- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-792-280/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04492-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- V. A., J. S., J. B., R. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-223/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams V. A., J. S., J. B., J. B., R. L. dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti 2012-04-04 sudarytas žemės pirkimo-pardavimo sutartis: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr.(duomenys neskelbiami)dalį pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp B. B. (paveldėtoja J. B.) ir R. L., iš bendro 3,58 ha ploto, taikyti restituciją 1,875 ha daliai, kas sudaro 2174 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), dalį pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. B. ir R. L., iš bendro 3,15 ha ploto- taikyti restituciją 1,875 ha, kas sudaro 2174 Eur; žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) , pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. A. ir R. L., taikyti restituciją visam 1,70 ha sklypui , kas sudaro 1971 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), dalį pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. S. ir R. L., iš bendro 2,65 ha ploto, taikyti restituciją 0,925 ha daliai , kas sudaro 1072 Eur.Ieškovas A. P. nurodė, kad 2007-11-14 tarp jo ir B. ir J. B. ir J. S. buvo sudarytos preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias minėti asmenys gavo dalinį apmokėjimą rankpinigiais ir įsipareigojo, kad po žemės dokumentų patvirtinimo apskrityje, parduos žemę jam. J. S. įsipareigojo parduoti 5,5 ha žemės už 22000 Lt ir gavo dalinį apmokėjimą 500 Lt; 2010-12-10 už šią žemę V. A. buvo sumokėta dar 10 000 Lt; B. ir J. B. įsipareigojo parduoti 11 ha žemės už 44 000 Lt, už kurią gavo dalinį apmokėjimą 15 000 Lt. Po preliminarių sutarčių sudarymo atsakovai neketino su daryti su juo pagrindinių sutarčių, susitvarkę dokumentus, žemę pardavė kitiems asmenims, tyčia ieškovą suklaidino dėl tikrųjų atsakovų ketinimų, kurių pagrindinis tikslas buvo praturtėti ieškovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. P., atsakovų V. A., J. S., J. B., J. B. naudai po 280 Eur kiekvienam ir 400 Eur atsakovės R. L., naudai. Už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ieškovui A. P. teismas skyrė 400 Eur baudą, 50 proc. šios baudos sumokant atsakovams V. A., J. S., J. B., J. B., R. L..Teismas nustatė, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai sudaryti tarp J. S., J. B., J. B. ir pirkėjos R. L.. Ieškovas nėra nei vienos iš ginčo sutarčių šalis, todėl atsakovai negalėjo jokiais veiksmais paveikti ieškovo valios sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o preliminarių sutarčių, sudarytų ieškovo ir atsakovų, ieškovas neginčija, todėl neturi teisės reikšti ieškinio dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pagal sudarytus susitarimus tarp ieškovo ir atsakovų, preliminarios sutartys galioja iki Panevėžio apskrities administracija sutvarkys dokumentus, t.y. kol bus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kurie buvo priimti 2011 m. laikotarpiu. Byloje teismas nustatė, kad atsakovai, žemės savininkai, siekė sudaryti su ieškovu notarines žemės pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovas vengė tai daryti. Žemės pirkimo-pardavimo sutartys su kitais pirkėjais buvo sudarytos tik po to, kai baigėsi preliminarių sutarčių galiojimas, todėl atsakovai nebeturėjo laikytis 2007 m. susitarimų. Atsakovas neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kad jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai parengiamajame posėdyje atsisakė priimti jo patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad ieškinio dalyko pakeitimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl jo ginčijamos teisės. Ieškovas patikslintu ieškiniu buvo atsisakęs reikalavimo atsakovei R. L., kuri nepagrįstai buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o V. A. byloje turėjo dalyvauti kaip trečiasis asmuo, o ne kaip atsakovas, procesas dėl to nebūtų užvilkintas, priešingai – būtų sumažėjęs atsakovų skaičius. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje nebebūtų reiškęs atsakovams ieškinyje nurodytų reikalavimų, o būtų reiškęs reikalavimą atlyginti nuostolius, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindines sutartis, atlyginimo.Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovas vengė sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis. Šalys sudarė preliminarias žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ateityje ketindamos sudaryti pagrindines sutartis. Preliminariose sutartyse buvo numatyta, kad sutartys turi būti sudarytos iki bus baigtas žemės Nacionalinės žemės tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kurios buvo baigtos 2011 metais. Nuo to momento ieškovas tikėjosi, kad su juo bus sudarytos pagrindinės sutartys.Atsakovai praleido terminą pagrindinėms sutartims sudaryti bei neįvykdė preliminarių sutarčių sąlygų. Atsakovai, pardavę žemės sklypus kitiems asmenims, elgėsi nesąžiningai, negrąžindami ieškovui sumokėto avanso ir neinformuodami ieškovo apie planuojamas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su kitu pirkėju.Ieškovas turėjo atsakovų B. B. (teisių perėmėja J. B.), J. B., J. S. įgaliojimus tvarkyti atsakovų nuosavybės į žemę atkūrimo reikalus. Jam buvo suteikta teisė parduoti šiuos žemės sklypus, todėl ieškovas šiomis aplinkybėmis pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys bus sudarytos su juo. Teismas turėjo atsižvelgti ir taikyti preliminariųjų sutarčių civilinės teisės institutą, nes būtent dėl to tarp šalių kilo ginčas.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo veiksmais siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, todėl skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas į teismo posėdžius negalėjo atvykti dėl ligos, ieškovas siuntė pažymas elektroniniu paštu, tai paneigs teismo teiginį, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. Pradinį ieškinį ieškovas turėjo reikšti šešis kartus dėl įvairių formalių pažeidimų, todėl buvo reiškiamas nušalinimas teisėjai ir visiems pirmosios instancijos teismo teisėjams. Apeliantas mano, kad nepažeidė CPK 95 str. numatytų reikalavimų, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo jam skirtą baudą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. A., J. S., J. B., J. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantas patikslintu ieškiniu keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, tai nėra numatyta CPK 141 str.. I. B. rajono apylinkės teismui pareiškė atsakovams ieškinį dėl avanso grąžinimo ir žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų ieškovui suteikta galimybė pateikti analogišką ieškinį, kadangi skirtinguose teismuose būtų nagrinėjamas tas pats ieškinys.Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis, kadangi Biržų rajono apylinkės teismui sustabdžius bylą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, dėl pateikto apeliacinio skundo Biržų rajono apylinkės teismo bylos sustabdymo laikas žymiai užsitęs. Ieškovas neteisėtai atsisakė vykdyti preliminarias sutartis (nesumokėjo likusios pinigų sumos, neatvyko pasirašyti pagrindinių sutarčių pas notarą), dėl ko atsakovai buvo priversti parduoti žemės sklypus kitam pirkėjui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas tiek apie laiko pas notarus paskyrimą sutarčių sudarymui, tiek apie atsakovų ketinimą parduoti sklypus kitam pirkėjui.Atsakovai aktyviai stengėsi sudaryti su ieškovu pirkimo-paradavimo sutartis, tačiau jos nebuvo sudarytos dėl ieškovo kaltės ir jo iniciatyva, ką patvirtino ir ikiteisminis tyrimas, kuris atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktas.Teismas šalių teisiniams santykiams taikė preliminarias sutartis reglamentuojančias teisės normas, o vien tai, kad ieškovo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nereiškia, kad sprendimas priimtas pažeidus teisės normas.Ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, nebūdamas pirkimo-pardavimo sandorių šalimi, jis juos ginčijo kaip sudarytus dėl apgaulės, nors ikiteisminis tyrimas atsakovų atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius apgaulės atsakovų veiksmuose. Ieškovas, pasikonsultavęs su advokate ir supratęs, kad pareiškė nepagrįstą ieškinį, turėjo jo atsisakyti, o ne šalinti teismą, nedalyvauti posėdžiuose, neteikti teismui duomenų, dėl ko teismo procesas dar labiau užsitęsė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad apelianto argumentai, kad teismas pažeidė procesines normas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, nepagrįsti. CPK 141 str. numato, kad iki nutarties bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, ieškovas patikslintu ieškiniu keitė ir ieškinio dalyką ir pagrindo, todėl teismas pagrįstai jį atsisakė priimti. Ieškovas bet kuriuo metu galėjo atsisakyti reikalavimo atsakovei R. L., tačiau to nepadarė. Ieškovas savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė tinkamais įrodymais. R. L. yra sąžininga žemės sklypų įgijėja, ji nebuvo preliminarių sutarčių šalimi, neturėjo jokių įsipareigojimų ieškovui. Vadovaujantis CK 4.96 str. iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas.Teismas pagrįstai skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išsamiai argumentavo. Tai, kad bauda buvo skirta pagrįstai, patvirtina ir pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodęs, kad atsakovė R. L. atsakove įtraukta byloje nepagrįstai, tačiau reikalavimo jos atžvilgiu neatsisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės 2016 m. balandžio 15 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo
Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka.CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.Bylos duomenimis, ieškovo pradinis ieškinys priimtas Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. birželio 19 d. (CPK 179 str. 3 d.). 2015 m. rugsėjo 25 d. ieškovo atstovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė ieškinio pagrindą: nurodė aplinkybes apie nuostolių susidarymą, bei dalyką: prašė priteisti nuostolius, reikalavimo panaikinti dalį 2012-04-04 žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir taikyti restituciją nebereiškė, be to, atsakove nebeįtraukė R. L., o V. A. vietoj atsakovės įtraukė trečiuoju asmeniu. Taigi patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas, t.y. iš esmės buvo pateiktas naujas ieškinys. Tai nustatyta ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje (c.b. 2S-470-425/2016), kurioje sprendžiant dėl Biržų rajono apylinkės teismo nutarties pagrįstumo, sustabdant bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl avanso grąžinimo ir žalos atlyginimo, buvo nustatyta, kad nagrinėjamos Panevėžio miesto apylinkės teismo bylos dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, restitucijos taikymo byloje reiškiami skirtingi reikalavimai ir ieškinio dalykas skiriasi. Civilinio proceso normos neleidžia tuo pačiu metu keisti ir ieškinio dalyko, ir ieškinio pagrindo ( CPK141 str.).Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, nes jis šia teise jau pasinaudojo kreipdamasis į Biržų rajono apylinkės teismą. Patikslintas ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teismui neteismingas.
Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šalių ginčo santykiams netaikė preliminarias sutartis reglamentuojančių teisės normų. Šalys sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai iš ieškovo gavo avansines įmokas ir po nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus proceso pabaigos atsakovams, jie turėjo parduoti virš minėtus žemės sklypus, o parduodami žemės sklypus kitam asmeniui, jį apgavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą su J. S., pagal kurį J. S. nurodė, kad parduoda 5,5 ha grąžinamos žemės ieškovui už 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Rašte buvo nurodyta, kad susitarimas galioja iki apskritis užtvirtins dokumentus, t.y. kol bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir J. S. išduos įgaliojimą ieškovui su teise parduoti žemės sklypą. J. S. paima 500 Lt dalinį apmokėjimą (I t., b.l.18). 2007 m. lapkričio 14 d. B. B. ir J. B. pasirašė su ieškovu A. P. susitarimą, kuriame irgi nurodyta, kad jie parduoda ieškovui 11 ha grąžinamos žemės, už kurią nori gauti 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Numatyta, kad toks šalių susitarimas galioja iki apskritis patvirtins dokumentus, t.y. bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. B. B. ir J. B. patvirtino, kad paima iš ieškovo A. P. sutarties pasirašymo dieną dalinį apmokėjimą 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Likusieji pinigai privalo būti sumokėti, kai bus sudarytas įgaliojimas su teise pardavimui (I t. b.l.19). (duomenys neskelbiami)mirė B. B.. B. B. visą turtą ir teises pagal testamentą (duomenys neskelbiami)paveldėjo jo sutuoktinė J. B. (I t. b.l.49), daliai turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas. 2010 m. gruodžio 10 d. J. S. įgaliotinė V. A. parašė pasižadėjimą, kuriuo pasižadėjo žemę perduoti ieškovui A. P. už ankščiau sutartą sumą 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Nurodė, kad paima avansinį mokestį 10 000 Lt (896,20 Eur) (I t., b.l.20).2011 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu J. B. atkurtos nuosavybės teisės į 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami): 3,15 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir 2,79 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami)( I t. b.l. 76,77).2011 m. rugsėjo 12 d.