Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-47-553/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-20
Bylos Nr.: e2A-47-553/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00603-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Agnė Tikniūtė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“

Kategorijos

2.4.4.5.3Hipotekos perleidimas ir įkeitimas
2.4.4.5.5Kiti su hipoteka susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-47-553/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00603-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.3; 2.4.4.5.5. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – antstolis D. K., antstolis V. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:

(1) pripažinti hipoteką pagal 2012 m. spalio 5 d. Sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. Susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo (Sutartinės hipotekos kodas 20120120013737), dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilniuje, hipotekos, pasibaigusia;

(2) pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. spalio 5 d. Sutartinį įkeitimą (Sutartinio įkeitimo kodas 20220120013739) pasibaigusiu;

(3) pripažinti hipoteką pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartinę hipoteką (Sutartinės hipotekos kodas 20120120009979) pasibaigusia;

(4) pripažinti įkeitimą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartinį įkeitimą (Sutartinio įkeitimo kodas 20220120009982) pasibaigusiu;

(5) pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. tarp bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ arba Unija) ir UAB „EDS INVEST“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kuria BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido, o UAB „EDS INVEST“ įsigijo reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartinę hipoteką, 2012 m. spalio 5 d. Sutartinę hipoteką, 2013 m. gegužės 10 d. Susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, hipotekos ir reikalavimus pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartinį įkeitimą, 2012 m. spalio 5 d. Sutartinį įkeitimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Emilė“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė 3 (tris) Paskolų sutartis, kurių įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančiu turtu bei turtinėmis teisėmis:

(1) pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00294 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1) ieškovei paskolinta 1 038 287,77 Eur (3 585 000 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2022 m. rugpjūčio 15 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2012 m. rugpjūčio 17 d. tarp Unijos, UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka, kuria Unijos naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“ priklausantis turtas (toliau – Hipotekos sutartis Nr. 1), o tarp Unijos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirašytas Sutartinis įkeitimas, kuriuo Unijos naudai buvo įkeista UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausanti nuomos teisė (toliau – Įkeitimo sutartis Nr. 1);

(2) pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00349 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2), ieškovei paskolinta 450 069,51 Eur (1 554 000 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2017 m. rugsėjo 12 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2012 m. rugsėjo 13 d. tarp Unijos ir UAB „Emilė“ buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka, kuria Unijos naudai buvo įkeistas ieškovei priklausantis turtas (toliau – Hipotekos sutartis Nr. 2), ir Sutartinis įkeitimas, kuriuo Unijos naudai buvo įkeista ieškovei priklausanti nuomos teisė (toliau – Įkeitimo sutartis Nr. 2);

(3) pagal 2012 m. spalio 4 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00389 (toliau – Paskolos sutartis Nr. 3), ieškovei paskolinta 1 144 288,69 Eur (3 951 000 Lt), paskolos grąžinimo terminas 2022 m. spalio 4 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2012 m. spalio 5 d. tarp Unijos, UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka, kuria Unijos naudai įkeistas UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas (toliau – Hipotekos sutartis Nr. 3), bei Sutartinis įkeitimas, kuriuo Unijos naudai buvo įkeista UAB „Emilė“ priklausanti nuomos teisė (toliau – Įkeitimo sutartis Nr. 3). 2013 m. gegužės 10 d. tarp Unijos, UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. buvo pasirašytas Susitarimas dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo, kuriuo buvo papildyta Hipotekos sutartis Nr. 3 ir Unijos naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. nuosavybės teise priklausantis turtas bei turtinės teisės.

3. 2013 m. gruodžio 31 d. tarp Unijos, UAB „Emilė“ ir UAB „Interbesta“ buvo sudaryta Trišalė skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartis (toliau – Trišalė sutartis), pagal kurią UAB „Interbesta“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „Emilė“ 2 393 306,13 Eur skolą (2 367 973 Eur negrąžinta paskolos suma, 24 499,60 Eur palūkanos ir 833,54 Eur delspinigiai) Unijai bei perėmė visas reikalavimo teises į UAB „Emilė“ turėtą 421 223 Eur pajinį įnašą. Tą pačią 2013 m. gruodžio 31 d. Unija ir UAB „Interbesta“ pasirašė Susitarimą dėl paskolos dalies grąžinimo (toliau – Susitarimas), kuriuo sutarta, kad UAB „Interbesta“ turi teisę anksčiau nei Paskolos sutartyse numatytais terminais grąžinti Unijai paskolos dalį arba visą paskolą; už išankstinį nurodytų paskolų ar jų dalių grąžinimą neatsiranda prievolė mokėti jokių papildomų mokesčių ar baudų Unijos naudai. Susitarimu taip pat buvo sutarta, kad Unija atsisako turto hipotekos ir (ar) įkeitimo be jokių papildomų sąlygų, kai paskolos likutis (be palūkanų ir delspinigių) pagal Paskolos sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 tampa lygus UAB „Interbesta“ turimo pajaus dydžiui. 2013 m. gruodžio 31 d. pajaus, kurį ieškovė perleido UAB „Interbesta“, dydis pagal Paskolos sutartį Nr. 1 buvo 166 126,04 Eur, pagal Paskolos sutartį Nr. 2 – 72 011,12 Eur, Paskolos sutartį Nr. 3 – 183 086,19 Eur.

