Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. S., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo M. S. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. P. ir atsakovas M. S. yra nepilnamečio sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama K. P. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, Skyriui pateikus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama K. P. atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) K. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

14. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu, ieškovė neneigia atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su sūnumi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra anksčiau kilę nesutarimai dėl vaiko pasiėmimo, jo bendravimo su tėčiu tvarkos, ką patvirtino ir Skyrius savo išvadoje, sprendžia, jog šiuo atveju nustačius konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, bus užtikrintas šalių santykių stabilumas, užkirstas kelias kilti ginčams, kurie toliau neigiamai veiktų vaiką.

17. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovo priešieškiniu nurodyta bendravimo tvarka, Skyriaus atstovė nurodė, kad ši bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės sutikimas su priešieškinyje pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis, laikytinas priešieškinio reikalavimų pripažinimu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis) ir dėl šių sąlygų teismas plačiau nepasisako, jos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios kaip nurodyta priešieškinyje su atsakovo patikslinimu dėl vaiko bendravimu su tėvu vaiko gimimo dieną. Teismas pažymi, kad ši bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo

18. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

19. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

20. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

21. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis M. S. yra šešerių metų amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus lanko priešmokyklinio ugdymo grupę kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 14 val., vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus M. išlaikymui po 350 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia bent jau apie 770 Eur, kuriuos sudaro – 350 Eur maistas, vaisiai, skanėstai; 40 Eur asmens higienos priemonės: muilai, šampūnai, rankšluosčiai, dantų šepetukai, pastos, ir t. t.; 30 Eur vitaminai, susirgus – vaistai; 50 Eur vaiko laisvalaikiui (filmai, baseinas, muziejai ir pan.); 200 Eur sezoniniams rūbams, drabužiams, avalynei, žaislams ir pan.; 40 Eur mokyklinėms prekėms; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį 60 Eur.

25. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidas ieškovės nurodytas 40 Eur asmens higienos priemonės: muilai, šampūnai, rankšluosčiai, dantų šepetukai, pastos, ir t. t.; 30 Eur vitaminai, susirgus – vaistai; 50 Eur vaiko laisvalaikiui (filmai, baseinas, muziejai ir pan.); 40 Eur mokyklinėms prekėms; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį 60 Eur. Tačiau, vertinant išlaidas maistui ir drabužiams, teismas konstatuoja, jog jie nurodyti per dideli. Nors ieškovė nurodė, kad pusryčius vaikui reikia nupirkti ir įdėti iš namų, tačiau teismas pažymi, kad vaikas gauna nemokamus pietus, be to, ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad vaiko poreikiai maistui būtų išskirtiniai ar kad vaikas turėtų alergiją kažkuriems maisto produktams, ar kad vaikui yra reikalingas ypatingas racionas, todėl sprendžia, kad 280 Eur suma maistui per mėnesį yra pakankama tokio amžiaus vaikui, ši suma laikoma reikalinga ir protinga. Taip pat teismas sprendžia, kad šešerių metų amžiaus berniukui 160 Eur suma sezoniniams rūbams, avalynei yra pakankama ir protinga suma.

26. Nors atsakovas taip pat nesutiko ir su vaiko laisvalaikiui nurodyta 50 Eur suma, teigdamas, kad vaikas nebuvo nuvežtas nei į muziejų, nei į baseiną, tačiau teismas pritaria ieškovės atstovės teiginiams, kad ieškovė gal būt iki šiol neturėjo pakankamai pajamų konkrečiai šiems vaiko laisvalaikio pomėgiams, o gaudama didesni išlaikymą, ji galės šiuo vaiko poreikius patenkinti.

27. Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai turi ir kitų poreikių, kurių iš anksto negali numatyti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametis vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

28. Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuojama jog nepilnamečio M. poreikius užtikrina 660 Eur suma per mėnesį.

29. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

30. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

31. Remiantis ieškovės K. P. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė yra registruota užimtumo tarnyboje, jai nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirta mokama išmoka vaikui 56,65 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sausio mėnesį jai turėtų būti pradėta mokėti bedarbio pašalpa, kuri sieks 300 Eur, bet palaipsniui kas mėnesį mažės. Taip pat, ji kreipėsi dėl kompensacijos už malkas, tačiau nežino, kokia konkreti suma jai bus kompensuota. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

32. Remiantis atsakovo M. S. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), iš Swedbank pateikto banko išrašo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovo pajamas sudarė 6141,68 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo mėnesio pajamos siekia 2000 – 2500 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – žemės sklypas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, jam nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, kurių vienai eismas sustabdytas. Iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ kredito sutarties matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį, pasiskolindamas 15 000 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kredito mėnesio įmoka yra 325 Eur. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad yra darbingas, sveikatos problemų neturi, pateikė teismui įrodymus dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo papildomomis išlaidomis, ieškovė taip pat yra darbingo amžiaus, įrodymų, kad dėl sveikatos būklės dirbti negali, ji nepateikė, tik nurodė, kad dėl vaiko ugdymo iki pietų, ji neturi galimybės įsidarbinti, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė galėtų dirbti ir ne visą darbo dieną, be to, ieškovė nurodė aplinkybes, kad ketina kraustytis gyventi į (duomenys neskelbtini) vaikui pradėjus lankyti pirmą klasę, turės didesnes galimybes įsidarbinti, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.

34. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, į tai, kad atsakovas geranoriškai prisideda prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, į pačios ieškovės galimybes dirbti (yra darbinga, sveikatos problemų neturi, turi galimybę dirbti pusę dienos), teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. S. po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus M. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

35. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38. Ieškovei K. P. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 433,33 Eur (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

39. Išsprendus bylą ieškovės ieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimai – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo tenkintas visiškai (100 proc.), bendravimo tvarkos nustatymas atmestas (0 proc.); 2) reikalavimas priteisi iš atsakovo išlaikymą vaikui tenkintas iš dalies (94 proc.). Taigi teismo sprendimu yra patenkinami 65 proc. ieškovės reikalavimų.