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu B. B. (teisių perėmėja - J. B.) atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami): 3,58 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), 1,01 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), 1,03 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami)( I t., b.l.52,53).2011 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbiami): 1,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), 0,95 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbiami)), 1,70 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), 2,65 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami)(I t., b.l.72,73). Nuosavybės teisės atkurtos pagal ieškovo pageidavimus (duomenys neskelbiami), kas liudija, kad žemės savininkai 2007 m. susitarimo laikėsi. Nepraėjus metams, po to, kai 2011 m. lapkričio mėn. ieškovas kviečiamas neatvyko pas Biržų r. notarę, nebendradarbiavo su atsakovais ,2012 m. balandžio 4 d. atsakovas J. B. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pirkimo- pardavimo sutartį.2012 m. balandžio 4 d. atsakovė J. B. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartį.2012 m. balandžio 4 d. atsakovė J. S. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sutartį. Svarbu tai, kad dar 2008 m. vasario 6 d. B. B. (teisių perėmėja - J. B.), J. B. ir J. S. surašė ieškovui A. P. notarinius įgaliojimus, kuriais įgaliojo ieškovą A. P. tvarkyti atsakovų žemės, turėtos (duomenys neskelbiami), nuosavybės teisių atkūrimo reikalus; parduoti atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (sklypus) už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, įskaitant atsiskaitymo tvarką, terminus ir būdus, bet kuriam juridiniam ir fiziniam asmeniui, tuo tikslu gauti visus reikiamus turto pardavimui dokumentus iš VĮ „Registrų centro“ ir kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, sudaryti ir pasirašyti preliminarias sutartis, atstovauti atsakovus notarų biuruose, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties pakeitimus bei papildymus savo nuožiūra, gauti pinigus iš pirkėjo grynaisiais pinigais ar pavedimu už parduotą turtą, perduoti parduotą turtą, pasirašyti turto perdavimo-priėmimo dokumentus, pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti visus reikiamus dokumentus, daryti atsakovų pareiškimus, tame tarpe atsiskaitymus pagal sudarytą sutartį, pasirašyti už atsakovus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo išduotas penkeriems metams iki 2013 m. vasario 6 d. Nustatant tikrąją šios bylos šalių susitarimo valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus, susitarimą sudariusių šalių valią ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Nuosavybės teisės atsakovams į žemės sklypus atkurtos, kaip minėta, 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, o virš aptartas šalių susitarimas buvo sudarytas 2007 m. lapkričio 14 d. Todėl akivaizdu, kad susitarimo sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – minėtų žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų, dėl kurių pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys, sudarydamos 2007 m. lapkričio 14 d. susitarimą (Žemės įstatymo 14 str.). Todėl tie sklypai 2007m. negalėjo būti perduoti ieškovui naudoti, nes dar neegzistavo kaip daiktinės teisės objektai, o jų nesant, nebuvo galima parduoti žemės, kas yra esminės kiekvienos sutarties sąlyga. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, sudarydami susitarimą su ieškovu dėl žemės pardavimo, neturėjo subjektinės teisės į konkrečius žemės sklypus, ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti bei įteisintos jų nuosavybės tesės, todėl negalima pripažinti, kad tarp šalių buvo sudarytos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, buvo susitarta dėl žemės pardavimo ieškovui ateityje konkrečiomis sąlygomis.Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas, preliminariojoje sutartyje turi būti aiškus šalių sudarytas rašytinis susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, joje turi būti aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai su ieškovu sudarė preliminarią sutartį dėl turtinės teisės į žemės nuosavybės atstatymą pardavimo. Pagal sudaryto susitarimo sąlygas, ieškovas įsipareigojo atsakovams sumokėti visą sumą kai atsakovai išduos ieškovui įgaliojimą disponuoti žeme, taigi atsiskaitymo sąlyga buvo apibrėžta ne nuosavybės teisės atkūrimo, bet įgaliojimo išdavimo momentu. Byloje nustatyta, kad atsakovai išdavė ieškovui įgaliojimus, tačiau ieškovas nenustatytomis aplinkybėmis jų neatsiėmė, ir nesumokėjo likusių sumų, nurodydamas, kad visą sumą už sklypus sumokės kuomet bus atkurtos nuosavybės teisės, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Atsakovai dėl to neprieštaravo, sutiko palaukti, todėl laikytina, kad šalys pakeitė susitarimą ir susitarė ne dėl teisės į žemę, o dėl žemės sklypų pardavimo ateityje, t.y. kuomet bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Šios aplinkybės nustatytos iš ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų.Šalių sudarytame susitarime buvo nurodyta, kad susitarimas galioja iki nuosavybės teisių į žemę atstatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams atkūrus nuosavybės teises į žemę, pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės jam vengiant kontaktų su atsakovais, neatvykstant pas notarą. Žemės sklypai buvo suformuoti (duomenys neskelbiami) pagal ieškovo pageidavimus, jis jais faktiškai jau naudojosi. Jis pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, gavęs naudojimui žemės sklypus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis. Kaip matyti, jis pats vilkino sutarčių sudarymą. Ieškovas buvo informuotas apie atsakovų ketinimus parduoti žemę kitam pirkėjui, tačiau jis vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės sutartys. Taigi ieškovas be teisėto pagrindo tinkamai nesilaikė sudarytų susitarimų pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolė pagal preliminarią sutartį sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Taigi per susitarime nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ateityje. Atsakovai su kitu pirkėju žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarė 2012 m., pasibaigus preliminarios sutarties nustatytam terminui, nepavykus sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu, žemę pardavė pasirinktam pirkėjui. Ieškovas ieškinyje reikalavimo įpareigoti atsakovus sudaryti pagrindinę sutartį ar pripažinti nuosavybės teises jam į žemės sklypus nereiškė ir nereiškia, pats turėdamas matyti, kad vargiai ar jis beturi teisę to reikalauti.Teisėjų kolegijos nuomone, dėl virš nurodytų argumentų ir motyvų yra pagrindas daryti išvadą, ieškovas, nenustačius apgaulės ieškovo atžvilgiu, konkrečiai nenurodžius, kokie teisėti jo interesai buvo pažeisti nurodomais atsakovų veiksmais, neįrodęs, kad pažeistos jo teisės į žemės sklypus pagal (duomenys neskelbiami) sudarytus susitarimus su pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą, neturi teisės nuginčyti sandorių, sudarytų tarp atsakovų ir žemės įgijėjų.
Dėl baudos skyrimo teisėtumo
CPK 95 straipsnio 2 dalyje apibrėžta teismo teisė paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikoma nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Kaip matyti iš sprendime nurodytų motyvų, apeliantui 400 eurų bauda buvo paskirta dėl to, kad apeliantas nepagrįstai įtraukė į bylos nagrinėjimą asmenis, nesusijusius su ginčijamais sandoriais, vilkino procesą, neatsiimdamas jam siunčiamų procesinių dokumentų, nenurodydamas savo atstovo, nesidomėdamas bylos eiga, pakartotinai (antrą kartą) pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, pats ir jo nurodomas atstovas neatvyko į posėdžius, kurie buvo atidėti jo prašymu. A. P. nenurodė jokių svarbių priežasčių, vertusių jį taip elgtis. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl tokio jo elgesio pirmosios instancijos teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą, byloje daryti pertraukas, dėl ko nepatogumų patyrė kiti proceso dalyviai. Nors apeliantas ir nurodo, kad laiku informavo teismą apie tai, kad negalės atvykti į teismo posėdį, tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo atidus ir rūpestingas, atvirkščiai, savo veiksmais sąmoningai veikė prieš greitą bylos išsprendimą, bylos nagrinėjimas užsitęsė tik dėl atsakovės kaltės. Taigi, remiantis nurodytų aplinkybių visetu konstatuotina, kad buvo pagrindas taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas (CPK 95 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė ginčo sprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). A. V. A. turėjo 300 Eur, J. B. – 100 Eur, R. L. - 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių (Rekomendacijų 8.11 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų naudai : V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur, J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur, ir atsakovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur.