Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ atstovei nemokumo administratorei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis zoom programa, išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ byloje, suinteresuoti asmenys V. M. - K., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ nemokumo administratorė pateikė prašymą, kuriuo prašo pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad tyčinis uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ bankrotas sukeltas V. M. veikimu ir neveikimu, apriboti V. M. teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašymo pagrindas:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės apriboti buvusiai įmonės vadovei eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

9. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

11. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

13. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

14. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

Dėl UAB „Hodeo“ nemokumo momento nustatymo.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).

17. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

18. Teismas sutinka su nemokumo administratorės vertinimu, jog įmonės nemokumo data yra 2023 m. spalio 30 d. Nagrinėjant bylą teisme, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka suinteresuotas asmuo V. M.-K. paaiškino, kad, jos vertinimu, nemoki įmonė tapo nuo 2023 m. gruodžio mėn., 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiai buvo nuostolingi.

19. UAB „Hodeo“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2023 m. kovo 9 d., jau 2024 m. birželio 21 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Kaip buvo nustatyta 2024 m. birželio 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė įstatymu nustatyta tvarka finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui UAB „Hodeo“ per savo veiklos laikotarpį nebuvo pateikusi.

20. Vienintelis finansinės atskaitomybės dokumentas, tai yra, balansas, perduotas nemokumo administratorei yra sudarytas 2023 m. birželio 8 d. Šio balanso duomenimis UAB „Hodeo“ turtą sudarė kasoje buvę 2500 Eur, tačiau įmonė jokių turtinių įsipareigojimų neturėjo.

21. Bankroto byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Hodeo“, kad savo turtinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdė nuo 2023 m. spalio 30 d., tai yra, UAB „Sanitex“ už patalpų nuomą, jau pradelstas įsipareigojimas UAB „Sanitex“ 2023 m. spalio 30 d. sudarė 4397,43 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Nei bankroto byloje, nei šioje byloje nėra jpkių įrodymų apie UAB „Hodeo“ priklausiusį turtą, pinigines lėšas. Nuo 2023 m. lapkričio 15 d. nebebuvo mokami mokesčiai privalomi mokėti mokesčiai valstybei, tai yra, Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nebebuvo mokami mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuo 2024 m. sausio 4 d. nebebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. 2024 m. balandžio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė išvadą dėl UAB „Hodeo“ veiklos nevykdymo kurioje konstatavo, kad: ,,1) VSD įstatyme nustatytais terminais nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2023 m. gruodžio 15 d.; 2) nesikreipė dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo; 3) nepateikė veiklą įrodančių dokumentų pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 15 d. reikalavimą, išsiųstą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, Nr. (duomenys neskelbtini).“

22. Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, 2023 m. spalio 30 d. suinteresuotam asmeniui V. M.-Kubilinskienei atsirado JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Pareiškimą dėl nemokumo / bankroto bylos iškėlimo 2024 m. balandžio 29 d. d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Dėl blogo UAB „Hodeo“ valdymo bei netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

23. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

24. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

25. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą suinteresuotas asmuo V. M.-K., kaip įmonės vadovė, neperdavė nemokumo administratorei UAB „Hodeo“ 1050 Eur grynųjų pinigų, turėjusių būti įmonės kasoje arba kasos išlaidų orderių, mobiliojo telefono Apple iPhone 14 Plus, kurio įsigijimo kaina 1199 Eur, telefonas nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą. UAB „Hodeo“ vardu buvo registruoti trys kasos aparatai, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo jie buvo išregistruoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemų. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduoti minimų kasos aparatų žurnalai ir jokie registrai apie gautus grynuosius pinigus per kasos aparatus, tai yra, įmonėje gautas pajamas. UAB „Hodeo“ 2023 m. liepos 13 d. su UAB „Sanitex“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo apmokėti 28231,54 Eur dydžio skolą už UAB „Debono“, kitą V. M.-K. vadovaujamos įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, tai yra, UAB „Debono“. Kaip nurodyta toliau 2023 m. liepos 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ir mobiliojo telefono Apple iPhone 14 Plus įsigijimo sandoris UAB „Hodeo“ buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi.

27. 2024 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-523-730/2024 skyrė V. M.-K. 500 Eur dydžio baudą už bendrovės dalies dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau baudos skyrimas niekaip nepaskatino vadovės perduoti turtą ir dokumentus. Dokumentai, ypač buhalterinės apskaitos registrų neperdavimas ir finansinių ataskaitų neparuošimas yra esminis dalykas, kuris rodo siekį tyčia nuslėpti bendrovės gautas pajamas, kas laikytina tyčinio bankroto požymiu.

28. Nagrinėjant bylą teisme, suinteresuotas asmuo V. M.-K. neneigė, kad UAB „Hodeo“ nebuvo vedama jokia buhalterinė apskaita, ji buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau, kadangi neturėjo piniginių lėšų už šias paslaugas apmokėti, buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma.

29. Teismas sutinka ir su nemokumo administratorės nuomone, kad blogą įmonės valdymą rodo ir aplinkybė, kad įmonei esant nemokiai, įmonės vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau tokiu būdu tik didindama jau esamus turtinius įsipareigojimus. Nuo 2023 m. spalio 31 d. būdama ir vienintelė akcininkė, nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumo atkurti. 2024 m. balandžio 25 d. pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tokie buvusios įmonės vadovės veiksmai laikytini taip pat tyčinio bankroto požymiu, sąmoningai blogai valdant įmonę.

30. Aptarti bylos duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąmoningai blogą bendrovės valdymą ir netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes suinteresuotas asmuo V. M.-K., būdama bendrovės vadove, žinodama (turėdama žinoti) apie faktinį bendrovės nemokumą, disponavo bendrovės turtu ir lėšomis, aiškiai pažeisdama kitų bendrovės kreditorių interesus, kadangi bendrovėje neliko turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kitų kreditorių finansiniai (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo.

31. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

32. Nemokumo administratorė nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. M. – K. sudarė sekančius įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, tai yra, reikalavimo perleidimo sutartį dėl nepagrįstos skolos apmokėjimo už kitą vadovės įmonę ir buvo pirktas itin prabangus turtas išsimokėtinai, tačiau už turtą nebuvo atsiskaitoma su kreditoriumi.

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. M. – K., kaip UAB ‚Hodeo“ vadovė 2023 m. liepos 13 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „Hodeo“ perima reikalavimo teisę iš UAB „Sanitex“ 28 231,54 Eur sumai į skolą, kurią įsipareigojo grąžinti už UAB „Debono“. Tiek UAB „Debono", tiek UAB „Hodeo“ buvo suinteresuoto asmens V. M. vadovaujamos įmonės, šios abi įmonės nuomojosi patalpas tuo pačiu adresu iš UAB „Sanitex.

34. UAB „Hodeo“ 2023 m. liepos 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi didžiąja dalimi perimtą skolą – 22 143, 07 EUR, UAB „Debono“ buvo perėmusi 2022 m. spalio 25 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Sanitex“ ir įsipareigojimus apmokėti už tas pačias nuomojamas patalpas už UAB „Colinta“, kuriai buvo iškelta bankroto byla ir ji buvo likviduota dėl bankroto 2023 m. balandžio 7 d. UAB „Debono“ nepajėgė apmokėti reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo, taip pat visai nemokėjo už patalpų nuomą.

35. Pažymėta, kad 2023 m. liepos 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Hodeo“ kreditorinį reikalavimą 28 231,54 EUR sumai perėmė neatlygintina, reikalavimo perleidimo sutartyje nebuvo numatyta jokių kitų kompensacinių sąlygų UAB „Hodeo“ atžvilgiu.

36. Kaip nagrinėjant bylą teisme paaiškino suinteresuotas asmuo V. M.-K,, kad UAB „Hodeo“ apytiksliai per dieną apyvarta nuo buvo nuo 200-600 Eur, per mėnesį būdavo viena arba dvi dienos, kai per dieną gaudavo 600 Eur pajamų, visos gautos pajamos būdavo išleidžiamos veiklai, tai yra, prekėms įsigytiir darbuotuojų darbo užmokesčiui sumokėti. Tuo tarpu esant tokioms UAB „Hodeo“ pajamoms, 2023 m. liepos 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi didžiąja dalimi perimtą skolą UAB „Hodeo“ įsipareigojo mokėti tokiomis sumomis kaip iki 2023 m. liepos 31 d. -7000 EUR, iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. – 4000 EUR, ir visą skolos išdėstymo laikotarpį ne mažiau kaip 1000 EUR, kai pajamos siekė 200-600 EUR per mėnesį, ir akivaizdu buvo kitos išlaidos. Tik einamasis patalpų nuomos mokestis pagal UAB „Hodeo“ ir UAB „Sanitex“ 2023 m. liepos 14 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį sudarė 1172, 10 EUR be PVM.

37. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo V. M., vadovaudama tiek UAB „Debono“, tiek UAB „Hodeo“ žinojo, kad patalpų nuomos kaina pagal 2023 m. liepos 14 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį sudarė yra per didelė, nes iš gaunamų pajamų nėra galimybės mokėti už patalpų nuomą, tačiau neatlygintinai, 2023 m. liepos 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė didelę UAB ‚Debono“ skolą 28 231,54 Eur sumai.

38. Be to byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Hodeo“ be teisinio pagrindo išmokėjo avansą dviem asmenims bendrai 1300 Eur sumai. E. D. 2023 m. liepos 21 d. buvo išmokėta 300 Eur, o M. D. 2023 m. liepos 28 d. ir 2023 m. liepos 31 d. išmokėta 1000 Eur. Nagrinėjant bylą teisme suinteresuotas asmuo V. M.-K. negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu šios sumos buvo išmokėtos, nurodė, kad E. D. bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini), o koks ryšys buvo M. D. su bendrove, neprisimena. Nagrinėjant bylą teisme, nemokumo administratorė paaiškino, kad šios sumos yra išieškotos ir grąžintos UAB „Hodeo“, kas taip pat patvirtina, kad buvo išmokėtos nesant tam pagrindo.

39. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 8 d. iš UAB „Bitė Lietuva“ UAB „Hodeo“ vardu suinteresuotas asmuo Viktorija M. K. įsigijo mobilųjį telefoną Apple iPhone 14 Plus, kurio įsigijimo kaina 1199 Eur. Mobilusis telefonas įsigytas dviejų metų išsimokėjimo terminui, tačiau mėnesinės įmokos nebuvo mokamos dėl ko UAB „Bitė Lietuva" finansinis reikalavimas bankroto procese sudaro 1 355,29 Eur.

40. Kaip nagrinėjant bylą teisme paaiškino suinteresuotas asmuo V. M.-K., UAB „Hodeo“ vardu įsigytas telefonas įmonės veikloje nebuvo naudojamas, jis iš karto, dar nenaudotas buvo perduotas į lombardą, kad gauti piniginių lėšų, už telefoną gavo 700 EUR, kuriuos kaip nurodė panaudojo darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėti, tačiau įrodymų tai patvirtinančių neturi.

41. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad tokie suinteresuoto asmens V. M.-K. kaip vadovės, veiksmai taip pat tyčia blogino įmonės finansinę padėtį, nes jau įmonei esant nemokiai, neabejotinai vadovei suvokiant, jog neturės galimybės, esant ir taip dideliems turtiniams įsipareigojimams, vykdyti dar daugiau turtinių įsipareigojimų, prisiimti papildomus turtinius įsipareigojimus, o gautą įmonėje turėtą naudoti turtą panaudoti ne įmonės tikslams. Kad telefonas buvo panaudotas įmonės tikslams byloje įrodymų nėra.

42. Aptartos aplinkybės leidžia teismui nuspręsti, kad 2023 m. liepos 13 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo UAB „Hodeo“, sandoriai dėl avansų išmokėjimo E. D., M. D., 2023 m. lapkričio 8 d. su UAB „Bitė Lietuva“ UAB „Hodeo“ vardu sudarytas mobilaus telefono Apple iPhone 14 Plus įsigijimo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingi sandoriai, dėl jų patirtos išlaidos bendrovei nesukūrė adekvačių mainų ir realios naudos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, JANĮ 2 dalies 1 punktas).

Dėl asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą nustatymo.

43. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

44. Pripažinus, kad UAB „Hodeo“ bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent buvusios jos vadovės V. M.-K. sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai, būtent ji ir laikoma asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį UAB „Hodeo“ bankrotą.

45. Nemokumo administratorė pareiškimu taip pat prašė apriboti buvusios bendrovės vadovės V. M.-K. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

46. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

47. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

48. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

49. Įvertinus tai, kad V. M.-K. veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvusi vadovė sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei, sudaryti su susijusiomis bendrovėmis ir šie veiksmai pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Taigi suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

50. Nemokumo administratorė nurodė ir pateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, jog V. M.-K. yra dar trijų juridinių asmenų akcininkė, o būtent UAB „Hodeo“, UAB „Mordeo“ ir UAB „Komixa“, iki nutarties iškelti bankroto bylą V. M.-K. buvo ir UAB „Debono“ vadove.

51. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atitinkamam terminui pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo standartų, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus ir apriboti V. M.-K. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis). Teismas tenkina šį nemokumo administratorės prašymą iš dalies, kadangi teismo vertinimu, aptariamos teisės apribojimas maksimaliam įstatymo nustatytam terminui nebūtų adekvati šios teisės suvaržymo priemonė, nustatytų aplinkybių kontekste, ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

tenkinti prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pripažįstant UAB „Hodeo“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ tyčinį bankrotą, yra V. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmai.

Apriboti V. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Juridinių asmenų registrui.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.