- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2-74-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01440-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- L. P., T. A.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Agneškai Kovalevskai, Daliui Bielskiui,
tretiesiems asmenims V. Š., Ukmergės socialinių paslaugų centro atstovei Sigitai Mulevičiūtei,
vertėjams Jūratei Bernotienei, Ingridai Nasvytei, Yama Mangal, Mohammad Rafi Mohammad Yar,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. P. ir T. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.; neterminuotai apriboti atsakovės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-675/2019, buvo laikinai apribota atsakovų L. P. ir T. A. valdžia nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu. Iš atsakovų buvo priteistas išlaikymas jų nepilnamečiams vaikams S. P. ir F. A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6099-675/2019, nepilnamečiams S. P. ir F. A. buvo nustatyta nuolatinė globa šeimoje, nuolatine nepilnamečių vaikų globėja ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su globėja V. Š.. Pažymėtina, kad vaikai negyvena su savo biologiniais tėvais nuo (duomenys neskelbtini). Tikėtasi, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė, paskatins atsakovus bendradarbiaujant su specialistais, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad gali savarankiškai auginti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus: F. A. ir S. P.. Kadangi 2019 m. gegužės 17 d. laikinai apribojus tėvų valdžią atsakovams L. P. ir T. A. situacija šeimoje nepasikeitė: tėvai liko nusišalinę nuo tėvų pareigų, nerėmė vaikų finansiškai, jų nelankė, nesidomėjo jų pasiekimais, interesais, sveikata, nekeitė savo gyvenimo būdo, ieškovas 2020 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1883-517/2020, ieškovo ieškinys buvo atmestas, atsakovų priešieškiniai atmesti, ir buvo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-675/2019 atsakovams L. P. ir T. A. taikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams S. P. ir F. A.. Pažymėtina, kad ieškovui L. P. ir T. A. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo bei smurto atvejų artimoje aplinkoje yra žinoma nuo 2012 m. sausio 2 d. Šeimai buvo nuolat teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas konkretus darbo su šeima planas, paskirti įpareigojimai. Atsakovams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. A. A., kuris iki šiol auga atsakovų šeimoje, L. P. rūpinasi mažamečiu sūnumi. Nuo 2020 m. vasario 11 d. Savivaldybės administracijos iniciatyva atsakovų šeimai Ukmergės socialinių paslaugų centras inicijavo ir iki šiol taiko atvejo vadybos procesą, šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Atsakovų šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, numatyti konkretūs pagalbos tikslai, priemonės ir veiksmai, buvo surengti ir įvyko 4 atvejo vadybos posėdžiai. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro 2021 m. rugsėjo 16 d. parengtame Pagalbos plane yra užfiksuota atsakovės L. P. nuomonė. Moteris nurodė, kad „nemano, kad F. ir S. galėtų sugrįžti gyventi su jais. Pagerinti buities ir gyvenimo sąlygų ji neturi galimybių. Pasak L. P., T. galėtų gauti tik 20 000 Eur paskolą, todėl įsigyti didesnį būstą šeima neturi galimybės. Paaiškino, kad vaikams F. ir S. išlaikymo neteikia, nes mažos šeimos pajamos”. Atsakovas T. A. atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo, nes yra išvykęs į užsienį. Iš ieškovo surinktų ir teismui kartu su rašytiniai įrodymais pateiktų duomenų matyti, kad paskutinis kontaktinis tėvų ir nepilnamečių vaikų F. A. ir S. P. susitikimas įvyko 2021 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini). Globėja pateikė informaciją, kad atsakovės L. P. bendravimas su vaikais vyksta tik globėjos V. Š. iniciatyva, su vaikais bendraujama telefonu 1-2 kartus per mėnesį. Tuo tarpu Atsakovas T. A. su vaikais telefonu, internetu bendrauja kas savaitę. Atsakovas bendraudamas su dukra F. A. rodo jai daiktus, kuriuos nupirko dovanų, tačiau atsiųsti juos dukrai neįstengia. Nepilnametis S. P., pasak globėjos, niekada netrykšta noru bendrauti su tėvais, kadangi dėl duotų neįvykdytų pažadų yra jais nusivylęs. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 30 d. susitiko su nepilnamečiais vaikais ir išklausė jų nuomonę dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams. Nepilnametis S. P. pasakojo, kad tėtis vaizdo skambučiu susisiekia su juo, jie pabendrauja, nors nurodė, kad kartais vaikas būna labai užsiėmęs ir tuomet tik paragintas mamos V. (nuolatinės globėjos) eina šnekėtis su tėčiu, o mama skambina labai retai. S. P. nurodė, kad bendrauti su tėčiu ir mama jis nori, tačiau gyventi nori pas mama V., paaiškino, kad mamos V. namuose jam viskas aišku, yra nusistovėjusi tvarka, jam yra saugu ir šiuose namuose jis jaučiasi labai gerai. Nepilnametė F. A. ieškovui nurodė, kad su mama ir tėčiu bei broliuku nori tik bendrauti. Mergaitė teigė, kad nori gyventi pas mama V., nes ji skaniai gamina, mamos V. šeimoje yra daug vietos, ji su kitais vaikais, augančiais šioje šeimoje daug pramogauja, iškylauja, smagiai ir turiningai švenčia gimtadienius, o pas mama L. nėra vietos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovė oficialiai nedirba, augina (duomenys neskelbtini) gimusį mažametį sūnų M. A. A.. Ieškovas neturi tikslių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas. Atsakovas T. A. Gyventojų registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovo turimais duomenimis atsakovas yra išvykęs dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas. Apibendrinus kas išdėstyta, darytina išvada, kad duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ieškovas neturi. Priešingai, yra tik faktiniai duomenys, rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios atsakovams apribojimo jų nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu. Pažymėtina, kad vaikai negyvena su savo biologiniais tėvais nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas vertina, jog atsakovams buvo suteiktas pakankamas terminas imtis priemonių tinkamos gyventi aplinkos nepilnamečiams vaikams sukūrimui ir išlaikymui, gyvenimo būdui pakeisti. Atsakovai neteikia vaikams priteisto išlaikymo, yra susidariusi ir kaupiasi skola. Nors atsakovai palaiko ryšį su nepilnamečiais vaikais, tačiau bendravimas yra retas, ne kontaktinis, o vykstantis ryšio priemonėmis, todėl Atsakovų ryšys su vaikais yra silpnėjantis. Kadangi situacija atsakovų šeimoje yra užsitęsusi ir šiai dienai nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad situacija artimoje ateityje pasikeis, ieškovo vertinimu yra visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nurodyti pagrindai atsakovams tėvų valdžią apriboti neterminuotai.
Atsiliepimas
Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, pateikė priešieškinį, nurodydami, kad nors jų vaikai negyvena su atsakovais nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jų tarpusavio ryšys su vaikais nėra nutrūkęs.
Jie nėra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, vaikus lanko pas globėją. Atsakovas T. A. laikinai gyvena ir dirba užsienyje. Karantino laikotarpiu buvo sudėtinga atvykti į Lietuvą ir lankyti vaikus. Nors atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su vaikais bendrauja visomis įmanomomis telekomunikacijos priemonėmis. Prasidėjus COVID -19 pandemijai, lankymaisi ir bendravimas gyvai buvo nutrauktas. Per šį laiką su vaikais bendrauta telefonu. Visą šį laiką sūnus S. paskambina, tuo pačiu bendraujama su dukra F.. Atsakovų turtinė padėtis nėra gera. Dirba tik atsakovas T. A. ir šeima pragyvena iš jo pajamų. T. A. siunčia išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 eurų per mėnesį. Dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovai neginčija, pripažįsta ir žada sumokėti ateityje. Tai negali būti priežastis neterminuotai apriboti jų tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Priteisto išlaikymo įsiskolinimas bus grąžintas dalimis ir tai negali būti irgi priežastimi atimti iš jų vaikus. Neneigiamas faktas, kad nepilnamečiai vaikai S. P. ir dukra F. A. gyvena globėjos V. Š. šeimoje. Atsakovai siekė panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą, dėjo tam visas pastangas. (duomenys neskelbtini) buvo suorganizuoti tėvų ir vaikų susitikimai. Nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš atsakovės L. P. dėl to, kad ji vartojo alkoholį. Šią problemą atsakovė yra išsprendusi, alkoholio jau ilgą laiką nevartoja. Aplinkybė, kad atsakovai neturi didesnio būsto, negali būti priežastis negrąžinti jiems vaikų. Nuosavybės teise atsakovė L. P. valdo butą (duomenys neskelbtini). Tai, kad vieno kambario butą valdo, negali būti priežastimi leisti jiems auginti vieną vaiką, o kitų vaikų atžvilgiu riboti neterminuotai tėvų valdžią. Grąžinus nepilnamečius vaikus į atsakovų šeimą, jie turės galimybę pagerinti vaikų buities sąlygas, spręsti klausimą dėl didesnio buto nuomos ar įsigijimo nuosavybės teise. Be to, gali prašyti ir didesnio socialinio būsto. Turimą nuosavybės teise butą planuoja palikti vaikams. Atsakovas T. A. visada siekė bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnais. Atsakovai nuolat bendrauja su vaikais, beveik kas dieną, ryšys su vaikais niekada nenutrūko. Visada bendrauja su vaikų globėja, palaiko su ja ryšį. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovai netinkamai elgiasi nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems daro žalą. Ieškovas pateikdamas ieškinio reikalavimus, remiasi tik aplinkybėmis, kurios buvo seniai praeityje. Atsakovai jau seniai padarė išvadas, jie pakeitė gyvenimo būdą. Tai, kad vienas iš tėvų T. A. gyvena laikinai užsienyje, negali būti vertinama kaip priežastis negrąžinti vaikų į šeimą, vaikų. Esant sunkiai situacijai atsakovas yra priverstas dirbti užsienyje, nes jam Lietuvoje sunku susirasti darbą. Atsakovė L. P. negali dirbti, nes augina mažametį sūnų M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Šio vaiko atžvilgiu ieškovas atsakovams jokių pretenzijų nereiškia. Atsakovai pripažįsta, kad jiems reikia socialinių darbuotojų pagalbos, o teikiamą pagalbą priima ir deda visas pastangas vaikus auginti patiems. Sunki turtinė padėtis negali būti priežastimi apriboti jų tėvų valdžią dviejų vaikų atžvilgiu. Dėl vieno vaiko priežiūros jokių priekaištų neturi. Negali būti taip, kad vieną vaiką sugeba auginti patys, o kitų dviejų vaikų nesugeba. Priešingai, sūnus S. ir dukra F. jaučiasi labai blogai tokiu atveju. Atsakovai visuomet siekė susigrąžinti vaikus, kurie nori kartu gyventi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo: 1) dėl sunkios turtinės padėties prašome atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo; 2) ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone ieškinio reikalavimus mūsų, atsakovų T. A. ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti; 3) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-871-675/2020, kuriuo laikinai apribota mūsų, atsakovų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžia sūnaus S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros F. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 4) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-871-675/2020, kuriuo nustatyta laikina globa S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros F. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, ir atleisti jų globėją V. Š. nuo nepilnamečių S. P. ir dukros F. A. globėjos pareigų; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų S. P. ir dukros F. A. gyvenamąją vietą su atsakovais L. P. ir T. A.; 6) panaikinti priteistą iš atsakovų L. P. ir T. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. P. ir F. A. Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-871-675/2020 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Ieškovas į atsakovų pateiktą priešieškinį pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad Skyrius neturi duomenų, kad atsakovai būtų sukūrę tinkamas nepilnamečiams vaikams gyventi aplinkos sąlygas. Su ieškiniu pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro parengtą Pagalbos planą, kuriame yra užfiksuota atsakovės L. P. nuomonė. Moteris nurodė, kad „nemano, kad F. ir S. galėtų sugrįžti gyventi su jais. Pagerinti buities ir gyvenimo sąlygų ji neturi galimybių”. 2022 m. sausio 4 d. trečiojo asmens V. Š. civilinėje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad nuo 2020 metų lapkričio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio vaikai su biologiniais tėvais buvo susitikę 3 kartus (2 kartus su tėčiu T. A. ir 1 kartą su motina L. P.). Tėvai nesistengia dalyvauti vaikų gyvenimuose – nesistengia aplankyti jų svarbiomis gyvenimo akimirkomis, t. y. per gimtadienius, rugsėjo 1-ąją, kitomis vaikams svarbiomis progomis, neskiria dėmesio dalykams, kurie vaikams rūpi: jų pasiekimams, jausmams, emocijoms. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė L. P. gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, tačiau nesiekia kontaktinio bendravimo su vaikais, o bendravimas ryšio priemonėmis yra retas ir nereguliarus. Vaikų nuolatinės globėjos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovai dėl bendravimo su vaikais nenuoseklumo ir paviršutiniškumo negeba suprasti vaikų poreikių: perka vaikų amžiaus neatitinkančius žaislus, saldumynus, kuriems vaikai alergiški ir kt. Pateikiama informacija, kad vaikai vengia pokalbių su tėvais, globėjai tenka juos įkalbinėti pasikalbėti. Tai patvirtina, kad vaikų ir atsakovų ryšys yra atitolęs. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovų priešieškinyje pateiktus teiginius, kad jie nėra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, vaikus lanko pas globėją ir nuolat bendrauja su vaikais. Pažymėtina, kad vaikai negyvena su savo biologiniais tėvais – atsakovais nuo (duomenys neskelbtini). Tikėtasi, jog laikinas tėvų (motinos) valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė, paskatins atsakovus bendradarbiaujant su specialistais, pakeisti savo gyvenimą iš esmės ir įrodyti, kad gali savarankiškai auginti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus: F. A. ir S. P., rūpintis jų ugdymu, užtikrinti jų dvasinę ir fizinę gerovę, juos išlaikyti ir paruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nes priešingu atveju, atsakovams tėvų valdžia gali būti apribota neterminuotai. Nesulaukus iš atsakovų informacijos apie kardinalius pasikeitimus jų gyvenime, ieškovas kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovai, nors ir palaiko ryšį su nepilnamečiais vaikais, tačiau bendravimas yra ne kontaktinis, o vykstantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nuolatinės globėjos vertinimu paviršutiniškas, trunkantis trumpai, todėl atsakovų ryšys su vaikais yra silpnėjantis. Atsakovai yra nusišalinę nuo pareigos vaikų atžvilgiu, neįgyvendina tėvų valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis. Savo netinkamu elgesiu atsakovai daro ypatingą žalą vaikų sveikatai, jų emocinei būklei. Vaikams kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Atsakovai nededa realių aktyvių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, tik žada imtis žingsnių. Nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos priemonė yra tėvų valdžios neterminuotas apribojimas. Nors atsakovai nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, tačiau jų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms, nesidomėjimu vaikų poreikiais, ugdymu, išlaikymo vaikams neteikimu, tinkamų vaikų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Vaikų nuolatinė globėja V. Š. savo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vertinant laikotarpį nuo 2020 metų spalio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio, stebimas mažėjantis tėvų dėmesys vaikams. Skyrius, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, mano, kad Vilniaus apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-675/2019 ir 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1883-517/2020 nustatyti laikinojo tėvų valdžios apribojimo pagrindai neišnyko. Skyriaus vertinimu, atsakovams buvo suteiktas pakankamas terminas imtis aktyvių priemonių elgesiui pakeisti, užtikrinti nuolatinio išlaikymo vaikams teikimą, sukurti tinkamas vaikams gyventi buities sąlygas ir imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą Skyriui spręsti, kad elgesys nuo laikinojo tėvų valdžios apribojimo pasikeitė ar gali pasikeisti ateityje. Kadangi situacija atsakovų šeimoje yra užsitęsusi ir nėra jokių duomenų, kad situacija ateityje pasikeis, Skyriaus vertinimu yra visi CK 3.180 straipsnyje nurodyti pagrindai atsakovams L. P. ir T. A. tėvų valdžią apriboti neterminuotai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. Š. pateikė atsilipimą, nurodydama, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Papildomai nurodo, kad S. P. ir F. A. (toliau – vaikai) į šeimą atvyko (duomenys neskelbtini). Vaikų adaptacija buvo lengva. Apie sunkumus, kuriuos patyrė vaikai dėl savo sveikatos, raidos ir trauminių ypatumų detaliai pateikė informaciją 2020 metų spalio mėnesį vykusiuose teismo posėdžiuose, Globos centro bei Vaiko teisių Ukmergės skyriaus specialistams. Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio vaikai su savo biologiniais tėvais buvo susitikę 3 kartus (2 kartus su tėčiu T. A. (duomenys neskelbtini) ir 1 kartą su motina L. P. jos namuose per mažojo vaikų broliuko M. A. gimtadienį). Su tėčiu vaikai matėsi 2021 kovo ir gruodžio mėnesiais po 1 kartą (duomenys neskelbtini). Susitikimai buvo trumpi dėl Covid-19 epidemijos. Tėvas perdavė vaikams dovanų – drabužių, žaislų, saldumynų, pinigų. 2021 metų kovo mėnesį tėvo grįžimo metu buvo kilę incidentų. Kartą grįžęs iš mokyklos S. P. pasakė, kad jį pavėžėjo tėvas. Nors tuo metu tėvui T. A. turėjo būti izoliacija dėl Covid-19 epidemijos. Tuo metu (duomenys neskelbtini), kur dirba ir gyvena T. A., plito nauja Delta viruso atmaina ir izoliacija jam buvo labai svarbi. V. Š. jautėsi labai nesaugiai dėl tokio neatsakingumo ir vaikų sveikatos. Nors buvo mamos prašiusi su vaikais nekontaktuoti izoliacijos metu, abu tėvai šio prašymo nepaisė. 2021 gruodžio mėnesį atvykęs 2 savaitėms tėvas su vaikais bendravo tik 2 kartus – 1 vaizdo pokalbiu ir 1 trumpo susitikimo metu. Šiuo laikotarpiu vaikai su tėvu bendrauja video skambučiais 1 kartą per savaitę, su motina – labai retai ir nereguliariai. Vaikai apie tėvus kalba mažai, vengia pokalbių, reikia juos įkalbinėti pasikalbėti su tėvais. F. dažniausiai sako nenorinti, nes turi kitų veiklų, kartais net pravirksta. S. mažiau rodo emocijas. Vaikai video skambučiais su tėvu bendrauja trumpai – po 1 – 5 minutes vieno pokalbio metu. Tėvas nuolat kažką pažada – tai nupirkti namus, tai pinigų, tai dovanų, tuo pokalbis ir baigiasi. Su mama kalba retai, tačiau pokalbiai ilgesni, motina moka palaikyti pokalbį, teiraujasi apie jų mokslus, pasiekimus. Vaikai jos klausia, kodėl nėra susitikimų, motina sako, kad neturi reikiamų dokumentų. Tačiau bendravimas su motina yra labai retas ir nereguliarus, todėl vaikai neturi įpročių dalintis su ja savo jausmais ir įvykiais. Kartą per mėnesį vaikų tėvas T. A. persiunčia 100 Eur alimentų iš viso abiem vaikams, nors jam priteista mokėti abiem po 100 Eur. Nors jis nuolat deklaruoja, kad pinigų turi daug, tačiau vengia teikti vaikams pilną jam priteistą išlaikymą. Motina alimentų nemoka. Nuo 2021 metų kovo mėnesio, po tėvo apsilankymo vaikai išreiškė norą likti gyventi jos (globėjos) šeimoje. F. tai kartojo beveik kasdien daugybę kartų, prašydama užtikrinti, kad čia (pas globėjus) jos namai ir jos šeima. S. santūresnis, tačiau ir jai, ir sesei, ir draugams taip pat yra po vieną kartą pasakęs, kad liks gyventi su jai (globėjais). Vertindama laikotarpį nuo 2020 spalio mėnesio iki 2021 metų gruodžio mėnesio, mato mažėjantį tėvų dėmesį vaikams. Tėvai neskiria dėmesio dalykams, kurie vaikams rūpi – jų pasiekimams, jausmams, emocijoms, arba skiria per mažai, nenuosekliai. Tėvai nesistengia dalyvauti vaikų gyvenimuose – nesistengia aplankyti jų svarbiomis gyvenimo akimirkomis – per gimtadienius, rugsėjo 1-ąją, kitomis svarbiomis progomis. Tai rodo atitrūkusį vaikų ir tėvų ryšį. Vaikai niekada nesiekia ryšio su tėvais, kuomet jiems nesiseka, kas buvo stebima pirmaisiais metais – kai būdavo liūdna, vaikai sakydavo, kad nori pabendrauti su tėvais. Pastaraisiais metais taip nenutinka niekada. Dėl bendravimo nenuoseklumo ir paviršutiniškumo, tėvai negeba suprasti vaikų poreikių – perka jiems mažiems vaikams skirtus žaislus (berniukui, kuriam (duomenys neskelbtini), jam perka žaislus, skirtus (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikams, F. perka lėles barbes, nors ši seniai su jomis nežaidžia ir net neišpakuoja, gavusi dovanų). Nors F. yra sakiusi tėvams, kad yra alergiška šokoladui (beria nuo didelio kiekio), tėvas atveža išskirtinai daug šokoladinių lauktuvių. Mano, kad vaikams geriausia būtų augti jų (globėjų) šeimoje.
Ieškovo atstovai teismo posėdžių metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodydami, kad tėvai nededa pakankami pastangų, tėvai nėra pateikę prašymo grąžinti vaikus, todėl nėra galimybės jiems vaikus grąžinti. Atsakovė nemoka vaikams priteisto išlaikymo. Viso proceso metu girdimi tik pažadai, ypatingai iš atsakovo pusės. Atsakovai turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, siekdama susigrąžinti vaikus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo problemų su alkoholio vartojimu, taip pat dėl mažos gyvenamosios vietos. Nurodo, kad alkoholio vartojimo problemą yra išsprendusi, kai vaikus paėmė, ji pradėjo gydytis. Pripažįsta, kad su vaikais susitinka retai, nes neturi daug laisvo laiko, kadangi Užimtumo tarnyba nusiuntė į mokymus, pradėjo praktiką. Pabendrauja su vaikais telefonu, į savaitę kartą stengiasi pasiskambinti. Išlaikymo vaikams nemoka, nes neturi pajamų. Pati gyvena iš gaunamų vaiko pinigų. Nurodo, kad į teismą kreipėsi su priešieškiniu, kadangi to norėjo vyras, ji supranta, kad sąlygų vaikams auginti dar neturi. Priešieškinį palaiko, tačiau nežino, kada pagerės gyvenimo sąlygos. Juolab šiuo metu su vyru skiriasi, todėl situacija tapo dar sudėtingesnė.
Atsakovas T. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko priešieškinį, turi galimybę juos auginti, nes yra dirbantis, siųstų šeimai pinigus. Nurodo, kad viską ką daro ir turi, skirta jo vaikams. Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), nes Lietuvoje neturi galimybių įsidarbinti. Su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį popiet, pasiskambina telefonu, stengiasi palaikyti ryš su jais. Su vaikais stengiasi kalbėtis lietuvių kalba. Pokalbiai ilgai netrunka, kadangi darbo vietoje negalima kalbėti telefonu, taip pat kalbasi telefonu, kai jis vairuoja. Kaskart atvykęs į Lietuvą, jis susitinka su vaikais ir neišvyksta jų nepamatęs. Su ieškiniu nesutinka.
Atsakovų atstovė advokatė Virginija Bradulskienė prašė tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti, kartu paaiškindama, kad atsakovai pagal suvokimo lygį stengiasi pašalinti aplinkybes, kurios trukdo susigrąžinti vaikus. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė blogai rūpinasi mažiausiu vaiku, kuris iki šiol gyvena su atsakove. Jei teismas, nuspręstų priešieškinio netenkinti, prašo apsvarstyti galimybę pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą atsakovų atžvilsiu.
Trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos šeimoje vaikai gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Vaikai bendrauja su tėčiu kartą per savaitę, pokalbiai trunka ne ilgai, kalbasi lietuviškai. Mama paskambina rečiau, tačiau pokalbiai su mama būna ilgesni, išsamesni. Kai tėtis būna Lietuvoje, su vaikais susitinka, organizuojami susitikimai. Tėtis moka išlaikymą vaikams pagal galimybes, mama prie vaikų išlaikymo neprisideda. Palaiko ieškinį, nes vaikai jau priprato šeimoje, o biologinėje šeimoje situacija per visą šį laiką situacija iš esmės nepasikeitė. Vaikai niekada nekalba apie grįžimą pas tėvus, nurodo tėvus mylintys, tačiau gyventi su jais nenorintys. Kartais berniukas suabejoja, lyg norėtų gyventi su mama, tačiau tas noras toks neapibrėžtas. Pokalbiai telefonu su tėčiu labiau primena pareigą, darbą, kartais būna emocijų, bet retai. Teismo prašo tenkinti ieškinį.
Trečiojo asmens Ukmergės socialinių paslaugų centro atstovė Sigita Mulevičiūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje stebima blogėjanti situacija, atsakovė nėra įvykdžiusi nei vieno pagalbos plane numatyto įsipareigojimo, nerodo motyvacijos susigrąžinti vaikų, atsakovė nurodo pritarianti, kad vaikai šiuo metu negalėtų grįžti į šeimą. Atsakovo atžvilgiu atvejo vadybos procesas sustabdytas, nes jis išvykęs iš Lietuvos. Šeimos finansinė padėtis labai sunki, atsirado nauja skola už vaiko ugdymą. Šeimos santykiai konfliktiški, atsakovė turi naują širdies draugą, nori nutraukti santuoką su atsakovu. Faktiškai nebėra šeimos, į kurią vaikai galėtų grįžti. Atsakovui taip pat nėra tikslo susigrąžinti vaikus, iki šiol jis vis žadėjo grįžti į Lietuvą, įsikurti, tačiau to neįvykdė. Abejotina, ar atsakovas liktų gyventi Lietuvoje nuolat. Vaikams nėra sąlygų grįžti tik pas tėvą. Teismo prašo tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-675/2019, buvo laikinai apribota atsakovų L. P. ir T. A. valdžia nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu. Iš atsakovų buvo priteistas išlaikymas jų nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6099-675/2019, nepilnamečiams S. P. ir F. A. buvo nustatyta nuolatinė globa šeimoje, nuolatine nepilnamečių vaikų globėja ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta V. Š.. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su globėja V. Š..
Kadangi 2019 m. gegužės 17 d. laikinai apribojus tėvų valdžią atsakovams L. P. ir T. A. situacija šeimoje nepasikeitė, t. y. tėvai liko nusišalinę nuo tėvų pareigų, nerėmė vaikų finansiškai, jų nelankė, nesidomėjo jų pasiekimais, interesais, sveikata, nekeitė savo gyvenimo būdo, 2020 m. sausio 21 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams jų nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1883-517/2020, ieškovo ieškinys ir atsakovų priešieškinis atmesti, pratęsiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-871-675/2019 atsakovams L. P. ir T. A. taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams S. P. ir F. A..
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai L. P. ir T. A., po priimtų teismo sprendimų, vaikus apgyvendinus trečiojo asmens V. Š. šeimoje, nors ir stengiasi epizodiškai palaikyti ryšį su vaikais, tačiau yra nusišalinę nuo pareigos vaikų atžvilgiu vykdymo, t. y. vaikų neprižiūri, neauklėja, nesirūpina jų sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis biologinėje šeimoje, kitaip tariant, neįgyvendina CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų valdžios. Nors atsakovai priešieškinyje nurodo, kad su vaikais palaiko ryšį, bendrauja, pagal išgales jais rūpinasi, šias aplinkybes paneigia trečiojo asmens V. Š. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad vaikai su tėvais susitinka retai, bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nors mama gyvena Ukmergėje, tačiau nerodo noro vaikus pamatyti realiai. Susipažinus su byloje pateikta nepilnamečių vaikų nuomone, nustatyta, kad nepilnametis S. P. pasakojo, kad tėtis vaizdo skambučiu susisiekia su juo, jie pabendrauja, nors nurodė, kad kartais vaikas būna labai užsiėmęs ir tuomet tik paragintas nuolatinės globėjos eina šnekėtis su tėčiu, o mama skambina labai retai. S. P. nurodė, kad bendrauti su tėčiu ir mama jis nori, tačiau gyventi nori pas nuolatinę globėją, paaiškino, kad nuolatinės globėjos namuose jam viskas aišku, yra nusistovėjusi tvarka, jam yra saugu ir šiuose namuose jis jaučiasi labai gerai. Nepilnametė F. A. nurodė, kad su mama ir tėčiu bei broliuku nori tik bendrauti. Mergaitė teigė, kad nori gyventi pas nuolatinę globėją, nes ji skaniai gamina, jos šeimoje yra daug vietos, ji su kitais vaikais, augančiais šioje šeimoje daug pramogauja, iškylauja, smagiai ir turiningai švenčia gimtadienius, o pas biologinę mamą nėra vietos.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad neabejotina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, jų brandumą, atsižvelgtina į jų išreikštą nuomonę.
Atsakovai priešieškinyje pažymi, kad aplinkybės, jog jų gaunamos pajamos mažos, gyvena vieno kambario bute, negali būti laikomos kaip pažeidžiančios vaikų teises ir saugomus interesus. Atsakovai neneigia ieškovo nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su vaikais dažnumo ir jo formos, tačiau tame neįžvelgia nieko netinkama, randa pateisinamų priežasčių, kodėl negali su vaikais susitikti ir bendrauti realiai, o ne nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, sveikata. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. CK 3.180 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t. y. kai tėvas ir motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Pažymime, kad CK 3.180 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovai, nors ir palaiko ryšį su vaikais, tačiau yra nusišalinę nuo pareigos vaikų atžvilgiu vykdymo (vaikų neprižiūri, neauklėja, nesirūpina jų sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis biologinėje šeimoje), t. y. neįgyvendina tėvų valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis, t. y. savo tokiu netinkamu elgesiu atsakovai daro ypatingą žalą vaikų sveikatai, jų emocinei būklei. Vaikams reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai nededa realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, tik žada imtis žingsnių. Pažymėtina, kad teismui ieškinys pateiktas 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau situacija šeimoje iki sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi. Nesant pagrįstų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos priemonė yra tėvų valdžios neterminuotas apribojimas. Nors atsakovai nagrinėjamu nepiktnaudžiauja tėvų valdžia, tačiau jų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms: išlaikymo vaikams neteikimu, tinkamų vaikų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Teismas pažymi, kad domėtis vaikais nepakanka, tėvai vaikus turi auginti patys, tenkindami jų poreikius. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl toks atsakovų, kaip tėviškų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovams L. P. ir T. A. neterminuotai apribotina tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų S. P. ir F. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo ieškinio atmetimo, likę piešieškinio reikalavimai nenagrinėjami.
Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.
Atsakovai L. P. ir T. A. pateikdami teismui priešieškinį, žyminio mokesčio nesumokėjo, motyvuodami sunkia materialine padėtimi, prašė žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo teisme priėmimo dienos. Teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovų prašymas tenkintas ir žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo teisme priėmimo dienos. Atsakovų pagal priešieškinį reikalavimai (panaikinti laiką motinos valdžios apribojimą, panaikinti nepilnamečiams vaikams nustatytą globą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei nutraukti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams) yra tarpusavyje susiję ir, atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, apmokestinami 75,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 punktas). Ši suma priteistina iš atsakovų pagal priešieškinį valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 406, 496 straipsniais, 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Neterminuotai apriboti atsakovo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 centų) (viso 70,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.