Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SLM group“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „SLM group“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hidromotas“, D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „SLM group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lideres“, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo T. V. priteisti 33 630,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškovės BUAB „SLM group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Lideres“, ieškinį tenkino ir priteisė ieškovės BUAB „SLM group“ naudai iš atsakovo T. V. 33 630,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33 630,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į 2020 m. kovo 17 d. gautą atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2020 m. kovo 27 d. nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas.

3. Po sprendimo už akių priėmimo ieškovė pateikė prašymą nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 33 630,64 Eur sumai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

3.1. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratorė UAB „Lideres“ nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio įsiteisėjus teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimui už akių galėtų būti išieškoma ieškovės naudai priteista 33 630,64 Eur suma. Išieškojus šią sumą, ji būtų panaudota ieškovės bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų dengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti ir ieškovės BUAB „SLM group“ reikalavimo užtikrinimui, nepranešus atsakovui, areštuoti atsakovo T. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 33 630,64 Eur sumos, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

5. Teismas nurodė, kad nors 2020 m. vasario 24 d. sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs, tačiau jame padarytos išvados suteikia pakankamą pagrindą preliminariai konstatuoti esant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

6. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tuo tarpu atsakovas neginčijo ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, į tai, kad priteista ieškovės naudai 33 630,64 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti sprendimo galimumo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apie teismo procesą tinkamai informuotas nebuvo, dokumentai siųsti ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

7.2. Pagal formuojamą teismų praktiką skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

7.3. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, jog atsakovas galėtų siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti, kad atsakovas galėtų imtis nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siektų pabloginti savo turtinę padėtį ar pan., dėl ko nėra CPK 144 str. 1 d. įtvirtintos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7.4. Jam priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė, nekalbant apie kitą atsakovo turtą, daugiau negu 3 kartus viršija ieškinio sumą, dėl ko ieškinio suma nelaikytina atsakovui didelė (nors tai ir nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).

7.5. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, o ieškovei palankus 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik dėl to, kad teismas buvo suklaidintas ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, o atsakovas, tinkamai neinformuotas apie teismo procesą, neturėjo galimybės nuo ieškinio gintis.

7.6. Netgi jei ieškovė būtų netinkamai projekte panaudojusi dalį gautų lėšų (kaip tą teigia ieškovė ir su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), tai reikštų, kad žalą patyrė ne ieškovė (ieškovės kreditoriai), o valstybė, kurios atstovas dėl to nėra pateikęs kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje. Taigi, ieškinį pareiškė akivaizdžiai netinkamas ieškovas, dėl ko toks ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 45 str.).

7.7. Ieškinys bei jo reikalavimai, atitinkamai ir 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas už akių, grindžiami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 priimtu sprendimu bei toje byloje surašytu ekspertizės aktu. Aptariamoje byloje atsakovas nedalyvavo.

7.8. 33 630,64 Eur paramos dalies nepanaudojimas projekto įgyvendinimui nėra įrodytas (CPK 178 str.), priešingai, Agentūra, kontroliavusi tinkamą projekto įgyvendinimą, įvertino, kad ieškovės pateiktos išlaidos buvo tinkamos ir jas kompensavo 177 770,74 Eur sumoje, o šios sumos (jokios jos dalies) grąžinimo niekada nereikalavo.

8. Ieškovė BUAB „SLM group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lideres“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apelianto T. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

8.1. Ieškovė kartu su 2019 m. lapkričio 13 d. ieškiniu pateikė 2018 m. spalio 19 d. ieškovės išplėstinį išrašą su istorija, kuriame buvo nurodyta (5.2.2.p), kad apelianto registruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Be to, teismas procesinius dokumentus išsiuntė ir apelianto darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu be to, informacija apie bylos nagrinėjimą buvo skelbta viešai specialiame teismų tinklalapyje.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių, detaliai ir išsamiai įvertino civilinės bylos medžiagą, pateiktus rašytinius dokumentus, padarydamas pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Agentūra administratoriui pateikė realius įrodymus, kad sumokėjo ieškovei 177 770,74 Eur sumą, iš kurios tik 144 140,10 Eur suma buvo panaudota Projekto įgyvendinimui, todėl likusi suma laikytina ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala (prarastu turtu).

8.3. Tik dalies gautos sumos panaudojimas projekto įgyvendinimui rodo apelianto nesąžiningumą. Be to, Agentūra pateikė ieškovei siųstą 2017 m. vasario 24 d. raštą (ieškinio priedas Nr. 9), kuriame nurodė eilę pažeidimų tiek už 2014 metus, tiek ir už 2015 metus, t. y. už laikotarpį, kai ieškovei vadovavo apeliantas.

8.4. 33 630,64 Eur suma apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina labai didele, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti sprendimo galimumo įvykdymą.

8.5. Būtina atsižvelgti į tai, jog šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes ieškovei yra iškelta bankroto byla Nr. eB2-295-803/2020.

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė skundžiamą 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1. Teismo sprendime už akių padarytos išvados suteikia pakankamą pagrindą preliminariai konstatuoti esant ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumui.

