- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2-57-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Atsakovas
- V. A., J. B., R. L., J. S.
- Ieškovas
- A. P.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl dalies žemės pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams V. A., J. S., J. B., J. B., R. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas asmeniškai ( b. l. 114 tomas 2).
Atsakovų atstovai advokatas P. S. ir advokatas V. B. prašo priimti sprendimą už akių.
Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir esant atsakovo prašymui ( CPK 246 str.). Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ( CPK 246 str. 1 d.). Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos šalies įrodymai ( CPK 285 str. 2 d.). Kadangi šioje byloje yra gauti atsakovų atsiliepimai, pateikti įrodymai, sprendimas už akių negali būti priimamas (nors to ir prašo atsakovai) , byla nagrinėtina iš esmės.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo panaikinti dalį 2012-04-04 žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, o būtent: žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) UN (duomenys neskelbtini) dalį pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp B. B. ( paveldėtoja J. B.) ir R. L., iš bendro 3,58 ha ploto- taikyti restituciją 1,875 ha , kas sudaro 2174 EUR; žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) UN (duomenys neskelbtini) dalį pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. B. ir R. L., iš bendro 3,15 ha ploto- taikyti restituciją 1,875 ha , kas sudaro 2174 EUR; žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) UN (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. A. ir R. L., taikyti restituciją visam 1,70 ha sklypui , kas sudaro 1971 EUR; žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) UN (duomenys neskelbtini), dalį pirkimo-pardavimo sutarties , sudarytos tarp J. S. ir R. L., iš bendro 2,65 ha ploto - taikyti restituciją 0,925 ha , kas sudaro 1072 EUR.
Ieškinyje nurodė, kad 2007-11-14 tarp jo ir B. ir J. B. ir J. S. buvo sudarytos preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys, atitinkančios LR CK 1.73 str. reikalavimus, pagal kurias minėti asmenys gavo dalinį apmokėjimą rankpinigiais ir įsipareigojo, kad po žemės dokumentų patvirtinimo apskrityje, parduos žemę jam. J. S. įsipareigojo parduoti 5,5 ha žemės už 22000 Lt ir gavo dalinį apmokėjimą 500 Lt; 2010-12-10 už šią žemę V. A. buvo sumokėta dar 10 000 Lt; B. ir J. B. įsipareigojo parduoti 11 ha žemės už 44 000 Lt, už kurią gavo dalinį apmokėjimą 15 000 Lt. Pardavėjams leidus, jis apžiūrėjo laukus, sudarė planus pasėliams, užsakė sėklas, tačiau pardavėjai, nenutraukę preliminarios sutarties, slapta pardavė žemę kitiems asmenims. Po preliminarių sutarčių sudarymo nei vienas iš žemės pardavėjų su juo nekontaktavo, tik kuo skubiau, susitvarkę dokumentus, žemę paskubėjo parduoti kitiems, prieš tai neišsiaiškinę jo valios ir nenutraukę preliminariųjų sutarčių. Sudaręs su atsakovais preliminariąsias sutartis, jis buvo suklaidintas dėl tikrųjų atsakovų ketinimų, kurių pagrindinis tikslas sudarant šias sutartis, buvo nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Pagal LR CK 6.227 str. 1 d. teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo, turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. LR CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad dėl apgaulės , smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grąsinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris , taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios ieškinį. Jo elgesys preliminariųjų sutarčių sudarymo metu ir po jų patvirtina, kad jis sąžiningai vykdė pareigas ir buvo suinteresuotas pagrindinių žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu. Tuo tarpu atsakovų elgesys rodo, kad šie sudaryti pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių neketino ir tyčia jį klaidino. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais, taikytina vienašalė restitucija ir jam turi būti grąžinta tiek žemės, kiek jis sumokėjo, t.y. tiek žemės, kiek pagal vidutinę rinkos kainą sudaro 25 500 Lt ( 7391 EUR).
Atsiliepimas
Atsakovė V. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsikirtimus į ieškinį grindžia atsiliepime ( b.l. 102-105 tomas 1) nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovas A. P. 2007 metais buvo atvažiavęs pas J. S. dėl žemės pirkimo ir sumokėjo 500 Lt. A. P. savo ranka surašė preliminarią sutartį ir sakė, kad sumokės likusius pinigus, kai jam bus surašytas įgaliojimas tvarkyti žemės reikalus. Kai žemės įforminimo reikalai buvo baigti, ieškovas vis žadėdavo sumokėti likusius pinigus, tačiau kiek buvo jam skambinta A. P. vis neatsiliepdavo. Tada jie suprato, kad A. P. vengia sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsikirtimus į ieškinį grindžia atsiliepime ( b.l. 108-110 tomas 1) nurodytais motyvais. Nurodė, kad su A. P. tarėsi dėl žemės pardavimo. Žemę nutarė parduoti ieškovui, nes šis siūlė didžiausią kainą- 4000 Lt/ha. Kai atvažiavo A. P., jis įdavė avansą už žemę 7500 Lt ir ji diktuojant A. P. surašė 2007-11-14 preliminarią sutartį. Taip pat A. P. buvo duotas įgaliojimas tvarkyti žemės reikalus, kuris šiam netiko ir buvo reikalaujama vis kitokio įgaliojimo. Žemės įforminimo reikalai užtruko iki 2010 metų, o vyrui mirus ji susitvarkė paveldėjimo reikalus ir mėgino susiskambinti su ieškovu, kad sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Šis vis žadėjo atvažiuoti pas notarą ir atsiskaityti už žemę, tačiau dingo ir su juo buvo neįmanoma susisiekti. Tada S. Š. surado kitą žemės pirkėją ir žemę pardavė už 44 000 Lt.
Atsakovų V. A., J. S., J. B., J. B. atstovas advokatas P. S. su ieškiniu nesutiko. Gautas atsakovo J. B. atsiliepimas ( b.l. 113-115 tomas 1). Gautas atsakovės J. S. atsiliepimas ( b.l. 119-121 tomas 1).
Teismo posėdžio metu advokatas nurodė, kad jokių duomenų apie ieškinio pagrįstumą į bylą nepateikta. Akivaizdu, kad jokios apgaulės iš atsakovų pusės nebuvo. Priešingai, pats ieškovas vengė bendrauti su atsakovais, nevykdavo pas notarą. Atsakovai tarėsi su notaru dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, užsakinėjo pažymas. Ieškovas buvo informuotas apie visus atsakovo veiksmus dėl žemės pardavimo, o žemės nenupirko pats savo iniciatyva. Ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalis, todėl negalėjo būti apgautas. Prašo skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 str. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas: kiekvienam atsakovui po 280 EUR.
Šalies argumentai
Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Gautas atsiliepimas ( b. l. 125-126 tomas 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad A. P. nepažįsta. Apie parduodamą žemę sužinojo iš interneto ir 2012 metais nuvažiavo pas žemės pardavėjus ir sutarė ją pirkti. 2012 metais norėjo žemę uždeklaruoti, bet sužinojo, kad žemė persidengia. Jai paskambino A. P. ir sakė, kad tai jis deklaruoja jos nusipirktą žemę, tačiau jokių pretenzijų dėl to, kad ji nusipirko atsakovų žemę, A. P. jai nekėlė.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokatas V. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra susiję. Ieškovas ginčija pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalimi jis nėra, nes pagal preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį žemės nuosavybė nepereina. Jokios ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo ieškinio pagrįstumą, bet neįrodė. Priešingai, - šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad pats ieškovas vengė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovai siekė sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir nekartą informavo ieškovą, bet ieškovas ignoravo ir nepirko žemės. Ieškovas buvo nesąžiningas. R. L. yra sąžininga įgyjėja ir sutinkamai su CK 4.96 str. 2 d. iš jos žemė negali būti išreikalaujama. Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, vilkindamas bylą sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, neatvykdavo į posėdžius, keitė atstovus, todėl prašo ieškovui taikyti CPK 95 str. ir skirti 5000 EUR baudą, jos ½ dalį skiriant atsakovams. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-11-14 J. S. ir A. P. surašė susitarimą, kad J. S. parduoda 5,5 ha žemės už 22 000 Lt ir gavo 500 Lt avansinį apmokėjimą, susitarimas galioja kol apskritis užtvirtins dokumentus ( b.l. 18 tomas 1). 2010-12-10 mokėjimo nurodymu V. A. už žemę kaip avansinį mokėjimą A. P. sumokėjo 10 000 Lt ( b.l. 16 , 20 tomas 1). 