Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-320-227/2017

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-434/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. S., J. B., J. B. bei trečiajam asmeniui V. A. dėl avanso grąžinimo, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams po 310 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 26,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.Teismas nustatė, kad ieškovas A. P. 2007-11-14 pasirašė susitarimą su J. S., kuriame ji nurodė, jog parduoda 5,5 ha grąžinamos žemės ieškovui už 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Rašte nurodyta, kad susitarimas galioja iki apskritis užtvirtins dokumentus, t.y. kol bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir J. S. išduos ieškovui įgaliojimą su teise parduoti žemės sklypą. J. S. paima 500 Lt dalinį apmokėjimą. 2010-12-10 J. S. įgaliotinė V. A. parašė pasižadėjimą, kuriuo pasižadėjo žemę perduoti ieškovui A. P. už ankščiau sutartą sumą ir nurodė, kad paima avansinį mokestį 10 000 Lt (896,20 Eur).2007-11-14 B. B. ir J. B. pasirašė su ieškovu A. P. susitarimą, kuriame nurodyta, kad jie parduoda ieškovui 11 ha grąžinamos žemės, už kurią nori gauti 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Numatyta, kad toks šalių susitarimas galioja iki apskritis patvirtins dokumentus, t.y. bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. B. B. ir J. B. patvirtino, kad paima iš ieškovo sutarties pasirašymo dieną dalinį apmokėjimą 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Likusieji pinigai privalo būti sumokėti, kai bus sudarytas įgaliojimas su teise pardavimui. 2011-06-01 mirė B. B., jo turtą ir teises paveldėjo J. B.. 2011-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,50 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 2 žemės sklypus. 2011-09-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu B. B. (teisių perėmėja J. B.) atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3 žemės sklypus. 2011-09-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4 žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės atkurtos pagal ieškovo pageidavimus Kaišiadorių rajone žemės savininkams laikantis 2007 m. susitarimo.Teismas nustatė, kad nepraėjus metams, po to, kai 2011 m. lapkričio mėn. ieškovas kviečiamas neatvyko pas Biržų r. notarę, nebendradarbiavo su atsakovais, visi žemės sklypai atsakovų buvo perleisti R. L., su kuria 2012-04-04 sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys. Teismas įvertino, kad dar 2008-02-06 B. B., J. B. ir J. S. surašė ieškovui notarinius įgaliojimus, kuriais įgaliojo ieškovą tvarkyti atsakovų žemės, turėtos Nariškių-Skaistbalio kaimuose, Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone, nuosavybės teisių atkūrimo reikalus; parduoti atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (sklypus) už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, įskaitant atsiskaitymo tvarką, terminus ir būdus, bet kuriam juridiniam ir fiziniam asmeniui, tuo tikslu gauti visus reikiamus turto pardavimui dokumentus iš VĮ „Registrų centro“ ir kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, sudaryti ir pasirašyti preliminarias sutartis, atstovauti atsakovus notarų biuruose, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties pakeitimus bei papildymus savo nuožiūra, gauti pinigus iš pirkėjo grynaisiais pinigais ar pavedimu už parduotą turtą, perduoti parduotą turtą, pasirašyti turto perdavimo-priėmimo dokumentus, pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti visus reikiamus dokumentus, daryti atsakovų pareiškimus, tame tarpe atsiskaitymus pagal sudarytą sutartį, pasirašyti už atsakovus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo išduotas penkeriems metams iki 2013-02-06. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos 2011-09-12 sprendimais, o šalių susitarimas buvo sudarytas 2007-11-14, kai dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų, dėl kurių pirkimo–pardavimo buvo tariamasi. Sprendė, kad šiais susitarimais buvo susitarta dėl žemės pardavimo ieškovui ateityje konkrečiomis sąlygomis, juose nurodyta, kad susitarimas galioja iki nuosavybės teisių į žemę atstatymo.Įvertino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-15 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2016-10-13 nutartimi nustatyta, jog atsakovams atkūrus nuosavybės teises į žemę, pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės jam vengiant kontaktų su atsakovais, neatvykstant pas notarą. Žemės sklypai buvo suformuoti Kaišiadorių rajone pagal ieškovo pageidavimus, jis jais faktiškai jau naudojosi, ką patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas apie ieškovo deklaruotus žemės sklypus ir gautas už juos išmokas. Ieškovas pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, gavęs naudojimui žemės sklypus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis, tačiau jis pats vilkino sutarčių sudarymą. Pažymėjo, kad teismų sprendimais konstatuota, jog ieškovas buvo informuotas apie atsakovų ketinimus parduoti žemę kitam pirkėjui, tačiau jis vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės sutartys ir kad ieškovas be teisėto pagrindo tinkamai nesilaikė sudarytų susitarimų pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Vadovavosi CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostata, kad prievolė pagal preliminarią sutartį sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro ir sprendė, kad per susitarime nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ateityje. Atsakovai su kitu pirkėju žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarė 2012 m., pasibaigus preliminarios sutarties nustatytam terminui, nepavykus sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu.Pripažino, kad neginčijamai nustatyta, jog ieškovas nebuvo pakankamai sąžiningas siekdamas pasirašyti pagrindines žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir neišnaudojo visų galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėjo, kad ieškovas žinojo, jog žemės sklypų dokumentai sutvarkyti, tačiau buvo nepakankamai atidus, rūpestingas, apdairus, nes jis nesiekė susitikti su atsakovais, priešingai, vengė su jais susitikti, sutartu laiku net tris kartus nenuvyko pas notarą. Tuo tarpu atsakovai tris kartus kreipėsi į notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, su ieškovu nuolat bendravo telefonu, bet ieškovas neatvyko sudaryti sutarties, po to nebeatsiliepdavo ir telefonu, kas patvirtina faktą, kad būtent ieškovas, o ne atsakovai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir tik dėl jo kaltės ji nebuvo sudaryta. Sprendė, kad dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolius yra nepagrįstas (CK 6.165 str. 4 d., CK 6.249 str. 1 d.). Pripažino, kad atsakovai, ieškovui nepagrįstai nesudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, parduodami juos kitam pirkėjui, patyrė nuostolių, nes ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti už perkamus žemės sklypus po 4000 Lt už 1 ha, žemės nuosavybė atsakovams buvo atkurta ieškovo pasirinktoje vietovėje, grąžintiną sklypą išskaidant į mažesnius sklypus, o ieškovui nepagrįstai nebesudarius pagrindinių sutarčių, atsakovai naujam pirkėjui sklypus pardavė už ženkliai mažesnę kainą: po 7000 Lt, dėl ko susidarė kainų skirtumas: J. B. - 16 760 Lt, J. B. - 15 480 Lt, J. S. - 18 200 Lt. Teismas laikė pagrįstais atsakovų prašymą jų patirtus nuostolius įskaityti į grąžintino avanso sumą, kaip dalinį jų patirtos žalos atlyginimą, nes preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teisminę praktiką šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas galima įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. Atsakovės J. B. atstovui prašant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų jos atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, pažymėjo, kad ieškovui ir B. B. sudarant 2007-11-14 susitarimą, dalyvavo ir pati J. B., jai buvo žinoma apie sutuoktinio iš ieškovo paimtą avansą ir jų susitarimą ateityje sudaryti sutuoktiniui priklausančios žemės, į kurią turėjo būti atkurta nuosavybės teisė, pardavimą ieškovui. Paveldėjusi sutuoktinio turtą, ir toliau vykdė susitarimą, imdamasi aktyvių veiksmų sudaryti su ieškovu šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovei J. B. toliau vykdant jos mirusio sutuoktinio sudarytą sutartį su ieškovu, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – t.y. įpėdinei apie palikėjo skolą buvo žinoma, todėl negalima konstatuoti, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje skundžiamas sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl avanso grąžinimo, nuostolių priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja ir pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme reiškė nušalinimą bylą išnagrinėjusiai teisėjai, tačiau toks jo prašymas nebuvo patenkintas. Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2016-12-01 nutartimi pasisakyta, kad nėra pagrindo nušalinti teisėją ir visą Biržų rajono apylinkės teismą. Pripažinta, kad nėra pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjanti teisėja turi išankstinę poziciją atsakovų naudai, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, numatytų CPK 64-66 straipsniuose, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl apeliaciniame skunde išreikšta pozicija dėl galimai šališko teismo pripažintina nepagrįsta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas A. P. 2007-11-14 pasirašė susitarimą su J. S. dėl 5,5 ha grąžinamos žemės pardavimo ieškovui už 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Ieškovas per kelis kartus sumokėjo J. S. 10500 Lt avansą. Tą pačią dieną ( 2007-11-14) B. B. ir J. B. pasirašė su ieškovu susitarimą dėl ieškovui 11 ha grąžinamos žemės pardavimo, už kurią nori gauti 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Susitarimu B. B. ir J. B. patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną paima iš ieškovo A. P. dalinį apmokėjimą 15 000 Lt, o likusius pinigus privalo sumokėti kai bus išduoti įgaliojimai su pardavimo teise. Šalys susitarė, kad susitarimai galioja iki apskritis patvirtins dokumentus, t.y. kol bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir bus išduoti įgaliojimai ieškovui su teise parduoti žemės sklypus. Atsakovai 2008-02-06 penkeriems metams laiko suteikė ieškovui įgaliojimus tvarkymui nuosavybės teisių į žemę atkūrimo reikalus(t.t. gauti nuosavybės dokumentus, įregistruoti sklypus R.c. ir kt. ) ir parduoti žemės sklypus. Atsakovams nuosavybės teisės atkurtos 2011-09-12 ir 2011-09-29 sprendimais. Atsakovai žemės sklypus pardavė R. L. 2012-04-04, t.y. pasibaigus įgaliojimų galiojimo laikui. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų priteisti sumokėtą avansą (7385,31 Eur) ir atlyginti minimalius nuostolius (7385,31 Eur), kuriuos sudaro negautos pajamos, atsiradusius atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Pripažino, kad dėl ieškovo veiksmų nebuvo įvykdytos preliminarios sutartys ir sudarytos pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, todėl jis neturi teisės reikšti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat sprendė, kad atsakovų patirti nuostoliai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų gali būti įskaitomi į grąžintino avanso sumą kaip dalinis jų patirtos žalos atlyginimas. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovai tinkamai neinformavo jo (ieškovo) apie planuojamus sudaryti sandorius, todėl jie yra kalti dėl preliminarios sutarties neįvykdymo ir, turi atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius, grąžinti sumokėtą avansą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus bei atsakovų liudytojų parodymus, kuriais rėmėsi teismai kitoje civilinėje byloje, neįvertino 2013-11-21 Liudytojo (ieškovo) papildomo apklausos protokolo dėl notarinių sandorių nesudarymo aplinkybių ir kitų rašytinių įrodymų dėl telefono numerio priklausymo. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-15 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-57-223/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl dalies žemės pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo atsakovams V. A., J. S., J. B., J. B., R. L., konstatuota, jog šalių paaiškinimais, liudytojų R. Š., S. Š. parodymais byloje įrodyta, jog būtent ieškovas įvairiais būdais vengė sudaryti notarines žemės pirkimo-pardavimo sutartis, slapstėsi nuo atsakovų, nevyko pas notarą, vis žadėjo atvykti ir juos klaidino vis atidėdamas sutarčių sudarymo terminus. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovai ėmėsi visų priemonių, kad notarinės sutartys būtų sudarytos: susitarė su notaru dėl sutarčių pasirašymo laiko, išėmė pažymas dėl pardavimo, informavo ieškovą apie atvykimo pas notarą laiką ir pan. Taigi, nenustatyta jokių klaidinančių veiksmų ar kaltų veiksmų iš atsakovų pusės. Taip pat pažymėta, kad susitarimai galiojo iki kol bus priimti sprendimai dėl žemės nuosavybės atkūrimo, o jie buvo priimti 2011 metų laikotarpiu. Byloje įrodyta, kad atsakovai siekė sudaryti su ieškovu notarines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir tik nepavykus su juo susisiekti, ieškovui kelis kartus neatvykus pas notarą, 2012 metais atsakovai sudarė notarines žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi jos buvo sudarytos jau pasibaigus preliminarioms sutartims, tai atsakovai neturėjo pagrindo vykdyti 2007 m. susitarimų, o ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovų, kad jie vykdytų preliminarius įsipareigojimus. Taigi, atsakovai turėjo teisę pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise laisvai sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėja R. L. (CK 6.156 str.). Panevėžio apygardos teismas 2016-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-792-280/2016 netenkino ieškovo apeliacinio skundo. Nutartyje papildomai pažymėjo, kad nustatyta, jog atsakovams atkūrus nuosavybės teises į žemę, pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės jam vengiant kontaktų su atsakovais, neatvykstant pas notarą. Žemės sklypai buvo suformuoti Kaišiadorių rajone pagal ieškovo pageidavimus, jis jais faktiškai jau naudojosi. Jis pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, gavęs naudojimui žemės sklypus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis. Kaip matyti, jis pats vilkino sutarčių sudarymą. Ieškovas buvo informuotas apie atsakovų ketinimus parduoti žemę kitam pirkėjui, tačiau jis vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės sutartys. Taigi ieškovas be teisėto pagrindo tinkamai nesilaikė sudarytų susitarimų pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Teismas nutartyje pažymėjo, kad CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prievolė pagal preliminarią sutartį sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Taigi per susitarime nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ateityje. Atsakovai su kitu pirkėju žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarė 2012 m., pasibaigus preliminarios sutarties nustatytam terminui, nepavykus sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu, žemę pardavė pasirinktam pirkėjui. Ieškovas dėl Panevėžio apygardos teismas 2016-10-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-792-280/2016, teikė kasacinį skundą, tačiau jį 2016-12-23 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti.Tokiu būdu pripažintina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-223/2016 bei Panevėžio apygardos teismas 2016-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-792-280/2016 nustatytos faktinės aplinkybės dėl šalių veiksmų, susijusių su preliminarių sutarčių vykdymu bei pagrindinių sutarčių sudarymo su trečiuoju asmeniu, iš naujo neįrodinėtinos vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nes bylos šalys tos pačios, o sprendimai įsiteisėję. Kadangi minėtuose procesiniuose sprendimuose yra aiškiai nustatyti ieškovo veiksmai vengiant sudaryti pagrindines žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat, kad atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai, siekė sudaryti su ieškovu sandorius, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė esant šias aplinkybes įrodytomis. Todėl teismas neturėjo pareigos vertinti apelianto nurodomų rašytinių įrodymų (UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ raštų, notarių pranešimų, liudytojo (paties ieškovo) papildomos apklausos protokolo), kuriais jis siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, ir priešingai, nei teigia apeliantas, teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent ieškovas, o ne atsakovai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir tik dėl jo kaltės ji nebuvo sudaryta. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolius yra nepagrįstas (CK 6.165 str. 4 d., CK 6.249 str. 1 d.). Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų bei, priešingai, esant konstatuotiems ieškovo neteisėtiems veiksmams, kaltei dėl preliminarių sandorių neįvykdymo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teiginių, susijusių su jo patirtų nuostolių apskaičiavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog galimai patirti atsakovų nuostoliai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų gali būti įskaitomi į grąžintino avanso sumą, kaip dalinis jų patirtos žalos atlyginimas, nes tokio reikalavimo atsakovai nepareiškė. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. A. V. ir Z. V. , bylos Nr. 3K-3-22-219/2015). Pastebėtina, kad šiais kasacinio teismo išaiškinimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neįvertino, kad nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės yra kitokios.Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl avanso, kaip nuostolių įskaitymo, negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015 pateiktais išaiškinimais, kadangi šios bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Minėtoje atsakovų nurodomoje kasacinio teismo nutartyje yra pasisakoma dėl galimybės sumokėtą avansą įskaityti kaip preliminarioje sutartyje nustatytas netesybas (baudą). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju preliminariais susitarimais nebuvo susitarta, jog ieškovui pažeidus įsipareigojimus jo sumokėtas avansas nebus gražinamas, tai pat nenumatyta jokia bauda, kurią ieškovas turėtų sumokėti tuo atveju, jeigu dėl jo kaltės nebūtų sudarytas pagrindinis sandoris.Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis) (Aukščiausiojo Lietuvos Teismo nutartis Nr. 3K-3-22-219/2015). Nagrinėjamu atveju šalys preliminariose sutartyse nesusitarė dėl netesybų ir nenustatė jų dydžio, kurį sutartį pažeidusi šalis privalėtų sumokėti kitai šaliai, tokiu būdu nebuvo susitarta, kad avansas yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad yra pagrindas įskaityti atsakovų patirtus nuostolius į avansą.Byloje nėra ginčo dėl ieškovo sumokėto avanso dydžio ir kad sumokėti pinigai negrąžinti. Ginčą sprendžiant teisme atsakovai laikėsi pozicijos, kad apelianto sumokėtų sumų negrąžins, sumomis pasinaudodami kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl apelianto kaltės ir atsakovams patyrus nuostolius. Tačiau atsakovai nagrinėjamoje byloje priešieškinio nepateikė ir savo turėtų nuostolių dydžio neįrodinėjo. Kadangi šalys sutartyse nebuvo susitarusios, kad avansas yra ieškovo prievolių įvykdymo atsakovams užtikrinimas, o ieškovui sutartinių prievolių neįvykdžius – lieka atsakovams kaip jų minimalių nuostolių atlyginimas – netesybos, pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad sumokėti avansai būtų grąžinami. Todėl šis bylos reikalavimas turėjo būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, neteisingai įvertino šalių preliminarių susitarimų turinį, šalių valią, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad yra galimas atsakovų patirtų nuostolių dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atlyginimas- įskaitymas į grąžintino avanso sumą, kaip dalinis jų patirtos žalos atlyginimas, nors reikalavimo atlyginti nuostolius atsakovai nepateikė. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys dėl avansų priteisimo atmestas, naikintinas ir dėl šios ieškinio dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.Pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies patenkinant ieškovo ieškinį (50 proc.), perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas ieškinį apmokėjo 443 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 1500 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, todėl proporcingai patenkintiems bei atmestiems reikalavimams ieškovui iš atsakovų J. B. ir J. B. priteistina po 64,24 Eur žyminio mokesčio, po 220,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o iš atsakovės J. S. – 93,03 Eur žyminio mokesčio, 209 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovai pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovo kiekvienam atsakovui po 310 Eur išlaidų turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovams priteistina pusę prašomos sumos – po 155 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudarė 26,79 Eur, proporcingai patenkintiems bei atmestiems reikalavimams paskirstytinos šios išlaidos atitinkamai: iš ieškovo priteistina 13,40 Eur išlaidų, iš atsakovų J. B. ir J. B. priteistina po 3,94 Eur, o iš atsakovės J. S. – 5,52 Eur išlaidų. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinamas iš dalies (50 proc.) tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas apeliacinį skundą apmokėjo 332 Eur žyminiu mokesčiu, todėl jo skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovų J. B. ir J. B. priteistina po 48,80 Eur, o iš atsakovės J. S. – 68,40 Eur žyminio mokesčio ieškovui. Atsakovai prašo priteisti kiekvienam iš jų po 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo kiekvieno iš jų naudai priteistina po 100 Eur turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys dėl avanso priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą priteisti sumokėtą avansą, tenkinti.

Priteisti iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2172,15 Eur negrąžinto avanso, 64,24 Eur žyminio mokesčio, 220,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ieškovui A. P. ir 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2172,15 Eur negrąžinto avanso, 64,24 Eur žyminio mokesčio, 220,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti - ieškovui A. P. ir 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3041,01 Eur negrąžinto avanso, 93,03 Eur žyminio mokesčio, 209 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti - ieškovui A. P. ir 5,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš A. P.: po 155 Eur išlaidų J. B., J. B., J. S. kiekvienam patirtų advokato pagalbai apmokėti ir 13,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, palikti nepakeistu.

Priteisti iš J. B. ir J. B. po 48,80 Eur iš kiekvieno, o iš atsakovės J. S. – 68,40 Eur žyminio mokesčio A. P..

Priteisti iš A. P. po 100 Eur išlaidų J. B., J. B., J. S. kiekvienam advokato pagalbai apmokėti.