Kauno apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Palaikydamas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovės atstovas paaiškino, kad UAB „Orsum“ įregistruota 2010-05-07. Įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012-03-20 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas K. Š.. Ieškovės įstatinis kapitalas buvo minimalus - 2896 Eur (10 000 Lt). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (aktuali 2014-03-27 įstatymo Nr. XII-805 redakcija) (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2013-12-20 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Siekdama nustatyti, kada UAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, bankroto administratorė užsakė ekonominę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertė L. R.. Ekspertė nustatė, kad ieškovė tapo nemokia dar 2010- 12- 31, nes įmonės skolos kreditoriams buvo 5 025,00 Eur, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė 8 325 Eur (1/2 turto balansinės vertės buvo 4 163 Eur). UAB „Orsum“ buvo nemoki nuo 2010- 12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto administratorė nustatė, kad pagal 2015-12-31 UAB „Orsum“ finansinės atskaitomybės duomenimis, į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 134 019 Eur, įsipareigojimai – 181 445 Eur, tame tarpe pradelstos skolos 83 249,86 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Pagal 2016-12-31 balansą į įmonės balansą įrašyto turto vertė sudarė 141 390 Eur, įmonės įsipareigojimai 183 775 Eur, tame tarpe pradelstos skolos 131 292,55 Eur, t. y. pradelstos skolos sudarė net 92,86 proc. įmonės balansą įrašyto turto vertės, beveik siekė įmonės turto balansinę vertę. Pagal 2017-12-31 balansą turto vertė sudarė 69 304 Eur, įmonės įsipareigojimai 137 470 Eur, tame tarpe pradelstos skolos sudarė 101 384,38 Eur. Taigi, 2017 metais, kai susidarė bankroto byloje patvirtinti UAB „Orsum“ kreditoriniai reikalavimai, įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Tai reiškia, kad ji buvo nemoki nuo 2010-12-31, o atsakovas nemokioje įmonėje vykdė veiklą ir nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo

Svarbi aplinkybė, kad nuo 2013-12-31 UAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas – 33 807 Eur. Nuo 2013-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Orsum“ veikė esant neigiamam nuosavam kapitalui, o atsakovas, kaip įmonės akcininkas ir vadovas, nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. 2014-12-31 UAB „Orsum“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 48 671 Eur, 2015-12-31 - 47 426 Eur, 2016-12-31 - 42 385 Eur, 2017-12-31 - 68 166 Eur. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalies redakcija (aktuali įstatymo redakcija nuo 2014-01-01) numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ yra numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). ABĮ 59 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už ABĮ 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo. Ieškovės atveju, sprendžiant įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo klausimą jokie kiti sprendimai, išskyrus nuostolių padengimą akcininko įnašais, negalėjo būti priimti, nes įstatinis kapitalas ir taip buvo minimalus ir dėl to negalėjo būti sumažintas. Kadangi įmonė buvo nemoki, ji negalėjo būti pertvarkoma (ABĮ 72 straipsnio 4 dalis) ar likviduojama (ABI 73 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 9 dalies 2 punktą, 11 dalį, atsakovas kaip UAB „Orsum“ vadovas turėjo pareigą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, sušaukti įmonės akcininkų susirinkimą. UAB „Orsum“ akcininkų susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2014-03-31, nes pagal 2013-12-31 įmonės balansą nuosavas kapitalas tapo neigiamu. Atsakovas kaip vienintelis įmonės akcininkas turėjo pareigą svarstyti susidariusią padėtį ir per šešis mėnesius ją ištaisyti atitinkamai padengiant nuostolius akcininkų įnašais, o nusprendus to nedaryti, jis privalėjo įmonei inicijuoti bankroto bylą, nes nemokios įmonės likvidavimas negalimas.

Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad atsakovas, norėdamas atkurti įmonės nuosavą kapitalą iki teigiamo, turėjo įnešti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti: 2013-12-31 – 33 807,00 Eur; 2014-12-31 - 48 671,00 Eur; 2015-12-31 - 47 385,00 Eur; 2016-12-31 – 42 385,00 Eur; 2017-12-31 - 68 166,00 Eur. Atsakovas į UAB „Orsum“ įnešinėjo akcininko įnašus. Per 2012-04-17 – 2014-07-16 laikotarpį jis įnešė 530 426,50 Lt (153 622,13 Eur) akcininko įnašų, o per 2015-12-30 – 2017- 03- 06 laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų (nors akcininko sprendimo dengti įmonės nuostolius akcininko įnašais nėra, įstatymas nedraudžia įnešti akcininko įnašus iki akcininko sprendimo priėmimo). Tačiau atsakovo įnešti akcininko įnašai nebuvo panaudoti UAB „Orsum“ nuostoliams padengti ir nuosavam kapitalui atkurti iki minimalaus teigiamo. Vietoje to, kad faktiškai įneštais akcininko įnašais padengtų įmonės nuostolius, įmonės būklei tapus kritinei, atsakovas susigrąžino šiuos įnašus. Vertinant tik laikotarpį po 2013-12-31, kai buvo fiksuotas neigiamas įstatinis kapitalas (- 33 807 Eur), 2014 metais atsakovas susigrąžino 213 220 Lt (61 752,78 Eur) akcininko įnašų, o 2015-01-19 – 2017-05-28 laikotarpiu susigrąžino 83 158,28 Eur akcininko įnašų. UAB „Orsum“ veikla iš esmės buvo palaikoma akcininko įnašais, kurie, kaip nustatyta ekspertinio tyrimo akte, buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos, iš jų buvo vykdomi atsiskaitymai. Todėl akcininko įnašų susigrąžinimas, nesant įmonės turtinės padėties pagerėjimo, iš esmės įtakojo esminį įmonės turtinės padėties pablogėjimą ir įmonės kreditorių teisių pažeidimą (po to, kai atsakovas pilnai susigrąžino akcininkų įnašus, ieškovei buvo iškelta bankroto byla). Po akcininko įnašų susigrąžinimo įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Toliau ji veikė kreditorių sąskaita, savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdydama būsimų kreditorių (einamųjų mokėjimų) sąskaita – vykdydama ekspedijavimo veiklą už pervežimus gaudavo lėšas, kurios buvo naudojamos senesnių skolų dengimui, o ne atsiskaitymui su įmone, suteikusia pervežimo paslaugą, už kurią gautas mokėjimas. Tokiu būdu kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui įmonė turto ir piniginių lėšų neturėjo.

UAB „Orsum“ bankroto byloje pavirtinta ir ieškinio pareiškimo metu bei šiuo metu nepadengta kreditorinių reikalavimų suma yra 138 314,61 Eur. Visi kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 metais, kai UAB „Orsum“ buvo nemoki, veikė esant neigiamam nuosavam kapitalui, o atsakovas nevykdė minėtų įstatyminių pareigų. UAB "Kauno stiklas" 291,57 Eur finansinis reikalavimas susidarė pagal 2018-01-16 PVM sąskaitą-faktūrą, A. M. IĮ 36 563,97 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2017-05-29 - 2017-08-14 laikotarpiu, UAB "Jaudeka" 98 178,57 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017- 04-11 - 2017-10-08 laikotarpiu, UAB "Tvorų pasaulis" 3 280,50 Eur finansinis reikalavimas pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2017-10-09 ir 2017-10-17, bendra suma 138 314,61 Eur. Ji ieškovei turi būti priteista iš atsakovo – vienintelio ieškovės akcininko ir direktoriaus, šio dydžio žalą padariusio savo neteisėtais veiksmais, o būtent :

