- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-499-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00012-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ORSUM“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ORSUM“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „ORSUM“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo K. Š. priteisti 138 314,61 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 138 314,61 Eur sumai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, akcijas ir vertybinius popierius, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Taip pat pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui priklauso 4 atskiri nekilnojamojo turto vienetai, tačiau visas atsakovui priklausantis turtas yra apsunkintas, t. y. jis įkeistas hipoteka arba yra areštuotas. Ieškovės žiniomis atsakovui taip pat priklauso UAB „Tingas“ akcijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020-01-10 nutartimi atmetė ieškovės BUAB „ORSUM“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, spręsdamas dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas.
5. Dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas sprendė, kad ieškovė šios taikymo sąlygos nepagrindė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad vien didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jam ribojimus disponuoti turtu. Teismas pažymėjo, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju tik nustačius skolininko nesąžiningumą prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai.
6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovo turtas yra apsunkintas areštais arba įkeitimais nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė BUAB „ORSUM“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020-01-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės UAB „ORSUM“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui K. Š.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinio suma yra 138 314,61 Eur, kai tuo tarpu atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra tik 77 474 Eur, be to, visas jam priklausantis turtas yra apsunkintas turto areštais arba įkeitimais. Todėl ieškinio suma atsakovui yra neabejotinai didelė.
7.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik didelę ieškinio sumą, bet ir spręsti dėl atsakovo sąžiningumo, t. y. aptarti atsakovo buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus. Šiuo atveju teismas tik formaliai konstatavo, kad nėra įrodymų, jog atsakovas gali perleisti turtą, įkeisti ar kitaip apsunkinti turtą, nesiedamas šio savo teiginio su šios konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
8. Atsakovas K. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė ieškinyje pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovas yra privedęs ne vieną juridinį asmenį prie bankroto bei tų įmonių veiklose nustatyti sukčiavimo būdo, vadinamo „Fenikso sindromu“, būdingi požymiai, todėl nėra paneigta atsakovo sąžiningumo prezumpcija.
8.2. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo galimai nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės BUAB „ORSUM“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
12. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ieškovei neįrodžius grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; kt.).
14. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017;2018-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018;2019-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
15. Apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra mažesnė už ieškiniu pareikštą reikalavimą, be to, atsakovui priklausantis turtas yra apsunkintas areštu bei hipoteka, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovo turtinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes aplinkybė, kad atsakovui ieškinio suma laikytina didele dėl jo turtinės padėties nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovo atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė. Atsakovo nesąžiningumas grindžiamas ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su apeliantės nurodoma patirta žala dėl atsakovo veiksmų, t. y. kad apeliantės finansinei būklei esant kritinei, jai esant nemokiai ir su ženkliai neigiamu nuosavu kapitalu, atsakovas susigrąžino akcininko įnašus, kuriais turėjo būti dengiami apeliantės nuostoliai ir neigiamas nuosavas kapitalas turėjo būti atkurtas iki minimalaus teigiamo. Be to, atsakovas taip pat sau suteikė pirmenybę prieš kitus apeliantės kreditorius, apeliantės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. Apeliantė yra ne pirma atsakovo įmonė, kuri bankrutavo ir liko kreditorių nepadengtos skolos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, spręsdamas dėl atsakovo sąžiningumo, tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios negali būti pagrindu konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, iš kurių apeliantė kildina atsiradusią žalą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti apeliantei galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Remdamasis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.