Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei A. J., atsakovės L. P. atstovei advokatei V. B., atsakovo T. A. atstovei advokatei V. B., trečiajam asmeniui V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone ieškinį atsakovams L. P., T. A., tretieji asmenys V. Š., Ukmergės globos centras dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.183 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašo vaikams S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kartu su vaikų globėja (rūpintoja) V. Š.. Ieškovas daro išvadą, jog tikslinga nepilnamečiams nustatyti nuolatinę globą ir paskirti jiems globėją(CPK 496¹ straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų L. P. ir T. A. šeima Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Ukmergės rajone yra žinoma nuo 2012-01-02, nes buvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e.b.l.3). Įrašymo pagrindas - socialinių įgūdžių stoka, girtavimas bei smurto atvejai artimoje aplinkoje. Iš santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad atsakovai L. P. ir T. A. (duomenys neskelbtini) yra įregistravę santuoką. Kurį laiką sutuoktiniai gyveno Lietuvoje, bet epizodiškai kartu ar skyrium išvykdavo į įvairias Europos sąjungos šalis pagyventi ir padirbėti. Kaip matyti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. vasario 8 d. raštas liudija apie tai, kad 2014 metais atsakovams gyvenant Italijoje, jie buvo apkaltinti smurtu prieš savo vaikus, o atliekant ikiteisminį tyrimą, T. A. buvo paskirtas suėmimas, L. P. skirta kardomoji priemonė - namų areštas. 2014 m. lapkričio 28 d. šios kardomosios priemonės pakeistos įpareigojimu kasdien registruotis policijos įstaigoje. 2016 m. sausio 12 d. ši kardomoji priemonė buvo panaikinta Catanzaro teismo sprendimu. 2016 m. kovo mėnesį atsakovų šeima atvyko gyventi į Lietuvą. Nuo 2016 metų šeima pastoviai gyveno Ukmergėje. Apie atsakovų gyvenimo būdą, netinkamą elgesį bei girtavimą skyriui tapo žinoma, kuomet dėl nepilnamečio S. P. pedagoginio ir socialinio apleistumo į Skyrių kreipėsi vaiko mokyklos pedagogai, kurie nurodė, kad vaikas be pateisinamos priežasties dažnai neateina į mokyklą, o jei atvyksta, neturi reikalingų mokymosi priemonių, nuolat dėvi netvarkingus, nešvarius drabužėlius. S. P. dažnai į mokyklą ateidavo nepasiruošęs pamokoms, tėvai to nesureikšmindavo, vaiko pasiekimais nesidomėjo. Tai patvirtina ir Ukmergės nestacionarių paslaugų centro raštas 2017 m. liepos 26 d. dėl L. P. šeimos. Aiškinantis faktus, buvo nuspręsta šeimą laikinai stebėti, jos nariams organizuoti reikiamas paslaugas. Mažametė F. A. tuo metu buvo neorganizuota. 2017 m. kovo 3 d. buvo gauta papildoma informacija iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apie L. P. ir T. A. šeimą. Joje nurodoma, kad abu sutuoktiniai nesirūpina vaikais, girtauja. Todėl šeimai buvo nustatytas socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo poreikis, sudarytas konkretus darbo su šeima planas, įpareigojimai sutuoktiniams. 2017 m. liepos mėnesį šeimoje pastebimi girtavimo atvejai: šeimoje iki vėlumos dažni barniai, konfliktai. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Skyrius gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kuomet T. A. sumušė savo sūnų S. P.. 2018 m. vasario 7 d. T. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepilnamečių vaikų akivaizdoje smurtavo prieš savo sutuoktinę L. P.. 2018 m. vasario 8 d. neblaivi vaiko mama, L. P., atvedė dukrą F. A. į ugdymo įstaigą, vaikų (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo apauta ne pagal sezoną, mieguista. Vėliau ir vaiko tėvas T. A. pasirodė vaiko ugdymo įstaigoje ir pradėjo triukšmauti, todėl į ugdymo įstaigą buvo iškviesti policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai namuose girtauja, smurtauja tarpusavyje, neužtikrina vaikams tinkamos priežiūros, vertinant vaikų amžių ir interesus, pavojų vaikų saugumui, buvo priimtas sprendimas, išklausius vaiko S. P. nuomonės, nes F. A. pagal amžių savo nuomonės nepareiškė, vaikai buvo paimti iš tėvų ir laikinai apgyvendinti Ukmergės globos centre. Vaikai negyvena su savo biologiniais tėvais nuo 2018 m. vasario 13 d., kai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams: S. P. ir F. A. nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas Ukmergės vaikų globos centras. Atsakovų elgesys po to kai buvo paimti vaikai nepasikeitė, atsakovė L. P. vartoja alkoholinius gėrimus, savo įpročių nekeičia, atsakovas T. A. bylos nagrinėjimo metu yra išvykęs iš Lietuvos, jo buvimo vieta teismui nėra žinoma, to nežino net jį atstovaujanti advokatė.

Vaikų laikinosios globos tikslas – iš esmės pasikeitus aplinkybėms, grąžinti vaikus tėvų priežiūrai. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu atsakovės šeimoje situacija nėra pasikeitusi.

Įvertinęs visą tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovė vengia atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jos kaltė pasireiškia neveikimu.

Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo vaiko ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir priklausomybės alkoholiui atsakovai L. P. ir T. A. negeba deramai rūpintis vaikais. O atsakovo T. A. atstovės advokatės V. B. nesutikimas su ieškiniu ir prašymas jį atmesti, atmestinas kaip nepagrįstas, jai pačiai nurodant, kad su atsakovu tiesiogiai net nebendravo. Visgi byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnamečiams jos vaikams S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Teismas neturi duomenų, kad V. Š. neatitiktų globėjai (rūpintojai) keliamų reikalavimų ir laikinosios globėjos (rūpintojos) pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečių vaikų S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir F. A., (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su globėja V. Š., (duomenys neskelbtini)., laikinos globėjos faktinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)

Apribojus motinos valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 395 EUR (atskaičius mokesčius), tai yra apie 200 EUR vienam iš tėvų, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovų nepilnamečiams vaikams L. P. ir T. A. išlaikymui priteisti po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis, atsakovai nuolatinio darbo neturi, kartais išvyksta padirbėti į užsienio valstybes, tačiau pajamos yra trumpalaikės, nekilnojamojo turto neturi, vartoja alkoholinius gėrimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis ).

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. P. šiuo metu oficialiai nedirba, atsakovas T. A. yra išvykęs iš Lietuvos. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad jos darbingumo lygis yra sumažėjęs, todėl jie negali (iš dalies) dirbti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, todėl atsakovai privalo pasirūpinti pajamomis, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų amžių, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovų išlaikymą po 100 EUR nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirti laikinąją globėją ir rūpintoją V. Š..

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

A. L. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2019 m. vasario 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

A. T. A. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2019 m. vasario 6 d. Nr (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjos paskyrimo, nagrinėjimą

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų: S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 100 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)tvarkyti priteistą išlaikymą, išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: S. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir F. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalis dėl motinos laikino tėvų valdžios ribojimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.