- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1092-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01213-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „TV KOMANDA“
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Dalius Boreika, Edvardas Steckis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ atstovams A. Ž., advokatui Daliui Boreikai, atsakovės R. B. atstovui advokatui Edvardui Steckiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ ieškinį atsakovei R. B. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje E. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „TV KOMANDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. B. 64 759,89 Eur turto pagerinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu, po papildomos ekspertizės išvados byloje gavimo, ieškovė pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (dėl 22 337,63 Eur išlaidų už teritorijos, esančios ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (521/1071 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagerinimus priteisimo)), kurį teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
2. Ieškovė reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Atsakovė R. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirta ieškovės VšĮ „TV KOMANDA“ vadove. Laikotarpiu nuo paskyrimo momento iki 2013 m. lapkričio mėn. atsakovė, būdama ieškovės vadove, ieškovės lėšas naudojo įrengti ir pagerinti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir 521/1071 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).
2.2. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalia (t. y. ribojasi su juo) atsakovei nuosavybės teise priklausančios dalies Žemės sklypo nuo 2023 m. kovo 21 d. yra suformuotas ir įregistruotas naujas valstybei priklausantis 0,0320 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė faktiškai visą laiką naudojosi ir šiuo valstybei priklausančiu žemės plotu ir besiribojančiu su jos Žemės sklypu ir esančiu tarp jai priklausančio Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių link (toliau – Valstybinės žemės sklypas).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Minėtu laikotarpiu Buto ir Žemės sklypo ir, kaip paaiškėjo po teismo ekspertizės išvadų, ir Valstybinės žemės sklypo, įrengimui ir pagerinimui iš ieškovės lėšų buvo išleista 64 759,89 Eur: apsaugos sistemai 2 306,29 Eur (7 963,17 Lt), elektros instaliacijai 744,04 Eur (2 569,02 Lt), santechnikai 1 083,58 Eur (3 741,37 Lt), gerbūvio darbams 53 633,52 Eur (185 185,81 Lt), statybinėms medžiagoms 6 992,46 Eur (24 143,57 Lt), ką patvirtina pridedama lentelė ir ją patvirtinančios sąskaitos, mokėjimo dokumentai.
2.4. Byloje paskyrus ekspertizę, teismo ekspertas nurodė, kad sutvarkytos teritorijos ribos nesutampa su Žemės sklypo ribomis, tik dalis sutvarkytos teritorijos yra priskirtina atsakovei nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui, o dalis tvoros yra pastatyta už Žemės sklypo ribų ir yra atitraukta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių link. Teismo ekspertas faktiškai padarė išvadą, kad ieškovės prašyta priteisti iš atsakovės 64759,89 Eur suma už turto pagerinimus turėtų būti mažintina 22 337,63 Eur suma (šiai sumai atlikta darbų ir sunaudota medžiagų ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Bute ir Žemės sklype, o šalia esančiame Valstybinės žemės sklype), bei konstatavo, kad ieškovės faktiškai atliktų darbų suma būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Bute ir Žemės sklype yra 42 422,26 Eur.
2.5. Užbaigus įrengimo ir pagerinimo darbus, 2013 m. rudenį atsakovei ir tuometiniam jos sutuoktiniui E. B. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovės veikla buvo sustabdyta, o atsakovė Butą išnuomojo (duomenys neskelbtini) ambasadai, vėliau – fiziniams asmenims. Butas visuomet buvo nuomojamas ir atsakovė po išvykimo į (duomenys neskelbtini) su vaikais jame negyveno, o už Buto nuomą gauna pajamas.
2.6. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės pareiškimu ieškovės buveinė buvo išregistruota iš Buto.
2.7. Pinigai, panaudoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam Butui ir Žemės sklypui pagerinti, ieškovei nebuvo grąžinti, dėl ko ieškovė pareiškė savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje dėl atsakovės ir E. B. santuokos nutraukimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovei 91 292,26 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas kaip be pagrindo įgytą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 netenkino ieškovės savarankiškų reikalavimų, sprendęs, kad tarp trečiojo asmens VšĮ „TV KOMANDA“ ir ieškovės R. B. buvo susiklostę panaudos požymių turintys teisiniai santykiai, kuriems taikytinos CK 6.501 straipsnio nuostatos, susijusios su daikto pagerinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 2 dalis).
2.8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021 iš dalies tenkino trečiojo asmens VšĮ „TV KOMANDA“ apeliacinį skundą ir priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės R. B. 67 308,36 Eur turto pagerinimo išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas bei 4 816,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovės R. B. kasacinį skundą patenkino ir 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 nurodė, kad trečiasis asmuo VšĮ „TV Komanda“ pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, trečiojo asmens neįrodinėto teisių gynimo būdo – turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Taigi kasacinis teismas nepaneigė ieškovės teisės gauti teisingą atlyginimą, jeigu ieškinys būtų pareikštas tinkamu (ne nepagrįsto praturtėjimo) pagrindu.
2.9. Visos aplinkybės patvirtina egzistuojant kasacinio teismo išskirtas daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012):
2.9.1. Ieškovė pagerino atsakovei priklausantį turtą, ką patvirtina sąskaitos, sutartys ir mokėjimo dokumentai, nuotraukos. Ankstesnėje civilinėje byloje taip pat buvo konstatuota, jog nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atliko įvairius gerbūvio, remonto darbus, atvežė daiktų.
Žemesnės instancijos teismas
2.9.2. Atsakovė leido daryti turto pagerinimus, ji yra pati pasirašiusi turto pagerinimo dokumentus (sąskaitas, sutartis). Tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021: „Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad pagerinimai buvo atlikti su ieškovės sutikimu, t. y. ieškovė vadovavo trečiajam asmeniui ir negalėjo nežinoti apie atliekamus pagerinimus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atliktų pagerinimų dydį ir faktą.“ Be to, turto pagerinimas buvo būtinas, pavyzdžiui: a) apsaugos sistema buvo įrengta, nes kaimynystėje buvo vagysčių; b) Butas neturėjo elektros jungties visiems elektros poreikiams tenkinti, buvo neišvengiamas trifazės jungties įvedimas į Butą; c) lietaus vanduo bėgo tiesiogiai į rūsį, nebuvo sutvarkytos vandens nuotekos, neizoliuoti namo pamatai, antro aukšto kanalizacijos vamzdynas buvo nenuvestas iki kanalizacijos šulinio; vamzdynas buvo nukreiptas tiesiai į žemę šalia pamatų, nebuvo drenažo vamzdyno, dėl ko į namą sunkėsi vanduo, pamatai pradėjo pelyti, o rūsys nuolat buvo apsemtas; buvusi terasa po pirmos žiemos dėl to, kad nebuvo drenažo, suskilinėjo ir betoną reikėjo utilizuoti, nes jis buvo padarytas be polių, dėl ko betonas suskilo; kieme buvo purvas ir neįmanoma buvo praeiti, todėl buvo sutvarkytas drenažas ir privažiavimas; d) vietoje stogo dangos buvo sudėta sienų danga, kuri neatitiko stogo dangos reikalavimų ir praleido vandenį; šildymo sistema taip pat buvo pakeista, nes šildymo katilas buvo per mažo galingumo, dėl ko jis sudegė; namo pamatai taip pat neturėjo reikiamo apšiltinimo, teko nukasinėti pamatus ir papildomai apšiltinti, kad į namą neitų šaltis. Taigi Butas nebuvo pilno baigtumo iki nurodytų pagerinimų pradžios.
2.9.3. Ieškovės patirtų išlaidų dydį patvirtina pridedamos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai.
2.9.4. Nei įstatymu, nei sutartimi nėra nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Tuo labiau niekada nebuvo ieškovės valios gerinti atsakovės turtą neatlygintinai ir ieškovė su atsakove nebuvo sutarę dėl neatlygintinio turto pagerinimo. To ir negalėjo būti padaryta, nes tai būtų reiškę atsakovės, kaip ieškovės vadovės, fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimą. Dar daugiau, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021 buvo konstatuota, jog būtent atsakovei tenka daikto pagerinimo išlaidos: „<..> panaudos sutarties vykdymo metu, atliekant pagerinimo darbus, trečiajam asmeniui vadovavo būtent ieškovė, kuri ir privalėjo pasirūpinti, jog tarp šalių būtų aptartos atliekamų darbų (atliktų darbų) paskirstymo taisyklės. Kadangi ieškovė, kaip įstaigos vadovė, kurios name buvo atlikti pagerinimai, neaptarė, kad būtent nuomininkui (trečiajam asmeniui) tenka išnuomoto daikto pagerinimo išlaidos, ji turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes, ką preziumuoja ir CK 6.501 straipsnio 1 dalis.“ Be to, įmonės dokumentai buvo atsakovės, kaip įmonės vadovės, žinioje, todėl gali būti, kad buvo sudarytos atitinkamos sutartys, tačiau naujam vadovui atitinkamų dokumentų atsakovė sąmoningai neperdavė.
2.10. Atsakovė jau nuo 2014 m. nuomoja ieškovės lėšomis pagerintą Butą su visu likusiu įmonės turtu viduje ir iš to gauna pajamas, tuo tarpu ieškovė turėjo keltis į naują buveinę, susipirkti įrangą, baldus ir t. t. Nors ieškovės buveinė buvo išregistruota iš Buto ir atsakovė iki šiol naudojasi ieškovės sukurtu gerbūviu, nuomoja ieškovės lėšomis pagerintą Butą, tačiau atsakovė ieškovei nurodytų turto pagerinimo išlaidų neatlygino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. B. su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Ieškovės pateikti duomenys prieštarauja faktinei padėčiai. Atsakovė nenaudojo įstaigos lėšų savo turto pagerinimui, ji tik sutiko, kad ieškovė vykdytų veiklą jai priklausančioje nuosavybėje bei ją pritaikytų savo veiklai, o vėlesnis atsakovės pajamų gavimas iš nuomos – niekaip nėra susijęs su ieškovės patirtomis išlaidomis.
3.2. Atsakovė pripažįsta, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso Butas ir Žemės sklypas ir kad ieškovės buveinės vieta laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo registruota atsakovei priklausančiame Bute; atsakovė buvo įstaigos vadovė nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d.; laikotarpiais 2013 m. birželio 3 d. – 2014 m. liepos 12 d. bei 2015 m. gruodžio 17 d. – 2018 m. sausio 11 d. atsakovė buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės vadovas buvo E. B., jis taip pat ėjo vadovo pareigas atsakovei būnant nėštumo ir gimdymo atostogose, vaiko priežiūros atostogose, o būdamas įstaigos savininkas, faktiškai vadovavo jos veiklai, sudarinėjo sutartis, sprendė daiktų įsigijimo, paslaugų suteikimo klausimus ir pats organizavo šią veiklą. Ieškovė inicijavo pasiūlymą įregistruoti savo buveinę atsakovės būste jai nebūnant vadove, ir pati ieškovė pateikė teismui išlaidas patvirtinančias sąskaitas nuo 2011 m. liepos 1 d., kai atsakovė taip pat nebuvo įstaigos vadove.
3.3. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl naudojimosi būstu ir nenumatytos išlaidų atlyginimo sąlygos. Atsakovė sutiko, kad ieškovė neatlygintinai naudotųsi būstu, pačiai ieškovei nusprendžiant, kokia apimtimi jai bus reikalingas būsto pritaikymas įstaigos veiklai. Ieškovė skyrė lėšas ne būsto pagerinimui, o išimtinai savo poreikiams. Visas išlaidas, kurias patyrė ieškovė, ji sutiko prisiimti savo rizika, nes gavo teisę neatlygintinai naudotis atsakovės būstu.
3.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021, kuris yra įsiteisėjęs, konstatavo, jog įstaigos buveinės perkėlimas į atsakovės būstą bei jo pritaikymas įstaigos veiklai buvo atlikti ieškovės iniciatyva ir valia; ieškovė, siekdama vykdyti savo veiklą atsakovės būste, pati (be atsakovės valios) nusprendė jį sutvarkyti taip, kad būstas būtų tinkamas naudotis ieškovei (be to, ieškovė ketino turtą naudoti kaip studiją filmavimams, susitikimams) ir ieškovė būstu naudojosi, šie sprendimai buvo priimti tuo metu, kai įstaigai vadovavo jos savininkas E. B., o ne atsakovė. Taigi, ieškovė, patirdama išlaidas dėl būsto įrengimo, tai darė, siekdama naudos sau, nes gavo neatlygintiną teisę naudotis būstu. Civilinėje byloje ieškovė dalyvavo, dėl to įsiteisėjusiame teismo sprendime jau yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovė neatlygintinai naudojosi turtu, nemokėjo nuomos mokesčio, būstą pritaikė savo reikmėms ir vykdomai veiklai. Šios nustatytos aplinkybės ieškovei yra privalomos ir nebegali būti įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos taip pat paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovė, būdama ieškovės vadove, savarankiškai pagerino jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
3.5. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovė nuo 2014 metų nutraukė veiklą ir nevykdė veiklos būste; veiklos nutraukimas buvo ieškovės ir jo savininko E. B. sprendimas, todėl atsakovė neprivalo atlyginti jo patirtas išlaidas. Namo savininkė (atsakovė) neatsako už tai, kad trečiasis asmuo (ieškovė) gavo nepakankamai naudos iš savo investicijų.
3.6. Ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021, nes ji dalyje dėl ieškovės kreditorinių reikalavimų pagrįstumo yra panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022l; palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas trečiojo asmens VšĮ ,,TV KOMANDA“ savarankiškas reikalavimas ir ieškovei R. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos.
3.7. Nors ieškovė teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, tačiau neteisingai aiškina šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Nors CK 6.663 straipsnis numato, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, tačiau išlaikymo išlaidas apmokėdavo atsakovė. Kadangi pati ieškovė teigia, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tai ji, neatlygintinai naudodamasi būstu, privalėjo juo rūpintis.
3.8. CK 6.501 straipsnis numato galimybę panaudos gavėjui reikalauti tik būtinų išlaidų atlyginimo ir tik jei tai suderinta su panaudos davėju. Taigi ieškovė turi įrodyti, kad būstas buvo pagerintas, kad konkretiems pagerinimams atlikti buvo gautas atsakovės sutikimas, kad pagerinimo išlaidos buvo suderintos su atsakove, būsto pagerinimas buvo būtinas. Ieškovė tokių duomenų nepateikė, todėl nėra teisės aktuose nustatytų būtinųjų sąlygų, dėl kurių atsirastų pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Priešingai, tai, kad ieškovė pritaikė būstą savo veiklai, skyrė lėšas jo priežiūrai (juo buvo naudotasi kelerius metus), ir neatlygintinai naudojosi būstu, reiškia, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.
3.9. Suteikdama neatlygintinai naudotis būstu, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad neatlygintinai suteiktas būstas bus tinkamai prižiūrimas (CK 6.663 straipsnis), priešingu atveju, būtų neapdairu ir nelogiška neatlygintinai perduoti turtą naudotis panaudos gavėjui visiškai nesitikint, kad jis nepasirūpins einamuoju ir kapitaliniu remontu. Taigi normalu, kad ieškovė skyrė lėšas būsto priežiūrai, kas pagal teisės normos reikalavimus turi būti atliekama neatlygintinai. Ieškovė, be kita ko, nepatyrė ir būsto komunalinių išlaikymo išlaidų, signalizacijos, dujų, elektros išlaidų. Neatlygintina būsto priežiūra yra siejama su įgyta neatlygintina teise naudotis būstu, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti atlyginti jos patirtų ir priežiūros išlaidų.
3.10. Skirtos lėšos būsto tvarkymui buvo susijusios su ieškovės sprendimu pritaikyti būstą jos veiklai, pati ieškovė (o ne atsakovė) vertino būstą kaip itin tinkamą jo veiklai vykdyti, todėl skyrė tiek lėšų būstui, kiek matė esant reikalinga, vertino verslo rizikas ir galimų investicijų atsipirkimą ateityje. Ieškovė nederino su atsakove jokių sąlygų dėl galimų išlaidų atlyginimo, jei ieškovė nuspręstų nebetęsti savo veiklos būste, o skirdama tam lėšas ieškovė prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų.
3.11. Ieškovė nuo pat jos buveinės įregistravimo dienos gaudavo korespondenciją būsto adresu, šioje buveinėje buvo įstaigos kompiuteriai, kiti daiktai ir įranga, reikalinga jos veiklai. Būstą ieškovė naudojo kaip ofisą, kuriame buvo realiai vykdoma veikla – įrengtos darbo vietos, organizuojami susitikimai, aptariami bei rengiami projektai, 2012 m. būste keletą mėnesių gyveno įstaigos darbuotojas – techninės dalies prodiuseris A. M., kuris apklaustas teisme patvirtino, kad būste buvo planuojama įrengti susitikimų kambarį, skirtą projektų kūrimui, peržiūrėjimui, buvo filmuotas K. K. vaizdo klipas, fotosesija, atliekami kūrybiniai darbai, gaminami rekvizitai (pateiktose fotografijose matosi, kad buvo naudojamos medžiagos, dažai, teptukai), tuo tikslu buvo atlikti būsto parengiamieji–pritaikomieji darbai, priimami ieškovės svečiai, potencialūs klientai, jų atstovai. Teisme apklausta liudytoja D. M. B. 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad „Namas buvo įrengtas ofisas, mes tai vadinam Namu, tačiau ten buvo įrengtas ofisas“. 2020 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas į advokato D. Ž. klausimą „ar aš teisingai suprantu, kad įmonė realiai pirko medžiagas, prekes, kad įrengti Namą taip ir pritaikyti Namą veiklai“, buvo pateiktas atsakymas „Taip“. Atsakovė apklausta teisme, 2020 m. kovo 6 d. nurodė, kad buvo sutarta su ieškove įrengti dalį būsto taip, kad ji galėtų vykdyti veiklą, pats namas buvo įrengtas pilnai, išskyrus rūsį.
3.12. Atsakovės turtas nepagerėjo. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji padidino būsto vertę tiek, kad būsto vertė būtų ženkliai padidėjusi. Iki ieškovei nusprendus persikelti ir vykdyti veiklą būste, jis buvo pilnai sutvarkytas ir įrengtas gyvenimui, turėjo savo vertę. Būsto statybai leidimas buvo išduotas 2009 metais, pastačius pastatą, būste buvo sutvarkyta ir jo aplinka. Iki ieškovei nusprendus įregistruoti buveinę būste ir pradėti vykdyti čia veiklą, pati atsakovė gyveno būste, jis buvo pritaikytas jos asmeniniams poreikiams, kas reiškia, kad gerbūvis, elektros instaliacijos, santechnika ir kt. jau buvo įrengta ir funkcionavo, jo nereikėjo remontuoti ar tvarkyti tiek, kad esmingai pagerėtų turto vertė. Namo vertę ir jo įrengimo faktą patvirtina UAB ,,Oberhouse NT“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. 9960VA, kurioje yra pateiktos turto fotografijos, iš kurių aiškiai matyti, kad būstas yra įrengtas, viduje įkurtas gerbūvis (baldai, buities rakandai, lauke prie namo matyti veja, sutvarkyta aplinka. Pagal turto vertinimo pažymą pastato būklė yra gerai šiuolaikiškai įrengta, todėl esmingai remontuoti naujai pastatytą ir įrengtą pastatą normaliam naudojimui nebuvo jokios būtinybės.
3.13. Kaip būstą pagerino ieškovės pateiktos sąskaitos ir mokėjimai už juos ir konkrečiai kokiu laikotarpiu ar etapais bei kiek, visiškai neaišku. Ieškovės patirtos išlaidos yra sietinos išimtinai su būsto pritaikymu jos veiklos vykdymui, o ne turto pagerinimui. Turto vertinimo pažymos 4.1. punkte užfiksuoti duomenys patvirtina visa būsto aplinka pilnai sutvarkyta, todėl ieškovė skyrė lėšas tik tam, kad būtent jai būtų patogiau vykdyti veiklą. Ieškovei netiko būsto įrengimas ir dėl to ji nusprendė pakeisti tam tikra apimtimi būsto teritoriją bei aplinką savo veiklai, skyrė tam lėšas.
3.14. Sprendimus dėl įmonės vizijos, turto, kaip dalininkas, priėmė ieškovės savininkas E. B., jis pasirašė daugiau nei 80 proc. sąskaitų. Civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021, 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu užfiksuota, kad E. B. nurodė, jog atsakovė nežinojo apie remonto darbus, tuo rūpinosi jis. Tokiu būdu aišku, kad E. B., būdamas faktiniu įstaigos vadovu, aiškiai žinojo apie ieškovės veiklą, siekį pritaikyti būstą jos vykdomai veiklai ir tuo rūpinosi, pats inicijavo būsto pritaikymą veiklai, kas matyti iš sudarytų sutarčių, pasirašytų sąskaitų, darbų organizavimo apimties. Atsakovė net ir formaliai būdama įstaigos vadove, neatlikdavo mokėjimo pavedimų, neturėjo generatoriaus, visus klausimus tvarkė E. B. ir finansininkė K. G.
3.15. Ne tik dauguma išrašytų sąskaitų faktūrų pasirašė E. B. arba jos nebuvo pasirašytos iš viso, bet rangos sutartis dėl darbų atlikimo sudarė taip pat ne atsakovė, o E. B. (rangos sutartys, sudarytos: 2013 m. balandžio 25 d. su E. G.; 2013 m. balandžio 25 d. su P. K.; 2013 m. balandžio 25 d. su A. Z.; 2013 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų pardavimo sutartis su R. Z.). Atsakovė yra sudariusi tik vieną rangos sutartį su E. G. dėl 15 791,79 Lt sumos darbų, tačiau tai siejama išimtinai su būsto pritaikymu ieškovės veiklai, t. y. kad būtų įrengtas ofisas ir pritaikyta aplinka įstaigos veiklai (klipų filmavimui, svečių priėmimui ir kt.), o ne atsakovės būsto pagerinimu.
3.16. Nei ieškovės pateiktos sąskaitos su mokėjimais, nei atliktų darbų sąrašas nepatvirtina būsto pagerinimo fakto ar išlaidų būtinumo. Ieškovė, būdama panaudos gavėja, privalėjo rūpintis būstu, o kadangi ieškovė nederino atliekamų darbų apimties ar jų sąmatos su atsakove iš anksto, šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovei bus atlygintos kokios nors išlaidos, tai atsakovė neturi jokios pareigos atlyginti ieškovės patirtų išlaidų.
3.17. Nors ieškovės teigimu būstas nebuvo pilno baigtumo iki pagerinimų pradžios, tačiau su tuo nesutiktina. Ieškovės pateikti duomenys to niekaip nepatvirtina, ieškinyje aprašomų atliktų darbų būtinumas neįrodytas, be to, nėra siejamas su konkrečiomis sąskaitomis bei rangos sutartimis.
3.18. Apsaugos sistema egzistavo iki ieškovei ją pakeičiant, o tariamas būtinumas dėl vagysčių tik įrodo, kad ši problema buvo aktuali išimtinai ieškovei bei E. B. rakandų apsaugai; būstas turėjo elektros jungtį ir tai patvirtinama turto vertinimo akte, o nurodytas trifazės jungties įvedimas taip pat susijęs su ieškovės vykdoma veikla ir jos apimtimi (pastatytas kubilas ir pirtis, kuriam reikalinga papildomas kiekis elektros energijos); teiginiai dėl lietaus vandens bėgimo tiesiai į rūsį, sutvarkytų vandens nuotekų, neizoliuotų namo pamatų, antro aukšto kanalizacijos vamzdyno ir jo nenuvedimo iki kanalizacijos šulinio, vamzdyno nukreipimas į tiesiai į žemę šalia pamatų, drenažo vamzdyno, ir kt. nepagrįstos jokiomis sutartimis ir defektiniais aktais ir jų būtinumu, darbų priėmimo–perdavimo aktu, garantiniais aktais, neaišku, kas ir ką turėjo būtinai pakeisti – pati atsakovė tokio sutikimo nėra davusi; neatmestina, kad tokie darbai iš viso galėjo buvo atlikti. Būste buvo terasa ir ji buvo tinkama naudoti, tai, kad ieškovei netiko terasos medžiagos ir dėl to ją ir pakeitė, pritaikant savo reikmėms. Ieškovė siekė didesnių sau patogumų, dėl ko įsirengė drenažą ir privažiavimus; nors ieškovė nurodo, kad vietoje stogo dangos buvo sudėta sienų danga, kuri neatitiko stogo dangos reikalavimų ir praleido vandenį, tačiau tokie duomenys neatitinka tikrovės, nes būstą įrenginėjo ir statė profesionali statybos įmonė UAB ,,Mažoji architektūra“ – stogas buvo įrengtas ir jokių stogo remonto darbų nebuvo daroma; šildymo sistema nebuvo keista, o šildymo katilas buvo pakeistas dėl to, kad atsikėlus įstaigai, nepakako jo galingumo; be to, už katilo keitimą atsakovė atlygino pagal teismo sprendimą D. M. B. Nors ieškovės teigia, kad namo pamatai taip pat neturėjo reikiamo apšiltinimo, teko nukasinėti pamatus ir papildomai apšiltinti, kad į namą neitų šaltis, tačiau tokie teiginiai ir tariamai atlikti darbai nepagrįsti nei sutartimis, nei jų atlikimo faktas patvirtintas kokiais nors rašytiniais dokumentais; taip pat atsakovei nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė mano, kad šie darbai buvo būtini ir ar iš viso atlikti, nes vėl nėra jokių dokumentų patvirtinančių ,,defektus“.
3.19. Nors ieškovė atliktų darbų būtinumą sieją su pateiktomis sąskaitomis, tačiau pagal pateiktą sąskaitų sąrašą nėra aiškios sąsajos su ieškinyje pateiktų darbų sąrašu, taip pat neaišku, kokiu būdu būsto vertė galėjo būti padidėjusi ir ar nurodyti daiktai, įranga iš viso buvo panaudoti būste (pavyzdžiui, yra nurodyta, kad patirtos išlaidos tvirtinant šviestuvus, ar įsigyjant plonasienius vamzdžius – nėra aišku, nei kur tai panaudota, nei, ar tai buvo padaryta būste, ar kitoje vietoje; ieškinyje pateikti 2011 m. liepos 8 d. įsigijimo dokumentai tapetams Boheme 334,71 Eur sumai, tačiau pagal turto vertinimo išvadą – namo sienos dažytos, kas reiškia, kad tapetus ieškovė galimai naudojo savo aplinkos pritaikymui arba kur nors kitur, nes vėlesnės išlaidos tapetams dubliuojasi ir ne tik neįrodo turto pagerinimo, bet ir abejotina jų būtinumu; pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai – išlaidos už raktų gamybą, teptukų, laidų, HDMI tvirtinimo, izoliacinių juostų įsigijimas, kaiščio, medsraigčio, rūbų kabliuko, kištuko, dirželio, ritės, dažų, statybinių medžiagų, kabelio ir pan. taip pat niekaip nėra siejama su būsto kaip nekilnojamojo turto objekto vertės didinimu, nei, kad šie vardinami dalykai buvo panaudoti būtent šiame būste, tai galbūt galėjo būti panaudota ir įstaigos kitai veiklai, pvz. laidų dekoracijoms ir pan.).
3.20. Ieškovė pateikia tariamai būsto pagerinimo darbų ir objektų sąrašą, išskirdama atskirus objektus: apsaugą, elektros instaliaciją, santechniką, gerbūvio darbus, statybinius darbus. Minėtiems dalykams ieškovė skyrė lėšas ne iš karto, o palaipsniui, skirtingais etapais (pagal pateiktas sąskaitas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.), kai kuriais atvejais, darbai yra identiški, besikartojantys. Ieškovė, teikdama išlaidas patvirtinančius dokumentus, juos skirsto pagal tariamai tvarkomą dalyką, tačiau pagal tai tik galima matyti, kad išlaidos buvo epizodiškos, dauguma iš jų – pavienės, nepagrįstos sutartimis.
3.21. Atsakovė sutiko leisti ieškovei jos būste vykdyti veiklą, atsakovė negalėjo prieštarauti įstaigos savininko E. B. valiai, nes juos siejo artimi ryšiai, taigi, atsakovė, būdama emociškai priklausoma nuo ieškovės savininko, siekdama išlaikyti santykiuose darną, nesikišo ir į jo siekį pritaikyti būstą įstaigos reikmėms ir tai patvirtinama pačios ieškovės pasirašytomis sutartimis bei sąskaitomis.
3.22. Dėl apsaugos sistemos įrengimo. Ieškovė nepagerino būsto, įrengdama apsaugos sistemą, tai ji padarė išimtinai savo reikmėms. Atsakovės būste iki ieškovei nusprendus vykdyti veiklą jau buvo įrengta apsaugos sistema su UAB,,G4S“, todėl naujos apsaugos sistemos įvedimas negali būti siejamas su būsto pagerinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu E. B. paaiškino, kad „name buvo įmonės kompiuteris, todėl reikėjo kamerų“, kas reiškia, kad naujai įrengta signalizacija buvo išimtinai įstaigos reikmėms.
3.23. Dėl elektros instaliacijos. Būste buvo įrengta elektros instaliacija, todėl bet kokie papildomi darbai niekaip esmingai negalėjo pakeisti būsto vertės. Elektros instaliacijų įrengimas nebuvo būtinas, o jų papildomas įrengimas buvo nederintas su atsakove ir galimai buvo reikalingas dėl ieškovės vykdomos veiklos ir didesnio energijos kiekio naudojimo. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas ir mokėjimus nėra galimybės identifikuoti, kokie konkretūs daiktai galėjo būti panaudoti būste. Ieškovė nepateikia jokios sutarties, kurios pagrindu būtų galima numanyti, kad iki tol būste nebuvo elektros instaliacijos.
3.24. Dėl santechnikos. Būste buvo įrengta santechnika, ką tvarkė ieškovė ir kur dėjo prekes – neaišku; jokios sutarties dėl to sudaryta nebuvo, nei darbų, nei įrangos apimtis derinta su atsakove nebuvo. Paprastai tokius darbus atlieka specialių žinių turintis santechnikas ir tokių darbų atlikimas turi būti patvirtintas atitinkamai išrašytomis sąskaitomis ir darbų priėmimo–perdavimo aktais, tačiau nurodytų dokumentų ieškovė nepateikė. Be to, galbūt dalis ieškovės vardinamų daiktų buvo keičiami, nes ieškovė ar jos interesantai tai nudėvėjo.
3.25. Dėl gerbūvio darbų:
3.25.1. 2013 m. birželio 17 d. sąskaita BAS000003101 – šie darbai buvo skirti kubilo pastatymui. Idėja pasatyti kubilą kilo ieškovės savininkui E. B., nes buvo kuriamas video klipas su atlikėja K. K. Šie atliekami darbai buvo reikalingi išimtinai įstaigos veiklos vykdymui, atsakovė dėl jų atlikimo pritarimo nedavė, darbų atlikimo ir įrangos išlaidų sąmatos su ja niekas nederino. Be to, kaip matyti pagal pateiktas 2013 m. balandžio 25 d. A. Z. ir P. K. sąskaitas, kubilo įrengimo darbai dubliuojasi.
3.25.2. 2013 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita Nr. 1609 dėl pamatų apdailos džiakuzi zonoje taip pat yra susijusi su šiuo rakandu ir tai niekaip nesusiję su nekilnojamojo turto verte. Aptariamas rakandas nėra ilgalaikis vertingas turtas, priešingai, jo pastatymas šiuo metu kelia nepatogumus.
3.25.3. 2013 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra NR0000032 buvo skirta Maumedžio dailylentėms, kuriomis buvo apkalinėjamas kubilas, tačiau nei pats kubilas, nei jo apdaila iš viso niekaip nesiejama su būstu, nes tai yra kilnojamasis daiktas, išorėje lauke stovintis, net nieko bendro nei su gerbūviu, nei su namu neturintis daiktas.
3.25.4. Sąskaita Nr. BAS000003101 – pagal rangos sutartis matyti, kad pastatė kubilą, tvirtinimo, šiltinimo darbus atlikinėjo ir rangovai, t. y. tie patys darbai apmokami 3 kartus, o ir pats kubilas, kaip kilnojamas daiktas, niekaip negali būti siejamas su būsto pagerinimu.
3.25.5. 2013 m. birželio 6 d. sąskaita Nr. 0395436501 yra susijusi su „stop“ kalnelių įrengimu važiuojamoje gatvės dalyje – šie darbai nieko bendro su atsakovės būstu neturi, iš esmės buvo pastatyti savavališkai Valstybinės žemės teritorijoje, be atsakovės žinios. Pagal pirmąją rangos sutartį, kurią pasirašė atsakovė, automobilių aikštelės įrengimas rangos sutartyje yra namo teritorijoje, t. y. įvažiavus į būsto kiemą, teritorijos viduje perrinktos jau buvusios trinkelės, senų bordiūrų išėmimas ir valymas, praplatintas įvažiavimas (tai, įrengta ieškovės patogumui). Kitos rangos sutartys pasirašytos, jau E. B. ir darbai buvo atlikti ne būsto teritorijos ribose, t. y. Valstybinės žemės teritorijoje.
