Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovams J. B. ir J. S. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. S., J. B., J. B. bei trečiajam asmeniui V. A. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų J. B. ir J. B. po 2172,15 Eur, o iš J. S. 3041,01 Eur negrąžinto avanso, taip pat iš J. B. 4344,30 Eur, o iš J. S. 3041,01 Eur patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini). tarp jo ir B. ir J. B. bei J. S. buvo sudarytos preliminarios žemės pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias minėti asmenys gavo dalinį apmokėjimą avansu ir įsipareigojo, kad po žemės dokumentų patvirtinimo apskrityje parduos žemę jam. J. S. įsipareigojo parduoti 5,5 ha žemės už 22000 Lt ir gavo dalinį apmokėjimą 500 Lt; 2010-12-10 už šią žemę V. A. buvo sumokėta dar 10 000 Lt; B. ir J. B. įsipareigojo parduoti 11 ha žemės už 44 000 Lt, už kurią gavo dalinį apmokėjimą 15 000 Lt. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., o jo visą turtą ir teises paveldėjo jo sutuoktinė J. B.. 2011-09-12 J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,94 ha dydžio žemės sklypus, o B. B. (teisių perėmėja J. B.) į 5,62 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2011-09-29 J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,3 ha dydžio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis iki 2013-02-06 d. turėjo atsakovų jam išduotą įgaliojimą, kuriuo jie jam suteikė teisę tvarkyti jų žemės nuosavybės atkūrimo reikalus, taip pat su teise parduoti jiems priklausančius sklypus savo nuožiūra, gauti už juos pinigus ir kita. Nurodo, kad nors ir buvo sutarę su atsakovais, kad šiuos žemės sklypus nupirks jis, ko jis pagrįstai ir tikėjosi, tačiau atsakovai juos (duomenys neskelbtini) pardavė kitam asmeniui, tačiau iki šiol jam negrąžino sumokėto avanso, kurį prašo priteisti iš atsakovų. Pagrindinių šių žemės sklypų pirkimo sutarčių sudaryti nevengė, norėjo jas sudaryti, tačiau atsakovai jo tinkamai neinformavo apie tai, kur ir kada jos bus sudaromos, o greitai pardavė juos kitam asmeniui, dėl ko jis patyrė ir nuostolių, kurie yra lygūs negrąžintam avansui, dėl ko prašo priteisti iš atsakovų ir jo patirtus nuostolius bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti nurodydama, kad su A. P. tarėsi dėl žemės, kuri priklausė jo sutuoktiniui, pardavimo. Žemę nutarė parduoti ieškovui, nes šis siūlė didžiausią kainą- 4000 Lt/ha. Kai atvažiavo A. P., jis įdavė avansą už žemę 7500 Lt ir ji, diktuojant A. P., surašė (duomenys neskelbtini) preliminarią sutartį. Taip pat A. P. buvo duotas įgaliojimas tvarkyti žemės reikalus, kuris šiam netiko ir buvo reikalaujama vis kitokio įgaliojimo. Žemės įforminimo reikalai užtruko, o vyrui mirus ji susitvarkė paveldėjimo reikalus ir mėgino susiskambinti su ieškovu, kad sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šis vis žadėjo atvažiuoti pas notarą ir atsiskaityti už žemę, tačiau dingo ir su juo buvo neįmanoma susisiekti. Tada S. Š. surado kitą žemės pirkėją ir žemę pardavė. Kadangi ne jie, o pas A. P. vengė sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ji nesutinka grąžinti sumokėto avanso, nes jie, ieškovui nebeperkant žemės sklypų, kurie buvo suformuoti ieškovo gyvenamojoje vietovėje ir pagal jo norus, juos turėjo parduoti ženkliai pigiau naujam pirkėjui, nei buvo sutarta su ieškovu, dėl ko jie patyrė nuostolių.Visų atsakovų atstovo P. Svirskio paaiškinimu, atsakovai neneigia, kad tarp šalių buvo sudarytos ieškovo nurodytos preliminarios žemės sklypų pardavimo sutartys ir kad jie gavo iš ieškovo avansą, tačiau nori pažymėti, kad šiomis sutartimis šalys susitarė, kad atsakovai išreikš savo valią atstatyti jiems nuosavybės teise į sklypus (duomenys neskelbtini., po ko ieškovas nupirks žemės sklypus, mokėdamas už juos po 4000 Lt/ha. Atsakovai išdavė ieškovui įgaliojimus savo nuožiūra tvarkyti atsakovų žemės sklypų reikalus, kaip tai buvo numatyta sutartyse. Tačiau (duomenys neskelbtini) m. rudenį atkūrus atsakovams nuosavybės teises į žemę, ir atsakovams siekiant sudaryti jų pirkimo-pardavimo sutartis, net tris kartus buvo su ieškovu sutarta ir nustatytos datos pas notarą, kad