- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1058-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43249-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- L. M., V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Medicinos bankas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. bei V. M. skundus dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Medicinos bankas“, antstolė I. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. M. pateikė skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2015-11-11 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02254, kuriuo buvo atsisakyta atlikti naują pareiškėjams priklausančio turto vertinimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2009 m. realizuojamo turto vertės pokyčiai yra labai dideli, nes tame pačiame rajone panašus nekilnojamasis turtas kainuoja keletą kartų daugiau. Esant tokiai situacijai, kada areštuoto turto vertė pakitusi, būtina skirti papildomą/naują ekspertizę realizuojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vertei nustatytiPareiškėjas V. M. pateikė skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2015-11-11 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02254, atšaukti 2015-11-13 paskelbtas varžytynes bei atlikti naują realizuojamo turto vertės ekspertizę iš antstolės I. K. lėšų. Nurodė, kad minėti procesiniai dokumentai yra neteisėti ir pažeidžiantys ne tik skolininkų, bet ir išieškotojo interesus. Dėl antstolės pasirinktos nekompetentingos siuntų gabenimo tarnybos veiklos, pareiškėjams nebuvo sudarytos sąlygos laiku sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą už ekspertizę. Atkreipė dėmesį, kad terminas sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 500,00 Eur buvo nustatytas iki 2015-10-26, tačiau raštą, kuriuo buvo nustatytas šis terminas, pareiškėjas gavo tik 2015-10-29. Antstolė I. K. su pareiškėjų skundais nesutiko ir persiuntė skundus teismui. Antstolė 2015-12-04 patvarkyme Nr. 139/09/02254 netenkino pareiškėjų skundų. 2015-10-01 atnaujintas skolininkams priklausančio turto realizavimas, t. y. dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytynių, kuris buvo sustabdytas dėl pareiškėjų ankstesnių skundų. Atnaujinus vykdymo procesą, 2015-10-19 antstolių kontoroje gautas skolininkų prašymas atlikti naują areštuoto turto vertinimą. Pareiškėjams 2015-10-20 raštu buvo pasiūlyta apmokėti ekspertizės išlaidas. 2015-10-30 antstolių kontoroje gautas pareiškėjų prašymas atlikti ekspertizę iš antstolės sąskaitos lėšų. Pareiškėjams nesumokėjus užmokesčio už nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, buvo priimtas 2015-11-11 patvarkymas atsisakyti atlikti naują ekspertizę ir pakartotinai 2015-11-13 paskelbtos aukščiau nurodyto turto varžytynės. Antstolė pažymi, kad pareiškėjų areštuoto turto vertinimas buvo atliktas 2014-05-20 ir 2014-06-13, vykdymo procese nekilnojamojo turto vertės pokyčiai nenustatyti. Antstolė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nesinaudojo suteikta teise pasiūlyti savo pirkėją, todėl objektyvi areštuoto turto kaina bus nustatyta varžytynių procese.Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jos turto vertė nuo 2014 m. ženkliai pakito. Pažymėjo, jog CPK suteikia antstolei teisę, bet ne pareigą paskirti naują arba pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. UAB „Medicinos bankas“ laiko, kad paskyrus papildomą ekspertizę, būtų tik nepagrįstai patirtos išlaidos ekspertizei bei sumažėtų išieškotojui tenkanti iš pareiškėjų turtų pardavimo gautų lėšų dalis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja su solidariu skolininku V. M. skundžia visus antstolės veiksmus, nepateikdami jokių svarių argumentų, visi skundai atmesti. Tokiais veiksmais minėti skolininkai siekia tik vilkinti skolos išieškojimo procesą, kuris vyksta nuo 2009 m. Pareiškėjai 2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė papildomus įrodymus – turto vertės nustatymo pažymas Nr. A-15-12-17-L83, Nr. A-15-12-17-L79, kuriose nustatyta didesnė realizuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nei atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta vertė. Pareiškėjai taip pat pateikė išrašą iš elektroninio laiško, kuriame nurodyta, jog varžytynės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), baigtos, paskelbtas laimėtojas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-22 nutartimi pareiškėjų skundus atmetė. Nurodė, kad esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas buvo ne antstolės abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolė savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę skolininkui nesumokėjus ekspertizės išlaidų, būtų antstolei abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininkų argumentai, juos patvirtinantys objektyvūs įrodymai ir pan. Iš vykdomosios bylos Nr. 0139/09/02254 medžiagos nenustatyta, kad antstolei I. K. būtų kilę pagrįstų abejonių dėl realizuojamo turto įvertinimo 2014-05-20 ir 2014-06-13 tinkamumo, objektyvumo, atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę bei galimo turto vertės pokyčių. Pareiškėjų argumentus, jog interneto portaluose parduodamų analogiško turto kainos yra didesnės, nei nustatyta ekspertizės akte, teismas vertino kritiškai bei pažymėjo, jog pareiškėjo į bylą pateikti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kurie neturi nei antstolei, nei teismui iš anksto nustatytos įrodomosios galios. Tai, kad pardavimo skelbimuose nurodytos turto kainos yra didesnės, neįrodo, jog būtent tokia yra minėto turto vertė, kadangi kiekvieno nekilnojamojo turto kaina priklausomai nuo jo būklės gali skirtis, net jei turtas parduodamas vienodo ploto ir toje pačioje miesto dalyje. Teismas konstatavo, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl areštuoto turto (buto bei namo su žemės sklypu) rinkos vertės ir pareiškėjams nepateikus jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdama pakartotinės ekspertizės savo iniciatyva už savo lėšas, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015-11-13 antstolės paskelbtos turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių, neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Tuo atveju, jeigu turto kaina būtų buvusi per maža, galimai turtas būtų parduotas iš karto šiose varžytynėse. Be to, pareiškėjai, siekdami išvengti, jų manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, galėjo siūlyti iki varžytynių paskelbimo turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo.Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė papildomus įrodymus – realizuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo pažymas (Nr. A-15-12-17-L83 ir A-15-12-17-L79). Jose nustatyta minėto turto vertė neženkliai didesnė nei vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta vertė. Kita vertus, papildomi įrodymai pateikti teismui po skundo dėl antstolės veiksmų persiuntimo teismui. Antstolė I. K., atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundus bei suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ neturėjo galimybės įvertinti ir pasisakyti dėl šių įrodymų, todėl teismas jų taip pat nevertino kaip aktualių sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumą, priimant skundžiamą 2015-11-11 patvarkymą „Dėl atsisakymo atlikti naują areštuoto turto vertinimą“. Šie įrodymai nebuvo pateikti antstolei jai sprendžiant klausimą dėl papildomos/pakartotinės ekspertizės skyrimo reikalingumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02254 nėra duomenų, jog antstolė, paskelbusi apie varžytynes, būtų pažeidusi turto realizavimo tvarkos nuostatas, esančias CPK XLIX skyriuje, todėl pareiškėjų skundo dėl varžytynių atšaukimo teismas netenkino. Teismas atkreipė skolininkų dėmesį, kad vykdomosios bylos Nr. 0139/09/0254 medžiaga leidžia teigti, kad pareiškėjų skundų tikslas iš esmės yra siekis išvengti priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmų, nes pareiškėjai skundžia kiekvieną antstolės procesinį veiksmą. Kiti pareiškėjų skundų argumentai (antstolės pašto kurjerių tarnybos veikos vertinimas) neturi įtakos skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo tinkamam vertinimui, todėl dėl jų teismas detaliau nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai L. M. ir V. M., pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; panaikinti 2015-11-11 antstolės I. K. patvarkymą; atlikti naują turto vertės ekspertizę iš antstolės I. K. sąskaitos lėšų.Nurodo, jog nėra suprantama kaip Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2016-01-22 nutartį, kurioje akivaizdžiai nurodo, jog antstolė nekilnojamąjį turtą pardavinėjo pagal 2014-05-20 UAB „Verslavita“ ir 2014-06-16 UAB „Jungtinis verslas“ atliktas turto rinkos vertes, nes akivaizdu, jog ekspertizių duomenys yra senesni nei metai ir antstolė privalėjo atlikti naują vertinimą. Aplinkybė, jog pirmose varžytinėse neatsirado nei vienas pirkėjas, negali būti priežastimi vertinti antstolės veiksmus kaip teisėtus, nes kiek pareiškėjams žinoma, pirkėjas yra turto perpardavinėtojas, t. y. jis perka pigiai nekilnojamąjį turtą bei jį greitu metu parduoda už apytikriai rinkos vertę tretiesiems asmenims. Akivaizdu, jog perpardavinėtojai tyčia nesiūlo kainos bei nedalyvauja pirmose varžytinėse, o tik antrose, kuomet turtas parduodamas už dar mažesnę kainą, kad galėtų gauti daugiau pelno. Nekilnojamojo turto kaina ir tikrosios vertės nustatymas yra svarbiausias dalykas šioje byloje, nes pareiškėjai žino ne vieną atvejį, kuomet nepardavus nekilnojamojo turto per varžytines, tą turtą perima išieškotojas, t. y. bankas arba jo dukterinė įmonė, kurie vėliau turtą parduodą už didesnę kainą, gauna naudą, o skolininkai turi mokėti išieškotojams sumas, nors patys išieškotojai gauna naudą. Aplinkybės dėl antstolės raštų netinkamo siuntimo pirmosios instancijos teismas nevertino kaip reikšmingos aplinkybės, nors rašto gavimas po nustatyto termino įmokai sumokėti yra viena reikšmingų šios bylos aplinkybių, nes pareiškėjai prarado teisę įgyvendinti savo teises dėl antstolės pasirinktos nekompetentingos pasiuntinių įmonės, t. y. yra nemaža tikimybė, jog ši byla net nebūtų kilusi, jei antstolė būtų pasirinkusi kompetentingą įmonę, kuri laiku būtų įteikusi antstolės dokumentus.Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad pareiškėjai tiek prašydami skirti pakartotinę ekspertizę, tiek skųsdami antstolės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, teigė, kad realizuojamo varžytynėse turto rinkos pokyčiai labai dideli. Pagrįsti savo teiginiams pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti atliktais turto vertinimais. Skundžiamojoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį, kad apeliantai 2016-01-07 pateikė teismui papildomus įrodymus. Teismas akcentavo, kad pateiktuose turto vertinimuose minėto turto vertė neženkliai didesnė nei vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodyta vertė. Be to, papildomi įrodymai buvo pateikti jau po skundo dėl antstolės veiksmų persiuntimo teismui ir dėl šios priežasties bankas bei antstolė neturėjo galimybės susipažinti su pateiktais teismui vertinimais. Atkreipia dėmesį, kad skolininkai turėjo galimybę iki varžytynių paskelbimo siūlyti savo pirkėjus užtikrinant turto pardavimą už kainas atitinkančias jų lūkesčius, tačiau pareiškėjai atvirkščiai stengėsi ir iki šiol stengiasi vilkinti išieškojimo procesą skundžiant antstolio veiksmus nepateikdami jokių svarių argumentų savo teiginiams pagrįsti. Pareiškėjai L. M. ir V. M. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais prašo priimti papildomus paaiškinimus bei jų priedus ir atskirąjį skundą tenkinti pilna apimtimi.Nurodo, jog 2016-02-09 antstolė I. K. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą bei patvarkymą dėl turto vertės, 2016-03-14 – patvarkymą dėl turto vertės. Šie papildomai teikiami antstolės I. K. patvarkymai akivaizdžiai patvirtina, jog 2016-02-17 teiktas atskirasis skundas yra pagrįstas bei tai, jog pati antstolė I. K., priimdama aukščiau minimus patvarkymus, pripažino, jog skunde nurodyti motyvai yra teisėti bei realūs.Antstolė I. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kartu su papildomais paaiškinimais pareiškėjai pateikė naujus įrodymus – 2016-02-09 patvarkymą dėl atsisakymo tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2016-02-09 patvarkymą dėl turto vertės, 2016-03-14 patvarkymą dėl turto vertės. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateiktų naujų įrodymų matyti, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius naujus įrodymus priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo 2009-04-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 48,49V/2009, nukreipiant išieškojimą į įkeistus skolininkams priklausančius nekilnojamuosius daiktus – į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013-07-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1860-431/2011, išieškojimas nukreiptas ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė I. K. 2014-06-26 priėmė patvarkymą Nr. 0139/09/02254, kuriame nustatė skolininkams priklausančio areštuoto turto rinkos vertę pagal 2014-05-20 UAB „Verslavita“ ir 2014-06-13 UAB „Jungtinis verslas“ atliktą turto rinkos vertės ekspertizę. Ekspertizės išvadoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 72 405,00 Eur, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 196 941,61 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 40 546,80 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42863-734/2014, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės I. K. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02254. Vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02254 buvo atnaujintas 2015-10-01 antstolės raštu ir numatyta varžytynių paskelbimo data (2015-10-19), kuriose bus realizuotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjams. Pareiškėjai pareiškė 2015-10-19 prašymą antstolei I. K. stabdyti varžytynes ir skirti naują nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, nes turto kaina yra pasikeitusi. Antstolės I. K. padėjėjos 2015-10-20 pranešimu, pareiškėjams buvo nurodyta sumokėti 500,00 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą iki 2015-10-26. Antstolės kontoroje gautas pareiškėjų 2015-10-30 prašymas dėl papildomos turto vertės atlikimo, kurioje prašoma atlikti realizuojamo nekilnojamojo turto ekspertizę iš antstolės I. K. lėšų. Antstolė I. K. skundžiamu 2015-11-11 patvarkymu Nr. 139/09/02254 atsisakė paskirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę. Pareiškėjai 2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė turto vertės nustatymo pažymas Nr. A-15-12-17-L83, Nr. A-15-12-17-L79, kuriose nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 49 300,00 Eur, bei namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 287 00,00 Eur (žemės sklypo – 110 000,00 Eur, namo – 177 000,00 Eur). 2016-02-09 patvarkymu dėl atsisakymo tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą antstolė I. K. patvarkė: 1) atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2) grąžinti varžytinių laimėtojui 37 000,00 Eur sumą, 3) nustatyti 110/1328 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, 4) skelbti buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines. 2016-02-09 patvarkymu dėl turto vertės antstolė I. K. patvarkė, kad buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 44 147,00 Eur. 2016-03-14 patvarkymu dėl turto vertės antstolė I. K. patvarkė: 1) 110/1328 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 600,00 Eur, 2) buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 49 300,00 Eur.Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjams priklausančio turto vertė yra didesnė nei ta, kuri nustatyta 2014-06-26 antstolės I. K. patvarkymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutinka.CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo formuojama praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolė I. K., priimdama 2015-11-11 patvarkymą, savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto tinkamą įkainojimą, nes pareiškėjai, teikdami prašymą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę už antstolės lėšas, neįrodė, jog parduodamas turtas įvertintas vykdomojoje byloje netinkamai, dėl ko antstolei būtų galėjusios kilti abejonės dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo ir būtų atsiradęs teisinis pagrindas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurias patvirtina 2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti papildomi įrodymai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors papildomi įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui po skundo dėl antstolės veiksmų persiuntimo teismui ir antstolė I. K., atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundus, ir suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ neturėjo galimybės įvertinti ir pasisakyti dėl šių įrodymų, o pareiškėjai turėjo galimybę siūlyti iki varžytinių paskelbimo savo pirkėją, tačiau to nepadarė, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir atsižvelgti į tai, kad pastarieji įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų turto vertė yra didesnė nei ta, kuri nustatyta 2014-06-26 antstolės I. K. patvarkymu. Remdamasis nurodyta aplinkybe bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, postuluojančiais, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, atsižvelgdamas į vykdymo proceso operatyvumo ir efektyvumo principus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjų skundus tenkinti ir panaikinti 2015-11-11 antstolės I. K. patvarkymą bei įpareigoti antstolę I. K. skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, už ją apmokant iš antstolės I. K. sąskaitos ir sumokėtas ekspertizės atlikimo išlaidas išieškant iš pareiškėjų CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjai neįrodė, jog antstolės I. K. raštą dėl papildomos turto vertės atlikimo gavo 2015-10-29. Ant pareiškėjų pateikto voko esantis nežinomo asmens ranka padarytas įrašas „gauta 2015-10-29“ nėra pakankamas įrodymas, kad teismas galėtų pagrįstai spręsti, jog pareiškėjai pastarąjį raštą gavo būtent 2015-10-29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dėl aplinkybės nepasisako, nereiškia, jog teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurias patvirtina 2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti papildomi įrodymai, bei šiuo pagrindu atmesdamas pareiškėjų skundus priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų atskirąjį skundą tenkina, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – panaikina 2015-11-11 antstolės I. K. patvarkymą bei įpareigoja antstolę I. K. skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjų turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, už ją apmokant iš antstolės I. K. sąskaitos ir sumokėtas ekspertizės atlikimo išlaidas išieškant iš pareiškėjų šio CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Patenkinus atskirąjį skundą, panaikinus skundžiamą nutartį bei išsprendus klausimą iš esmės, nors ir procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės pareiškėjų naudai, tačiau nesant antstolės I. K. neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų L. M. ir V. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2015 m. lapkričio 11 d. antstolės I. K. patvarkymą bei įpareigoti antstolę I. K. skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjų L. M. ir V. M. turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, už ją apmokant iš antstolės I. K. sąskaitos ir sumokėtas ekspertizės atlikimo išlaidas išieškant iš pareiškėjų L. M. ir V. M. LR CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.