Šalies argumentai
3.25.6. Ieškovė prašo atsakovę atlyginti pagal pateiktas sąskaitas už: 2011 m. liepos 30 d. Nr. 03202608976, už vejos sėklas, durų stabdį, vinis, grėblį; 2011 m. liepos 14 d. Nr. 03211604113 už kaištį, medsraigtį, įvarą, rūbų kalbliuką, kištuką, lizdą, dirželį laido, raktų komplektą, ritę, kabelį; 2011 m. liepos 27 d. Nr. 0000410 už pušis, mulčą, skaldą, veją, bortelius, vinis, žemės mišinius, vinvytį, įsodinimą; 2011 m. liepos 1 d. Nr. 1944 už interjero dekorą, tačiau minėtu laikotarpiu atsakovė nebuvo įstaigos vadovė, sprendimus dėl šių išlaidų priėmė E. B., jokios sutarties, kurios pagrindu atsakovė būtų įsipareigojusi atlyginti įmonės patirtas išlaidas, nėra. Bortelius, dekorą ir veją 2013 m. pagal rangos sutartis vėl keitė įstaigos savininkas E. B. Vertinant šių prašomų išlaidų pagrįstumą, jos negali būti priskirtos prie ilgalaikių, turinčių išliekamąją vertę, kurios padidina nekilnojamojo objekto vertę. Vien ta aplinkybė, kad veja buvo keičiama mažiausiais tris kartus, rodo, kad visa tai buvo daroma dėl įstaigos poreikių, tačiau ne gerinant turtą.
3.25.7. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos pagal 2013 m. kovo 8 d. sąskaitą Nr. 432209; 2011 m. liepos 8 d. Nr. 3193, 2013 m. sausio 5 d. Nr. 1446, 2013 m. sausio 30 d. sąskaita DECO-13-016, 2013 m. sausio 14 d. sąskaita Nr. DECO13-006, 2012 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 0058670 už tapetus dubliuojasi, ir neaišku, kiek ir ką ieškovė klijavo, nes namo sienos buvo dažytos, vadinasi galimai dalį tapetų ieškovė galėjo panaudoti keisdama būsto aplinką, kur vykdė savo veiklą, t. y. savo reikmėms, o dažnas jų keitimas naujos statybos name – niekaip negali būti pripažįstamas turto gerinimu.
3.25.8. Ieškovės pateikta 2013 m. gegužės 17 d. sąskaita Nr. 2013-05 už tują taip pat nesusijusi su būsto gerbūviu ar jo pagerinimu, pats augalas yra ne atsakovės būsto teritorijoje.
3.25.9. Išlaidos už palanges ir lietaus nuvedimo sistemas prieštarautų rangos sutarčių sąlygoms, kuriose numatyta, kad rangovas darbus atlieka savo priemonėmis ir medžiagomis, be to, neaiškus ir šių išlaidų būtinumas.
3.25.10. Ieškovės pateikta 2013 m. sausio 5 d. sąskaita Nr. 1446, pagal kurią įsigytas granito dekoras, nebuvo panaudotas būste ir tokios medžiagos daikto atsakovės būste niekada nebuvo.
3.25.11. Įstaiga savo poreikiams įsirengė pirtį, nes dėl vykdomos kūrybinės veiklos įstaigos savininkas E. B. buvo nusprendęs, kad tai yra reikalinga įstaigos veiklai – priiminėti interesantus, verslo partnerius, pirties zonoje buvo filmuotas K. K. video klipas, aptariami TV projektai ir kiti kūrybiniai procesai.
3.26. Dėl statybos darbų:
3.26.1. Pagal ieškovės pateiktą sąrašą nesuprantama, kokią įtaką būsto pagerinimui turėjo tokie daiktai, kaip įsigytos įvairios medžiagos, instrumentai, taip pat nėra aišku, kur jie panaudoti ir kam. Pateiktos sąskaitos faktūros dubliuojasi su rangos sutartimis, kuriose rangovas įsipareigojo atlikti darbus savo medžiagomis ir įrankiais. Visos faktūros yra sudvejintos su rangos sutartimis. Be to, įstaiga užsiėmė dekoracijų kūrimu, gamyba, montavimu, statymu TV studijose, TV laidų gamyba, todėl, labiau tikėtina, kad jos buvo skirtos veiklai vykdyti.
3.26.2. Ieškovė vykdė veiklą, susijusia su televizijos laidų kūrimu, scenos įrengimu. Internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt nurodyta, kad įstaiga užsiima scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla: Į šią klasę įeina: teatro spektakliams, koncertams, operos ar šokių ir kitiems scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla: direktorių, prodiuserių, scenografų, statytojų ir kt. veikla; į šią klasę taip pat įeina: meninių tiesioginių renginių su savo įrenginiais ar be jų prodiuserių ar antreprenerių veikla. Pagal įstaigos veiklą, jos teikiamos paslaugos, kuriamos televizijos laidos reikalauja patirti išlaidų, susijusių su dažymu, instaliacijų kūrimu ir pan. Nors atsakovė negali paaiškinti ieškovės išlaidų kilmės, tačiau neatmestina, kad ieškovė patyrė išlaidas būtent vykdydama savo veiklą, o ne būsto įrengimui.
3.26.3. Ieškovė 2012 m. balandžio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su A. M. dėl dekoracijų LRT laidos pastatymo LR projektui ,,Sidabrinė gervė“ 2011 m.; 2012 m. gegužės 4 d. ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. „Vunderkindai.lt“, dėl meninio apšvietimo vizualizacijos; 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarė sutartį su UAB ,,Arvi“ ir ko dėl renginio su U. dekoracijų sukūrimo, LRT projektui „Europos vidury“, Eurovizijos 2012 m. atrankos projektui, transliuojamam per LRT, LNK televizijos projektui „Radži ieško žmonos“, 2012 m. spalio 25 d. sudaryta sutartis su UAB ,,Druskininkų vandens parku“ dėl LRT laidos „Tegyvuoja šeimynėlė“. Taigi, ieškovė vykdė veiklą, kurios rezultatų pasiekimui buvo galimai reikalingos ir išvardintos medžiagos dekoracijų kūrimui ir išlaidos, susijusios su šia veikla. Tikėtina, jog prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus dėl televizijos projektų ir įstaigos vykdomos veiklos.
3.27. Dėl pateiktų rangos sutarčių:
3.27.1. Atsakovė yra sudariusi 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartį su E. G., pagal 15 791,79 Lt sąmatą, jokie kiti rangos darbai būsto įrengimui tarp ieškovės ir atsakovės suderinti nebuvo; atsakovė su ieškove neaptarė konkrečių dalykų, ką ieškovė gali prisitaikyti savo reikmėms ta apimtimi, kad atsakovė, ieškovei išsikrausčius iš būsto įsipareigotų atlyginti. Ieškovė pateikia rangos sutartis, kurių pagrindu siekia įrodyti, kad būstas buvo pagerintas. Viskas turi būti aptarta sutartyse bei pasirašomuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose, o šiuo atveju tokių teisės aktų reikalavimų nesilaikyta, kas kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl atliktų darbų apimties, kokybės, kainos, bet ir tai, kad pati atsakovė nebuvo informuota apie tokių sutarčių sudarymą bei jų sąlygas, kas reiškia, kad atlyginti ieškovės patirtų išlaidų ji neturi pagrindo.
3.27.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 nustatyta, kad ieškovė, nors ir privalėjo suderinti visus darbus su atsakove, tačiau ji nežinojo visų atliekamų darbų apimties, nėra nustatyta, kad atsakovė būtų leidusi atlikti ieškovei konkrečius darbus ir aiškiai suvokė, kad ateityje toks leidimas jai galėtų sukelti teisines pasekmes, t.y. galimai reikės atlyginti tam tikrus turto pagerinimo darbus. Atsakovei būsto aplinkos pakeitimai nebuvo reikalingi, nes kaip ir buvo pripažinta teisme, šiuos darbus ir daiktus įmonė prisitaikė išimtinai savo veiklai, o pats būstas jau ir taip buvo tinkamas gyventi (turto vertinimo akte užfiksuoti duomenys).
3.27.3. Atsakovė yra sudariusi 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartį su E. G. pagal 15 791,79 Lt sąmatą, sutarties sąlygose yra nustatyta, kad rangovas darbus atlieka savo darbo jėga ir priemonėmis (1 str.), o darbų ir medžiagų suma 15 791,79 Eur (2 str.). Darbai buvo atlikti, tam kad ieškovė ir jos interesantai turėtų galimybę patogiau susisiekti ir turėtų, kur statyti automobilius. Taigi, darbai buvo atlikti ieškovės vykdomai veikai, atsakovei asmeniškai to nereikėjo, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo jų atlyginti.
3.27.4. Kitos pateiktos sutartys yra sudarytos ne su atsakove, o su įstaigos savininku E. B., kas reiškia, kad atsakovė nežinojo nei atliekamų darbų apimties, nei jų sąmatos ar patiriamų išlaidų, nėra pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai, atsakovė, nebūdama sandorio šalimi iš viso negali komentuoti, kas buvo vykdoma, tačiau išlaidų pagrįstumą kelia vykdomų darbų tapatumas.
3.27.5. 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartis su E. G. pagal 42 400 Lt sumą dubliuoja tuos pačius darbus, kas aptarta 1-oje sutartyje: trinkelių dėjimo darbai 125,6 kv. m (senų trinkelių demontavimas, valymas, sudėjimas, vejos bordiūrų statymas). Taigi sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo negali būti pagrindas priteisti iš atsakovės nurodytas lėšas. Pagal antrąją rangos sutartį papildomai E. B. susitarė būste įrengti lauko terasą, tačiau iš pačios sutarties, o taip pat ir turto vertinimo akto matyti, kad būste jau buvo įrengta terasa (sutarties atliktų darbų akte nurodyta – senos terasos plytelių ardymo darbai, naujos terasos įrengimas). Taigi įstaigos savininkas, siekdamas vykdyti veiklą be atsakovės sutikimo ir sąlygų derinimo keitė būsto aplinką, tačiau tokie darbai buvo būtini. Rangos sutartimi numatyta, kad buvo atlikti darbai: senų vamzdžių šalinimas, lauko apšvietimo darbai, lauko dušo kabinos įrengimas, drenažų ir vamzdžių klojimas. Šie darbai su atsakove derinti nebuvo, o padaryti ieškovės iniciatyva, jos rizika. Būste jau buvo įrengtas vamzdynas, todėl jų keisti nebuvo būtinybės ir įrenginėti naujai lietaus nuotekų vamzdyną.
3.27.6. 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartis su P. K. pagal 30 600 Lt sąmatą sudaryta su įstaigos savininku E. B., nedalyvaujant atsakovei, be jos pritarimo. Pagal sutartį matyti, kad turėjo būti atliekami mūrinės tvoros ir pamato remonto darbai – šie darbai sietini apsaugos sistemos įrengimu, t. y. išimtinai ieškovės veiklos poreikiams, atsakovei jos nereikėjo; seno tinko šalinimas, siejamas su aptariamu darbu, ir dubliuoja aukščiau aptartą sutartį; kubilo pastatymas, apdaila, šiltinimas jau pagal pačios ieškovės sąskaitas jau buvo rengtas ir apmokėtas (jį statė montavo ir POOLSERVISE; sąskaita faktūra BAS 000003001, suma – 4 239,46 Eur) – kubilo įrangos montavimo darbai – taigi išlaidos dubliuojasi; laistymo sistemos montavimas – būste niekada nebuvo ir nėra laistymo sistemos, todėl nesuprantama, kokie darbai galėjo būti atlikti. Sutartimi taip pat sutarta įrengti mini golfo aikštelę, pagal kurią turėjo būti nukastas senas gruntas, o žolės sėklų ir dirvožemio išlaidos ieškovės reikalavimuose jau yra pateiktos 2011 m. liepos 30 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 03202608976 ir 2011 m. liepos 27 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 0000410. Būstas buvo įrengtas ir jo aplinka sutvarkyta, golfo laukų įrengimas buvo nederintas su atsakove ir yra siejamas su ieškovės veikla. Nors sutartimi pateikiamas ir garažo įrengimas, tačiau jokių duomenų, kad iki to laiko jis buvo neįrengtas nėra; ieškovė nurodo, kad garažas buvo dažomas, kabinami kabliai, tačiau tokie darbai negali būti pripažįstami kaip turto pagerinimas.
3.27.7. 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartis su A. Z. dėl 31 355 Lt darbų apimties sudaryta su įstaigos savininku E. B., atsakovė nedalyvavo sutarties sudaryme, jai nėra žinomos jos sąlygos. Sutampa šios sutarties sudarymo laikas su ankstesnėmis aptartomis sutartimis, tačiau taip pat dubliuojasi atliekami darbai – mūrinės tvoros ir pamato remontas, seno tinko šalinimas (darbai numatyti su P. K.), kubilo pastatymas, apdaila, šiltinimas – jau trečią kartą aptariamas darbas ir POOLSERVISE; sąskaita faktūra BAS 000003001 ir P. K., laistymo sistemos montavimas (name tokios niekada nebuvo ir nėra) taip pat jau buvo aptarti sutartyje su P. K., mini golfo aikštelės įrengimas, įskaitant vejos sėjimą ir volavimą, grunto volavimą ir kt.
3.27.8. 2013 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutartimi, sudaryta tarp įstaigos savininko E. B. ir R. Z. dėl aplinkos darbų sutvarkymo, vėl atliekami analogiški anksčiau atlikti darbai, o būtent: vejos įsėjimo darbai; augalų sodinimas, nors pagal 2011 m. liepos 27 d. sąskaitas augalai jau buvo sodinami. Atsakovė negali prisiimti ieškovės patirtų išlaidų už tuos pačius darbus tuo pačiu laiku, ypač įvertinus tai, kad jie buvo atliekami ieškovės savininko iniciatyva, keičiami taip pat tuo metu, kai ieškovės vykdė veiklą būste, naudojosi visa aplinka, ir tai buvo daroma nederinant su atsakove, negavus jos pritarimo ir jai nežinant nei atliekamų darbų apimties, nei kainos. Be to, nurodyti darbai buvo atliekami laikotarpiu, kai atsakovė buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl neturėjo galimybės aktyviai domėtis vykdomais darbais.
3.28. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad tariamai investavo lėšas į būstą, turi taip pat pateikti įrodymus, kad prašomas priteisti sumas, pateiktus dokumentus buvo įtraukusi į apskaitą (kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas), siekdamas įrodyti, kad savo lėšomis esmingai pagerino turtą. Ieškovė turėjo siekti tariamai padarytas investicijas įtraukti į įstaigos balansą, skaičiuoti nusidėvėjimą, galiausiai, esant esminio pagerinimo požymiams – atsiranda galimybė skaičiuoti ne tik nusidėvėjimo apimtis, bet ir susigrąžinti PVM, kas reiškia, kad įstaigos patirtos išlaidos, jas nurašant, negali būti priteistos iš atsakovės, nes tampa nevertingomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė ir naudojosi visu būstu.
3.29. Atsakovė, kaip ieškovės vadovė, nepažeidė vadovės fiduciarinių pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, kadangi ji jas vykdė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Ieškovės savininkas buvo atsakovės sutuoktinis, būtent jis sprendė būsto pritaikymą ieškovės veiklai, daugumą sąskaitų faktūrų jis pasirašė, o sudarytos rangos sutartys, išskyrus vieną, taip pat yra ne atsakovės, o E. B. vardu. Taigi būtent ieškovės savininkas priiminėjo sprendimus dėl išlaidų: E. B. 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent jis priėmė sprendimą dėl ofiso (duomenys neskelbtini) (ieškovės name), nurodė, kad jis įrengė pasitarimų kambarį TV komandai, o apie daugumą jo organizuojamų darbų atsakovė nežinojo.
3.30. Byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kokios išlaidos buvo iš anksto suderintos su atsakove, todėl, jų priteisti nėra jokio pagrindo.
3.31. Ieškovė praleido ieškinio senatį, kurią atsakovė prašo taikyti ir ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas taikytinas sąskaitoms, kurios buvo išrašytos ir apmokėtos daugiau kaip prieš 10 metų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (iš viso – 23 978,12 Lt sumai). Tai, kad ieškovė siekė ginti savo tariamai pažeistas teises iki šio ieškinio pareiškimo teisme dienos kituose procesuose, negali būti pateisinama priežastis atnaujinti praleisti senaties terminą, nes netinkamas teisių gynybos būdo pasirinkimas nėra pateisinamas ir negali būti priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų suvaržyta teisė savalaikiai kreiptis į teismą ar teisė į gynybą.
4. Ieškovė dublike nurodo, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo netaikyti ieškinio senaties termino, o sprendus, kad jis praleistas – jį atnaujinti. Dublike papildomai nurodo:
4.1. Atsakovės pateiktoje 2011 m. gruodžio 11 d. UAB „Oberhaus NT“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 9960VA bei 2011 m. gruodžio 11 d. UAB „Oberhaus NT“ turto vertintojo D. G. turto vertinimo ataskaitoje yra aprašoma vertinamo turto būklė būtent 2011 m. gruodžio 11 d., t. y. šioje vertinimo ataskaitoje nėra jokių duomenų apie atsakovės turto būklę iki ieškovės atliktų turto pagerinimų pradžios, t. y. iki 2011 m. birželio 11 d.