sudaryti šias sutartis, tačiau ieškovas nei karto pas notarą neatvyko ir atsakovų apie tai neinformavo, nebeatsiliepdavo į jų skambučius, todėl atsakovai, supratę, kad ieškovas pirkti žemės iš jų nebenori, padedami J. S. sūnaus A. Š., pardavė šiuos sklypus kitam pirkėjui. Kadangi dėl tokių ieškovo veiksmų jie turėjo parduoti žemę kitam pirkėjui už ženkliai mažesnę sumą, nes nuosavybė buvo atkurta į išskaidytus žemės sklypus ne viename plote, dėl ko gavo mažesnę kainą, todėl gautą iš ieškovo avansą laiko savo patirtais nuostoliais, kurie buvo daug didesni, nei gautas avansas, todėl prašo jį užskaityti kaip jų patirtus nuostolius. Dėl šių priežasčių prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat J. B. atžvilgiu prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi avansą pagal tarp šalių sudarytą sutartį iš ieškovo gavo B. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) d., o palikėjo kreditoriai palikimą priėmusiam asmeniui reikalavimus turi pareikšti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, kuris gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Kadangi ieškinio pareiškimo dienai ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimų įpėdinei, nuo palikimo atsiradimo praėjo daugiau kaip treji metai, todėl J. B. atžvilgiu ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, dėl ko prašo ją taikyti ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti ir šiuo pagrindu.Trečiojo asmens paaiškinimu, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, ne ieškovas A. P. (duomenys neskelbtini) metais pats buvo atvažiavęs pas jos mamą J. S. dėl žemės pirkimo ir sumokėjo 500 Lt. A. P. savo ranka surašė preliminarią sutartį ir sakė, kad sumokės likusius pinigus, kai jam bus surašytas įgaliojimas tvarkyti žemės reikalus. Kadangi ji turėjo mamos išduotą įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, iš ieškovo 2010 m. gavo dar 10000 Lt avanso už ketinamą pirkti mamos žemę. Kai žemės įforminimo reikalai buvo baigti, ieškovas vis žadėdavo sumokėti likusius pinigus, tačiau kiek buvo jam skambinta, vis neatsiliepdavo. Tada jie suprato, kad A. P. vengia sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko žemę pardavė kitam pirkėjui. Ieškinys atmetamas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. P. 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą su J. S., pagal kurį J. S. nurodė, kad parduoda 5,5 ha grąžinamos žemės ieškovui už 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Rašte buvo nurodyta, kad susitarimas galioja iki apskritis užtvirtins dokumentus, t.y. kol bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir J. S. išduos įgaliojimą ieškovui su teise parduoti žemės sklypą. J. S. paima 500 Lt dalinį apmokėjimą. (duomenys neskelbtini) d. B. B. ir J. B. pasirašė su ieškovu A. P. susitarimą, kuriame irgi nurodyta, kad jie parduoda ieškovui 11 ha grąžinamos žemės, už kurią nori gauti 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Numatyta, kad toks šalių susitarimas galioja iki apskritis patvirtins dokumentus, t.y. bus baigtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. B. B. ir J. B. patvirtino, kad paima iš ieškovo A. P. sutarties pasirašymo dieną dalinį apmokėjimą 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Likusieji pinigai privalo būti sumokėti, kai bus sudarytas įgaliojimas su teise pardavimui. (duomenys neskelbtini) d. mirė B. B.. B. B. visą turtą ir teises pagal testamentą (duomenys neskelbtini) d. paveldėjo jo sutuoktinė J. B., daliai turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini) d. J. S. įgaliotinė V. A. parašė pasižadėjimą, kuriuo pasižadėjo žemę perduoti ieškovui A. P. už ankščiau sutartą sumą 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Nurodė, kad paima avansinį mokestį 10 000 Lt (896,20 Eur).(duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu J. B. atkurtos nuosavybės teisės į 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje: 3,15 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., ir 2,79 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu B. B. (teisių perėmėja - J. B.) atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 3,58 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., 1,01 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., 1,03 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje: 1,00 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., 0,95 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini) m.), 1,70 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., 2,65 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.. Nuosavybės teisės atkurtos pagal ieškovo pageidavimus (duomenys neskelbtini) rajone, kas liudija, kad žemės savininkai (duomenys neskelbtini) m. susitarimo laikėsi. Nepraėjus metams, po to, kai (duomenys neskelbtini) ieškovas kviečiamas neatvyko pas (duomenys neskelbtini) r. notarę, nebendradarbiavo su atsakovais, (duomenys neskelbtini) atsakovas J. B. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį.(duomenys neskelbtini) atsakovė J. B. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.(duomenys neskelbtini) d. atsakovė J. S. su R. L. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Svarbu tai, kad dar (duomenys neskelbtini) d. B. B. (teisių perėmėja - J. B.), J. B. ir J. S. surašė ieškovui A. P. notarinius įgaliojimus, kuriais įgaliojo ieškovą A. P. tvarkyti atsakovų žemės, turėtos (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimo reikalus; parduoti atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (sklypus) už kainą ir sąlygas įgaliotinio nuožiūra, įskaitant atsiskaitymo tvarką, terminus ir būdus, bet kuriam juridiniam ir fiziniam asmeniui, tuo tikslu gauti visus reikiamus turto pardavimui dokumentus iš VĮ „Registrų centro“ ir kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, sudaryti ir pasirašyti preliminarias sutartis, atstovauti atsakovus notarų biuruose, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties pakeitimus bei papildymus savo nuožiūra, gauti pinigus iš pirkėjo grynaisiais pinigais ar pavedimu už parduotą turtą, perduoti parduotą turtą, pasirašyti turto perdavimo-priėmimo dokumentus, pateikti visus reikiamus dokumentus, gauti visus reikiamus dokumentus, daryti atsakovų pareiškimus, tame tarpe atsiskaitymus pagal sudarytą sutartį, pasirašyti už atsakovus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo išduotas penkeriems metams iki (duomenys neskelbtini) d. Nuosavybės teisės atsakovams į žemės sklypus atkurtos, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) sprendimu, o virš aptartas šalių susitarimas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) d. Todėl akivaizdu, kad susitarimo sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – minėtų žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų, dėl kurių pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys, sudarydamos (duomenys neskelbtini) d. susitarimą (Žemės įstatymo 14 str.). Todėl tie sklypai (duomenys neskelbtini) m. negalėjo būti perduoti ieškovui naudoti, nes dar neegzistavo kaip daiktinės teisės objektai, o jų nesant, nebuvo galima parduoti žemės, kas yra esminės kiekvienos sutarties sąlyga. Taigi bylos duomenys patvirtina, ko neneigia ir šalys, kad atsakovai, sudarydami susitarimą su ieškovu dėl žemės pardavimo, neturėjo subjektinės teisės į konkrečius žemės sklypus, ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti bei įteisintos jų nuosavybės tesės, todėl šiais susitarimais buvo susitarta dėl žemės pardavimo ieškovui ateityje konkrečiomis sąlygomis.Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas, preliminariojoje sutartyje turi būti aiškus šalių sudarytas rašytinis susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, joje turi būti aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai su ieškovu sudarė preliminarią sutartį dėl turtinės teisės į žemės nuosavybės atstatymą pardavimo. Pagal sudaryto susitarimo sąlygas, ieškovas įsipareigojo atsakovams sumokėti visą sumą, kai atsakovai išduos ieškovui įgaliojimą disponuoti žeme, taigi atsiskaitymo sąlyga buvo apibrėžta ne nuosavybės teisės atkūrimo, bet įgaliojimo išdavimo momentu. Byloje nustatyta, kad atsakovai išdavė ieškovui įgaliojimus, tačiau ieškovas nesumokėjo likusių sumų, nurodydamas, kad visą sumą už sklypus sumokės, kuomet bus atkurtos nuosavybės teisės, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai dėl to neprieštaravo, sutiko palaukti, todėl laikytina, kad šalys pakeitė susitarimą ir susitarė ne dėl teisės į žemę, o dėl žemės sklypų pardavimo ateityje, t.y. kuomet bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Šios aplinkybės nustatytos iš ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų.Šalių sudarytame susitarime buvo nurodyta, kad susitarimas galioja iki nuosavybės teisių į žemę atstatymo. Bylos duomenimis, t.y. Panevėžio m.ap. teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi nustatyta, kad atsakovams atkūrus nuosavybės teises į žemę, pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės jam vengiant kontaktų su atsakovais, neatvykstant pas notarą. Žemės sklypai buvo suformuoti (duomenys neskelbtini) rajone pagal ieškovo pageidavimus, jis jais faktiškai jau naudojosi. Tai patvirtina ir Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas, iš kurio matyti, kad ieškovas buvo deklaravęs šiuos žemės sklypus ir gavo už juos išmokas. Teismai savo sprendimuose konstatavo, kad ieškovas pats turėjo būti atidus ir rūpestingas, gavęs naudojimui žemės sklypus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartis ir kaip matyti, jis pats vilkino sutarčių sudarymą. Šiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ieškovas buvo informuotas apie atsakovų ketinimus parduoti žemę kitam pirkėjui, tačiau jis vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos pagrindinės sutartys ir kad ieškovas be teisėto pagrindo tinkamai nesilaikė sudarytų susitarimų pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolė pagal preliminarią sutartį sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Taigi per susitarime nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo ateityje. Atsakovai su kitu pirkėju žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudarė (duomenys neskelbtini) m., pasibaigus preliminarios sutarties nustatytam terminui, nepavykus sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu, žemę pardavė pasirinktam pirkėjui. Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Be to, LR CK 6.249 str. 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama galimybė atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, kai neįvykdoma dėl sutarties kurios nors šalies kaltės preliminarioji sutartis.Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieškovas nebuvo pakankamai sąžiningas siekdamas pasirašyti pagrindines žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir neišnaudojo visų galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. Ieškovas žinojo, kad žemės sklypų dokumentai yra sutvarkyti, tačiau buvo nepakankamai atidus, rūpestingas, apdairus, nes jis nesiekė susitikti su atsakovais, o kaip tik byloje nustatyta, kad jis vengė su jais susitikti, sutartu laiku net tris kartus nenuvyko pas notarą. Tuo tarpu atsakovai tris kartus kreipėsi į notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, su ieškovu nuolat bendravo telefonu, bet ieškovas neatvyko sudaryti sutarties, po to nebeatsiliepdavo ir telefonu, kas patvirtina faktą, kad būtent ieškovas, o ne atsakovai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir tik dėl jo kaltės ji nebuvo sudaryta, dėl ko jo reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolius yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal preliminariosiose sutartyse nustatytas sąlygas sumokėjo atsakovams avansą, ko neneigia ir atsakovai. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą, kas šalių buvo sutarta ir šiuo konkrečiu atveju. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovai, ieškovui nepagrįstai nesudarius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, parduodami juos kitam pirkėjui, patyrė nuostolius: byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti už perkamus žemės sklypus po 4000 Lt už 1 ha, žemės nuosavybė atsakovams buvo atkurta ieškovo pasirinktoje vietovėje, grąžintiną sklypą išskaidant į mažesnius sklypus, todėl, ieškovui nepagrįstai nebesudarius pagrindinių sutarčių, atsakovai naujam pirkėjui sklypus pardavė už ženkliai mažesnę kainą: po 7000 Lt, dėl ko susidarė kainų skirtumas J. B. 16 760 Lt, J. B. 15 480 Lt, J. S. 18 200 Lt. Atsakovai šiuos patirtus nuostolius prašo įskaityti į grąžintino avanso sumą, kaip dalinį jų patirtos žalos atlyginimą. Toks jų prašymas laikytinas pagrįstu, nes kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tuo atveju, kai preliminariosios sutarties šalis iš kitos šalies yra gavusi pinigų sumą prievolių įvykdymui užtikrinti ir pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pinigus sumokėjusios šalies kaltės, teismas, šaliai atsikirtimų forma reiškiant teisę į netesybas, gali įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus nesant turinčios teisę į netesybas šalies byloje pareikšto atskiro reikalavimo. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsakovų atsikirtimų forma pareikštas prašymas įskaityti jų patirtus nuostolius į avansą tenkintinas, nes virš aptarti duomenys rodo, kad atsakovų patirti nuostoliai yra didesni, nei ieškovo jiems sumokėtas avansas, todėl ieškovo ieškinys ir dalyje dėl avanso priteisimo atmestinas.Atsakovės J. B. atstovas prašo dėl ieškovo pareikštų reikalavimų jos atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, (remiantis LR CK 5.63 str. 1 ir 4 d. įstatymo redakcija, galiojusia palikimo atsiradimo metu) ir ieškinį atmesti.Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Tai pat išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių reikšminga yra nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui ir J. B. sutuoktiniui B. B. sudarant (duomenys neskelbtini) d. susitarimą, dalyvavo ir pati J. B., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinoma apie sutuoktinio iš ieškovo paimtą avansą ir jų susitarimą ateityje sudaryti sutuoktiniui priklausančios žemės, į kurią turėjo būti atkurta nuosavybės teisė, pardavimą ieškovui. Iš jos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji, paveldėjusi sutuoktinio turtą, ir toliau vykdė minėtą susitarimą, imdamasi aktyvių veiksmų sudaryti su ieškovu šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Tas pačias aplinkybes ji buvo nurodžiusi ir apklausiant ją liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, kur patvirtino, jog, priėmusi palikimą, pati informavo ieškovą apie tai bei siūlė pabaigti sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį (b.l.64, ikiteisminio tyrimo byla). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jai buvo žinoma apie jos mirusio sutuoktinio turėtus įsipareigojimus ieškovui, o vėliau ir apie ieškovo reiškiamas jai pretenzijas dėl šios sutarties tolimesnio vykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, kad nurodytos byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, pačiai atsakovei J. B. toliau vykdant jos mirusio sutuoktinio sudarytą sutartį su ieškovu, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – t.y. įpėdinei apie palikėjo skolą buvo žinoma, šios aplinkybės ji neginčijo ir teismo posėdyje, todėl negalima konstatuoti, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, dėl ko atsisakytina taikyti ieškinio senatį.Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.). Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo iš viso po 310 Eurų kiekvienam. Šis prašymas tenkinamas, nes prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyto maksimalaus dydžio. Iš ieškovo valstybei priteistina 26,79 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (KR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. S., J. B., J. B. bei trečiajam asmeniui V. A. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. P., a.k(duomenys neskelbtini) J. S., a.k(duomenys neskelbtini) J. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k(duomenys neskelbtini) po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) jų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. P., a.k(duomenys neskelbtini) 26,79 Eur (dvidešimt šešis eurus, 79 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovų J. B., J. B. 4344,30 Eur ir J. S. 6082,02 Eur apimties turtui (turto arešto akto Nr.TA2-15-152838).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.