9.2. 33 630,64 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele.

10. Tretieji asmenys UAB „Hidromotas“ ir D. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės BUAB „SLM group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Lideres“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

15. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, laikė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio pagrįstumas, taip pat, be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad 2020 m. vasario 24 d. sprendime už akių padarytos išvados suteikia pakankamą pagrindą preliminariai konstatuoti esant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio turinį bei dalyką, jame nurodytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Prima facie įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat susidarė nuomonę, kad ieškovei palankus sprendimas šioje byloje galėtų būti priimtas ir ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepasisako, kadangi pareikšto ieškinio pagrįstumas yra įrodinėjamas bylą nagrinėjant iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis atskirojo skundo argumentų yra susiję būtent su ieškinio reikalavimų nepagrįstumu (nurodoma, kad ieškinys ir sprendimas už akių nepagrįstai grindžiami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018, kurioje atsakovas nedalyvavo, priimtu sprendimu bei toje byloje surašytu ekspertizės aktu, pažymima, jog 33 630,64 Eur paramos dalies nepanaudojimas projekto įgyvendinimui nėra įrodytas etc.), todėl dėl šių argumentų bus pasisakyta nagrinėjant bylą iš esmės. Šie argumentai nėra susiję su klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors priimant sprendimą už akių ir atliekamas formalus ieškovo pateiktų įrodymų vertinimas, nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 24 d. priimant sprendimą už akių teismui užteko ieškovės pateiktų įrodymų spręsti, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodyta aplinkybė taip pat rodo preliminarų ieškinio pagrįstumą.

20. Atskirojo skundo argumentai apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą apeliantui taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Nors apeliantas T. V. ir teigia priešingai, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiėmė priemonių apeliantui pranešti tiek apie bylos nagrinėjimą, tiek apie priimtą sprendimą už akių (procesiniai dokumentui apeliantui siųsti viešame registre nurodomu jo gyvenamosios vietos adresu, į darbovietę, įteikti viešo paskelbimo būdu). Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės ieškovės prašymu bet kuriuo atveju buvo taikytos apeliantui nepranešus, savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas turėjo galimybę pareikšti pateikdamas atskirąjį skundą, o 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas už akių yra panaikintas, todėl jo teisė į teisminę gynybą nėra apribota.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

22. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai nurodė, kad 33 630,64 Eur apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina labai didele suma. Nurodyta aplinkybė neabejotinai reikšminga vertinant, ar egzistuoja grėsmė būsimam galimai palankiam ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, net ir atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2?769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2?1092?943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2?50-464/2017).

23. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ieškovės argumentais, jog galimą apelianto nesąžiningumą rodo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 m. vasario 24 d. raštas Nr. BRK-794, kuriame nurodoma, kad patikrinus ieškovės 2014 m. – 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (pažymima, kad laikotarpu 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. įmonę kontroliavo apeliantas) rasti įvairūs pažeidimai, netikslumai ir nustatyta daugybė įpareigojimų ieškovei, kartu pažymint apie galimą sankcijų taikymą. Teismo vertinimu nurodytame dokumente aptariami pažeidimai yra reikšmingi ir sudaro prielaidas spręsti, kad apeliantas galimai yra nesąžiningas, o tai leidžia spręsti apie potencialią grėsmę gaimo palankaus ieškovui šoje byloje sprendimo įvykdumui. Svarbu ir tai, kad laikinųjų apasaugos priemonių taikymui nagrinėjamu atveju taip pat pritaria ir pati Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kurio vertinimu taip pat egzistuoja grėsmė būsimo, galimai palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui.

24. Pažymėtina, kad nors atskirajame skunde ir nurodoma, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto, kurio dalies vertė net tris kartus viršija ieškinio sumą, ir pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis šias aplinkybes, tačiau tiek žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas yra įkeistas hipoteka, tuo tarpu jokių duomenų apie apelianto turimus skolinius įsipareigojimus (galimai negrąžintą kredito dalį, jo dydį, santykį su nagrinėjamoje byloje pareikšto turtinio reikalavimo suma) nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta ir jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų gerą apelianto turtinę padėtį (turimas pinigines lėšas, kitą nekilnojamąjį turtą ir pan.), todėl apelianto teiginiai apie tai, jog 33 630,64 Eur suma jam nėra didelė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

25. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių kitų argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad neegzistuoja grėsmė būsimo, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Pateiktame atskirajame skunde apeliantas daugiausiai nurodo tik argumentus, kurie susiję su paties ieškinio reikalavimo nepagrįstumu, ieškinio atmetimo būtinybe, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis. Tuo tarpu ieškinio pagrįstumo klausimas, kaip jau buvo nurodyta, bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka ir su ieškovės argumentu, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, nes ieškovei yra iškelta bankroto. Todėl, nesant neabejotinų duomenų apie atsakovo sąžiningumą ir užtikrintas galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

26. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, todėl dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.

27. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. V. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.