UAB „Orsum“ nuo 2010-12-31 tapus nemokiai, atsakovas nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Orsum“ bankroto bylos iškėlimo ir nemokioje įmonėje itin ilgą laiko tarpą vykdė veiklą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia taip pat tuo, kad, nuo 2013- 12-31 UAB „Orsum“ nuosavam kapitalui tapus neigiamu nevykdė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte, 11 dalyje nustatytų pareigų spręsti klausimų dėl įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo iki minimalaus teigiamo ir nuostolių padengimo. Tai, kad jis į įmonę faktiškai įneštais akcininko įnašais nepadengė įmonės nuostolių, tęsė nemokios įmonės veiklą esant neigiamam jos nuosavam kapitalui ir vėliau susigrąžino akcininko įnašus, palikdamas įmonę be apyvartinių lėšų, patvirtina jo, kaip akcininko, veiksmų nesąžiningumą CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Todėl jo atsakomybė kyla CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, įmonės būklei esant kritinei (įmonei esant nemokiai, turint ženkliai neigiamą nuosavą kapitalą), atsakovas susigrąžino akcininko įnašus, kuriais turėjo būti dengiami įmonės nuostoliai ir įmonės neigiamas nuosavas kapitalas turėjo būti atkurtas iki minimalaus teigiamo. Akcininko įnašų susigrąžinimas yra neteisėtas įmonės vadovo ir akcininko veiksmas. Veikdamas kaip įmonės direktorius, grąžindamas įnašus sau kaip įmonės akcininkui, atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas įmonės vadovo pareigas veikti sąžiningai, protingai, būti lojaliam įmonei, pažeidė savo fiduciarinę pareigą priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus. Įmonei esant nemokiai, kreditoriams turėjo būti teikiama pirmenybė prieš įmonės akcininko interesus. Atsakovas, veikdamas kaip įmonės akcininkas, žinodamas, kad įmonė nemoki ir nuosavas jos kapitalas yra neigiamas, priimdamas grąžinamus akcininko įnašus, pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą, 11 dalį, iš kurių kilo jo prievolė akcininko įnašais dengti įmonės nuostolius, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. UAB „Orsum“ vykdė ir buhalterinės apskaitos bei konsultacijų buhalteriniais finansiniais klausimais teikimo veiklą, joje veikė atskira buhalterinės apskaitos grupė, todėl atsakovas puikiai suvokė įmonės finansinę situaciją ir žinojo apie įstatymines pareigas, kurių privaloma imtis įmonei tapus nemokiai, o įmonės nuosavam kapitalui – neigiamam. Atsakovas neabejotinai suvokė, kad susigrąžinus akcininko įnašus, UAB „Orsum“ nebeturės apyvartinių lėšų ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

Tarp prašomos priteisti turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, žalos dydį sudarantys kreditoriniai reikalavimai apskritai nebūtų susidarę, nes jo vadovaujama įmonė įsipareigojimus kreditoriams prisiėmė neturėdama pakankamai turto jiems įvykdyti. Visi įmonės nepadengti kreditoriniai reikalavimai susidarė 2017 metais. Jeigu atsakovas įneštus akcininko įnašus būtų panaudojęs įmonės nuostoliams padengti, šių įnašų nebūtų susigrąžinęs ir būtų naudojęs įmonės veikloje, įmonės turimų lėšų būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriais (vertinant tik laikotarpį po 2013-12-31, kai buvo fiksuotas įmonės neigiamas įstatinis kapitalas (- 33 807 Eur), atsakovui buvo grąžinta 144 911,06 Eur akcininko įnašų, iš šios sumos 61 752,78 Eur (213 220 Lt) grąžinta 2014 metais ir 83 158,28 Eur grąžinta 2015-01-19 - 2017-05-28 laikotarpiu; atsakovui grąžinta akcininko įnašų suma yra didesnė už įmonės nepadengtų kreditorinių reikalavimų sumą). Atsakovui susigrąžinus akcininko įnašus, įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti ūkinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui ji neturėjo turto ir piniginių lėšų.

Atsakovo kaltė preziumuojama. Ji akivaizdi, nes atsakovas nevykdė minėtų įstatyminių pareigų.