4.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto baigtumo procentas – 29 proc., bendras buto įregistruotas plotas – 52,03 kv. m (iš 248,99 kv. m, kurie įregistruoti šiuo metu), nepasikeitė nuo 2009 m. rugsėjo 29 d., kuomet atsakovė įsigijo Butą ir Žemės sklypą, iki 2011 m. gruodžio 11 d. UAB „Oberhaus NT“ turto vertintojo D. G. turto vertinimo ataskaitos surašymo dienos.
Atsiliepimas
4.3. Atsakovė atsiliepime nutylėjo faktą apie nebaigtą statyti būstą ir dėl jo nepasisakė, teigdama, kad jos būstas buvo pilnai užbaigtas statyti, įrengtas, namo aplinka sutvarkyta jos pačios jėgomis ir sąskaita dar iki 2011 m. birželio 11 d. Tokie atsakovės teiginiai prieštarauja pačios atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-5978-96/2011 pateiktų procesinių dokumentų turiniui: prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išdėstytai nuomonei, kad „namas yra nebaigtas statyti“, 2011 m. kovo 15 d. atsakovės su buvusiu sutuoktiniu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte išdėstytai 2.1.1 papunkčio sąlygai, kurioje nurodyta, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso „2.1.2. nebaigtas statyti 52,03 kv. m butas (baigtumas 29 proc.)“.
4.4. Atsakovė nepaaiškino bei nepagrindė aplinkybių, iš kokių lėšų, kaip ir kada po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5978-96/2011, ji ne ieškovės sąskaita pati buvo atlikusi Buto statybos remonto darbus iki tokio lygio, kuris nurodytas 2011 m. gruodžio 11 d. UAB „Oberhaus NT“ turto vertintojo D. G. turto vertinimo ataskaitoje.
4.5. Ieškovei atlikus atsakovės buto statybos remonto darbus, 2013 m. sausio mėnesį jame buvo atlikti kadastriniai matavimai ir 2013 m. sausio 28 d. buvo parengta buto kadastrinių matavimų byla, parengta patalpų eksplikacija ir užfiksuota pastato nuotrauka. Palyginus su 2009 m. birželio 10 d. ankstesniosios buto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, matyti akivaizdus skirtumas – 2013 m. byloje jau yra pažymėtos atskiros buto patalpos, nurodyta jų tikslinė paskirtis (poilsio patalpa, pirties patalpa ir kt. (viso 18 skirtingų patalpų), bendras namo plotas – 248,99 kv. m, gyvenamas plotas – 129 kv. m, nurodomas baigtumo procentas – 100 proc., nurodoma įrengta terasa (baigtumas – 100 proc.). Atsakovė 2013 m. liepos 4 d. užpildė ir pasirašė deklaraciją apie buto statybos užbaigimą, kurioje deklaravo, kad buto statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Atsakovė 2013 m. liepos 10 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centras Vilniaus filialui užregistruoti ieškovės atliktų statybos remonto darbų pasėkoje įvykdytų turto pagerinimų pasikeitusius buto nekilnojamojo turto registro duomenis. Darbus prašoma atlikti iki 2013 m. liepos 15 d.
4.6. Atsakovės veiksmai, kuriais būtent pati atsakovė, jau po ieškovės atliktų buto statybos rangos pagerinimo darbų, pati užsakė atlikti naujus buto kadastrinius matavimus, parengti naują buto patalpų eksplikaciją, užpildė ir pasirašė deklaraciją apie buto statybos užbaigimą, paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė buto pagerinimo darbus atliko be atsakovės suderinimo ir/ar pritarimo, ir patvirtina ieškovės nurodomus argumentus, kad visiems ieškovės atliktiems statybos remonto darbų pagerinimams atsakovė pritarė, o juos atlikus, būtent pati atsakovė ėmėsi visų veiksmų juos įteisinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
4.7. Ieškovės žiniomis, atsakovė 2009 m. spalio 6 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/10/01PA su Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal kuria jai yra suteiktas kreditas žemės sklypo dalies su butu pirkimui bei statybos darbų užbaigimui, terminui iki 2047 m. rugsėjo 15 d. Atsakovės įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – Buto ir Žemės sklypo, hipoteka. Atsakovei VĮ Registrų centras Vilniaus filiale užregistravus ieškovės atliktų statybos remonto darbų pasėkoje įvykdytų turto pagerinimų pasikeitusius buto nekilnojamojo turto registro duomenis, padidėjo atsakovės buto vertė, ir 2012 m. liepos 17 d. atsakovė sudarė su Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, papildomą susitarimą Nr. BKP 12/07/43PA prie 2009 m. spalio 6 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 09/10/01PA, pagal kurį gavo dar papildomą kredito sumą. Šie atsakovės veiksmai taipogi patvirtina ieškovės teiginius, kad būtent ieškovės atliktų statybos rangos darbų pasėkoje įvykdytų pagerinimų rezultate padidėjo atsakovės nekilnojamojo turto vertė.
4.8. Atsakovė klaidingai nurodo, kad visą jos būstą įrenginėjo ir statė profesionali statybos įmonė UAB „Mažoji architektūra“. Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 265 patvirtina, kad UAB „Mažoji statyba ir architektūra“ statė atsakovės patalpą (Butą) tik iki 2009 m. birželio 30 d. ir atliko „pamatų montavimo darbus, vykdė mūro darbus“ iki 29 proc. baigtumo. Atsakovė 2013 m. liepos 4 d. savo užpildytoje ir pasirašytoje deklaracijoje apie buto statybos užbaigimą skiltyje „Statybos rangovas“ nenurodė jokio asmens kaip rangovo.
4.9. Atsakovė klaidingai nurodo, kad „šildymo katilas buvo pakeistas dėl to, kad atsikėlus įstaigai, nepakako galingumo“. Šildymo katilas yra skirtas apšildyti patalpą (butą), ir joks ieškovės lankytojų skaičius tikrai neturėtų jokios įtakos šildymo katilo tinkamam veikimui. Atsakovės anksčiau iki pagerinimų atlikimo pradžios sumontuotas ankstesnis katilas tiesiog buvo per silpnas, kad apšildytų tokio dydžio butą (namą) ir sudegė. Bet kuriuo atveju, ieškovė ir neprašo priteisti pagerinimų dėl šildymo katilo.
4.10. Atsakovė klaidingai nurodo, kad 2013 m. birželio 17 d. sąskaitoje BAS0000003101 nurodyti darbai, skirti kubilo pastatymui, buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklos vykdymui (K. K. video klipo filmavimui). Tokie atsakovės prasimanymai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški, kadangi būtų neprotinga įsirenginėti lauko kubilą už keletą tūkstančių eurų sumą, jeigu kelių minučių vaizdo klipo kūrimui galima buvo už 50 Lt išsinuomoti lauko kubilą bet kurioje kitoje vietoje visai valandai ir nepatirti kelis šimtus kartų didesnių išlaidų. Atsakovė pati nuolatos naudojosi lauko kubilu, todėl jos teiginiai, kad ji dėl šių darbų nedavė pritarimo, ar pati nederino sąmatos, neatitinka tikrovės. Nors atsakovė nurodo, kad lauko kubilas nepadidino atsakovės turto vertės, ir jo pastatymas jai kelia nepatogumus, tačiau įvertinus pačios atsakovės viešai pateiktą skelbimo portale www.aruodas.lt turinį, lauko kubilas tikrai negali būti laikomas nepatogumu, o netgi atsakovės yra pateikiamas kaip nuomai skirto būsto privalumas.
4.11. Nacionalinės žemės tarnybos surašytame 2021 m. birželio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-178-(14.48.78) nėra nei vienu žodžiu užsiminta apie stop kalnelių įrengimą važiuojamoje gatvės dalyje priešais namą. Akte konstatuota, kad atsakovės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse esančios tvoros patenka į laisvą valstybinę žemę. 2022 m. lapkričio 22 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pažymėta, kad tikrinto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. B. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui paaiškinimų raštu, tiriant administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, nepateikė.
4.12. Absoliučiai visi ieškovės užsakomi statybos rangos darbai, renkamos medžiagos buvo perkami arba atsakovės, kaip buvusios VŠĮ „TV Komanda“ vadovės, vienasmenišku sprendimu, arba tikrai su atsakovės žinia ir suderinimu. Atsakovė visada sprendė dėl įsigyjamos paslaugos ar darbo, perkamo daikto, jo dydžio, modelio, spalvos ir kitų savybių. Atsakovė nuolat gyveno ir kasdien lankėsi Bute bei faktiškai naudojosi visais šiais pagerinimais.
4.13. Atsakovė, eidama VŠĮ „TV Komanda“ direktorės pareigas nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. tarp ieškovės ir AB DNB Nord banko buvo sudariusi 2011 m. rugpjūčio 12 d. banko sąskaitos sutartį, 2013 m. sausio 9 d. banko sąskaitos sutartį bei 2011 m. rugpjūčio 16 d. Naudojimosi interneto linija sutartį. Taigi būtent atsakovė atidarė ieškovės vardu banko sąskaitas ir disponavo joje esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat irgi vykdė ieškovės atsiskaitymus banko suteikta Interneto linija. Atsakovės vardu 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. rugsėjo mėn. buvo užsakytos ir banko kortelės ieškovės sąskaitoms valdyti ir disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis, atsakovei taip pat buvo suteikta pirmo parašo teisė (2020 m. vasario 19 d. Luminor banko pažyma Nr. 19.25-L301/1382).
4.14. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos statybos darbų, paslaugų ir medžiagų įsigijimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos ir grynaisiais pinigais, kuriais kaip ieškovės tuometinė direktorė disponavo būtent atsakovė, todėl ir visus atsiskaitymus, įskaitant ir už prašomus grąžinti daiktus, grynaisiais pinigais vykdė atsakovė. Todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad ji nedalyvavo vykdant statybos remonto darbus, nederino, jiems nepritarė ir neturėjo informacijos apie tai, atmestini kaip nepagrįsti.
4.15. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, kaip panaudos gavėja, turėjo atsakovės, kaip panaudos davėjos, leidimą daryti jos turto pagerinimus, todėl egzistuoja viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių ieškovei teisę į išlaidų, panaudotų turtui pagerinti, atlyginimą – tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjos leidimą. Atliktų būsto pagerinimų didelė apimtis ir pateikti juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti nežinomi atsakovei, daromi nuo jos slapčia ar prieš jos norą (valią). Tą patvirtina ir atsakovės veiksmai atlikus būsto pagerinimus (įregistravimas registre, papildomos paskolos iš banko pasiėmimas).
4.16. Atsakovė suremontuotu turtu naudojasi iki šiol, jį nuomoja, gauna pajamas, o duomenų apie tai, kad ieškovei pakeitus buveinę, atsakovei būtų reikėję atlikti papildomą būsto remontą, papildomai investuoti į jo techninę būklę ar jį būtina iš naujo remontuoti, atsakovė nepateikė.
4.17. Per visą panaudos sutarties galiojimo laiką iš atsakovės nebuvo gauta nė viena pretenzija, kad jos būstas ar gerbūvis suremontuotas ir pagerintas be jos sutikimo. Be to, ieškovės veiksmai, remontuojant ir gerinant būstą ar gerbūvį be atsakovės leidimo, būtų pagrindas nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, tačiau to iš atsakovės pusės nebuvo padaryta. Visi pagerinimai buvo atlikti su atsakovės leidimu, ir realiai bei faktiškai buvo naudojami ir atsakovės būsto pagrindinei paskirčiai – gyvenamajai, todėl ieškovė turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą.
4.18. Jeigu atsakovė, kaip būsto savininkė, būtų norėjusi kontroliuoti ieškovės pagerinimų faktą ir dydį, jai niekas netrukdė sudaryti raštu su ieškove panaudos sutartį, kurioje aiškiai numatyti (įtraukti sąlygą) draudimą atlikti turto pagerinimus be atsakovės, kaip turto savininkės, sutikimo, arba numatyti sąlygą dėl raštiško atsakovės leidimo pagerinti turtą, tačiau atsakovė jokios panaudos sutarties su ieškove nebuvo sudariusi, ir, kaip ieškovės vadovė, leido (investavo) ieškovės pinigines lėšas gerindama savo asmeninį turtą, t. y. didindama jo vertę.
4.19. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576- 275/2021 sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 67 308,36 Eur namo pagerinimo išlaidas. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikino tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens VšĮ „TV Komanda“ pareikšto savarankiško reikalavimo jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas atsakovės teisę apsiginti nuo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo taikymo bei teikti poziciją šiuo klausimu.
4.20. Nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovė VŠĮ „TV Komanda“, kaip trečiasis asmuo, aktyviai dalyvavo kitoje tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje, reiškė joje savarankiškus turtinius reikalavimus, kurie iš esmės buvo patenkinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021. Taigi, esant galiojančiai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai ir patenkinus trečiojo asmens reikalavimus ir pripažinus jo teisę į turto pagerinimo išlaidų kompensavimą, tokio VŠĮ „TV Komanda“ ieškinio, koks yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, pateikimas teismui galimai būtų laikomas tapataus ieškinio pareiškimu arba netgi piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą, todėl faktiškai ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo tik priėmus galutinę ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Visgi jeigu teismas pripažintų, kad ieškinio senatis yra praleista, ieškovė prašo pripažinti, kad ieškinio senatis yra praleista dėl svarbių priežasčių ir ją atnaujinti.
5. Atsakovė triplike papildomai nurodė:
5.1. Ieškovė gavo neatlygintinai teisę naudotis atsakovės būstu, todėl turėjo daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Ieškovė tai ignoruoja ir nepaaiškina, kokiu būdu šią pareigą įgyvendino, nepaaiškina, kodėl atsakovė turėjo sutikti neatlygintinai suteikti savo būstą ieškovės veiklai, negauti jokių dėl to pajamų.
5.2. Ieškovei atsikrausčius į būstą, jis jau buvo įrengtas ir sutvarkytas, pati atsakovė būste gyveno nuo 2010 metų, o ieškovė nuo įsikėlimo, pradėjo jame realiai vykdyti savo veiklą, ko neneigia. Ieškovės sprendimas atlikti tam tikras būsto aplinkos korekcijas, einamuosius remonto darbus yra susijęs išimtinai su tuo, kad būstas būtų pritaikytas įstaigos veiklai. Kadangi būsto paskirtis gyvenamasis namas, tai atlikti darbai dėl įstaigos, kaip juridinio asmens veiklos, nekeičiant būsto paskirties, tik įrodo kad jokių pagerinimo darbų neatliko, o atlikti darbai – susiję su būsto priežiūra, ką įpareigoja daryti teisės aktai.
5.3. Sprendimas įregistruoti ieškovės buveinę atsakovės būste ir pradėti vykdyti veiklą buvo priimtas ne atsakovės, o tuometinio ieškovės vadovo – E. B. Būsto išlaikymo išlaidas apmokėdavo atsakovė.
5.4. Ieškovė turi įrodyti, kad būstas buvo esmingai pagerintas, kad konkretiems pagerinimams atlikti buvo gautas atsakovės sutikimas, kad pagerinimo išlaidos buvo suderintos su atsakove, būsto pagerinimas buvo būtinas. Jokio sutikimo atlikti darbus atsakovė nedavė ir nesitarė, kad ieškovei išsikrausčius iš būsto atlygins kokias nors jos patirtas išlaidas.
5.5. Ieškovė, teikdama reikalavimus dėl bendrai patirtų išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., nepaaiškina, ar tariamai patirtos išlaidos yra susijusios su būsto priežiūra bei išlaikymu, ar su einamuoju remontu, ar kažkokios aplinkos keitimo ir pritaikymo savo reikmėms, ir kurie, ieškovės manymu, atlikti darbai su konkrečiomis patirtomis išlaidomis, grindžiamomis sudarytomis statybos rangos sutartimis buvo patirti ženkliai pagerinant turtą. Ieškovės patirtos išlaidos niekaip neįrodo nei jų būtinumo, nei jų panaudojimo būtent atsakovės būste.
5.6. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtų išlaidų pagal CK 6.663 straipsnį. Ieškovė, kaip sąžininga panaudos gavėja, privalėjo skirti lėšų būstui išlaikyti, būstą tvarkyti, daryti remontą. Priešingu atveju, būtų nesuprantama, kodėl ieškovei buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis būstu ir kodėl atsakovė turėjo priimti sau ekonomiškai nenaudingą sprendimą – atsisakyti pajamų už būsto nuomą.
5.7. Ieškovės pateiktos sąskaitos nesudaro pagrindo jas tiesiogiai susieti su tariamai atliktu turto pagerinimu. Dėl dalies patirtų išlaidų ieškovė pateikia daiktų įsigijimo sąskaitas, nesiejant jų su sutartimis, nėra aišku, ar išvardintų tariamų pagerinimų sąrašas yra susietas su pateiktomis sąskaitomis dėl įsigytų daiktų; o pagal pateiktas rangos sutartis yra numatytas įsipareigojimas rangovams darbus atlikti savo sąskaita (t. y. medžiagos, įrankiai, įranga ir t.t), taigi, įsigyti daiktai taip pat neturi ryšio su atliktais darbais. Ieškovė nepaaiškina, kaip jos išlaidas patvirtinantys dokumentai, vertinant juos individualiai, gali esmingai pagerinti atsakovės būstą (tiek pastatą, tiek žemės sklypą), nėra paaiškinta ir kokio pobūdžio remontas (Statybos įstatymo prasme) buvo atliktas. Ieškovė siekia prisiteisti visas jo patirtas išlaidas už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tokia pozicija prieštarauja faktinei padėčiai.
5.8. UAB,,Oberhouse NT“ turto vertės nustatymo 2011 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. 52636 VAT 2011 ASV VHAN užfiksuota, kad būstas yra 257,85 kv. m ploto, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra užregistruotas, o registruotas 52,03 kv. m. Nors būstas buvo įregistruotas vėliau, tai nereiškia, kad jis nebuvo pastatytas ir įrengtas.
5.9. Nors ieškovė siekia įrodyti, kad tik po santuokos su A. K. nutraukimo, būstas buvo pradėtas statyti ir įrengtas, tačiau tai paneigiama pateiktoje 2011 m. sausio 31 d. turto vertinimo pažymoje bei kartu su šiuo dokumentu užfiksuotos būsto fotografijos. Pastato registravimas ir realus įrengimas niekaip nesusiję dalykai, o būstas iki ieškovei įsiregistravus šioje vietoje savo buveinę jau buvo įrengtas ir 2011 m. sausio 31 d. Tai, kad atsakovė turėjo išlaidų patvirtina ir dalis išlikusių sąskaitų faktūrų bei kvitų. Pastato vertė – 600 000 Lt, taigi visiškai pastatytas, įrengtas, yra elektra, kanalizacija, vandentiekis, dujos, viduje sienos ir lubos dažytos, grindys – parketlentės, san. Mazgai, lubos dažytos, grindys ir sienos keraminės plytelės; virtuvė – įrengta, grindys – keraminės plytelės, sienos ir lubos dažytos. Pastato būklė – gerai šiuolaikiškai įrengtas. Būsto įrengimo faktą patvirtina ir pateiktos fotografijos, o taip pat tai, kad atsakovė nuo 2010 m. būste pati gyveno, ten lankėsi jos bičiuliai. Be to, pateiktas įrodymas patvirtina ir tai, kad pagal vėlesnius atliktus 2013 m. kadastrinius matavimus pastato plotas yra analogiškas, kas reiškia, kad pastatas jau buvo pastatytas ir įrengtas iki ieškovė atsikraustė ir pradėjo vykdyti veiklą.
5.10. Pagal turto vertinimo pažymas jau panaudos sutarties su ieškove sudarymo metu – pastato būklė yra gerai šiuolaikiška įrengta, todėl esmingai remontuoti naujai pastatytą ir įrengtą pastatą normaliam naudojimui nebuvo jokios būtinybės. Ieškovė taip pat nepateikia jokių duomenų apie tai, kad jos atlikti darbai rangos sutarčių pagrindu buvo būtini. Atsakovė ėmė paskolas ir tai darė tam, kad tvarkytųsi būstą jį įsirengtų, ieškovė paskolų paėmime nedalyvavo, todėl atsakovės paimtos paskolos neįrodo ieškovės patirtų išlaidų pagrįstumo, priešingai įrodo, kad pati atsakovė savo lėšomis susitvarkė būstą taip, kaip jai tiko.
Šalies argumentai
5.11. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl to, kad, jos manymu, atsakovė žinojo apie visus daromus pagerinimus, tai reiškia, kad ji sutiko atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė netiksliai įvardija laikotarpius, kai atsakovė ėjo įstaigos vadovės pareigas. Atsakovė įstaigos vadovė buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., tačiau laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 3 d. ir 2014 m. liepos 12 d. bei 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. sausio 11 d. atsakovė buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, taigi, tuo metu atsakovė įstaigai nevadovavo ir negalėjo žinoti ieškovės aptariamų išlaidų ir jų panaudojimo aplinkybes.
5.12. Atsakovė neneigia fakto, kad tarp ieškovės ir AB DNB Nord banko buvo sudariusi 2011 m. rugpjūčio 12 d. banko sąskaitos sutartį, tačiau tokio pobūdžio sutartys paprastai sudaromos, juridiniam asmeniui pakeitus vadovą. Atsakovė taip pat neneigia, kad sudarė 2011 m. rugpjūčio 16 d. Naudojimosi interneto linija sutartį, tačiau ši sutartis niekaip neįrodo, kad sprendimus dėl rangos sutarčių sudarymo priiminėjo atsakovė, kurių ji nesudarė (išskyrus vieną).
5.13. Ieškovės pateikta 2020 m. vasario 19 d. Luminor banko pažyma Nr. 19.25-L301/1382 patvirtina ne tik tai, kad atsakovei buvo suteikta pirmojo parašo teisė, tačiau pirmojo parašo teisė buvo suteikta ir K. G., bei E. B. Taigi, pažyma kaip tik patvirtina tai, kad E. B., nenusišalino nuo įstaigos valdymo ir pats sprendė ieškovės veiklos apimtis, išlaidas bei kitus organizacinius klausimus. Be to, fotografijos, kuriose pavaizduotos E. B. aplinkos keitimo vizijos, terasos planas, rodo, jog būtent ieškovės savininkas, o ne atsakovė sprendė būsto aplinkos keitimo klausimus savo įmonės veikos vykdymui. E. B. civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio taip pat nurodė, kad atsakovė nežinojo apie remonto darbus, tuo rūpinosi jis.
5.14. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 teismas taip pat aiškinosi aplinkybes, ar atsakovė suprato (taigi ir sutiko) atlyginti ieškovės patirtas išlaidas – atsakovė aiškiai nurodė, kad nesitarė, jog reikės grąžinti ieškovei kokias nors lėšas. Atsakovė 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta su VšĮ ,,TV Komanda“ asmeniu įrengti dalį būsto taip, kad jis galėtų vykdyti veiklą, pats namas buvo įrengtas pilnai, išskyrus rūsį. Tokio susitarimo nebuvo dėl to, kad turtas nebuvo pagerintas, bei dėl to, kad ieškovė planavo savo veiklą vykdyti neterminuotą laiką, ir turto pritaikymas įstaigos veiklai vertintinas kaip ieškovės verslo rizikos sprendimas.
5.15. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 teismas užfiksavo tokius E. B. parodymus – kadangi „Tegyvuoja šeimynėlė“ laida patyrė nuostolius ir reikėjo sumokėti baudą, buvo nuspręsta nebevykdyti veiklos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati įstaiga nusprendė nebetęsti veiklos ir naudotis būstu jai tapo neaktualu. Taigi ieškovės sprendimas naudotis būstu trumpiau nei galimai manyta įsikeliant į jį yra ne dėl atsakovės kaltės, todėl jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas.
5.16. Atsakovės santuokos nutraukimas su A. K., paskolos ėmimas niekaip nepatvirtina ieškovės reikalavimo atlyginti tariamas turto pagerinimo išlaidas, nes pastatas buvo pastatytas ir įrengtas jau 2011 m. sausio 31 d. leškovės pateikti duomenys apie santuokos nutraukimą su A. K. neturi jokio ryšio su byla. Kaip atsakovė dalinosi santuokoje įgytą turtą, niekaip nepaaiškina, kuo tai susiję su ieškovės patirtomis išlaidomis.
5.17. Atsakovė patvirtina, kad būstą pirko ir įsirenginėjo pagal Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, suteiktą kreditą. Bankas teikė atsakovei paskolą dalimis ir tikrino, ar paskola naudojama pagal paskirtį, t. y. būsto statybai ir įrengimui. Susirašinėjimas su banko darbuotoja patvirtina, kad paskolą atsakovė iš banko gavo. Dalį lėšų atsakovė gavo iš savo motinos N. N., kas matyti mokėjimų pavedimuose. Taigi atsakovė turėjo lėšų būstui įrengti ir jas panaudojo pagal paskirtį, tą ji darė be ieškovės pagalbos.
5.18. 2011 m. gruodžio 16 d. UAB,,Oberhouse NT“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 9960VA pateiktos turto fotografijos, iš kurių aiškiai matyti, kad būstas yra įrengtas, viduje įkurtas gerbūvis (baldai, buities rakandai, lauke prie namo. matyti veja, sutvarkyta aplinka. Taigi, visa aplinka jau buvo sutvarkyta iki pateiktų rangos sutarčių ir juose aptartų (dubliuojamų) darbų. Be to, 2011 m. sausio 31 d. taip pat buvo atliktas turto vertinimas.
5.19. Nors ieškovė nurodo, kad galimai ne MB „Mažoji architektūra“ vykdė statybos darbus, tačiau statybos darbų organizavimas ir atlikimas niekaip nesiejamas su ieškove. Ieškovė nepateikė nei vienos statybos rangos sutarties, kurios pagrindu galėjo atlikti atsakovės pastato statybas, taigi ji neprisidėjo prie pastato statybos ir jo esmingai negerino.
Atsiliepimas
5.20. Atsakovė pripažįsta, kad būste negyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau neteisingai nurodo išsikėlimo iš būsto priežastį. Atsakovė kartu su sutuoktiniu ir ieškovės savininku E. B. nusprendė išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas buvo priimtas, nes ieškovės veikla tapo nuostolinga. Nuo 2014 m. pradžios vyko šeimos persikraustymas iš vienos valstybės į kitą, o taip pat iš būsto išsikraustė ir pati ieškovė bei išsivežė savo daiktus. Taigi faktiškai ieškovei būsto panaudos sutartis tapo neaktuali, jis tapo nenaudojamas. Kadangi būstas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, ji turėjo teisę spręsti, kaip toliau naudosis savo turtu, todėl atsakovė išnuomojo būstą. Būsto nuoma niekaip nėra susijusi su ieškinio reikalavimais. Be to, 2014 m. išnuomojus būstą, atsakovė buvo santuokoje su E. B., t. y. ieškovės savininku, ir jos gaunamos pajamos už nuomą buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, įskaitant nepilnamečių vaikų išlaikymui.
5.21. Nėra pagrindo reikalauti atlyginti kubilo įrengimo darbus. Tai, kad daiktas po išsikraustymo liko būsto teritorijoje, nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti jo įrengimo išlaidas, nes išlaidos dėl šio daikto įrengimo buvo patirtos ieškovės tuo metu, kai jis naudojosi būstu, o ne dėl to, kad įrengus kubilą, būstas bus išnuomotas.
5.22. Ieškovės pateiktas 2020 m. spalio 6 d. A. M. raštas dėl K. K. video klipo, tik patvirtina, kad būtent E. B. faktiškai vadovavo ieškovei, priiminėjo sprendimus dėl vykdomos veiklos apimties.
5.23. Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 48ŽN-178-(14.48.78) nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad tujos, trinkelės ir tvarkoma aplinka – ne atsakovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šiuos darbus organizavo ir atliko E. B., be atsakovės žinios, nes nebūtų logiška atsakovei tvarkyti ne jai priklausantį žemės plotą ir dėl to patirti išlaidas. „Stop“ kalneliai taip pat buvo įrengti ne atsakovės nuosavybės teise priklausančioje važiuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, todėl ji už tai negali būti atsakinga.
5.24. Šildymo katilas buvo apmokėtas M. B. ir jai šios sumos buvo atlygintos. Terasa nebuvo nei supuvusi, nei netinkama naudotis, todėl jos keitimas buvo išimtinai ieškovės poreikių tenkinimui.
5.25. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021 dalimi, kuri kasacinio teismo buvo panaikinta.
5.26. Ieškovė klaidina teismą, kad ji iki šio ieškinio pateikimo teismui siekė prisiteisti iš atsakovės turto pagerinimo išlaidas. Tokio reikalavimo ieškovė niekada nereiškė. Ieškovė ankstesnėje civilinėje byloje visą laiką siekė įrodyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir įrodinėjo savo tariamai pažeistas teises pagal CK 6.137–6.242 straipsnius. Ieškovė niekada anksčiau nereikalavo iš atsakovės kompensacijos už tariamai pagerintą turtą. Kadangi ieškovė nereiškė ieškinio kitais pagrindais, pagrindo pripažinti, kad ji gynė savo tariamai pažeistas teises kitais pagrindais, nei pati išreiškė savo valią procesiniuose dokumentuose, nėra. Kadangi ieškinio reikalavimai nebuvo savalaikiai pareikšti, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės nurodomoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-569-516/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015) yra aptariamos skirtingos aplinkybės ir šiais teismo precedentais nėra pagrindo vadovautis ginčo byloje.
6. Trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas E. B. palaikė ieškovės poziciją ir papildomai paaiškino, kad atsakovei priklausantį butą ir žemės sklypą jie su atsakove tvarkė kartu kaip šeima, iš esmės taip gerino šeimos gyvenimo sąlygas. Daugelį darbų, naudodamas medžiagas, nupirktas ieškovės lėšomis, jis atliko pats ar ūkio būdu pasitelkęs pagalbininkus, kadangi name gyveno ir planavo tai daryti ateityje. Ieškovės veiklos pobūdis lemia tai, kad tikslinis ofisas nėra reikalingas. Namuose, kuriuose su atsakove gyveno, trečiasis asmuo nurodo dirbęs tik naudodamasis telefonu ar kompiuteriu, jokios dekoracijos juose daromos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžių proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose dėstytas pozicijas, jas taip pat grindė paaiškinimais, pateiktais lentelės forma, kuriose visi proceso dalyviai išsamiai pasisakė dėl konkrečių prašomų priteisti sumų (ieškovės – DOK-35547, su atsakovės paaiškinimais – DOK-36592, su trečiojo asmens paaiškinimais - DOK-40466).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad atsakovei R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir 2) 521/1071 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5978-96/2011 (toliau Butas ir Žemės sklypas – ir Turtas); likusi 550/1071 dalis Žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.
9. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovė VšĮ „TV KOMANDA“ registre įregistruota 2004 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ieškovės registruota buveinė buvo Buto adresu – (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. (registruota nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d.) ir nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (registruota nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. vasario 8 d.) įstaigos vadovu buvo E. B.; laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. (registruota nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gegužės 17 d.) įstaigos vadove buvo R. B.
10. Ieškovė, grįsdama patirtas atsakovės turto pagerinimo išlaidas, į bylą pateikė jas/jų dydį pagrindžiančius įrodymus pagal patirtų išlaidų dalyką:
1) apsaugos sistema – iš viso 2 306,29 Eur (7 963,17 Lt) – tikslinant reikalavimas sumažintas iki 1317,89 Eur. Išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. gegužės 16 d.; ieškovės banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. gegužės 15 d. rangos sutartimi Nr. 130515/01, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Digitalas“ dėl vaizdo stebėjimo sistemos objekte – (duomenys neskelbtini), sumontavimo darbų atlikimo, bei sąmata prie sutarties.
2) elektros instaliacija – iš viso 744,04 Eur (2 569,02 Lt) - tikslinant reikalavimas sumažintas iki 662,19 Eur. Išlaidos grinžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2013 m. birželio 12 d.; mokėjimo kvitais.
3) santechnika – iš viso 1 083,58 Eur (3 741,37 Lt). Išlaidos grinžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. gegužės 11 d.; mokėjimo kvitais.
4) gerbūvio darbai – iš viso 53 633,52 Eur (185 185,81 Lt) - tikslinant reikalavimas sumažintas iki 32 366,15 Eur. Išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 17 d.; kasos pajamų orderiais; pinigų priėmimo kvitais; mokėjimo kvitais; prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitais; ieškovės banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.; 2012 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 49, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Tvora“ dėl tvoros įrangos įsigijimo ir 2012 m. gegužės 2 d. tvoros įrangos perdavimo–priėmimo aktu prie 2012 m. balandžio 4 d. sutarties Nr. 49; 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartimi Nr. 1, sudaryta tarp ieškovės (užsakovė) ir E. G. (rangovas) dėl automobilių aikštelės praplatinimo, namo nuogrindos, adresu (duomenys neskelbtini) (pagal atliekamų darbų sąrašą, pridedamą prie sutarties; atliekamų darbų ir medžiagų suma – 15 791,79 Lt; sutartis iš ieškovės pusės pasirašyta R. B.); 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartimi sudaryta tarp ieškovės (užsakovė) ir E. G. (rangovas) dėl automobilių aikštelės praplatinimo, namo nuogrindos, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atliekamų darbų sąrašą, pridedamą prie sutarties; atliekamų darbų suma – 42 400 Lt); 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartimi sudaryta tarp ieškovės (užsakovė) ir P. K. (rangovas) dėl automobilių aikštelės praplatinimo, namo nuogrindos, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atliekamų darbų sąrašą, pridedamą prie sutarties; atliekamų darbų suma – 30 600 Lt; sutartis iš ieškovės pusės pasirašyta E. B.); 2013 m. balandžio 25 d. rangos sutartimi sudaryta tarp ieškovės (užsakovė) ir A. Z. (rangovas) dėl automobilių aikštelės praplatinimo, namo nuogrindos, adresu (duomenys neskelbtini), pagal atliekamų darbų sąrašą, pridedamą prie sutarties; atliekamų darbų suma – 31 355 Lt; sutartis iš ieškovės pusės pasirašyta E. B.); 2013 m. rugpjūčio 1 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės (pirkėja) ir R. Z. (pardavėjas) dėl aplinkos tvarkymo darbų pirkėjo teritorijoje pagal šalių susitarimą (pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. darbų sąmatą, pasirašytą E. B. iš ieškovės pusės); gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamos, pažyma (forma FR0471; FR0471P).
5) statybos darbai – iš viso 6 992,47 Eur (24 143,57 Lt). Išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. birželio 10 d.; pinigų priėmimo kvitais; mokėjimo kvitais; ieškovės banko sąskaitos išrašais už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; 2011 m. gruodžio 8 d. prekių užsakymo sutartimi Nr. 3968, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Retroforma“.
11. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-200-1044/2021 išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės – šalių santuoka nutraukta ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Minėtu sprendimu teismas netenkino trečiojo asmens VšĮ „TV KOMANDA“ byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų, kuriais jis prašė priteisti iš ieškovės R. B. 91 292,26 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas (CK 6.242 straipsnis), t. y. lėšas, kurias, trečiojo asmens tvirtinimu, ieškovė, kaip trečiojo asmens vadovė, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2013 m. liepos 9 d. panaudojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam Turtui (namo rekonstrukcijai, remontui, daiktų įsigijimui, gerbūviui) (ieškinio priedas Nr. 4; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, o trečiasis asmuo pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl to, nepasinaudojus galimybe ginti pažeistas teises kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės) teisės normų nustatytais būdais, trečiasis asmuo, remiantis non cumul principu, negali reikšti ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl trečiojo asmens reikalavimą ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė.
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2576-275/2021 iš dalies tenkino trečiojo asmens VšĮ „TV KOMANDA“ apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą šioje dalyje pakeitė – priteisė trečiajam asmeniui VšĮ „TV KOMANDA“ iš ieškovės R. B. 67 308,36 Eur turto pagerinimo išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto, tačiau vertino, kad yra pagrindas taikyti CK 6.501 straipsnio nuostatas ir priteisti trečiojo asmens patirtas ieškovei priklausančio turto pagerinimo išlaidas – 67 308,36 Eur (nepriteistos 82 811,59 Lt (23 983,89 Eur) išlaidos, kurias įstaiga patyrė daiktų įsigijimui).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 panaikino apeliacinės instancijos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria tenkinta dalis trečiojo asmens VšĮ „TV KOMANDA“ savarankiško reikalavimo ir priteista jo naudai iš ieškovės R. B. 67 308,36 Eur pagerinimo išlaidų, 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad kito asmens nepagrįstas praturtėjimas ir daikto pagerinimas panaudos atveju įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens pareikšto savarankiško reikalavimo jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas ieškovės teisę apsiginti nuo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo taikymo bei teikti poziciją šiuo klausimu, taip pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ir teismo pareigą išnagrinėti ginčą neperžengiant ginčo šalių nustatytų ribų, taip pat ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), dėl to priėmė neteisėtą sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens byloje pareikšto savarankiško reikalavimo.
14. Kilnojamųjų daiktų, įgytų ieškovės ir likusių atsakovei priklausančiame turte, ieškovė iš atsakovės reikalavo Vilniaus miesto apylinkės teisme jai 2022-05-03 pareikštu ieškiniu. Civilinė byla Nr. e2-728-1094/2023 baigta 2023-02-06 teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi, kuria šalys susitarė dėl dalies daiktų grąžinimo.
15. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2012 m. sausio 12 d. – 2012 m. kovo 6 d. nuotraukas dėl pirties įrengimo, 2012 m. kovo 30 d. – 2012 m. gegužės 2 d. nuotraukas dėl tvoros pastatymo, 2013 m. birželio 12 d. nuotrauką dėl trifazio įrengimo, 2013 m. gegužės 16 d. – 2013 m. birželio 11 d. nuotraukas dėl terasos ir aplinkos įrengimo/sutvarkymo (ieškinio priedas Nr. 5). Dar daugiau vaizdinės medžiagos, kuriomis įrodinėjama atsakovės turto būklė prieš ir po pagerinimų, taip pat atliekamų darbų faktas, ieškovė papildomai į bylą pateikė jos nagrinėjimo metu (DOK-26311, DOK-34482 – laikmena popieriniame bylos priede, DOK-34419). Nuotraukas, kurios ieškovės ir trečiojo asmens teigimu patvirtina atliktus pagerinimus pateikė ir trečiasis asmuo (DOK-40466).
16. Ieškovė kartu su dubliku (DOK-41966) pateikė šiuos įrodymus, kuriais jis grindžia jos patirtas Turto pagerinimo išlaidas, tai, kad atsakovė apie pagerinimus žinojo ir su jais sutiko: notarine tvarką patvirtintą 2009 m. rugsėjo 29 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė kartu su buvusiu sutuoktiniu A. K. įsigijo Butą ir Žemės sklypą (sutartyje nurodytas bendras Buto plotas 52,03 kv. m, baigtumas – 29 proc.; Žemės sklypo – 0,1071 ha); 2009-06-10-s1121 Turto NTR bylą; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 265 apie statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurioje nurodyta, kad atlikti „pamatų montavimo darbai, vykdomi mūro darbai. Baigtumas – 29 proc.“; procesinių dokumentų kopijas iš civilinės bylos Nr. 2-5978-96/2011 (atsakovės ir buvusio sutuokinio santuokos nutraukimo byla); 2013 m. sausio 28 d. Turto NTR bylą; 2013 m. kovo 5 d. pastato nuotraukas, patalpų eksplikaciją; 2013 m. liepos 4 d. deklaraciją apie Buto statybos užbaigimą; 2013 m. liepos 10 d. R. B. prašymą Nr. 5370095 VĮ Resgitrų centras dėl kadastro duomenų pakeitimo; 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini); 2021 m. liepos 1 d. Buto skelbimo kopiją su nuotraukomis, patalpintą www.aruodas.lt; 2020 m. spalio 6 d. A. M. raštą dėl K. K. vaizdo klipo; 2022 m. lapkričio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą į ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo; tarp ieškovės, kurios vardu veikė atsakovė, ir DNB Nord banko 2011 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą banko sąskaitos sutartį; tarp ieškovės, kurios vardu veikė atsakovė, ir DNB banko 2013 m. sausio 9 d. sudarytą banko sąskaitos sutartį; tarp ieškovės, kurios vardu veikė atsakovė, ir DNB Nord banko 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarytą naudojimo interneto linija sutartį Nr. IL-1-3892191-424-5; 2020 m. vasario 19 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pažymą Nr. 19.25-L301/1382, kuria patvirtinama apie laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvusius VšĮ „TV KOMANDA“ sąskaitos valdytojus (pirmo parašo teisė): K. G., R. B., E. B., A. B. (nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. parašo teisė panaikinta).
17. Ieškovė kartu su pareiškimu dėl ieškinio dalyko sumažinimo (DOK-21503) papildomai pateikė duomenis iš VĮ Registrų centras: Žemės sklypo planą, UAB „Geodeziniai matavimai“ 2023 m. sausio 19 d. žemės sklypo kadastro duomenis ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą.
18. Atsakovė į bylą su atsilipimu į ieškinį pateikė duomenis apie jos valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; duomenis apie ieškovę (duomenų pasikeitimo istoriją) iš www.rekvizitai.lt; duomenis, kuriais ji grindžia aplinkybes dėl to, kad atsakovės būstas buvo pritaikytas ieškovės veiklai ir ji būste ją vykdė (K. K. video klipo nuoroda, www.delfi.lt straipsnio nuoroda su nuotraukomis); 2011 m. gruodžio 16 d. UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamasis turtas Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 9960 VAT_2011 ASV VHAN, kurioje nustatyta Butas ir Žemės sklypo vertė 600 000 Lt; likvidacinė vertė – 462 000 Lt; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-178-(14.48.78.) (atsiliepimo į ieškinį priedai; DOK-39622).
19. Atsakovė kartu su tripliku (DOK-43918) į bylą pateikė įrodymus, įrodinėdama, kad Turtas ieškovės veiklos pradėjimo vykdyti metu jau buvo pastatytas ir tinkamai įrengtas, tinkamas gyventi (jame atsakovė jau gyveno), kad turto pagerinimo išlaidos nebuvo būtinos, jos ieškovės atliktos be atsakovės žinios/sutikimo: viziją dėl terasos/aplinkos įrengimo/sutvarkymo; nuotraukų kopijas; išrašą (laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) apie patirtas išlaidas už daiktų/darbų įsigijimo išlaidas; 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. vasario-balandžio mėn., 2010 m. liepos mėn., 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. paslaugų/prekių užsakymo/įsigijimo/apmokėjimo dokumentai); Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. el. laišką apie išmokėtą banko kreditą 2009 m. spalio 13 d. – 2010 m. liepos 12 d.; Luminor Bank AS atsiųstos 2011/2012 metų turto vertinimo ataskaitų kopijos.
20. Įrodinėdama, kad ieškovės įrengta terasa yra nekokybiška, atsakovė pateikė 2023-07-20 darytas jos nuotraukas (DOK-28129).
21. Atsikirsdama į ieškovės paaiškinimuose nurodomas aplinkybes ir duomenis apie tai, jog trifazis atsakovės turte buvo įrengtas 2013-06-12, prideda 2012-11-27 Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12ĮP2- 27986, UAB „Viljonas“ 2012-11-27 protokolus Nr. 2012-337, 2012-338, teigdama, kad šie dokumentai patvirtina, jog trifazis buvo įvestas dar 2012 metais pačios atsakovės užsakymu.
22. Ieškovė pateikė į bylą 2011 m. lapkričio 28 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 10F-0085 (su priedais), sudarytą tarp VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir VšĮ „TV Komanda“ dėl sandėliavimo paskirties 66,38 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuri VšĮ „TV Komanda“ vardu sudaryta R. B., ir kuri, ieškovės teigimu, patvirtina, kad būtent šios patalpos ir buvo skirtos bei naudojamos įstaigos tiesiogiai veiklai – dekoracijų kūrimui, sandėliavimui ir visai kitai kūrybinei organizacinei veiklai, susijusiai su TV projektų kūrimu (DOK-23312).
23. Teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė dėl nekilnojamojo turto objektų – Buto ir Žemės sklypo, ją pavedant atlikti teismo ekspertui A. R. Zabulėnui. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ pateiktose sąskaitose faktūrose, mokėjimo dokumentuose, darbų ir medžiagų lentelėje, fotonuotraukose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos buvo faktiškai atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Bute ir Žemės sklype? 2) Ar ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ pateiktose sąskaitose faktūrose, mokėjimo dokumentuose, darbų ir medžiagų lentelėje, fotonuotraukose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti darbai galėjo būti atlikti ir medžiagos galėjo būti panaudotos Bute ir Žemės sklype laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.? 3) Ar ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ pateiktose sąskaitose faktūrose, mokėjimo dokumentuose, darbų ir medžiagų lentelėje, fotonuotraukose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti darbai pagerino Butą ir Žemės sklypą. Jeigu taip, kokios ir kaip konkrečiai turto savybės pagerėjo? 4) Kokiai statybos rūšiai priklauso ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ pateiktose sąskaitose faktūrose, mokėjimo dokumentuose, darbų ir medžiagų lentelėje, fotonuotraukose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti ir faktiškai atlikti Buto ir Žesmės sklypo darbai (paprastasis remontas, kapitalinis remontas, rekonstravimas, naujo statinio statyba, statinio nugriovimas)? 5) Ar ieškovės viešosios įstaigos „TV KOMANDA“ pateiktose sąskaitose faktūrose, mokėjimo dokumentuose, darbų ir medžiagų lentelėje, fotonuotraukose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose nurodyti ir faktiškai atlikti Buto ir Žemės sklypo darbai gali būti atskirti nuo Buto ir Žemės sklypo be žalos turtui? Jeigu taip, kokie?
24. Teismo ekspertui A. R. Zabulėnui 2023 m. kovo 17 d. pateikus teismui 2023 m. kovo 17 d. ekspertizės aktą, ieškovė pateikė prašymą atlikti byloje papildomą statybos techninės veiklos ekspertizę dėl Turto.
25. Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės prašymą, skyrė byloje papildomą statybos techninės veiklos ekspertizę, ją pavesdamas atlikti tam pačiam teismo ekspertui A. R. Zabulėnui, atsakant į 2023 m. vasario 10 d. nutartyje suformuluotus klausimus. Teismo ekspertas 2023 m. gegužės 22 d. pateikė teismui 2023 m. gegužės 21 d. papildomos teismo ekspertizės aktą:
1) Teismo ekspertas į 1) klausimą pateikė išvadą: ieškovės į bylą pateiktoje medžiagoje nurodyti darbai ir medžiagos, kurie faktiškai buvo atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Bute ir Žemės sklype: 1) apsauga: bylos dokumentuose pateikta suma – 2 306,29 Eur, mažintina suma – 988,41 Eur, faktiškai atliktų darbų suma – 1 317,88 Eur; 2) elektros instaliacija: bylos dokumentuose pateikta suma –744,04 Eur, mažintina suma – 81,85 Eur, faktiškai atliktų darbų suma – 662,19 Eur; 3) santechnika: bylos dokumentuose pateikta suma – 1 083,58 Eur, faktiškai atliktų darbų suma – 1 083,58 Eur; 4) gerbūvio darbai: bylos dokumentuose pateikta suma – 53 633,52 Eur, mažintina suma – 21 267,37 Eur; faktiškai atliktų darbų suma – 32 366,15 Eur; 5) statybiniai darbai: bylos dokumentuose pateikta suma – 6 992,46 Eur, faktiškai atliktų darbų suma – 6 992,46 Eur. Iš viso: bylos dokumentuose pateikta suma – 64 759,89 Eur, mažintina suma – 22 337,63 Eur, faktiškai atliktų darbų suma – 42 422,26 Eur.
2) Teismo ekspertas į 2) klausimą pateikė išvadą: ieškovės į bylą pateiktoje medžiagoje nurodyti darbai ir medžiagos, kurie faktiškai buvo atlikti ir medžiagos buvo panaudotos Bute ir Žemės sklype laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.: 1) apsauga: faktiškai atliktų darbų suma – 1 317,88 Eur, darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 1 317,88 Eur; 2) elektros instaliacija: faktiškai atliktų darbų suma – 662,19 Eur; darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 662,19 Eur; 3) santechnika: faktiškai atliktų darbų suma – 1 083,58 Eur; darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 1 083,58 Eur; 4) gerbūvio darbai: faktiškai atliktų darbų suma – 32 366,15 Eur, darbų ir medžiagų suma, nepatenkantys į laikotarpį – 7 238,31 Eur, darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 25 127,84 Eur; 5) statybiniai darbai: faktiškai atliktų darbų suma – 6 992,46 Eur, darbų ir medžiagų suma, nepatenkantys į laikotarpį – 1,86 Eur, darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 6 990,60 Eur. Iš viso: faktiškai atliktų darbų suma – 42 422,26 Eur, darbų ir medžiagų suma, nepatenkantys į laikotarpį – 7 240,17 Eur, darbų ir medžiagų suma, patenkantys į laikotarpį – 35 182,09 Eur.
3) Teismo ekspertas į 3) klausimą pateikė išvadą: pasikeitus poreikiams atliekami pertvarkymo, remonto ar kiti darbai kuriuos atlikus patenkinami nauji užsakovo poreikiai. Dėl tokių pertvarkymų reikalingumo ir naudos apsprendžia užsakovas. Kai nekeičiamos pastato laikančios konstrukcijos, nekeičiamas bendras pastato patalpų plotas ir tūris – neatliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai – pastato techninės savybės nesikeičia. Buto rūsyje buvo įrengtas sanmazgas, pirties patalpa, sutvarkytas priešpirtis. Minėti darbai priskirtini patalpų pertvarkymo darbams, keičiant jų naudojimo paskirtį. Pasikeitus naudojimo paskirčiai atitinkamai buvo įrengtos minėtos patalpos, kurios atitinka tokių patalpų naudojimo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir prieš pertvarkymo darbus buvusių rūsio patalpų įrengimas atitiko tuo metu buvusią šių patalpų naudojimo paskirtį. Žemės sklype gerbūvio, minigolfo aikštelės įrengimo darbai buvo atliekami jau pertvarkant įrengtą Žemės sklypą ir pritaikant jį naujiems poreikiams, o jų atlikimas iš esmės nepakeitė Žemės sklypo savybių, nors sklypo reljefas nebėra lygus.
4) Teismo ekspertas į 4) klausimą pateikė išvadą: ieškovės į bylą pateiktoje medžiagoje nurodyti darbai ir medžiagos, kurie faktiškai buvo atlikti Bute ir Žemės sklype, priskirtini šioms statinio statybos rūšims: 1) apsauga: faktiškai atliktų darbų suma – 1 317,88 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 1 317,88 Eur; 2) elektros instaliacija: faktiškai atliktų darbų suma – 662,19 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 662,19 Eur; 3) santechnika: faktiškai atliktų darbų suma – 1 083,58 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 1 083,58 Eur; 4) gerbūvio darbai: faktiškai atliktų darbų suma – 32 366,15 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 23 747,09 Eur, nepriskirtinų statybos darbams darbų suma – 8 619,06 Eur; 5) statybiniai darbai: faktiškai atliktų darbų suma – 6 992,46 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 6 608,19 Eur, „statinio paprastasis remontas“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 384,27 Eur. Iš viso: faktiškai atliktų darbų suma – 42 422,26 Eur, „naujo statinio statyba“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 33 418,93 Eur, „statinio paprastasis remontas“ statybos rūšiai priskirtinų darbų suma – 384,27 Eur, nepriskirtinų statybos darbams darbų suma – 8 619,06 Eur.
5) Teismo ekspertas į 5) klausimą pateikė išvadą: pateikiamas galimas atliktų darbų atskyrimas pagal grupes, kurios pateiktos ieškinyje: 1) Apsauga. Apsaugos sistemos jutikliai yra sumontuoti ant tvoros, valdymo centralė – patalpose. Šie montuojami elementai galėtų būti demontuoti be žalos Butui ir Žemės sklypui. Jungiamųjų laidų atskyrimas iššauktų pažeidimus jų buvusiose paklojimo vietose, todėl būtų reikalingas remontas pažaidoms likviduoti (tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai); 2) Elektros instaliacija. Lauko šviestuvai, LED lempos, skydelyje sumontuoti jungikliai, pakabinami šviestuvai, išorinės jungtys galėtų būti demontuota be žalos Butui ir Žemės sklypui. Kabelių, paslėptų laidų ir jungčių atskyrimas iššauktų pažeidimus, todėl būtų reikalinga atlikti remonto darbus atsiradusioms pažaidoms likviduoti (atstatymo, tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai); 3) Santechnika. Išorėje sumontuoti santechniniai prietaisai, sklendės, sujungimai galėtų būti demontuota be žalos Butui ir Žemės sklypui. Paslėptų vamzdžių ir jungčių, prietaisų dalių atskyrimas iššauktų pažeidimus, todėl būtų reikalinga atlikti remonto darbus atsiradusioms pažaidoms likviduoti (atstatymo, tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai); 4) Gerbūvio darbai. Kubilo kartu su baseino įranga, lauko terasos, laistymo hidrantų demontavimas, tujų, pušų ir kitų augalų atskyrimas galėtų būti atliktas be žalos Butui ir Žemės sklypui. Pirties su gultais ir visa įranga, lietaus nuvedimo, laistymo sistemos demontavimas ir aplinkos reljefo sutvarkymas iššauktų pažeidimus, todėl būtų reikalinga atlikti remonto darbus atsiradusioms pažaidoms likviduoti (atstatymo, tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai); 5) Statybiniai darbai. Pateiktose sąskaitose nurodyti darbo įrankiai (grąžtai, šlifavimo diskai, teptukai, šepečiai, voleliai ir kt.) medžiagos (betonas, armatūra, cementas, viela dažai, montavimo putos, glaistas, klijai, lakas silikonas, hermetikas, medvaržčiai, tvirtinimo detalės ir kt.) bei išlaidos jų transportavimui yra panaudotos kaip atliekant statybos darbus ir jų atskyrimas nėra įmanomas.
26. Būtent po eksperto pateiktų išvadų, ieškovė sumažino reikalavimus, neprašydama tų sumų, kurios panaudotos už atsakovei priklausančio nuosavybės teise objekto ribų.
27. Toliau teismas pasisakys dėl byloje ieškiniu reiškiamų reikalavimų bei proceso dalyvių dėstytų su tuo susijusių argumentų.
Dėl šalių tarpusavio santykių teisinės kvalifikacijos
28. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).
29. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad tarp šios bylos ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Tokios aplinkybės šios bylos proceso dalyviai neginčija, kaip ir neginčija to, kad rašytinė panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo.
30. Aplinkybė, jog kai kurios reikalaujamos galimų pagerinimų išlaidos ieškovės patirtos 2011 m. birželio mėn., kai tuo tarpu ieškovės buveinė atsakovės turte įregistruota tik 2011 m. rugpjūčio mėn., neturi reikšmės kvalifikuojant šalių tarpusavio santykius (kaip faktinius panaudos santykius) visu šiam ginčui aktualiu laikotarpiu. Proceso dalyvių paaiškinimais, taip pat atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje (kurioje dalyvavo ir visi šios bylos dalyviai) esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo jau 2011 metų pirmoje pusėje sutarė kartu gyventi kaip šeima atsakovei priklausančiame Bute, taip pat jie sutarė, kad atsakovė bus įdarbinta ieškovės vadove, o ieškovės buveinė bus registruota atsakovės turto adresu. Dėl šių faktinių aplinkybių (neanalizuojant tokių susitarimų priežasčių) ginčo tarp proceso dalyvių nėra. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad visi šie ketinimai buvo realizuoti.
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad jai naudojantis atsakovės turtu šis buvo pagerintas ir reikalauja tam turėtų išlaidų atlyginimo.
32. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita. Ši nuostata taikoma ir esant neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai (panaudai) (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
33. Pagrindas, kuriuo reiškiami turtiniai reikalavimai šioje byloje, reikšmingas ir sprendžiant ieškinio senaties (ne)praleidimo klausimą.
Dėl senaties
34. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, kad ieškovė prašo priteisti sumas už tariamus jos turto pagerinimus, atliktus laikotarpiu nuo 2011-06-11 iki 2013-07-09, tuo tarpu ieškinys dėl jų išlaidų atlyginimo pareikštas tik 2022-09-26. Atsakovės teigimu faktiškai ieškovė reikalauja nuostolių, dėl kurių reikalavimas gali būti pareikštas per 3 metus (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), o kai kurie pagerinimai, kaip nurodoma pačios ieškovės, padaryti daugiau kaip prieš 10 metų, taigi praleistas ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Ieškovė su tuo nesutikdama teigia, kad jos buveinė iš atsakovės turto išregistruota tik 2019-02-18, taigi anot jos, nuo šios datos skaičiuotina bendrojo 10 metų senaties termino pradžia. Be to, tuo atveju, jei teismas manytų, kad kažkokiai daliai reikalavimų ieškovė terminą vis tik praleido – prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad turtinius reikalavimus dėl to paties ieškovė buvo pareiškusi atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje ir jie net buvo apeliacinės instancijos teismo patenkinti. Dėl to tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-22 nutarties ji galėjo pareikšti ieškinį, pagal kurį pradėta ši byla.
35. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pakankamai aiškiai ir tiksliai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, taip nustatydama teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas: nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu ji reiškia materialųjį teisinį reikalavimą priteisti turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, t. y. įrodinėja aplinkybes, susijusias su turto pagerinimo faktu, bei aplinkybes dėl reikalavimo teisės įgijimo, pareikštas reikalavimas atlyginti išlaidas nesiejamas su atsakovės neteisėtais veiksmais, taigi šiuo atveju reikalavimui pareikšti taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
36. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.130 straipsniu, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis) arba skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (3 dalis).
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad visos reikalaujamos priteisti išlaidos buvo skirtos atsakovės turto gerinimui ir faktiškai nebuvo susijusios su ieškovės veikla, ieškovė tik naudojosi atsakovės turto adresu kaip savo registruotos buveinės adresu ir gaudavo juo paštą. Nurodydama tokiu argumentus, ieškovė nuo pat pagerinimų atlikimo turėjo ir galėjo žinoti, kad visos išlaidos atliekamiems pagerinimams jai nereikalingos, taigi faktiškai pažeidžia jos turtinius interesus. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas skaičiuoti senaties terminą nuo išlaidų atsiradimo momento, ir sutiktina, kad kai kurios iš jų atsirado daugiau nei prieš 10 metų nuo ieškinio šioje byloje pareiškimo.
38. Ieškovės argumentai, kad ji savo teisių gynybos galėjo imtis tik po to, kai atsakovė išregistravo ieškovės buveinę - 2019-02-18, neturi pagrindo. Pirma, ieškovė nurodo, kad faktiškai veiklos nebevykdė jau nuo 2014 metų, antra, E. B. aiškino, kad nesutarimai būtent dėl ieškovės lėšų atsakovės turte panaudojimo bei jų kompensavimo atsakovei gaunant pajamas iš turto nuomos tarp jo ir atsakovės kilo jau 2014 metais.
39. Atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje ieškovė reikalavimus pareiškė kitu pagrindu – remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis). Taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs CK 1.130 straipsnio 1 dalies prasme.
40. Tačiau svarbu tai, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja ir tokią praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, todėl turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 punktas).
41. Šiuo atveju aplinkybė, kad viešojo registro nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. ieškovės vadove buvo atsakovė, taigi bylinėjimasis teisme faktiškai nebuvo formaliai galimas, o taip pat aplinkybė, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus atsakovei, nors ir kitu pagrindu, tačiau siekdama atgauti tas pačias išlaidas, ypač įvertinus tai, kad be kitų ir šiuo ieškiniu reikalaujama suma ieškovei iš atsakovės buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, dėl ko ieškovė iki pat 2022-06-22 kasacinio teismo nutarties priėmimo turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos interesų pažeidimas atstatytas, teismo vertinimu sudaro pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo
42. Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje 2022-06-22 nutartyje akcentavo, kad kasacinio teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju yra nuosekliai išplėtota, joje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis); taip pat išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.).
43. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė turėjo ir galėjo žinoti apie visas ieškovės išlaidas, sutiko, leido ir pritarė visiems jos turte atliktiems pakeitimams.
44. Teismas nepagrįstais ir nelogiškais laiko tokius atsakovės argumentus, kad ji esą nei į ieškovės išlaidas, nei į savo turto pakeitimus nesigilino, nes yra moteris, nes laukėsi kūdikio, pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir pan. Ieškovė prašo atlyginti už pagerinimus, atliktus nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. lapkričio mėn. Atsakovė buvo ieškovės vadove nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., vaiko priežiūros atostogų ji išėjo nuo 2013 m. spalio 7 d. Taigi iš esmės visu ginčui aktualiu laikotarpiu būtent pati atsakovė vadovavo ieškovei, taigi buvo atsakinga už jos išlaidas. Juo labiau, neįtikėtina, kad atsakovė, gyvendama objekte, nežinojo ar nematė vykdomų jos turto pakeitimų.
45. Atsakovė teisingai pažymi ir tą yra konstatavęs kasacinis teismas, kad daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad visi ieškovės nurodomos įsigytos medžiagos ir atlikti darbai nebuvo specifiškai pritaikyti ieškovei, tačiau galėjo būti ir buvo naudojami nekilnojamojo daikto gyventojų asmeniniams poreikiams tenkinti.
46. Pastebėtina tai, kad atsakovė ir nenurodė konkrečių sprendimų, kuriais jos turtas buvo pritaikytas būtent ieškovės poreikiams. Argumentus, kad pirties zona bei kubilas lauke buvo įrengti dėl to, kad juose buvo filmuojamas K. K. vaizdo klipas, tai pat kad namas ir jo aplinka tvarkyta, nes reikėjo daryti fotosesijas, kūrybinius darbus (tą įrodinėjant nuotraukomis, kuriose matyti sukneles kuriantys žmonės ar pati atsakovė su trečiuoju asmeniu pozuoja savo šeimos namų aplinkoje), teismas laiko nepagrįstais, nes tokios išlaidos nurodomiems projektams įgyvendinti nebūtų logiškos. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nurodytus projektus įgyvendino būtent ieškovė ir tai buvo jos veiklos dalis. Nepagrįstais teismas laiko ir atsakovės argumentus apie tai, kad įrengti pirties zoną rūsyje, taip pat minigolfo aikštelę reikėjo ieškovei, nes objekte lankėsi politikai ir kitokie žinomi visuomenės veikėjai, mėgę tokias pramogas, ir tokie vizitai esą buvo naudingi ieškovei (pastebėtina, kad atsakovė nenurodė, kuo tokia tariama nauda pasireiškė). Taip pat atmestini ir argumentai dėl to, kad didesnį plotą trinkelėmis kieme iškloti reikėjo vien tik tam, kad tilptų ieškovės interesantų automobiliai. Juolab nepagrįstais teismas laiko atsakovės argumentus, dėstytus ieškovei pateikus nuotraukas, iš kurių matyti, jog pati atsakovė sukurtu gerbūviu naudojosi, kad nuotraukose, darytose jos pačios namuose, kubile, pievelėje, ji fotografuota kaip ieškovės vadovė, o ne kaip tų namų gyventoja. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad knygos apie interjerą nuotraukose atsakovė ir trečiasis asmuo fotografuoti kaip ieškovės atstovai, priešingai iš šalia nuotraukų esančio teksto akivaizdu, kad nuotraukomis būtent šeima pristatė skaitytojams savo pavyzdingai įrengtus namus. Jokių realių duomenų, kad panaudos objektas buvo pritaikytas ieškovės poreikiams, be to, kad viename iš kambarių buvo pastatyti du kompiuteriai, nėra, dargi pastebėtina, kad ir pradžioje kaip darbo kambarys naudota patalpa, vėliau, šeimai ėmus laukti pagausėjimo, perdaryta į vaikų kambarį.
47. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl neatlygintinai naudojamo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, šiuo atveju atsižvelgia į tikruosius konkrečios panaudos sutarties šalių ketinimus ir tikslus, susitariant būtent dėl daikto perdavimo naudotis neatlygintinai, į panaudos sutarties vykdymo aplinkybes – atsakovė su trečiuoju asmeniu, kurie buvo šeima ir kartu gyveno ginčo objekte, abu veikė ieškovės vardu ir nors kai kada tai darė iš savo šeimos namų, vis tik, atsižvelgiant į ieškovės veiklos pobūdį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo objektas buvo kaip nors specialiai pritaikytas ir/ar naudojamas būtent ieškovės poreikiams, priešingai – byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad objekte gyvenusi šeima prisitaikė namus savo poreikiams. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2014 metų atsakovei ir trečiajam asmeniui išvykus gyventi į užsienį, ieškovė veiklos apskritai nebevykdė, o ginčo objektą atsakovė išnuomojo.
48. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, o objektyvių įrodymų, kad ieškovė būtų atsisakiusi teisės reikalauti atsakovės turto pagerinimo išlaidų, būtų buvęs koks nors susitarimas dėl kitokio jų kompensavimo ar pan., nėra. Taigi šiuo atveju neegzistuoja nei įstatyminis, nei sutartinis pagrindo kitokioms ieškovės turėtų išlaidų pagerinimo atlyginimo taisyklėms. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei objektas buvo suteiktas panaudai (neatlygintinai), kad ji nemokėjo komunalinių mokesčių, savaime neeliminuoja atsakovės pareigos atlyginti ieškovės turėtas jos turto pagerinimo išlaidas, pastarajai tokias įrodžius.
49. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės įrodinėjamų darbų ir įgytų medžiagų panaudojimo atsakovės turte negalima laikyti panaudai gauto turto priežiūra, kadangi iš išlaidų sudėties, turinio, matyti, kad tai nėra su einamaisiais poreikiais susijusios išlaidos.
50. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos (CPK 176 straipsnis) teismui visiškai akivaizdu, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, bendru sutarimu, bendrai disponuodami ieškovės lėšomis, 2011-2013 metais naudojo juridinio asmens – viešosios įstaigos, lėšas savo asmeniniams poreikiams – bendros šeimos gerbūviui, šeimos gyvenamosios vietos patogesniam, prabangesniam ir labiau prestižiniam įrengimui. Kartu teismas pažymi, kad nei atsakovės, kaip ieškovės vadovės, nei trečiojo asmens, kaip ieškovės dalininko, fiduciarinių pareigų galimi pažeidimai, kaip ir mokestiniai klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to teismas plačiau nepasisako.
51. Konstatavus, kad ieškovė medžiagas, priemones įgijo ir darbus atliko turėdama atsakovės leidimą, būtina nustatyti, ar atlikti darbai pagerino turtą ir ieškovės būtent šiam tikslui turėtų būtinų išlaidų dydį.
52. Kasacinio teismo praktikoje pagerinimo išlaidų nustatymo aspektu yra pažymėta, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimus juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos dokumentais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2011). Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstamos ir šios bendrosios taisyklės išimtys, pvz., tokiu atveju, kada rekonstrukcijos ir pristatymo darbai teisėtai buvo atlikti ūkio būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2005).
53. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti tik tas išlaidas, kurių pagrindimui turi buhalterinius dokumentus: kasos pajamų orderius, pinigų paėmimo kvitus, mokėjimo dokumentus, sąskaitas, sutartis, kuriuos pateikė į bylą. Iš esmės net nekilo ginčo dėl to, kad tokias išlaidas ieškovė yra faktiškai patyrusi. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ne visos iš nurodomų išlaidų buvo panaudotos būtent ginčo objekte, o tos, kurios buvo panaudotos, objekto nepagerino CK 6.501 straipsnio prasme.
54. Ieškovė ir trečiasis asmuo ypač detaliai paaiškino visų išlaidų atsiradimo ir už jas įgytų daiktų panaudojimo aplinkybes, nurodydami, kur konkrečiai atsakovės turte tai buvo panaudota. Atsakovė gi tik kėlė abejones, abstrakčiai samprotavo, kad galimai pirktos prekės buvo naudotos kituose objektuose, dirbant su kūrybiniais projektais, tačiau konkrečių argumentų, kur kitur kurios iš ieškovės nurodomų išlaidų eilučių buvo panaudotos, nepateikia, nors, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė bemaž visu ginčo laikotarpiu vadovavo ieškovei, turėtų ir galėtų tai padaryti (CPK 178 straipsnis). Atsakovei keliant abejones dėl darbų atlikimo argumentuojant tuo, kad abejotina jų chronologija, teismas pažymi, kad tokias abejones paneigė detalūs trečiojo asmens duoti paaiškinimai apie atliktų darbų eigą. Kaip nepagrįstus teismas atmeta ir atsakovės argumentus esą kai kurie darbai dubliuojasi, nes tokie argumentai paneigti rašytiniais įrodymais bei vaizdine medžiaga. Įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo sutikti, kad ne visos iš ieškovės nurodomų išlaidų buvo panaudotos būtent ginčo objekte ir laiko, kad šią aplinkybę ieškovė tikėtinai byloje pagrindė (CPK 176, 185 straipsnis).
55. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, 24 punktas).
56. Ieškovė išlaidas įrodinėjamiems pagerinimams sugrupavo pagal jų paskirtį (šio sprendimo 10 punkto 1-5 papunkčiai, lentelė DOK-35547). Šiame kontekste svarbu paminėti, kad dalies išlaidų atlyginimo reikalavimo ieškovė laisva valia atsisakė, išskirdama tuos, kurie atlikti valstybei priklausančioje žemėje besiribojančioje su atsakovės turtu.
57. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su objekto apsaugos sistemos pakeitimais, taip pat atsakovės pateiktus įrodymus apie prieš juos buvusią apsaugos sistemą, matyti, kad ieškovės lėšomis ji buvo iš esmės pakeista. Naujoji apsaugos sistema pasižymėjo savybėmis, kurių prieš tai nebuvo – video kameromis, vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema, vaizdo signalo siųstuvais, viso žemės sklypo perimetro apsauga, zonine apsauga, pavojaus pulteliais, nuotolinio valdymo pulteliais (kurie išduoti būtent atsakovei ir trečiajam asmeniui), tokie pakeitimai laikytini pagerinimais. Apsaugos sistema įrengta kaip vientisa ir visuma jos elementų tarnauja tam pačiam tikslui, dėl to teismas atmeta atsakovės argumentus, kad esą kai kurios jos dalys gali būti išmontuotos ir ieškovės pasiimtos.
58. Aptariant išlaidas, ieškovės įvardintas kaip patirtas elektros instaliacijai, pastebėtina, kad jomis įsigyti įrengimai buvo panaudoti pertvarkant ir tobulinant apšvietimo, garso ir vaizdo aparatūros pajungimo sistemas. Be to, byloje pakanka įrodymų, kad naudojant ieškovės lėšomis pirktą įrangą, atsakovės turte atlikti esminiai elektros instaliacijos pertvarkymo darbai dėl padidėjusių šeimos elektros sunaudojimo poreikių bei poreikio prijungti naujus prietaisus. Atsakovės pateikti įrodymai, kad ji buvo užsakiusi aukštesnės įtampos galingumo srovės atvedimą į jos objektą, nepaneigia ieškovės įrodymų apie poreikį atvesti papildomą jėgos kabelį į namą, siekiant tinkamai aptarnauti naujus elektros energijos reikalaujančius įrenginius. Aplinkybė, kad dėl šviestuvų šalys susitarė kitoje byloje, kurią baigė taikos sutartimi, nepaneigia atliktų pertvarkymų, kuriais, teismo vertinimu, buvo patobulinta atsakovės objekto elektros instaliacija.
59. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad santechnikos prekės, kurioms patirtas išlaidas prašoma priteisti, buvo panaudotos įrengiant pirties ir poilsio zoną namo rūsyje (atsakovė neneigė, kad rūsys apskritai nebuvo įrengtas, tuo tarpu pateikta vaizdinė medžiaga patvirtina akivaizdų šių patalpų pagerėjimą, pritaikant jas namo gyventojų poilsiui), taip pat lauko dušą ir kubilą. Matyti, kad dalis medžiagų panaudota keičiant skalbyklės ir džiovyklės vietą name, šios aplinkybės atsakovė neneigia, tik abstrakčiai nurodydama, kad skalbyklę ji turėjo. Teismas labiau tikėtinomis laiko ir aplinkybes, kad ieškovės įsigytos medžiagos buvo panaudotos, kaip nurodė ieškovė, sprendžiant objekto gyventojams kilusius naudojimosi buvusia ir nauja santechnikos įranga iššūkius, dėl ko keisti vamzdžiai, tvarkytos vandens patekimo į rūsio patalpas problemos. Panaudojus įsigytas prekes, teismo vertinimu, atsakovei priklausančio objekto santechnikos sistema buvo patobulinta, dėl to tokios išlaidos laikytinos pagerinimais, kurių atlyginimo ieškovė turi teisę reikalauti.
60. Ieškovės įgytomis priemonėmis tvarkytos teritorijoje, garaže, ties parapetais besikaupusio vandens, taip pat kritulių surinkimo ir nutekėjimo sistemos – į bylą pateikti vaizdiniai ir rašytiniai įrodymai, taip pat trečiojo asmens paaiškinimai (taip pat ir duoti kaip liudytojo, prieš įtraukiant dalyvauti trečiuoju asmeniu) nesudaro pagrindo abejoti šia aplinkybe.
61. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei priklausančiame objekte, kieme, buvo įrengtas kubilas su masažo funkcija, lauko dušas, išmontuota plytelių terasa ir pastatyta nauja, didesnė terasa, dengta plastiko kompozito lentomis, įsigyti ir pasodinti augalai, tvarkytas landšaftas, veja, įrengta minigolfo aikštelė. Taip pat nustatyta, kad atsakovės objekte statyta papildoma tvora, per kelis kartus dėtos trinkelės, keistas lauko apšvietimas.
62. Ieškovės lėšomis taip pat pirkti tapetai, kuriais klijuoti kambariai ir, priešingai nei teigia atsakovė, jie laikytini pagerinimais, nes tuo siekta pagerinti bendrą patalpų estetinį vaizdą. Analogiško tikslo siekta ir įsigyjant interjero dekoro elementus, atliekant vaikų kambario naują apdailą. Objekte buvo pilnai įrengtas rūsys – jame įrengta pirtis, papildomas san. mazgas, taip pat priepirčio, pramogų zona, atlikti patekimo į jį apdailos darbai. Taip pat atlikti papildomi garažo apdailos ir jo pritaikymo objekto gyventojų poreikiams darbai. Šiuos faktus patvirtina ieškovės pateikti įrodymai.
63. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad esą rangos darbus vykdę asmenys turėjo juos atlikti savo medžiagomis, vadovaujantis CK 6.647 straipsniu. Šio atveju trečiasis asmuo paaiškino ir kiti bylos įrodymai nesudaro pagrindo juo netikėti, kad darbus atsakovės turte atliko jis pats arba pasitelkdamas kitus asmenis, jis asmeniškai tarėsi ir neprieštaravo, kad darbai būtų atliekami užsakovo medžiagomis, kartu su atsakove dalyvavo jas įsigyjant, paneigiančių tokius susitarimus įrodymų byloje nėra.
64. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad tam tikrų įrankių įsigijimas, transportavimo, šiukšlių išvežimo išlaidos negali būti laikomos pagerinimais CK 6.501 straipsnio prasme. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokios išlaidos buvo būtinos, siekiant pagerinimus atlikti, ieškovė bei trečiasis asmuo aiškiai ir vaizdžiai nurodė visas aplinkybes, kuriomis šios papildomos išlaidos patirtos, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti, kad jos buvo būtinos pagerinimams atlikti, taigi, konstatavus, jog atsakovei priklausantis objektas išdavoje visų patirtų išlaidų buvo iš esmės pagerintas - sukuria ieškovei teisę ir į jų atlyginimą.
65. Aplinkybė, kad atsakovė ir iki ieškovės lėšomis atliktų pagerinimų buvo objektą įsirengusi ir susitvarkiusi pagal savo poreikius, nepaneigia ieškovės teisės į pagerinimams turėtų išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad ir pačios atsakovės poreikiai sukūrus naują faktinę šeimą ir/ar manant atsiradus papildomoms finansinėms galimybėms, išaugo.
66. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju būtent atsakovės sprendimas buvo naudotis ieškovės atliktais pagerinimais gyvenant objekte su šeima pačiai, o nuo 2014 metų – objektą nuomojant. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas kai kurie iš ieškovės lėšomis atliktų pagerinimų kaip privalumas įvardijami ir atsakovei siekiant parduoti objektą jau šios bylos nagrinėjimo metu. Vertinant ieškovės teisę į praeityje atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą, nėra svarbu, kad kai kurie iš atliktų pagerinimų jau yra nusidėvėję šios bylos nagrinėjimo metu, o kai kuriems iš jų jau reikalingas remontas. Jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčo turtas buvo prastos būklės po pagerinimų atlikimo, kad jie atlikti nekokybiškai. Nenustatytos aplinkybės, susijusios su turto nusidėvėjimu ar negalimumu objekto naudoti pagal paskirtį po darbų atlikimo. Teisiškai nėra reikšmingi ir atsakovės argumentai apie tai, kad apsaugos sistema, pirties zona, kubilas, terasa ir kt. jai nėra reikalingi ar kad ji persigalvojo ir norėtų susigrąžinti būklę, kuri buvo dar iki ieškovės lėšomis atliktų pagerinimų, nes, kaip teismas jau pažymėjo, pagerinimų atlikimo metu atsakovė apie juos neabejotinai žinojo ir jų atlikimui neprieštaravo.
67. Vadovaudamasis nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovė reikalavimus dėl atsakovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo reiškia pagrįstai ir yra pagrindas jai iš atsakovės reikalaujamą 42 422,26 Eur sumą priteisti.
68. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Ieškovė nurodo šioje byloje patyrusi 30 710,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 246 Eur žyminis mokestis; ieškinio rengimas, tikslinimas, peržiūra, pokalbiai su klientu, prašymo dėl bylų sujungimo rengimas, peržiūra, paaiškinimų rengimas, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro išlaidos – 4 423,76 Eur; susipažinimas su civilinėmis bylomis, atsakovės procesiniais dokumentais, įrodymų rinkimas, prašymų parengimas, dubliko parengimas, išlaidos, susijusios su susipažinimu su ekspertizės išvadomis, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, paklausimų parengimas, VĮ Registrų centras išlaidos, pasirengimas teismo posėdžiui, kliento atstovavimas – 12 350,44 Eur; susipažinimas su 2023 m. gegužės 22 d. teisme gautu eksperto papildomu teismo ekspertizės aktu, jo teisinis vertinimas ir išvadų analizė, teisinės konsultacijos žodžiu klientui dėl tolimesnių veiksmų šioje civilinėje byloje – 816,75 Eur; prašymo VĮ Registrų centras dėl Nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentų kopijų pateikimo parengimas, išsiuntimas el. paštu, susipažinimas su gautais duomenimis, jų teisinis įvertinimas, patikslinto ieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo civilinėje byloje įvertinus papildomas teismo ekspertizės akto išvadas, parengimas, pasiruošimas teismo posėdžiui, kliento atstovavimas 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, VĮ Registrų centras Vilniaus filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų kopijavimo išlaidų kompensavimas – 3 911,46 Eur; pasiruošimas teismo posėdžiui, kliento atstovavimas 2023 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu – 544,50 Eur; išlaidos už teismo ekspertizę – 1 700 Eur (DOK.....), susipažinimas su 2023-06-30 teismo nutartimi dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, parengimas VšĮ “TV Komanda” papildomų rašytinių paaiškinimų, parengimas R. B. turto pagerinimų suvestinės su detaliais paaiškinimais kartu atliktus pagerinimus patvirtinančių nuotraukų aprašymu, procesinio dokumento pateikimas Vilniaus apygardos teismui per teismų EPP sistemą ir išsiuntimas el. paštu atsakovės atstovui, susipažinimas R. B. advokato prašymu atidėti teismo paskirtą 2023-08-09 teismo posėdį ir rašytinių paaiškinimų dėl šio prašymo parengimas bei pateikimas teismui, susipažinimas su atsakovės papildomais rašytiniais paaiškinimais ir jų priedais, parengimas rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės atstovo prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, jų pateikimas teismui ir atsakovės atstovui, pasiruošimas ir atstovavimas 2023-09-06 teismo posėdyje – 3902,25 Eur, papildomų rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo parengimas, parengimas R. B. turto pagerinimų suvestinės su detaliais paaiškinimais kartu atliktus pagerinimus patvirtinančių nuotraukų aprašymu, procesinio dokumento pateikimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2023-10-10 teismo posėdyje – 1089 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas 2023-11-16 – 2023-11-17 teismo posėdyje – 726 Eur.
70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
71. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
72. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
73. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
74. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, sprendžia, kad ne visos jos ir/ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to jam priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės.
75. Pastebėtina, kad tokie veiksmai kaip procesinių dokumentų siuntimas teismui ir kitos šalies atstovui apskritai nelaikyti atskiromis būtinomis atstovavimo išlaidomis CPK prasme, nes tokius veiksmus apima dokumentų rengimas. Ieškovė nepagrįstai priskaičiavo itin dideles išlaidas už prašymų leisti susipažinti su bylomis ir dokumentais parengimą, pateikimą, prašymus pratęsti procesinius terminus, prašymo skirti ekspertizę formulavimą (šiame kontekste pabrėžtina, kad šios išlaidos apima eksperto kandidatūros paieškos laiko sąnaudas). Pati ieškovė nusprendė tikslinti pirminius reikalavimus, dalies jų atsisakydama, taigi negali reikalauti dėl to susidariusių išlaidų atlyginimo. Ypač didelių sumų reikalaujama už susipažinimą su bylos dokumentais, nors, teismo vertinimu, tam išskirtinių aplinkybių nėra. Teismo posėdžiai atidėti, o galiausiai ir bylos nagrinėjimas atnaujintas be kitų atvejų ir dėl to, kad ieškovė ilgą laiką nepateikė aiškios pozicijos dėl į bylą pateiktų didelio kiekio dokumentų priskyrimo prie konkrečių pagerinimų pagal kiekvieną iš prašomų kategorijų. Tai taip pat sudaro pagrindą mažinti ieškovės reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas už papildomų prašymų rengimą, advokato atstovavimą ieškovės interesams teismo posėdžiuose bei papildomą pasiruošimą jiems.
76. Teismas, įvertinęs ieškovei advokato suteiktų paslaugų, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, realias galimas jiems parengti laiko ir darbo sąnaudas, Rekomendacijose numatytus maksimalius šių išlaidų dydžius, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, proceso trukmę, eigą bei to priežastis, sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje būtinomis ir pagrįstomis laikytinos 8 000 Eur dydžio ieškovės išlaidos advokato pagalbai, todėl tokia suma ieškovei iš atsakovės priteistina (CPK 98 straipsnis).
77. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams.
78. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinas žyminis mokestis – 861 Eur (mokėtinas už likusius ir palaikytus reikalavimus) bei išlaidos už ekspertizę – 1700 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) priskirtinos ieškovės išlaidos viešojo registro duomenų gavimui – 81,17 Eur, kadangi jos buvo būtinos, siekiant sudaryti sąlygas atlikti byloje paskirtą ekspertizę.
79. Apibendrinant ieškovei iš atsakovės priteisina 10 642,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
80. Patenkinus ieškinį, atsakovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
81. Šioje byloje patirta 10,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį ši suma priteistina iš atsakovės valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės VšĮ TV Komanda (juridinio asmens kodas 300050757) naudai 42 422,26 Eur turto pagerinimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 10 642,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.