40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (65 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 281,66 Eur (433,33 Eur x 65 proc. / 100 proc.) už ieškovei suteiktą teisinę advokato pagalbą.

41. Iš byloje pateikto atsakovo atstovo advokato Valdo Andrijausko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1500 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat atsakovas paduodama priešieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį.

42. Išsprendus bylą atsakovo priešieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimas – bendravimo tvarkos nustatymas tenkintas pilnai, todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteisiamos išlaidos už priešieškinio patenkinimą. Atsakovo atstovas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas jų nedetalizavo, t. y. pateiktame prašyme nėra išskirtos išlaidos konkrečiai už priešieškinio surašymą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovui byloje taip pat teikiant atsiliepimą į ieškinį, atstovui dalyvaujant teismo posėdžiuose, yra pagrindas priteisti 1000 Eur iš ieškovės už pateikto priešieškinio patenkinimą bei 110 Eur žyminį mokestį.

43. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 89,10 Eur (330 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), kuris priteisiamas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki M. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. S., gimusio (duomenys neskelbtini)

1. atsakovas, M. S. turi teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi M. S., kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimdamas vaiką M. S. arba iš jo ugdymo įstaigos arba iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos atitinkamai kiekvieno pirmadienio, trečiadienio ir penktadienio 18 valandą ir grąžina vaiką į ieškovės K. P. gyvenamąją vietą tomis pat dienomis iki 19 valandos;

2. atsakovas M. S. pirmąjį ir trečiąjį neporinių mėnesių savaitgalį, bei antrąjį ir ketvirtąjį porinių mėnesių savaitgalį, pasiima vaiką M. S. iš ieškovės K. P. namų penktadieniais nuo 19 valandos iki 20 valandos ir grąžina vaiką į ieškovės K. P. namus sekmadienį iki 18 valandos;

3. poriniais metais (pvz. 2024 ir 2026 t.t.) Naujuosius Metus sūnus M. S. sutinka kartu su tėvu M. S., o vaiką atsakovas iš ieškovės K. P. namų pasiima porinių metų gruodžio 31 d. nuo 10 valandos ir gražina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki po Naujųjų metų einančios paskutinės ne darbo dienos 18 valandos;

4. neporiniais metais (pvz. 2025, 2027 m. ir t.t.) Šv. Velykas sūnus M. S. sutinka kartu su tėvu M. S., o atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos nuo prieš tai buvusios dienos (išvakarėse) 10 valandos ir gražina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki po Šv. Velykų einančios paskutinės nedarbo dienos 18 valandos;

5. vaiko gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) - sūnus M. S. sutinka kartu su tėvu M. S., o vaiką atsakovas pasiima iš vaiko ugdymo įstaigos (jeigu tai darbo diena) arba iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos nuo 15 valandos ir gražina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17 valandos;

6. neporiniais metais (2025; 2027 ir t.t.) Šv. Kalėdas sūnus M. S. praleidžia kartu su tėvu M. S., o atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos išvakarėse gruodžio 24 d . (Šv. Kūčių) 10 valandos ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki po Šv. Kalėdų einančios paskutinės darbi dienos 18 valandos;

7. tėvo dieną (pirmąjį metų birželio sekmadienį) sūnus M. S. praleidžia kartu su tėvu M. S.. Atsakovas vaiką iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos pasiima išvakarėse nuo šeštadienio 10 valandos ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki po tėvo dienos einančio sekmadienio 18 valandos;

8. sūnus M. S. savo tėvo - atsakovo M. S. gimimo - (duomenys neskelbtini) dieną vaiką pasiima iš vaiko ugdymo įstaigos (jeigu tai darbo diena) arba iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos gyvenamosios vietos gimtadienio dieną nuo 10 valandos ir gražina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos;

9. M. S. kiekvienais metais vasaros atostogų metu nuo birželio 10 dienos iki birželio 20 dienos, nuo liepos 1 dienos iki liepos 10 dienos bei nuo rugpjūčio 01 dienos iki rugpjūčio 10 dienos praleidžia kartu su tėvu M. S., o atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės K. P. gyvenamosios vietos: birželio 10 d. nuo 10 val., liepos 1 d. nuo 10 val., rugpjūčio 1 d. nuo 10 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą: birželio 20 d. iki 19 val., liepos 10 d. iki 19 val., rugpjūčio 10 d. iki 19 val.

10. šalims susitarus, bendravimo su vaiku laikas vasaros metu bendru sutikimu gali būti pakoreguotas kitaip nei tai nustatyta šios taikos sutarties 9 punkte;

11. atsakovas, M. S., negalėdamas nustatytu laikotarpiu, pagal patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, susitikti ir bendrauti su vaiku M. S., ieškovę K. P. apie tai informuoja ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki nurodytos dienos SMS žinute arba paskambindamas jam žinomu mobiliuoju ieškovės telefono numeriu;

12. atsakovas M. S. įsipareigoja kuomet M. S. bus su juo, informuoti ieškovę apie vaiko faktinio buvimo adresą, kontaktinius telefonus ar elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus. Taip pat atsakovas įsipareigoja vaiko rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju informuoti apie tai ieškovę K. P. ir kartu spręsti, kas vaikui būtų geriausia - vykti į gydymo įstaigą, vykti pas ieškovę arba vaiką pasilikti pas save, atsakovą;

13. vaiko motina K. P. neišvyks kartu su vaiku M. S. į užsienio valstybę be vaiko tėvo M. S. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 89,10 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 10 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 281,66 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1110 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.