Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nuotoliu dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. P. ir T. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų K. K., V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio M. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1 t., b. l. 33).

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu buvo laikinai apribota T. A. ir L. P. tėvų valdžia nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini). ir F. A., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (el. b. 2 t., b. l. 13 - 19).

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo neterminuotai apribota T. A. ir L. P. tėvų valdžia nepilnamečių vaikų S. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). ir F. A., gimusios (duomenys neskelbtini). atžvilgiu (el. b. 2 t., b. l. 2 - 12).

22. L. P. bausta už pakartotinius 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. spalio 14 d. padarytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje nustatytus pažeidimus (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (el. b. 1 t., b. l. 13 – 15).

23. 2023 m. spalio 14 d. vaikas M. A. A. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas Ukmergės globos centro „Vaivorykštės“ šeimynoje (el. b. 1 t., b. l. 37).

24. 2023 m. spalio 20 d. M. A. A. buvo pritaikyta vaiko laikinoji priežiūra, vaikas laikinai apgyvendintas V. Š. šeimoje, kurioje yra globojami nepilnamečio vaiko brolis ir sesė (el. b. 1 t., b. l. 27-30).

25. 2024 m. sausio 22 d. M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., buvo nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2024 m. sausio 22 dienos, vaiko globėjais paskirti K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 20 d. vaiko laikinoji priežiūra buvo pratęsta iki 2023 m. gruodžio 20 d. (el. b. 1 t., b. l. 58).

26. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu 2024 m. sausio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-807-l104/2024 buvo nutraukta L. P. ir T. A. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nepilnamečio sūnaus M. A. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina L. P. jos gyvenamojoje vietoje. Iš atskirai gyvenančio tėvo T. A. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2024 m. sausio 1 d. (el. b. 1 t., b. l. 120 - 124).

27. Paskutinis L. P. susitikimas su vaiku M.A. A. įvyko 2024 m. birželio 12 d. L. P. vaiku nesidomi, su socialine darbuotoja nesusisiekia, yra pašalinta iš užimtumo tarnybos, vaikui išlaikymo neteikia (el. b. 1 t., b. l. 51; 2 t., b. l. 90, 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min., 34 sek. – 20 min., 30 sek.).

28. Vienintelis vaiko susitikimas su T. A. nuo 2024 m. sausio 22 dienos (laikinos globos paskyrimo) įvyko 2024 m. vasarą globos centre, tėvas vaikui išlaikymo neteikia (2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas 44 min., 05 sek. – 45 min., 25 sek.; 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 21 min., 30 sek. – 22 min., 30 sek.).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

29. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

30. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

31. Pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

32. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai tėvų valdžios savo mažamečiam sūnui neįgyvendina, 2023 m. spalio 14 d. vaikas M. A. A. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos 2024 m. sausio 22 d. M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta vaiko laikinoji globa laikinų globėjų šeimoje. Per visą vaiko laikinos globos laikotarpį, trunkantį jau vienerius metus, įvyko vienas T. A. ir trys L. P. susitikimai su vaiku, iš jų T. A. susitikimas ir dalis L. P. susitikimų ne tėvų iniciatyva. T. A. ir L. P. nesidomi vaiko situacija, neteikia vaikui išlaikymo.

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovams buvo vykdomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės priežiūros bei individualios priežiūros darbuotojos paslaugos, tačiau L. P. trūksta motyvacijos keisti gyvenimo būdą, kovoti su priklausomybėmis, nuo 2024 m. liepos mėn. su socialine darbuotoja nebebendrauja, nesusisiekia, dėl priklausomybių gydymo nesikreipė, iš Užimtumo tarnybos buvo pašalinta, nesprendžia įsiskolinimų už būstą problemos, nevykdo pagalbos plane nustatytų įsipareigojimų (el. b. 2 t., b. l. 86 – 90). T. A. yra išvykęs į užsienį, nuo bendravimo su vaiku yra nusišalinęs, išlaikymo neteikia, pagalbos nepriima (el. b. 2 t., b. l. 86 – 90).

35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai ne tik nepalaiko su vaiku nuolatinio bendravimo, dėl ko atsakovų ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs, vaikas neidentifikuoja atsakovų kaip savo tėvų, tačiau atsakovai taip pat neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi vaiko ugdymo procesu, t. y. nepaisant baigtų tėvystės įgūdžių mokymų, yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei ugdymo, kas yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį (kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais).

36. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovė L. P. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus bei patiria smurtą artimoje aplinkoje (el. b. 1 t., b. l. 13 – 15; 2 t., b. l. 86 – 90). A. L. P. su šiomis problemomis susiduria bent penkerius metus, nuo pat vaiko M. A. A. gimimo (2 t., b. l. 86 – 90). Kaip matyti iš atvejų nagrinėjimo posėdžių, atsakovė nėra pakankamai motyvuota šias problemas spręsti, o paskutiniu metu, jau beveik penkis mėnesius nebendrauja su socialine darbuotoja ir nepriima teikiamos pagalbos. Dar 2020 metais atvejo vadybos metu be kita ko buvo nustatyta, kad atsakovė turėjo sunkumų užtikrindama vaiko M. A. A. poreikius, negalėjo vaiko aprūpinti tinkamais rūbais, sudaryti vaikui tinkamą aplinką. Nuo tada situacija blogėja, atsakovė nemažina alkoholio vartojimo, negauna pajamų, Užimtumo tarnyboje du kartus be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo, auga jos įsiskolinimai. Situacija nesikeičia nuo pat vaiko gimimo ir nėra jokių duomenų, kad ji galėtų pasikeisti ateityje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė yra išsprendusi alkoholio vartojimo ir (ar) smurto artimoje aplinkoje problemas, ir dėl to vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka atsakovės namuose (CPK 178, 185 straipsnis).

37. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje ir atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovai faktiniu elgesiu nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja ir nesidomi vaiku. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai nededa realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, tik žada imtis žingsnių, tačiau įsipareigojimų nevykdo. Pažymėtina, kad teismui ieškinys pateiktas 2024 m. spalio 10 d., tačiau situacija iki sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi. Nesant pagrįstų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos priemonė yra tėvų valdžios neterminuotas apribojimas. Nors atsakovai nagrinėjamu nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, tačiau jų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms: išlaikymo vaikams neteikimu, tinkamų vaikų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu, nesirūpinimu vaiku. Teismas pažymi, kad domėtis vaikais nepakanka, tėvai vaikus turi auginti patys, tenkindami jų poreikius. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl toks atsakovų, kaip tėviškų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams.

38. Byloje esanti informacija rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-74-517/2023 atsakovams T. A. ir L. P. neterminuotai apribota tėvų valdžia kitų nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir F. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taigi kiti atsakovų vaikai kartu su atsakovais negyvena. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovai nėra motyvuoti įgyvendinti tėvų valdžią savo vaikų atžvilgiu, o jų nesutikimas su ieškiniu yra formalaus pobūdžio ir nėra grindžiamas siekiu užtikrinti vaiko geriausius interesus (el. b. 2 t., b. l. 2 – 12).

39. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad neabejotina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (J. T. vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Iš į bylą pateikto 2025 m. vasario 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas M. A. A. turi labai glaudų ryšį su globėja K. K., vadina ją mama, nenori būti be jos ilgesnį laiką atskirai, pasiilgsta, noriai su ja bendrauja ir dalinasi išgyvenimais, turi tvirtą ryšį. Vaikas sunkiai prisimena santykius su biologine motina, prisiminimai kelia asociacijas su smurtu. Vaikas, paklaustas ar motina jį lanko, atsakė, kad nelanko ir jis to nenorėtų. Paklaustas, kaip norėtų, atsakė, kad norėtų gyventi gerai, su mama, tėčiu (globėjais), Milana ir augintiniais (el. b. 2 t., b. l. 84).

40. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti vaiką, vaiku visiškai nesirūpina, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų mažamečiam sūnui M. A. A. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

41. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

42. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

43. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

44. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

45. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

46. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).

47. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

48. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio M. A. A. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Ukmergės rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. 9-31 paskirtais laikinaisiais globėjais. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktą globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai. V. K. administracinių nusižengimų nėra padaręs, K. K. bausta už kelių eismo taisyklių nusižengimus (el. b. 1 t., b. l. 153, 2024 m. gruodžio 5 d. pažyma).

49. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, M. A. A. gyvenamoji vieta nustatoma su Ukmergės rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 22 d. potvarkiu Nr. 9-31 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

50. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

51. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

52. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės L. P. nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 250 Eur ir pakeisti iš atsakovo T. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-807-1104/2024 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius ir 354,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (709 Eur / 2 = 354,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

54. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

55. Pagal bylos duomenis, atsakovai oficialiai niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų apribotas darbingumas, taip pat duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų (el. b. 1 t., b. l. 52). A. L. P. gauna mažas pajamas, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau be pateisinamos priežasties atsisako darbo (el. b. 1 t., b. 51, 53). Liteko duomenimis T. A. 2024 m. liepos 15 d. verčiasi individualia veikla (el. b. 1 t., b. 56, 54). Liteko duomenimis atsakovai turi įsiskolinimų: L. P. – apie 16 064 Eur (iš jų 12 626 Eur išlaikymo įsiskolinimas); T. A. – apie 6 910 Eur (iš jų 6 873 Eur išlaikymo įsiskolinimas). Atsakovai turi kitus du išlaikytinius S. P. ir F. A. (el. b. 2 t., b. l. 13 – 19).

56. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovų vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (250 Eur) neviršija orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi dar du išlaikytinius, nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovai dirbtų ar gautų pajamas, taip pat atsižvelgiant į atsakovų turimus įsipareigojimus, ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies – iš atsakovų L. P. ir T. A. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. A. A. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

57. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Atsakovei L. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08973 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

60. Atsakovui T. A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08972 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

61. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovų T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti K. K. ir V. K. iki teismo sprendimo dėl M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-807-1104/2024 iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti K. K. ir V. K. iki teismo sprendimo dėl M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinais globėjais K. K. ir V. K..

Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.