- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-662-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02479-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Kreditorius
- A. N.
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,UPULUPU“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6846-1158/2022 pagal kreditoriaus A. N. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei ,,UPULUPU“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas kreditoriaus A. N. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo kreditorius iš skolininkės UAB ,,UPULUPU“ prašė priteisti 10 000 Eur skolą, 10 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 394,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Kreditorius, pareikštų reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą bendrai kreditoriaus reikalavimų sumai (20 394,92 Eur), areštuojant skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Prašymą grindė didele prašoma priteisti suma. Nurodė, kad skolininkė turi 28 463,17 Eur įsiskolinimą valstybei dėl mokestinių prievolių nevykdymo, įsiskolinimai nuo 2021 m. birželio pradėjo augti, kas, kreditoriaus nuomone, sudaro pagrindą manyti, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui palankaus teismo įsakymo (ar sprendimo) vykdymas nebūtų įmanomas, nes skolininkė yra suinteresuota turtą slėpti ar išvaistyti, todėl jo nebūtų galima iš jos išieškoti. Skolininkė turi vieną transporto priemonę, tačiau sužinojusi apie kreditoriaus kreipimąsi į teismą gali ją perleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi kreditoriaus A. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškimas tikėtinai pagrįstas, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių teigia, kad pareiškimu reikalaujama priteisti 20 394 Eur suma laikytina didele, tačiau, teismo vertinimu, minėtos sumos negalima laikyti didelės vertės skolininkei, nes, remiantis kreditoriaus pateiktu išrašu iš www.rekvizitai.lt apie skolininkę, skolininkės pajamos 2020 metais sudarė nuo 200 001 Eur iki 300 000 Eur. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumo. Nors kreditorius nurodė, kad skolininkė nevykdo mokestinių prievolių valstybei ir turi 28 463,17 Eur pradelstą ir vis augantį įsiskolinimą, tačiau teismas pažymėjo, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį vykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kreditoriaus prašymas grindžiamas piniginės prievolės nevykdymu, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo skolininkės nesąžiningo elgesio bei nesudaro prielaidų manyti, kad skolininkė, siekdama išvengti prievolės įvykdymo, gali elgtis nesąžiningai ar bandyti nuslėpti savo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu kreditorius A. N. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti kreditoriaus prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti skolininkės UAB „ULUPULU“ turto areštą bendrai kreditoriaus reikalavimų sumai (20 394,92 Eur) ir areštuoti skolininkės UAB „UPULUPU“ pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; priteisti kreditoriaus A. N. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto nuomone, skolininkės UAB „UPULUPU“ finansinė padėtis yra sunki – skola Sodrai sudaro daugiau kaip 28 463,17 Eur, nors dar birželio mėnesį skola tebuvo 13 424,77 Eur. Skolininkė sąmoningai nemoka mokesčių valstybei nuo birželio mėnesio, blogina savo finansinę padėtį, nors 2020 m. vykdė pelningą veiklą, verslas klostėsi puikiai. Toks skolininkės elgesys laikytinas nesąžiningu. 2020 m. skolininkės įmonės grynasis pelnas sudarė 35 711 Eur, t. y. skola Sodrai kartu su kreditoriaus reikalavimu viršija skolininkės metinio pelno dydį. Be to, skolininkė UAB „UPULUPU“ neįvykdė jokių sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pažeidė visus terminus, iki šiol nėra gavusi leidimo statybai, tačiau avanso iki šiol negrąžina. UAB „UPULUPU“ galimai nesąžiningai naudojasi kreditoriaus lėšomis ir piktybiškai negrąžina pinigų. Kaip matyti iš viešai skelbiamų skundų (skolų išieškojimo įmonės, buvusių darbuotojų), ši įmonė nevykdo įsipareigojimų, nesugeba atsiskaityti su darbuotojais (paskelbta informacija apie neatsiskaitymą). Todėl minėtas skolininkės elgesys sudaro pagrindą teigti, kad skolininkė yra nesąžininga ir kyla reali grėsmė kreditoriui palankaus sprendimo vykdymui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos padėtų išsaugoti esamą skolininkės turto balansą (skolininkė turi vieną automobilį), o areštavus turtą be teismo leidimo, skolininkė negalės perleisti jo tretiesiems asmenims, bus užtikrinti teisėtumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principai, viešas interesas.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų priėmimo
9. Apeliantas apeliacinio proceso metu, t. y. 2022 m. balandžio 26 d., pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus – viešai prieinamų duomenų išrašą ir Sodros informaciją apie atsakovę (skolininkę). Nurodė, kad remiantis viešais duomenimis, skolininkė UAB „UPULUPU“ 2022 m. kovo mėn. buvo įtraukta į ilgalaikių VMI skolininkų sąrašą, o remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. UAB „UPULUPU“ skola valstybės biudžetui išaugo iki 30826,52 Eur, o akcininkas 2022 m. vasario mėn. perleido įmonės akcijas galimai siekiant išvengti sprendimo vykdymo, paslėpti turtą. Remiantis LITEKO duomenimis, skolininkės atžvilgiu yra iškeltų kitų bylų dėl skolos priteisimo, skolininkė nėra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.
10. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį (atskirąjį) skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas papildomus įrodymus, siekia įrodyti skolininkės nesąžiningumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau pastebėtina, kad visus įrodymus, susijusius su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas turėjo teisę pateikti šį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme metu, o pirmosios instancijos teismui atsisakius juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, turėjo teisę juos pateikti kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Todėl teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant būtų galimas apelianto kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų priėmimas, juos taip pat atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
14. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino pareiškimo pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.
15. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantas grindžia, jo nuomone, skolininkei didele pareiškimo suma bei skolininkės nesąžiningumu.
16. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad aktualioje ir šiuo metu vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio (pareiškimo) sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas) pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (nagrinėjamu atveju skolininkės) nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2020).
17. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju pareiškėjui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo (nagrinėjamu atveju skolininkės) jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo (skolininkės) interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad skolininkė turi vieną transporto priemonę, todėl sužinojusi apie kreditoriaus kreipimąsi į teismą gali ją perleisti, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie skolininkės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti pareiškėjo naudai priimtą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien pareiškimo faktinis pagrindas, kad skolininkė UAB „UPULUPU“ neįvykdė jokių sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pažeidė visus terminus, iki šiol nėra gavusi leidimo statybai, tačiau avanso iki šiol negrąžina, nėra priežastimi šioje proceso stadijoje konstatuoti nesąžiningus skolininkės veiksmus, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo pareiškime ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skolininkės sąžiningumo prezumpcijos, jų pagrįstumo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
20. Apelianto nuomone, skolininkės UAB „UPULUPU“ finansinė padėtis yra sunki – skola Sodrai sudaro daugiau kaip 28 463,17 Eur, nors dar birželio mėn. skola tebuvo 13 424,77 Eur. Skolininkė sąmoningai nemoka mokesčių valstybei nuo birželio mėnesio, blogina savo finansinę padėtį, nors 2020 m. vykdė pelningą veiklą, verslas klostėsi puikiai. Toks skolininkės elgesys, apelianto nuomone, laikytinas nesąžiningu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį atskirojo skundo argumentą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį vykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-236/2020). Apelianto teiginiai, kad skolininkė sąmoningai vengia vykdyti įsipareigojimus Sodrai laikytini deklaratyviais, nepateikiant jokių konkrečių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad pats apeliantas pripažįsta, kad skolininkės finansinė padėtis yra sunki, todėl pats sau prieštarauja, teigiant, kad skolininkė Sodrai nemoka mokesčių sąmoningai. Kartu apelianto teiginiai bei pateikti įrodymai, kad skolininkė nevykdo įsipareigojimų, nesugeba atsiskaityti su darbuotojais, taip pat rodo galimai prastą skolininkės finansinę padėtį, tačiau neįrodo, kad skolininkės tai vengia daryti tyčia ar sąmoningai. Tuo tarpu turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininkės lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo įsakymą (sprendimą), sukaupimas.
21. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio (pareiškimo) pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė (skolininkė) vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti skolininkės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
22. Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Todėl, apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti jo patirtas 232,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atmetus atskirąjį skundą, šių išlaidų priteisti nėra pagrindo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.