2007-11-14 tarp B. B. ir J. B. (iš vienos pusės) ir A. P. buvo surašytas susitarimas, jog B.ir J. B. parduoda A. P. 11 ha žemės už 44 000 Lt, susitarimas galioja iki kol apskritis patvirtins dokumentus ( b.l. 19 tomas 1). Pagal 2012-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį J. B. už 7000 Lt pardavė R. L. žemės sklypus UN (duomenys neskelbtini)ir UN (duomenys neskelbtini)( b.l. 21-27 tomas 1). Pagal 2012-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį J. S. už 7000 Lt pardavė R. L. žemės sklypus UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) ir UN (duomenys neskelbtini) ( b.l. 28-38 tomas 1). Pagal 2012-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį J. B. už 7000 Lt pardavė R. L. žemės sklypus UN (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini)ir UN (duomenys neskelbtini) ( b.l. 39-48 tomas 1). Iš 2008-02-06 notarinio įgaliojimo matyti, kad B. B. įgaliojo A. P. tvarkyti žemės atkūrimo reikalus ( b.l. 50 tomas 1). Iš 2008-02-06 notarinio įgaliojimo matyti, kad J. S. įgaliojo A. P. tvarkyti žemės atkūrimo reikalus ( b.l. 75tomas 1). Iš 2011-09- 12 NŽT prie ŽŪM sprendimo Nr. 6S-94 matyti, kad B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės ( b.l. 52-53 tomas 1). Iš 2011-11-14 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad J. B. paveldėjo po B. B. mirties likusį turtą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypus ( b. l. 60-70 tomas 1). Iš NŽT prie ŽŪM 2011-09-29 sprendimo Nr.6S-140 matyti, kad J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą ( b.l. 72-73 tomas 1). Iš NŽT prie ŽŪM 2011-09-12 sprendimo Nr.6S-93 matyti, kad J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,50 ha žemės sklypą ( b.l. 76-77 tomas 1).
Ieškovas šioje byloje kelia ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis tik įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Kaip matyti, ieškovas siekia pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus apgaulės būdu, t. y. CK 1.91 str. įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą. CK 1.91 str. 1 d. nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Taigi, nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovai atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl ko buvo paveikta ieškovo valia ir dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Kaip matyti šioje byloje ieškovas siekia pripažinti negaliojančiais pirkimo-pardavimo sandorius, kurie sudaryti tarp pardavėjų : J. S., J. B., J. B. ( iš vienos pusės) ir pirkėjos R. L.. Ieškovas nėra nei vienos iš ginčo sutarčių šalis. Iš to seka, kad sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas savo valios dėl minėtų sutarčių sąlygų neišreiškė, taigi atsakovai negalėjo jokiais veiksmais paveikti ieškovo valios, kurios net ir nebuvo suformuotos ginčo sutarčių klausimu . Be to, nagrinėjant bylas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto apgaulės būdu , turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais . Ieškovas teigia, kad buvo apgautas atsakovų, nes šie neketino parduoti jam žemės sklypų, o iš pat pradžių siekė nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Taigi, įvertinus ieškovo nurodytas faktines aplinkybes kuo, jo manymu, pasireiškė apgaulė , matyti, kad jos yra susiję ne su notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybėmis ir ieškovo valia dėl jų sudarymo, o su rašytiniais dokumentais, kuriuos ieškovas įvardino „preliminariosiomis sutartimis“ , t. y. 2007-11-14 J. S. ir A. P. susitarimo, kad J. S. parduoda 5,5 ha žemės už 22 000 Lt ir gavo 500 Lt avansinį apmokėjimą, susitarimas galioja kol apskritis užtvirtins dokumentus ( b.l. 18 tomas 1) ir 2007-11-14 B. B. ir J. B. (iš vienos pusės) ir A. P. susitarimo, jog B.ir J. B. parduoda A. P. 11 ha žemės už 44 000 Lt, susitarimas galioja iki kol apskritis patvirtins dokumentus ( b.l. 19 tomas 1), sudarymo faktinėmis aplinkybėmis. Preliminariųjų sutarčių šioje byloje ieškovas neginčija, ieškinio dalyko suformulavimas yra ieškovo teisė ir pareiga, teismas to daryti negali, o išeiti už ieškininio reikalavimo ribų nėra pagrindo. Taigi, net jeigu atsakovai ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad paveikti ieškovo valią ir tai padarė lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti, tai liečia ne notarines pirkimo-pardavimo sutartis, o galėtų liesti žymiai anksčiau sudarytus jau minėtus susitarimus. Kaip jau minėta, to ieškovas neginčija. Ginčuose dėl apgaule sudaryto sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės - pareiga įrodyti tokio sandorio negaliojimą nurodytu teisiniu pagrindu tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CPK 178 str.), t. y. šiuo atveju apgaulės faktą sudarant ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis turėjo įrodyti ieškovas. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad sudarant jo ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, kita šalis( atsakovai) panaudodami apgaulę paveikė jo valią ir dėl to ginčo sutartys yra ydingos dėl šalių valios . Priešingai šalių paaiškinimais, liudytojų R. Š., S. Š. paaiškinimais byloje įrodyta, kad būtent ieškovas įvairiais būdais vengė sudaryti notarines žemės pirkimo-pardavimo sutartis, slapstėsi nuo atsakovų, nevyko pas notarą, vis žadėjo atvykti ir juos klaidino vis atidėdamas sutarčių sudarymo terminus. Byloje įrodyta, kad atsakovai ėmėsi visų priemonių, kad notarinės sutartys būtų sudarytos: susitarė su notaru dėl sutarčių pasirašymo laiko, išėmė pažymas dėl pardavimo, informavo ieškovą apie atvykimo pas notarą laiką ir pan. Taigi, nenustatyta jokių klaidinančių veiksmų ar kaltų veiksmų iš atsakovų pusės.
Ieškovas ieškinyje tai pat nurodė, kad sutinkamai su CK 6.227 str. teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Kaip jau minėta, civilinės apyvartos stabilumas ir teisinių santykių pastovumas yra saugomas keletu būdų, tarp jų įstatymu ribojant galimybę bet kuriam asmeniui nuginčyti sudarytus sandorius. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d., 6.227 str. 3 d.). Pareiškęs reikalavimą asmuo šias aplinkybes turi įrodyti, kitaip jo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 str., kur nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi, šioje byloje ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, t.y. kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti sudarant ginčijamus žemės pirkimo-pardavimo sandorius. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Kaip matyti, ieškovas sandorio negaliojimą ginčija pagl CK 1.91 str. įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą- apgaulę. CK 1.78 str. yra nustatyta, kad sandoris yra laikomas niekiniu, jei jis vadovaujantis įstatymais negalioja nepaisant to , ar yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, o sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Taigi , nors CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau CK 1.78 str. 4 d. nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).
Atkreiptinas dėmesys, kad, jei ir laikyti 2007-11-14 J. S. ir A. P. susitarimą, kad J. S. parduoda 5,5 ha žemės už 22 000 Lt ir gavo 500 Lt avansinį apmokėjimą ( b.l. 18 tomas 1) ir 2007-11-14 B. B. ir J. B. (iš vienos pusės) ir A. P. susitarimą, jog B.ir J. B. parduoda A. P. 11 ha žemės už 44 000 Lt. ( b.l. 19 tomas 1), preliminariosiomis žemės pirkimo- pardavimo sutartimis, tai jose nurodyta, kad jos galioja iki apskritis sutvarkys dokumentus. Tai reiškia, kad minėti susitarimai galiojo iki kol bus priimti sprendimai dėl žemės nuosavybės atkūrimo, kurie buvo priimti 2011 metų laikotarpiu. Byloje įrodyta, kad atsakovai siekė sudaryti su ieškovu notarines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir tik nepavykus su juo susisiekti, ieškovui kelis kartus neatvykus pas notarą, 2012 metais atsakovai sudarė notarines žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi jos buvo sudarytos jau pasibaigus preliminarioms sutartims, tai atsakovai neturėjo pagrindo vykdyti 2007 metų susitarimų, o ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovų, kad jie vykdytų preliminarius įsipareigojimus. Taigi, atsakovai turėjo teisę pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise laisvai sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis su jų pasirinkta pirkėja R. L. ( CK 6.156 str.).Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad , nesant ginčijamų sandorių šalimi, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kadangi jis nėra šių sutarčių šalis o teisė ginti viešąjį interesą įstatymu jam nėra suteikta, jis neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kad jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, todėl ieškinys atmestinas.
Atsakovų atstovai prašo ieškovo atžvilgiu taikyti CPK 95 str. ir skirti ieškovui A. P. 5000 EUR baudą, 50 proc. baudos skiriant atsakovams.
Vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 str. 2 d. reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 str. įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai ( CPK 7 str. 2 d.) . Iš esmės visos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės yra nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau ir teisingiau atkurti taiką tarp ginčo šalių. Visi dalyvaujančių byloje asmenų veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims pašalinti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodė atstovo, todėl šaukimas buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu ieškovo adresu ir grįžo neįteiktas ( b.l.130 tomas 1). Be abejo tai užvilkino bylos procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad į bylą atsakove buvo įtraukta V. A., kuri net nebuvo ginčijamų sandorių šalis, todėl faktiškai ji į bylą buvo įtraukta nepagrįstai. 2015-10-12 pareiškimu ( b.l. 10 tomas 2) ieškovas pareiškė prašymą dėl teisėjos nušalinimo, kuris buvo 2015-10-19 nutartimi atmestas nenustačius nušalinimo pagrindų ( b.l. 14 tomas 2). 2015-11-09 ieškovas pareiškė nušalinimą visiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams ( b.l. 21-22 tomas 2) , dėl ko neįvyko 2015-11-11 numatytas teismo posėdis. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko L. M. nutartimi ( b.l. 27 -28 tomas 2) nušalinimas buvo netenkintas nenustačius nušalinimo pagrindų. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo pareikšti nušalinimai buvo nepagrįsti ( tai konstatuota jau minėtomis nutartimis), o tai užvilkino bylos nagrinėjimą. 2015-12-15 parengiamajame teismo posėdyje ieškovas išreiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo advokato nedalyvavimo ir nepasiruošimo bylos nagrinėjimui ( b.l. 51-52 tomas 2). Nors posėdis buvo atidėtas, tačiau ieškovo atstovas tolimesniame bylos nagrinėjime taip ir nedalyvavo. Į 2016-02-03 teismo posėdį ieškovas neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, vėliau gauta medicininė pažyma ( b.l. 90-91, 101 tomas 2). Ieškovas neatvyko ir į 2016-04-01 teismo posėdį. Taigi, šioje byloje ieškovas sistemingai įvairiais būdais( nepagrįstais nušalinimais, neatvykimais į posėdžius, procesinių dokumentų nepriėmimu, įvairiais nepagrįstais prašymais ) sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl esant duomenims, leidžiantiems spręsti, kad jau minėtais ieškovo veiksmais siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, yra pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nustatant baudos dydį atsižvelgtina į konkrečius ieškovo bylos vilkinimo veiksmus, atsakovų laiką sugaištą teismo procesuose ir vadovaujantis teisingumo ir sąžininingumo prinicipais ( CPK 3 str. 7 d.) bei ta aplinkybe , kad baudos skyrimas negali būti pagrindu praturtėti. Skirtina 400 EUR bauda, jos 50 proc. skiriant atsakovams ( CPK 95 str.2 d.) .
Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą ir valstybei priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 280 EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt eurų ) kiekvienam ir 400 EUR ( keturis šimtus eurų ) atsakovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti 400 EUR ( keturių šimtų eurų) baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovams V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) t.y. kiekvienam po 50 EUR ( penkiasdešimt eurų).
Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 35,84 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei , valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.