4. Po Trišalės sutarties pasirašymo Paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimui sudarytos Hipotekos ir Įkeitimo sutartys liko galioti, padarius jose atitinkamus pakeitimus, pakeičiant skolininkę iš UAB „Emilė“ į UAB „Interbesta“. Tokiu būdu UAB „Interbesta“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas kitiems asmenims, taip pat ir UAB „Emilė“ priklausančiu turtu bei turtinėmis teisėmis.

5. UAB „Interbesta“ neįvykdžius savo prievolių pagal Paskolų sutartis buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai: (1) pagal Paskolos sutartį Nr. 1 2016 m. birželio 29 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Interbesta“ ir subsidiarios skolininkės UAB „Emilė“ (toliau – Vykdomasis įrašas Nr. 1) ir vykdomasis įrašas dėl 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Interbesta“ ir subsidiarios skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – Vykdomasis įrašas Nr. 2); (2) pagal Paskolos sutartį Nr. 2 2016 m. birželio 29 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 500 340,10 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo (toliau – Vykdomasis įrašas Nr. 3); (3) pagal Paskolos sutartį Nr. 3 2016 m. birželio 29 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 1 375 480,68 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo (toliau – Vykdomasis įrašas Nr. 4).

6. Antstolis V. M., vykdęs Vykdomąjį įrašą Nr. 1 ir Nr. 2, hipoteka ir įkeitimu įkeistą turtą varžytinėse pardavė už 1 852 000 Eur kainą. 2017 m. lapkričio 6 d. Patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. 0240/16/01708: 0240/16/01706, Reg. Nr. S2-95971 (toliau – Antstolio patvarkymas) gauta suma buvo paskirstyta: Unijai skirta 1 777 297,01 Eur, antstoliui – 74 702,99 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, konstatavus 449 608,53 Eur permoką, Antstolio patvarkymas buvo panaikintas. Kadangi vykdant išieškojimą neteisėtais antstolio V. M., antstolio D. K., Unijos ir jos administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmais UAB „Emilė buvo padaryta žala, ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl 167 182,91 Eur žalos ir palūkanų priteisimo. Tokiu būdu už varžytinėse parduotą turtą, kuriuo buvo užtikrinta UAB „Interbesta“ prievolė pagal Paskolos sutartį Nr. 1, Unija yra gavusi 1 684 817,09 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2018 m. vasario 8 d. tarp Unijos ir UAB „EDS INVEST“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria Unija perleido UAB „EDS INVEST“ reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei šių sutarčių įvykdymą patvirtinančias Hipotekos sutartis. Sutartis įvykdyta 2018 m. kovo 27 d.

8. Antstolis D. K., vykdęs Vykdomąjį įrašą Nr. 3, hipoteka ir įkeitimu įkeistą turtą 2020 m. balandžio 2 d. varžytinėse pardavė už 1 505 000 Eur kainą. Kadangi antstolis paskelbė naujas įkeisto turto varžytynes, tokiu atveju UAB „Interbesta“ skolos UAB „EDS INVEST“ dengimui gali būti paskirstytas varžytinių laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas, sudarantis 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos, t. y. 39 440 Eur.

9. Vykdomąjį įrašą Nr. 4 vykdantis antstolis D. K. paskelbė Hipotekos sutartimi Nr. 3 įkeisto turto bei turtinės teisės pardavimą varžytynėse. 2020 m. gegužės 4 d. įvykusių varžytinių laimėtojui nesumokėjus turto pardavimo kainos – 5 900 000 Eur, atsakovei UAB „EDS INVEST“ buvo paskirstytas varžytinių laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas, t. y. 132 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasibaigusiose varžytynėse turtas buvo parduotas už 7 321 000 Eur, nepriklausomai nuo to, ar varžytinių laimėtojas sumokės varžytinėse nustatytos turto pardavimo kainos, skolos dengimui atsakovei UAB „EDS INVEST“ bus paskirstyta ne mažesnė suma negu varžytynių laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas, t. y. 132 000 Eur.

10. Už varžytynėse parduotą įkeistą turtą paskolos davėjos (Unija ir jos teisių perėmėja UAB „EDS INVEST“) pagal visas Paskolos sutartis gaus ne mažiau kaip 1 988 257,09 Eur. Visos varžytinių metu gautos lėšos yra skiriamos UAB „Interbesta“ skolos atsakovėms dengimui. Remiantis tuo, kad UAB „Interbesta“ pagal visas Paskolos sutartis negrąžintos paskolos suma (be nesumokėtų palūkanų ir delspinigių) Trišalės sutarties ir Susitarimo pasirašymo dieną buvo 2 367 973 Eur, iš šios sumos atėmus už turto pardavimą gautus 1 988 257,09 Eur – pagal visas Paskolos sutartis negrąžintos paskolos suma sumažėja iki 379 715,91 Eur, t. y. ši suma (paskolos likutis pagal Paskolos sutartis) yra mažesnė už ieškovės pagal Paskolos sutartis sumokėtą pajinių įnašų sumą 421 223 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „EDS INVEST“, vykdydama Susitarimo nuostatas, turėtų atsisakyti hipotekos ir įkeitimo pagal visas tris Paskolų sutartis, t. y. hipotekos ir įkeitimo sandoriai turi būti pripažinti pasibaigusiais.

11. Hipoteka ir įkeitimas, kuriais buvo užtikrintas prievolių pagal Paskolos sutartį Nr. 1 įvykdymas, yra išregistruoti, tačiau kreditorė dar nėra atsisakiusi hipotekos, kuria buvo užtikrintos UAB „Interbesta“ prievolių pagal Paskolos sutartį Nr. 2 ir Paskolos sutartį Nr. 3 įvykdymas. Pripažinus pasibaigusiomis Hipotekos sutartį Nr. 2, Įkeitimo sutartį Nr. 2, Hipotekos sutartį Nr. 3 dalyje dėl gamybinio pastato su vaistinės patalpomis, hipotekos ir Įkeitimo sutartį Nr. 3, taip pat pripažintina iš dalies negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. tarp Unijos ir UAB „EDS INVEST“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, nes išieškojimas iš turto, kurio hipoteka ir / ar įkeitimas pasibaigę, yra negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis toje dalyje, kuria buvo perleistas reikalavimas dėl pasibaigusių Hipotekos sutarties Nr. 3 dalies, Įkeitimo sutarties Nr. 3, Hipotekos sutarties Nr. 2, Įkeitimo sutarties Nr. 2, pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsiliepimas

12. Atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįstai grindžiami Susitarimo nuostatomis, kadangi UAB „Interbesta“ neįvykdė Susitarimo sąlygų (t. y. pagal Susitarimą buvo susitarta dėl kitos situacijos (geranoriško paskolos grąžinimo anksčiau termino) nei tos, kuri egzistuoja šiuo metu (priverstinio skolos išieškojimo)). Be to, Susitarimo dalis dėl prievolės pabaigos paskolos likučiui pasiekus pajaus dydį baigė galioti iškėlus Unijai bankroto bylą.

Šalies argumentai

13. Ieškovės nurodytos sumos ir skaičiavimai yra nepagrįsti bei klaidinantys: (1) antstoliui V. M. per varžytines realizavus Paskolos sutarties Nr. 1 tinkamo įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą Unija gavo 1 352 516,46 Eur sumą, kuri buvo paskirta išimtiniai įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį Nr. 1 vykdymui; (2) į neįvykdytų įsipareigojimų apimtį ieškovė nepagrįstai neįtraukė sukauptų palūkanų ir delspinigių, nes Susitarimo nuostatos, pagal kurias UAB „Interbesta“ buvo nustatyta galimybė nemokėti palūkanų ir delspinigių, šiuo atveju nėra taikytinos.

14. Ieškinys, įvertinus ankstesnį ieškovės elgesį bei procesinius veiksmus (šioje civilinėje byloje UAB „Emilė“ nurodomas ieškinio pagrindas apie atsiskaitymą su Unija pagal Paskolos sutartis yra visiškai priešingas kitiems Unijai pareikštiems ieškiniams, kuriais ieškovė siekia priteisti iš Unijos visą sumą, gautą už varžytinėse parduotą turtą arba atlyginti nuostolius dėl vykdomojoje byloje atliktos permokos), vertinamas kaip siekis bet kokiomis priemonėmis sustabdyti vykdomą išieškojimą iš ieškovės turto.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo antstolis V. M. ieškovės reikalavimus prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės pozicija, jog antstolio V. M. Unijai pervesta 1 684 817,09 Eur suma yra paskolos grąžinimas pagal visas tris Paskolų sutartis, nepagrįsta. Antstoliui pateikti Vykdomieji įrašai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo susiję tik su Paskolos sutarties Nr. 1 vykdymu. Unijai pervestos 449 608,53 Eur permokos faktas ir su tuo susiję ginčai anksčiau iškeltose civilinėse bylose šioje byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi, todėl minėta ieškovės apibendrinta prielaida (dėl 1 684 817,09 Eur grąžinimo pagal visas tris Paskolos sutartis) atmestina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ginčo šalys skirtingai nurodė aplinkybes dėl atliktų tam tikrų užskaitymų, realizavus prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistą turtą, tačiau nurodomos aplinkybės jokios įtakos ginčo išsprendimo teisingumui neturi.

18. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę ir atsakovę (pradinę kreditorę Uniją) siejo ne tik sutartiniai paskolos santykiai, tačiau ir narystės Unijoje teisiniai santykiai, teismas padarė išvadą, kad 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.)) nuostatomis.

19. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Trišalės sutarties dėl skolos ir pajaus perkėlimo (kada skolininkė ir kreditorė fiksavo skolos bei pajaus pagal visas tris Paskolos sutartis dydį) naujoji skolininkė UAB „Interbesta“ būtų įvykdžiusi 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimą ir iš anksto apmokėjusi skolos pagal Paskolų sutartis dalį, t. y. kad paskolos likutis tapo lygus pajaus dydžiui. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkė ar ieškovė būtų kreipusis į Uniją dėl 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimo įvykdymo ir hipotekos bei įkeitimo išregistravimo. Nuo 2014 m. sausio 17 d. nei ieškovė, nei skolininkė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis pajaus grąžinimo, o taip pat ir pajaus užskaitymo paskolos likučiui dengti, kadangi buvo pradėta Unijos bankroto procedūra, o atsakovė – pradinė kreditorė – negalėjo atlikti jokių finansinių operacijų, be kita ko, ir panaudoti skolininkės pajaus įnašo paskolos dengimui dėl Lietuvos banko atsakovei pritaikyto veiklos apribojimo, o vėliau ir dėl ieškovei pradėtos ir taikytos bankroto procedūros. Dėl šių aplinkybių teismas visiškai sutiko su atsakovių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog skolininkės ir pradinės kreditorės 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimas negalėjo būti vykdomas nuo to momento, kai šalių materialinis teisinis santykis tapo reglamentuojamas bankroto procesą reglamentuojamomis teisės normomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai išaiškino 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimo turinį, tuo pažeisdamas CK 6.193 – 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

20.2. Susitarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl paskolos gavėjo pajų grąžinimo pagal visas tris Paskolos sutartis sąlygų. Šiame Susitarime iš viso nėra jokių nuostatų apie pajaus grąžinimo sąlygas, todėl neturi jokio pagrindo teismo teiginiai, susiję su KUĮ įtvirtintų teisės normų dėl kredito unijos narių teisės susigrąžinti pajus aiškinimu.

20.3. Susitarimu buvo nustatyta paskolos davėjos pareiga atsisakyti nuo prievolių pagal Paskolų sutartis užtikrinimo priemonių – sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo, kai negrąžintos skolos (be delspinigių ir palūkanų) likutis tampa lygus paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui. Tai, kad po šio Susitarimo sudarymo Unijai buvo iškelta bankroto byla, neturi jokios reikšmės Susitarimu nustatytos pareigos vykdymui. Susitarimu paskolos davėjai nebuvo nustatyta pareiga grąžinti pajų paskolos gavėjui. Kita vertus, Unijos teises ir pareigas pagal Paskolos, Hipotekos ir Įkeitimo sutartis perėmusiai UAB „EDS INVEST“ bankroto byla nėra iškelta, todėl jai jokie apribojimai netaikytini.

20.4. Susitarimu buvo nustatyta tik UAB „Interbesta“ teisė, bet ne pareiga iš anksto grąžinti paskolos dalį ar visą paskolą. Paskolos davėjos pareiga atsisakyti prievolių pagal Paskolos sutartis taikytų užtikrinimo priemonių buvo susieta ne su paskolos gavėjos teisės grąžinti paskolos dalį ar visą paskolą įgyvendinimu, o tik su paskolos likučio dydžiu – negrąžintos skolos (be delspinigių ir palūkanų) likutis turi būti lygus paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui. Pagal visas tris Paskolų sutartis negrąžintos paskolos likutis (420 881,46 Eur) mažesnis už UAB „Emilė“ pagal visas Paskolos sutartis sumokėtą pajinių įnašų sumą – 421 223 Eur. Todėl UAB „EDS INVEST“, vykdydama Susitarimo nuostatas, privalėjo atsisakyti hipotekos ir įkeitimo pagal visas Paskolų sutartis.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1. Susitarimo preambulėje nurodytas tikslas ir sudarymo aplinkybės patvirtina, kad visos Susitarimo sąlygos yra tarpusavyje susijusios, o Susitarimo 5-7 punktų sąlyga dėl atsisakymo nuo hipotekos numatyta kaip pasekmė pasinaudojus Susitarimo 1-3 punktuose sulygta galimybe grąžinti paskolos dalį anksčiau Paskolų sutartyse numatyto termino, jeigu likusi paskolos dalis tampa lygi pajaus dydžiui.

21.2. Teismas, aiškindamas Susitarimo nuostatas, pagrįstai vertino Unijos kaip paskolos davėjos ir jos nario paskolų teisinių santykių specifiką, kuri atsispindi Susitarimo sąlygose dėl paskolos grąžinimui iki sumos, kuri yra lygi pajaus dydžiui. Toks sprendimo vertinimas pagrįstas tinkamai atskleista Susitarimo sudarymo aplinkybių, tikslų ir sutartų sąlygų tarpusavio ryšiu, o ne aiškinant Susitarimo 5-7 punktus izoliuotai, kaip tai siūlo daryti apeliantė. Toks teismo vertinimas pagrįstas paskolos gavėjos Unijai perduoto pajaus teisinės reikšmės atskleidimu. Susitarimas sudarytas dėl Unijai pagal Paskolų sutartis perduotų pajų panaudojimo galutinai atsiskaitant pagal Paskolų sutartis, jeigu paskolos sumos būtų anksčiau laiko sumažintos iki pajaus likučio. Todėl Susitarimo galiojimas tiesiogiai susijęs su paskolos gavėjos teisėmis panaudoti pajų galutiniam atsiskaitymui pagal Paskolų sutartis.

21.3. Kadangi iki Unijos veiklos apribojimo ir vėliau sekusio bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimai pagal Paskolų sutartis nebuvo sumažinti iki Unijai perduoto pajinio įnašo dydžio ir dėl to pajus negalėjo būti ir nebuvo panaudotas padengiant paskolų likutį, po Unijos veiklos apribojimo ir bankroto bylos iškėlimo pajaus grąžinimas ir atitinkamai įskaitymas paskolos gavėjo įsipareigojimų mažinimui tapo neteisėtas dėl teisės aktų pagrindu įsigaliojusių draudimų.

21.4. UAB „EDS INVEST“ iš Unijos įgijo tik reikalavimo teises ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi susitarta tik dėl reikalavimo teisių perleidimo. UAB „EDS INVEST“ nebuvo perkeltos Unijos pareigos nei pagal pajų sutartis, nei pagal Paskolų sutartis. Be to, kredito unijai perduotas pajinis įnašas tampa jos nuosavybe (turtu), kuris skirtas nemokios kredito unijos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Šalies argumentai

21.5. Ieškovė toliau vengia paaiškinti santykį tarp jos kitose bylose Unijai pareikštų reikalavimų su šios bylos reikalavimais. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-782-614/2021 ieškovė iš Unijos reikalauja grąžinti antstolio V. M. Unijai 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pervestą 1 777 297,01 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-841-614/2021 ieškovė prašo iš Unijos 167 182,91 Eur nuostolių atlyginimo, nes Unija iš antstolio V. M. 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymu gavo daugiau, nei jai priklausė pagal Paskolos sutartį Nr. 12-00294. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 ieškovė palaikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį, kuriuo iš Unijos prašoma priteisti 277 800 Eur nuostolių atlyginimo, nes Unija iš antstolio V. M. 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymu gavo daugiau, nei jai priklausė pagal Paskolos sutartį Nr. 12-00294. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-840-580/2021 ieškovė ginčijo antstolio V. M. pagal Paskolos sutartį Nr. 12-00294 atliktą įkeisto turto priverstinį pardavimą, prašo jam grąžinti nuosavybės teises į priverstinai parduotą turtą. Ieškovė taip pat nepagrindžia, kokiu teisiniu pagrindu sudeda pagal skirtingas Paskolų sutartis gautas sumas bei paskirsto jas kitų UAB „Interbesta“ įsipareigojimų dengimui, nors jos nebuvo taip panaudotos, o dėl antstolio V. M. 2017 m. lapkričio 7 d. patvarkymu paskirstytos 449 608,53 Eur permokos panaudojimo atsiskaitymui su kitu UAB „Emilė“ kreditoriumi tebevyksta teisminiai ginčai. Minėtose bylose ieškovės pozicija ir pareikšti reikalavimai Unijai paneigia ieškovės teiginius apie prievolių pagal ginčo Paskolų sutartis įvykdymą bei rodo, kad ieškiniu apeliantė siekia tikslų, kurie yra nesusiję su jos teisių gynimu.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolis V. M. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1. Antstoliui pateikti Vykdomieji įrašai Nr. 1 ir Nr. 2 dėl išieškojimo iš įkeisto turto buvo susiję tik su Paskolos sutarties Nr. 1 vykdymu, o likusi pervesta 449 608,53 Eur suma buvo permoka. Byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant ieškovę, permokos faktas ir su tuo susiję teisminiai ginčai kitose civilinėse bylose yra gerai žinomi. Ieškovės nenuosekli pozicija, kai vienose bylose ieškovė tą pačią sumą reikalauja jai grąžinti, kitose (t. y. šioje byloje) laiko Unijai grąžinta paskolos suma, aptarta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Situacija su kitomis nagrinėjamomis civilinėmis bylomis nėra pasikeitusi, ieškovė ir toliau palaiko savo nenuoseklius, prieštaraujančius vienas kitam reikalavimus.

22.2. 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimo 9 punktas numatė, kad jei Unija neatsisako hipotekos ir įkeitimo, UAB „Interbesta“ be atskiro kreditorės sutikimo turi teisę šio Susitarimo pagrindu kreiptis į notarą dėl užtikrinimo priemonių pabaigos ir jų išregistravimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Interbesta“ ar apeliantė tokius veiksmus būtų atlikusios. Kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, ieškovė iš esmės byloje neginčijo.

22.3. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nėra nurodžiusi jokių konkrečių datų, nuo kurių mano, kad įsipareigojimai pagal kiekvieną Paskolos sutartį yra įvykdyti, t. y. kada ir kuri paskola laikytina grąžinta iki pajaus dydžio. Tik nustačius šias datas būtų galima spręsti, ar Paskolų sutartys tuo metu dar galiojo, ar jau buvo nutrauktos ir pradėti išieškojimai iš įkeisto turto. Neįrodžius paskolų grąžinimo iki pajaus dydžio fakto ir momento, ieškovės argumentai dėl netinkamo Susitarimo turinio aiškinimo neturi reikšmės ieškinio tenkinimui, kadangi ginčas dėl sutarties aiškinimo būtų aktualus tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad ieškovė grąžino paskolas iki pajaus dydžio, ir kuriuo momentu tai įvyko.

22.4. Teismo išvadų dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog būtų įvykdžiusi savo prievoles atsakovei, apeliaciniame skunde ieškovė neginčija, nenurodo argumentų, kodėl minėtos teismo išvados būtų nepagrįstos ar neteisėtos, kokios įrodymų vertinimo klaidos padarytos ir pan. Todėl šiuo atveju turėtų būti sprendžiama tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Susitarimą, o teismo nustatytos (ar nenustatytos) faktinės aplinkybės, kurių ieškovė neginčija, neperžiūrimos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl apeliacinio skundo ribų

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Emilė“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2013 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl paskolos dalies grąžinimo, sudaryto tarp kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolos perėmėjos UAB „Interbesta“, nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 – 6.195 straipsniai). Apeliantės vertinimu, Susitarime nustatyta paskolos davėjos (Unijos, kurios reikalavimo teises pagal Paskolų sutartis vėliau perėmė UAB „EDS INVEST“) pareiga atsisakyti nuo prievolių pagal Paskolų sutartis užtikrinimo priemonių – sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo, susieta ne su paskolos gavėjos (pradinės skolininkės UAB „Emilė“, kurios įsipareigojimus perėmė UAB „Interbesta“) teisės grąžinti paskolos dalį ar visą paskolą įgyvendinimu, o tik su negrąžintos paskolos (be delspinigių ir palūkanų) likučio dydžiu, t. y. paskolos likučio dydžiui tapus lygiam paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui, paskolos davėja privalo atsisakyti prievolių pagal Paskolų sutartis užtikrinimo priemonių. Be to teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Susitarimo nuostatas, nepagrįstai vertino Unijos ir jos narės (UAB „Emilė“) paskolų teisinių santykių specifiką, nes Susitarime iš viso nėra jokių nuostatų apie pajaus grąžinimo sąlygas. Tai, kad po šio Susitarimo sudarymo Unijai buvo iškelta bankroto byla, ieškovės vertinimu, paskolos davėjos minėtų įsipareigojimų įvykdymui taip pat neturi jokios reikšmės.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro Susitarimo nuostatų, apibrėžiančių paskolos davėjos įsipareigojimus atsisakyti nuo prievolių pagal Paskolų sutartis užtikrinimo priemonių, paskolos likučio dydžiui tapus lygiam paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui, aiškinimas bei paskolos davėjos kredito unijos pareigos vykdyti tokias nuostatas bankroto atveju klausimai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

28. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išaiškinta, kad, šalims nesutariant dėl jų sudarytos sutarties nuostatų prasmės, teismas jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017; kt.)

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad aiškindamasis rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, darydamas išvadą dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų) teismas gali spręsti, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir gali remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Tačiau priešingu atveju (sutarties tekstui esant dviprasmiškam, neaiškiam, prieštaraujančiam kitiems byloje esantiems įrodymams), sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet reikia ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014). Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartimi UAB „Interbesta“ (skolos perėmėja) perėmė visas teises ir pareigas į UAB „Emilė“ (pradinės skolininkės) 2 393 306,13 Eur (8 263 607,41 Lt) skolą pagal kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir pradinės skolininkės UAB „Emilė“ sudarytas (1) 2012 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00294, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. rugpjūčio 17 d. Sutartine hipoteka ir Sutartiniu įkeitimu, kuriais įkeistas įkaito davėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas – statinys, esantis Galvydžio g. 3, Vilnius, bei žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, nuomos teisės, (2) 2012 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00349, kurios įvykdymas užtikrintas 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartine hipoteka ir Sutartiniu įkeitimu, kuriais įkeistas skolininkei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantis turtas – pastatas, esantis adresu Teatro g. 7, Vilnius, ir žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, nuomos teisė, ir (3) 2012 m. spalio 4 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00389, kurios įvykdymas užtikrintas 2012 m. spalio 5 d. Sutartine hipoteka ir Sutartiniu įkeitimu, kuriais įkeista 12 vnt. turtinių objektų, vienas iš kurių nuosavybės teise priklausė skolininkei UAB „Emilė“, t. y. pastatas, esantis Ateities g. 10, Vilnius, ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo nuomos teisė, bei visas reikalavimo teises į pradinės skolininkės turimą 421 223 Eur (1 454 400 Lt) pajinį įnašą. Paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimui sudarytos Sutartinės hipotekos ir Sutartinio įkeitimo sutartys liko galioti, padarius jose atitinkamus pakeitimus, pakeičiant skolininkę iš UAB „Emilė“ į UAB „Interbesta“.

32. Tą pačią dieną tarp Unijos ir UAB „Interbesta“ buvo sudarytas Susitarimas dėl paskolos dalies grąžinimo, kurio 5 – 7 punktuose šalys sulygo, kad kreditorė atsisako turto hipotekos ir (ar) įkeitimo be jokių papildomų sąlygų, kai negrąžintos paskolos likutis (be palūkanų ir delspinigių) pagal Paskolų sutartis Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3 tampa lygus skolininkės turimo pajaus dydžiui; kreditorė įsipareigoja atlikti visus su tuo susijusius veiksmus (t. y. raštiškai atsisakyti užtikrinimo priemonių ir jas išregistruoti, taip pat hipoteką ir (ar) įkeitimą) per tris darbo dienas, kai paskolos likutis tampa lygus atitinkamo pajaus dydžiui. Apeliantės vertinimu, ši nuostata turi būti aiškinama kaip besąlygiškai įpareigojanti kreditorę atsisakyti Paskolų sutarčių užtikrinimo priemonių paskolos likučio dydžiui tapus lygiam paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui.

33. Kaip jau minėta, tiek CK 6.193 straipsnio 2 dalyje, tiek ir pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, jos tikslo svarba, aiškinantis konkrečios sutarties sąlygos reikšmę ir šalių ketinimus.

34. Susitarimo D dalyje nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 18 d. kreditorė priėmė sprendimą leisti skolininkei iš anksto grąžinti dalį paskolos sumos pagal Paskolų sutartis Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3, atsisakyti Paskolos sutartyse numatytų visų užtikrinimo priemonių, sumažinti palūkanų bei delspinigių normą iki 0 proc. tuo atveju, jei paskola pagal atitinkamą Paskolos sutartį (Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3) bus padengta iki pajaus dydžio. Šioje Susitarimo nuostatoje aptartos ginčo sutarties sudarymo aplinkybės bei tikslai.

35. Susitarimo 1 – 3 punktuose šalys susitarė, kad skolininkė turi teisę anksčiau Paskolos sutartyse Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3 numatytų terminų bankiniu pavedimu grąžinti paskolos dalį (dalis) arba visą paskolą (paskolas) pagal Paskolos sutartis Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3. Susitarimo 4 punkte šalys sulygo, kad už išankstinį šio Susitarimo 1 – 3 punktuose nurodytų paskolų ar jų dalių grąžinimą skolininkei neatsiranda prievolė mokėti jokių papildomų mokesčių ar baudų kreditorės naudai.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas Susitarimo nuostatas – Susitarimo D dalyje nurodytas jo sudarymo aplinkybes bei apibrėžtą tikslą, Susitarimo 5 – 7 punktuose įtvirtintą ginčo sąlygą dėl kreditorės pareigos atsisakyti turto hipotekos ir (ar) įkeitimo be jokių papildomų sąlygų, kai negrąžintos paskolos likutis (be palūkanų ir delspinigių) pagal Paskolų sutartis Nr. 1 ir (ar) Nr. 2, ir (ar) Nr. 3 tampa lygus skolininkės turimo pajaus dydžiui, sprendžia, kad ši Susitarimo nuostata iš esmės yra traktuotina kaip pasekmė, atsirandanti paskolos gavėjai įvykdžius Sutarimo 1 – 3 punktuose nurodytas sąlygas, t. y. grąžinus paskolos dalį (dalis) ar visą paskolą (paskolas) anksčiau Paskolų sutartyse numatyto grąžinimo termino, jeigu likusi paskolos dalis (dalys) tampa lygi pajaus dydžiui. Tokiu būdu atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl besąlyginio kreditorės įsipareigojimo atsisakyti Paskolų sutarčių užtikrinimo priemonių paskolos likučio dydžiui tapus lygiam paskolos gavėjos turimo pajaus dydžiui. Tokią pareigą paskolos davėja privalėjo vykdyti paskolos gavėjai prieš terminą (t. y. anksčiau Paskolų sutartyse numatyto grąžinimo termino) grąžinus paskolos dalį (dalis) ir likusiai paskolos daliai (dalims) neviršijant paskolos gavėjos turimo pajaus dydžio. Paskolos gavėjai paskolos dalies ar visos paskolos prieš terminą negrąžinus, nurodyta pareiga paskolos davėjai neatsiranda. Nustatytos aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad Susitarime nustatyta paskolos davėjos pareiga susieta ne su paskolos gavėjos teisės grąžinti paskolos dalį ar visą paskolą įgyvendinimu, o tik su negrąžintos paskolos (be delspinigių ir palūkanų) likučio dydžiu. Toks aiškinimas neatitinka Susitarimo nuostatų turinio.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Interbesta“ Paskolų sutarčių pagrindų prisiimtų įsipareigojimų grąžinti paskolas nevykdė, todėl paskolos davėja kreipėsi dėl priverstinio skolų išieškojimo – Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. 2016 m. birželio 29 d. išdavė vykdomuosius įrašus, kurie perduoti vykdyti antstoliams V. M. bei D. K.. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkei nepasinaudojus galimybe įkeisto turto vertės apimtimi savanoriškai įvykdyti Paskolų sutartis prieš terminą, kreditorei analogiškai neatsirado pareiga atsisakyti turto hipotekos ir (ar) įkeitimo be jokių papildomų sąlygų. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad antstolių pagal Paskolų sutartis išieškotos sumos, pardavus įkeistą turtą, ženkliai viršija pajinio įnašo dydį, šiuo atveju nesudarė pagrindo kreditorei vykdyti Susitarimo 5 – 7 punktų sąlygas, nes skolininkė, minėta, Susitarimo 1 – 3 punktuose įtvirtintų sąlygų neįvykdė.

38. Be to, nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo įvykdytos ginčo Susitarimo nuostatos, bet iš esmės baigėsi ir jų galiojimas. Pagal KUĮ (redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.) 39 straipsnio 1 dalį kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų vertė. Kredito unijos nuosavą kapitalą inter alia (be kita ko) sudaro pajinis kapitalas (KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal KUĮ 42 straipsnio 6 ir 7 dalis tuo atveju, jei susidaro kredito unijos nuostoliai ir iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti, likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais.

39. Bylos duomenimis, Lietuvos bankui priėmus sprendimą atšaukti Unijos licenciją, 2014 m. sausio 17 d. buvo sustabdyta Unijos veikla, o 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Vilniaus apygardos teismas iškėlė Unijai bankroto bylą. KUĮ 65 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir jos klientų reikalavimus nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį administratorių pateikimo kredito unijai dienos. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas bendras draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Vadovaujantis šiomis bei aukščiau nurodytomis įstatyminėmis normomis, atsižvelgiant į faktinę situaciją, pritartina atsakovei, kad skolininkei iki Unijos veiklos apribojimo ir vėliau sekusio bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimų pagal ginčo Paskolų sutartis nesumažinus iki Unijai perduoto pajinio įnašo dydžio, t. y. dėl to pajaus negalint panaudoti padengiant paskolų likutį, po Unijos veiklos apribojimo ir bankroto bylos iškėlimo pajaus grąžinimas ir atitinkamai įskaitymas paskolos gavėjos įsipareigojimų mažinimui tapo neteisėtas dėl teisės aktų pagrindu įsigaliojusių draudimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2014 m. sausio 17 d. nei apeliantė, nei skolininkė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis pajaus užskaitymo paskolos likučiui dengti, yra teisėta bei pagrįsta.

40. Išvados, kad nebuvo pagrindo užskaityti pajų likusiai paskolos daliai padengti, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad bankroto procedūra buvo pradėta vykdyti tik Unijai, bet ne jos teisių perėmėjai UAB „EDS INVEST“. Minėta, kad Unijai perduotas pajus tampa Unijos kapitalo dalimi ir atitinkamai nuosavybe (nutarties 38 punktas). UAB „EDS INVEST“ iš Unijos pagal 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį įgijo reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei šių sutarčių įvykdymą užtikrinančias Hipotekos sutartis į UAB „Interbesta“, tačiau 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „EDS INVEST“ nebuvo perkeltos Unijos pareigos nei pagal pajų sutartis, nei pagal Paskolų sutartis. Todėl ši skunde nurodoma aplinkybė atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei trečiasis asmuo antstolis V. M., kuris apeliantės skundą taip pat prašė atmesti, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Atsakovė nei prašymo, nei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidą faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas atsakovei nesprendžiamas. Iš trečiojo asmens antstolio V. M. pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas – ataskaitos, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Kadangi trečiojo asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, trečiajam asmeniui antstoliui V. M. iš ieškovės UAB „Emilė“ priteisiamos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasAgnė TikniūtėAldona Tilindienė