Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-06 · Civilinė byla Nr. eB2-1951-803/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
eB2-1951-803/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Sversa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1951-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02014-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sversa“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Prašymo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sversa“ 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti antros eilės kreditorės UAB „Sversa“ 91 651,99 Eur reikalavimą BUAB „SLM Group“ bankroto byloje. Nurodo, kad yra UAB „SLM group“ kreditorė ir atsitiktinai iš Juridinių asmenų registro duomenų sužinojo, kad UAB „SLM group“ statusas „bankrutavęs“.

2. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 16 d. Reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 iš pradinio kreditoriaus T. V. įsigijo reikalavimo teisę į skolininkę UAB „SLM Group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. Paskolos sutartį Nr. 2013/04/19, sudarytą tarp senojo kreditoriaus (T. V.) ir UAB „SLM Group“ dėl paskolintos iki 550 000 Lt paskolos sumos bei su tuo susijusių visų kitų sumų bei išmokų grąžinimo. Pagal minėtą 2013 m. balandžio 19 d. Paskolos sutartį pradinis kreditorius UAB „SLM Group“ buvo paskolinęs iki 550 000 Lt paskolą paskolos gavėjo vykdomo „Slamball“ arenos įrengimo projekto finansavimui bei kitai paskolos gavėjo veiklai, kurią UAB „SLM Group“ turėjo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kreditorės turimais duomenimis, pradinis kreditorius bendrovei 2013 m. buvo paskolinęs 248 650 Lt. 2014 m. – 307 306 Lt, o iš viso paskolos atgavęs 239 500 Lt. Todėl skolos likutis paskolos grąžinimo terminui buvo 316 456 Lt arba 91 651,99 Eur.

3. Pareiškėja nurodo, kad ne dėl savo kaltės nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie bankroto bylos UAB „SLM Group“ iškėlimą. Tuo tarpu pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra didelės apimties ir kreditorės teisės bei teisėti interesai bendrovės bankroto byloje turi būti ginami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos manymu terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti turėtų būti atnaujintas ir teikiamas kreditorinis reikalavimas priimtas bei patvirtintas, tokiu būdu sudarant galimybę kreditorei bankroto procedūrų metu atgauti bent dalį skolos.

Atsiliepimas

4. BUAB „SLM group“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Sversa“ 2021 m. vasario 25 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „SLM group“ bankroto byloje (DOK-10574). Prašo teismo nuožiūra nagrinėti UAB „Sversa“ prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti kreditorinį reikalavimą BUAB „SLM group“ bankroto byloje. Teismui atnaujinus terminą UAB „Sversa“ pateikti kreditorinį reikalavimą prašo patvirtinti UAB „Sversa“ 58 205,05 Eur kreditorinio reikalavimo dalį ir įtraukti kreditorę UAB „Sversa“ į trečios eilės BUAB „SLM group“ kreditorių sąrašą su 58 205,05 Eur kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje ir netvirtinti kreditorės UAB „Sversa“ 33 446,94 Eur kreditorinio reikalavimo dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. BUAB „SLM group“ nemokumo administratorė nurodo, kad pareiškėjos individualiu pranešimu apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Sversa“ neinformavo, nes iškėlus bendrovei bankroto bylą administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai, tame tarpe ir bendrovės kreditorių sąrašas. Administratorės nuomone, kreditorius taip pat turėtų būti aktyvus ir domėtis savo skolininko – bendrovės – finansine padėtimi. Bendrovei bankroto byla iškelta 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsniu, UAB „Sversa“ finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas ir traukiamas į UAB „SLM Group“ trečios eilės kreditorių sąrašą, bet tikrai ne į antros eilės kreditorių sąrašą.

6. BUAB „SLM group“ nemokumo administratorė paaiškino, kad pagal turimus bendrovės dokumentus, kurie administratorei buvo perduoti 2021 m. kovo 2 d., administratorė išanalizavo finansinius judėjimus tarp bendrovės ir T. V. bei nustatė, kad pagal turimus duomenis ir dokumentus 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola T. V. buvo 58 205,05 Eur. Vėlesnių duomenų (po 2015 m. gruodžio 31 d.) apie tai, kad tarp bendrovės ir T. V. būtų buvę tarpusavio atskaitymai/mokėjimai, bendrovės administratorė neturi.

Atsiliepimas

7. Kreditoriai UAB „HIDROMOTAS“, D. B. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo prašo pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymo netenkinti bei priteisti iš pareiškėjos kreditorių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja turėjo savo kreditorinius reikalavimus pateikti iki 2019 m. sausio 18 d., tačiau reikalavimus pateikė tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino pabaigos. Pareiškėja praleisto termino atnaujinimą iš esmės grindžia tik viena aplinkybe – jog negavo pranešimo iš bendrovės administratorės apie bankroto bylos iškėlimą. Tačiau toks motyvas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti laikomas tinkamu pagrindu atnaujinti daugiau nei dvejus metus praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi pati pareiškėja visiškai nesirūpino skolos išieškojimu ir atitinkamai savo teisių gynimo bankroto byloje. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2018 m. balandžio 16 d. įsigijusi reikalavimo teisę ėmėsi kokių nors teisinių veiksmų dėl labai didelės net 91 651,99 Eur dydžio skolos, kurios terminas suėjo dar 2016 m. gruodžio 31 d. išieškojimo.

8. Kreditorių UAB „HIDROMOTAS“, D. B. teigimu, pareiškėja neįrodė, jog BUAB „SLM Group“ iš viso yra skolinga pareiškėjai, o pareiškėja iš tiesų turi kokius nors kreditorinius reikalavimus į BUAB „SLM Group“. Pasirinktinai pareiškėjos reikalavimo pagrindimui pateikti bendrovės apskaitos dokumentai už 2013 – 2015 metų laikotarpį, nepateikus visų bendrovės apskaitos dokumentų ir registrų nuo bendrovės įsteigimo 2011 m. lapkričio iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. lapkričio 22 d., yra beverčiai, nes neįrodo, jog skola (dalis skolos) nebuvo grąžinta T. V. iki 2013 m. ar po 2015 m. Kreditorių nuomone, BUAB „SLM Group“ tariama skola galėjo būti grąžinta arba T. V., arba pareiškėjai dar iki 2018 m. lapkričio 22 d. Kaip matyti iš pareiškėjos balanso už 2018 metus per vienerius metus gautina suma tesiekė tik 3 362 Eur. Be to, BUAB „SLM Group“ už 2017 ir 2018 m. neteikė Juridinių asmenų registrui jokių finansinių atskaitomybės dokumentų, nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai ir už 2016 – 2018 metus. Kreditorių nuomone, pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas, kaip neįrodžius, jog BUAB „SLM Group“ 2021 m. vasario 25 d. vis dar yra skolinga pareiškėjai, o ši turi neginčijamą reikalavimo teisę.

9. 2021 m. balandžio 1 d. teisme gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėja paaiškino, kad perėmusi reikalavimo teisę į UAB „SLM group“ apie tai nedelsiant informavo bendrovę 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu, reikalavo skolą sumokėti per 10 dienų terminą. Šis pranešimas įteiktas bendrovės vadovui T. A., todėl bendrovė turėjo naująjį kreditorių įtraukti į savo apskaitą. Bendrovės buvusio vadovo neteisėti veiksmai neperduodant dokumentų ir to sąlygotas bankroto administratoriaus pareigos informuoti kreditorių apie bendrovei iškeltą bankroto bylą nevykdymas negali nulemti kreditoriaus teisės būti patvirtintu kreditoriumi. Kreditorius turi teisę, o ne pareigą domėtis skolininko turtine padėtimi. Pareiškėja nurodo, kad sutinka būti įtraukta į UAB „SLM group“ trečios eilės kreditorių sąrašą. Paaiškino, kad neturi pirminių dokumentų, pagrindžiančių pirminio kreditoriaus suteiktos ir negrąžintos paskolos likučio, todėl negali pateikti atsikirtimų į administratorės pateiktus skaičiavimus. Kreditoriai, teigdami, jog pareiškėja neįrodė reikalavimo į BUAB „SLM group“, savo teiginius grindžia niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir spekuliatyviomis spėlionėmis, nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

10. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

11. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).

12. Nagrinėjamu atveju BUAB „SLM Group“ bankroto procesas pradėtas 2018 metais. Taigi tiek bendrovės bankroto procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl UAB „Sversa“ reikalavimo tvirtinimo klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

13. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB ,,Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Ta pačia nutartimi teismas nustatė ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

14. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja UAB „Sversa“ praleido teismo nustatytą terminą, kadangi terminas kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus baigėsi 2019 m. sausio 18 d., o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja į nemokumo administratorę kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jos 91 651,99 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „SLM group“ bankroto byloje teismui pateikė tik 2021 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino pabaigos. Pareiškėja nurodo, kad kreditorinis reikalavimas yra didelės apimties, ji nebuvo administratorės tinkamai ir laiku informuota apie UAB „SLM group“ bankroto bylos iškėlimą, pareiškėjos interesai turėtų būti ginami bankroto byloje, todėl terminas kreditoriniams reikalavimui pateikti turėtų būti atnaujintas ir teikiamas kreditorinis reikalavimas patvirtintas. Taip pat pareiškėja pateikė jos reikalavimą pagrindžiančius įrodymus – 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 2018-04-16, 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/04/19.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje (teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis).

16. Teismų praktikoje sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Sversa“ pripažįsta, kad praleido terminą pateikti kreditorinį reikalavimą, tačiau mano, kad yra pagrindas jį atnaujinti, kadangi nebuvo informuota apie UAB „SLM group“ bankroto bylos, todėl terminas praleistas ne dėl jos kaltės.

18. Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka. Nei CPK, nei ĮBĮ, nei JANĮ nedetalizuoja, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatymuose taip pat nenurodyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Reikalavimo perleidimo susitarimą pareiškėja su buvusiu kreditoriumi sudarė 2018 m. balandžio 16 d., terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti suėjo 2019 m. sausio 18 d., tuo tarpu pareiškėja su prašymu dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi į teismą tik 2021 m. vasario 26 d. Nors pareiškėja nebuvo informuota apie bankroto bylos UAB „SLM group“ iškėlimą, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamai svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi pareiškėja, teismo vertinimu, nesidomėjo savo teisių įgyvendinimu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad 2018 m. balandžio 16 d. įsigijusi reikalavimo teises siektų jas įgyvendinti. Priešingai, pareiškėja nurodė, jog supratusi, kad bendrovė, nebevykdydama veiklos, skolos nepadengs, ieškinio teismui neteikė ir toliau bendrovės situacijos nuolat nesekė. Pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Tuo tarpu pareiškėja nesiėmė priemonių skolai atgauti nuo 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo perleidimo susitarimo sudarymo iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2021 m. vasario 26 d., t. y. beveik tris metus.

20. Teismo nuomone, pareiškėjos argumentai nepatvirtina buvus svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių pareiškėjai laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą arba bent jau greičiau pateikti kreditorinį reikalavimą, pareiškėja nebuvo aktyvi ir nepagrįstai delsė pareikšti kreditorinį reikalavimą. Įvertinęs termino praleidimo trukmę, pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamos termino praleidimo priežastys, teismas sprendžia, kad įstatyme nustatytas terminas praleistas ženkliai (virš dviejų metų), o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepripažintinos pakankamomis konstatuoti, jog terminas pateikti kreditorinį reikalavimą praleistas dėl objektyvių priežasčių.

21. Pažymėtina, kad teisminės gynybos teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuojama laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys, šiuo atveju, bankrutuojančios įmonės kreditorė, turi aktyviai siekti įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus, o ne delsti be pateisinamos priežasties, todėl praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti neatnaujinamas (CPK 78 straipsnis).

22. Be to, išnagrinėjus pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymo pagrįstumą, konstatuotina, kad jis nepagrįstas.

Dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

24. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

25. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti jos 91 651,99 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuri grindžia 2018 m. balandžio 16 d. reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16, 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartimi Nr. 2013/04/19. Pareiškėja paaiškino, kad jos turimais duomenimis BUAB „SLM Group“ skolos likutis paskolos grąžinimo terminui buvo 316 456 Lt arba 91 651, 99 Eur.

27. Kreditorių UAB „HIDROMOTAS“, D. B. teigimu, pareiškėja neįrodė, jog BUAB „SLM Group“ yra skolinga pareiškėjai, o pareiškėja turi kokius nors kreditorinius reikalavimus į BUAB „SLM Group“.

28. Kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perleidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003).

29. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. V. ir UAB „SLM group“ 2013 m. balandžio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2013/04/19, pagal kurią T. V. įsipareigojo suteikti UAB „SLM group“ iki 550 000 Lt paskolą, o UAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti paskolos davėjui iki 2016 m. gruodžio 31 d. (paskolos sutarties 1.1, 1.2 punktai). 2018 m. balandžio 16 d. sudarytu Reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2018-04-16 pareiškėja perėmė iš T. V. reikalavimo teisę į UAB „SLM group“, kildinamą iš 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties Nr. 2013/04/19.

30. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis T. V. nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „SLM group“ direktoriumi (CPK 179 straipsnis). Į bylą pateikti duomenys apie lėšų judėjimą tarp UAB „SLM group“ ir T. V. tik nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal kuriuos UAB „SLM group“ skolos likutis T. V. 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 58 205,05 Eur. Minėta, kad UAB „SLM group“ įsipareigojo paskolą grąžinti T. V. iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie UAB „SLM group“ mokėjimus vėlesniu laikotarpiu, t. y. po 2015 m. gruodžio 31 d.

31. Pareiškėja teigdama, kad jos turimais duomenimis skolos likutis pradiniam kreditoriui suėjus paskolos grąžinimo terminui buvo 316 456 Lt arba 91 651,99 Eur, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų.

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo perleidimo susitarimas tarp T. V. ir pareiškėjos sudarytas 2018 m. balandžio 16 d., t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui, tačiau šalys reikalavimo perleidimo susitarime neįvardijo tikslios perleidžiamo reikalavimo sumos. Pareiškėja 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu informuodama UAB „SLM group“ apie iš pradinio kreditoriaus perimtą reikalavimo teisę pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį taip pat nenurodė kokio dydžio mokėjimus privaloma atlikti per 10 dienų naujajam kreditoriui UAB „Sversa“.

33. Pareiškėjos pateikto juridinių asmenų registrui balanso už 2018 metus duomenimis (CPK 179 straipsnis) per vienerius metus gautina suma siekė 3 362 Eur, t. y. neatsispindi pareiškėjos 2018 m. balandžio 16 d. įgyto 91 651,99 Eur dydžio reikalavimo suma.

34. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad neturi dokumentų, pagrindžiančių pradinio kreditoriaus T. V. suteiktos ir negrąžintos paskolos likučio. Paaiškindama, kodėl įsigytas reikalavimas nebuvo apskaitytas pareiškėjos balanse, nurodė, kad jai nebuvo pateikti reikalavimo dydį pagrindžiantys dokumentai, todėl jo apimtis nebuvo galutinai įrodyta. Taigi pareiškėja teigdama, kad jos kreditorinis reikalavimas yra būtent 91 651,99 Eur, prieštarauja pati sau.

Motyvuojamoji dalis

35. Teismas pažymi, jog duomenų apie tai, kad į BUAB „SLM group“ buhalterinę apskaitą būtų įtraukti duomenys apie turimą 91 651,99 Eur dydžio įsiskolinimą pareiškėjai, byloje nėra.

36. Byloje nesant duomenų apie pirminio kreditoriaus T. V. reikalavimų dydį pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti į bylą reikalavimo perleidimo susitarimas ir paskolos sutartis nėra pakankami įrodymai kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, todėl pareiškėjos 91 651,99 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas netvirtinamas (CPK 185 straipsnis).

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38. Teismui tenkinus kreditorių UAB „HIDROMOTAS“, D. B. prašymą netvirtinti pareiškėjos UAB „Sversa“ kreditorinio reikalavimo, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos UAB „Sversa“ kreditorių „HIDROMOTAS“, D. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kreditoriai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas kreditorių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos netenkina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos UAB „Sversa“ prašymo dėl 91 651,99 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „SLM group“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė