ne tiek ekspertizė, o apskaitos dokumentai įrodo, kad dėl atsakovo veiklos vykdant bendrovės viešąjį ir vidaus administravimą nekilo žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Be kita ko, apeliantas remdamasis paties kritikuojama eksperto dr. D. K. išvada, nurodė, kad ekspertas nustatė, kad batutai gali būti atskirti nuo pastato. Anot apelianto, tai patvirtina, kad Pastate buvo batutai (sportinis inventorius, kurio finansavimo pagal Paramos sutartį buvo skirta nemaža lėšų dalis), kurių vertės pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesumažino jų kaina prašomos priteisti žalos.
27. Iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-735-803/2018 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2012 m. spalio 12 d. paramos Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 sutarties 2 punktas patvirtina, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra įsipareigojo paramos gavėjui kompensuoti iki 615 375 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (tomas I, b.l.93), o pramos gavėjas įsipareigojo prisidėti 331 357 Lt (35 proc.) savo įnašais (3 punktas). Taigi Projektas turėjo būti finansuojamas tiek agentūros pervestomis sumomis, tiek UAB „SLM group“. Šioje byloje UAB „SLM group“ teigė, kad UAB „Hidromotas“ priklausantį pastatą pagerino, t. y. į šį pastatą investavo (pagerino) ir jame yra ieškovo įrangos bei turto už 202 438,68 Eur sumą. Šią aplinkybę grindė dokumentais, t. y. 2013-10-31 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1300028 (Žr. kartu su 2013-10-31 pažyma apie daiktų vertę Nr. 2, 2013-10-31 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 2), 2013-12-20 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1300036 (Žr. kartu su 2013-12-20 pažyma apie daiktų vertę Nr. 3, 2013-12-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 3, 2013-12-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 4, 2013-12-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 5), 2014-01-20 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1400003 (Žr. kartu su 2014-01-20 pažyma apie daiktų vertę Nr. 4, 2014-01-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 6, 2014-01-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 7, 2014-01-20 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 8, 2014-01-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ), 2014-03-17 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1400007 (Žr. kartu su 2014-03-17 pažyma apie daiktų vertę Nr. 5, 2014-03-17 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 9, 2014-03-17 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 10, 2014-03-17 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 11), 2014-04-15 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1400011 (Žr. kartu su 2014-04-15 pažyma apie daiktų vertę Nr. 6, 2014-04-15 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 12, 2014-04-15 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 13, 2014-04-15 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 14), 2014-05-05 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1400014 (Žr. kartu su 2014-05-05 pažyma apie daiktų vertę Nr. 7, 2014-05-05 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 15, 2014-05-05 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 16, 2014-04-15 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 17), 2014-09-17 PVM sąskaita faktūra Serija VAI Nr. 1400033 (Žr. kartu su 2014-09-17 Atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1 ir 2014-09-17 prašymu).
28. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 buvęs atsakovu UAB „Hidromotas“ nurodė, kad UAB „SLM group“ mokėjimo dokumentai ir atliktų darbų priėmimo aktai yra nepagrindžiantys išlaidų, todėl byloje Nr. e2-735-803/2018 buvo skirta ekspertizė. Ekspertas dr. D. K., atlikęs ekspertizę, akte nurodė, kad, rekonstruojant statinį ir tvarkant gerbūvį, panaudotos medžiagos ir atlikti darbai neatitinka sąskaitose ir priėmimo aktuose nurodytų statybos darbų bei panaudotų medžiagų vertės, be to, sumontuota inžinerinė įranga yra kitokia nei nurodyta projekte.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje Nr. e2-735-803/2018 esančių įrodymų nustatė, kad UAB „Hidromotas“ ir UAB „SLM group“ 2012 m. sausio 18 d. Sutarties 5.3.4. punkte susitarė, kad „Pasibaigus šiai sutarčiai ar ją Šalims (ar bet kuriai iš Šalių) nutraukus prieš terminą, Nuomininkas turi teisę pasiimti visą jo sąskaita Pastate ir Sklype pastatytą/įrengtą sporto ar kitą inventorių, audio, video, buitinę techniką, baldus, kompiuterinę techniką ir kitą smulkų buitinį bei kanceliarinį inventorių, kurie gali būti atskirti be žalos Pastatui ir Sklypui. Visi kiti pastato ir sklypo pagerinimai įskaitant naujus statinius, pastato(u) įranga bei įrenginiai, sklype įrengtos dangos pasibaigus šiai Sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą paliekami Nuomotojui, <...>“ (tomas I, b.l.64-73).
30. Minėta, sportinis inventorius, kurio finansavimo pagal Paramos sutartį buvo skirta lėšų dalis, nebuvo įvertinta eksperto dr. D. K.. Nors apeliantas rėmėsi tuo, kad trūkstama suma, kuri nevertinta eksperto, ir yra pagrindžianti pagal Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 panaudotų lėšų sumas, teisėjų kolegija pažymi, kad tik Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-735-803/2018 nurodyta, kad sportinis inventorius, audio, video, buitinė technika, baldai, kompiuterinė technika ir kita smulki buitinė technika, kanceliarinis inventorius, kurie gali būti atskirti be žalos Pastatui ir Sklypui, gali būti grąžinti UAB „SLM group“. Šio turto vertės klausimas ir dėl to žalos atlyginimas nėra nagrinėjamos bylos objektu, ieškovė buvusiam vadovui dėl to nekelia reikalavimo (CPK 13 straipsnis).
31. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas žalos atlyginimo iš buvusio vadovo priteisimo klausimas. Nustatyta, kad apeliantas vykdė ieškovės BUAB „SLM group“ veiklos kontrolę nuo 2013 m. balandžio 19 d iki 2015 m. lapkričio 8 d., būdamas vadovu ir turėdamas 88 proc. bendrovės akcijų.
32. Remiantis 2016 metų UAB „SLM group“ finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu ir pelno – nuostolių ataskaita), nustatyta, jog 2016 m. UAB „SLM group“ turtas iš viso sudarė 177 969 Eur, iš jo ilgalaikis turtas 46 462 Eur, trumpalaikis turtas 131 507 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 64 712 Eur, įmonė turėjo 23 230 Eur pelno. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokiu faktiniu pagrindu yra suvesti šie balanso duomenys.
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės administratoriui nėra žinoma dokumentų, kurie pagrįstų 33.630,64 Eur sumos panaudojimą. Teisėjų kolegija pažymi, ekspertas dr. D. K., 2018 m. atlikęs ekspertizę, akte nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nėra pateikta statybos darbų žurnalo, panaudotų medžiagų deklaracijų, išpildomųjų nuotraukų, todėl negalima nustatyti panaudotų medžiagų kokybės (ekspertizės akto 77 psl.). Taip pat atliktų darbų aktuose nėra aktuota vėdinimo sistema, aktuose nėra aktuota katilų kaina (pagal projektinius reikalavimus turėjo būti įrengti du granuliniai katilai (70 KW) (katilo kaina apie 10-15 tūkst. litų); faktiškai įrengti kieto kuro katilai), nebuvo įrengtas bei paruoštas pagrindas dangoms ir t. t.
34. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas buvusio vadovo atsakomybės klausimas už bendrovei padarytą žalą, eksperto išvados yra reikšmingos tik tiek, kiek ekspertas nurodė, kad darbų priėmimo – perdavimo aktai yra neatitinkantys projektinės dokumentacijos, juose trūksta esminės informacijos apie darbų, medžiagų kainas. Tai paneigia apelianto įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovės investicijas į Projektą patvirtina ne tik Paramos sutarties nuostatos, tačiau ir atsakovo su 2020-10-01 prašymu pateikti įrodymai: ieškovės teikti trys mokėjimo prašymai Agentūrai, 2014-05-30 Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, patvirtinanti tinkamą Projekto įgyvendinimą, išrašas iš NMA portalo apie Projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, dėl ko paramos lėšos buvo išmokėtos bendroje 178 224,92 Eur sumoje.
35. Taigi mokėjimo dokumentai neįrodo, kad įgyvendinant Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001 buvo panaudotos deklaruotos lėšos. Visi Agentūros mokėjimui ieškovei buvo išmokėti tuomet, kai apeliantas buvo jos vadovu. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę, kad Atliktų darbų akte nėra aktuota katilų kaina, kitas eksperto nurodytas aplinkybes dėl statybos darbų netinkamo fiksavimo ir t. t. (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Apeliantas, ginčydamas eksperto D. K. išvadą, nurodė, kad 2018 m. pavasario mėn. eksperto užfiksuota faktinė pastato bei žemės sklypo gerbūvio būklė (tariamas darbų ar medžiagų trūkumas) visiškai nereiškia ir neįrodo, kad tokia būklė (darbų ar medžiagų trūkumas) buvo ir prieš daugiau nei dvejus metus. Taip pat apeliantas abejoja, ar teisingai buvo įvertinti ieškovės ir rangovo UAB „Vaitesa“ sutartimi numatyti darbų kiekiai ir kainos.
37. Pažymėtina, kad apelianto kritikuojamą eksperto išvadą galėtų paneigti į bylą pateikti statybos darbų žurnalai, panaudotų medžiagų deklaracijos, išpildomosios nuotraukos, tai yra dokumentai, kurie būtini vykdant rekonstrukcijos darbus ir už kurių tinkamą tvarkymą buvo atsakingas būtent apeliantas. Kaip ir už tai, kad būtų vykdoma kontrolė, jog rekonstrukcijos darbai vyktų pagal 2013 m liepos mėn. UAB „2L Architektai“ parengtą techninį projektą „Sporto paskirties pastato (8.14) (Siamball arena) keičiant sandėlio unik Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį į sporto paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“.
38. Teisėjų kolegija nurodo, kad šios kategorijos bylose yra svarbu nustatyti vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-124/2014; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
39. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bendrovėje nebuvo vykdyta finansinė apskaita taip, kad būtų galima nustatyti BUAB „SLM group“ prisiimtus įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 19 d iki 2015 m. lapkričio 8 d., o bankroto administratoriui sėkmingai galėtų vykdyti nemokumo procesą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto veikos neteisėtumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala – negalėjimu identifikuoti 33.630,64 Eur panaudojimo (CK 6.246-6.249 straipsniai). Agentūra ieškovei pagal sutartį Projekto įgyvendinimui išmokėjo 177.770,74 Eur paramą sekančiai: (i) 2013 m. gruodžio 10 d. – 44.973,88 Eur; (ii) 2014 m. kovo 14 d. – 55.257,47 Eur ir (iii) 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 77.539,39 Eur. Bendrovė nėra dokumentų, kurie tiksliai įrodytų, kaip buvo panaudotos pervestos lėšos.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, reikalaudama priteisti žalą, turi įrodyti visas keturias būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – skolininko neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp padarytų neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad įrodžius neteisėtus veiksmus, skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Visos šios sąlygos yra kumuliatyvios, t.y. nesant bent vienos iš minėtų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Be to, pagal CPK 12 ir 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.
41. Byloje nustačius, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas, tai yra neužtikrino, kad visuomenės poreikiams (batuto parkui) skirto statinio įrengimo metu būtų pildomi statybos darbų žurnalai pagal teisės aktų reikalavimus, panaudotų medžiagų deklaracijos, išpildomosios nuotraukos, nebuvo imtasi priemonių, kad darbai ir medžiagos atitiktų 2013 m liepos mėn. UAB „2L Architektai“ parengtą techninį projektą, o visas ūkines operacijas dėl medžiagų, įrenginių, darbų įsigijimo patvirtintų išrašytos sąskaitos – faktūros, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė neteisėtus veiksmus, todėl apelianto kaltė yra preziumuojama. Vadinasi, šią prezumpciją privalo paneigti apeliantas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikęs įrodymų, kad ekspertas dr. D. K. neteisingai nustatė aplinkybę, jog civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nebuvo statybos ir gerbūvio darbus, įsigytas medžiagas pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė, kad tinkamai vykdė vadovo fiduciarines pareigas, nepažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų.
42. Apeliantas, be kita ko, nurodė, kad valstybė, kurios atstovas Agentūra turėtų teisę reikalauti netinkamai panaudotos paramos grąžinimo (ko Agentūra nėra padariusi), todėl ieškovė nėra tinkama ir neturi reikalavimo teisės.
43. Teisėjų kolegija atmeta aukščiau nurodytą apelianto argumentą, nes byloje yra sprendžiama, ar tinkamai apeliantas vykdė pareigas nuo 2013 m. balandžio 19 d iki 2015 m. lapkričio 8 d., o ne dėl žalos valstybei atlyginimo. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinta bendra 52.375,86 Eur finansinių reikalavimų suma. Ieškovei atgavus 33.630,64 Eur, ši suma būtų proporcingai išmokama ieškovės kreditoriams. Vadinasi, bendrovėje nustatytas lėšų trūkumas, kurių panaudojimas jos veikloje nėra įrodytas, yra laikoma kaip bendrovei padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
44. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose (aktuali ginčui redakcija, galiojusi, kai apeliantas užėmė vadovo pareigas) nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais.
45. Minėta, byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išanalizuoti ir tiksliai nustatyti visų gautų lėšų panaudojimą, pervestų Agentūros pagal Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007879-PR001. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, nes apeliantas pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „SLM group“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
apelianto (atsakovo) T. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.