Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Jolantos Čepukėnienės,

nuteistųjų gynėjams advokatams Dimitrijui Fomkinui, Anatolijui Svilai, Valentinui Račiui, Viktorui Firsovui, Sigitui Mikliušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. J., M. L., V. B., K. Z., V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. J. (J. J.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), BK 295 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 100 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 200 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 250 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 295 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. liepos 15 d. veikos) 100 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 15 d. veikos) 450 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. J. paskirta subendrinta bausmė – 750 MGL (28 245 Eur) dydžio bauda.

M. L. (M. L.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 295 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 295 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.

V. B. (V. B.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta subendrinta bausmė – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.

K. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 100 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 200 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 250 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. Z. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

V. J. (V. J.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 70 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 200 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos) 150 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 80 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 250 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) 200 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti: 1) automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 4 514 Lt 17 ct, paimtų V. B. asmens kratos metu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, 2013 m. sausio mėnesį gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. pasiūlymą už kyšį padėti vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir už neteisėtą veikimą t. y. informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, pažadėjo bei iš anksto susitarė paimti ne mažesnį kaip 5 000 Lt. kyšį. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą susitarimą, ne tarnybos metu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos padėjėju – tarnybą vykdžiusiu, valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., pasienio sargyboje „Mobilusis patrulis“ tarpusavyje kontaktuodami mobilaus ryšio telefonais, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 5 d., 11:18:33 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 04:01:20 val., gavo iš jo informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, ir ją neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt ir už tai, po įvykdytos nusikalstamos veikos už neteisėtą veikimą savo ir nusikalstamos veikos bendrininko K. Z. naudai, tiesiogiai priėmė iš V. J. ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su vyresniuoju pasieniečiu K. Z. pasidalino per pusę.

1.2. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, ne tarnybos metu, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos padėjėju VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., kuris tarnybą vykdė pasienio sargyboje „Mobilusis patrulis“ nuo 2013 m. sausio 5 d., 07.30 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 07.30 val., ir nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J., su kuriuo iš anksto susitarė ir priėmė pasiūlymą už neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą neteisėtai priimti ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį, padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

J. J. ir K. Z. tarpusavyje kontaktuodami mobilaus ryšio telefonais laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 5 d., 11:18:33 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 04:01:20 val., ir J. J., gaudamas informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą iš tarnybą vykdžiusio K. Z., neteisėtai gautą informaciją perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J. bei tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas V. J. 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt.

1.3. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. pasiūlymą už kyšį padėti vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir už neteisėtą veikimą – neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, pažadėjo bei iš anksto susitarė paimti ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą susitarimą, tarnybos metu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos padėjėju, ne tarnybos metu buvusiu valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., su kuriuo iš anksto susitarė, kad šis gavęs žinių apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką tyčia nepraneš apie tai jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai ir už tai gaus iš anksto pažadėtą, bet nesutartą piniginį atlygį, neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą ir tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj, prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt ir už tai J. J. keleto dienų bėgyje po sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos už neteisėtos informacijos suteikimą, padedant pergabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją akcizais apmokestinamas prekes, Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, priėmė iš V. J. ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su vyresniuoju pasieniečiu K. Z. pasidalino per pusę.

1.4. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J., iš kurio priėmė pasiūlymą už neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą neteisėtai priimti ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, su nusikalstamos veikos padėjėju VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., su kuriuo iš anksto susitarė, kad šis gavęs žinių apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, tyčia nepraneš jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

neteisėtai perdavė V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą ir tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj, prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė nemažiau kaip 140 217 Lt.

1.5. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, veikdamas kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi M. L., iš anksto susitarę VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos tarnybiniuose automobiliuose neteisėtai įrengti (sumontuoti) specialią techniką (GPS įrenginius) ir ją vėliau panaudoti informacijos rinkimui apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu, J. J. 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per du kartus VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje esančiuose tarnybiniam transportui skirtuose garažuose, adresu Vilniaus raj., Mickūnai, Vilniaus g. 41, šešiuose tarybiniuose automobiliuose „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengė (sumontavo) šešis specialios technikos įrenginius (GPS įrenginius) su įrenginiuose esančiomis mikroschemomis „Gbox_01 (c)IZSEKO“, skirtus informacijai apie valstybės tarnautojus rinkti.

1.6. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, 2013 m. kovo mėnesį gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus M. L. pasiūlymą už kyšį padėti vykdyti kontrabandą, priėmė pasiūlymą ir už nurodytų veiksmų atlikimą – informacijos suteikimą tiesiogiai ar per kitus asmenis apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, pažadėjo bei iš anksto susitarė, kad už kiekvieną kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai pergabentą dėžę su cigaretėmis paženklintomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, paims ne mažiau kaip po 150 Lt. J. J., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, ne tarnybos metu, 2013 m. liepos 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, netoli pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ perdavė M. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefono numerį, kurio pagalba nusikalstamos veikos organizatorius M. L. kontaktavo ir iš jo gavo informaciją apie pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, tokiu būdu J. J., vykdydamas nusikalstamą veiką per kitą asmenį, padėjo ir sudarė sąlygas M. L. organizuoti kontrabandą, kuri nusikalstamos veikos vykdytojo V. B. buvo įvykdyta 2013 m. liepos 15 d., apie 06.00 val., Išoriškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1183-1182, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, kur netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijos buvo pergabenta ir į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 273 323 Lt, tikėdamasis už tiesiogiai jam pažadėtą neteisėtą veikimą gauti ir priimti kyšį, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą automobiliu gabenamos akcizais apmokestinamos prekės 2013 m. liepos 15 d., apie 07.00 val., buvo sulaikytos VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pasienio pareigūnų, o iš anksto pažadėtas kyšis už neteisėtą veikimą buvo nepriimtas.

1.7. būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, ne tarnybos metu, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos organizatoriumi M. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto susitaręs, iš savanaudiškų paskatų tiesiogiai pažadėjęs iš M. L. už kiekvieną kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai pergabentą dėžę su cigaretėmis, paženklintomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, paimti ne mažiau kaip 150 Lt, padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

2013 m. liepos 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, netoli pramogų ir poilsio centro „Belmontas“, perdavė M. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefono numerį, kurio pagalba nusikalstamos veikos organizatorius M. L. kontaktavo ir gavo informaciją apie pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, tokiu būdu padėjo vykdyti nusikalstamą veiką per kitą asmenį, t. y. sudarė sąlygas ir padėjo M. L. organizuoti kontrabandą, kuri nusikalstamos veikos vykdytojo V. B. buvo įvykdyta 2013 m. liepos 15 d., apie 06.00 val., Išoriškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1183-1182, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, kur netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pergabenta ir į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 273 323 Lt.

2.1. būdamas nusikalstamos veikos organizatorius, veikdamas kartu su valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., 2013 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, susitarė VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos tarnybiniuose automobiliuose neteisėtai įrengti (sumontuoti) specialią techniką (GPS įrenginius) ir ją vėliau panaudoti informacijos rinkimui apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis, organizavo neteisėtos specialios technikos įrengimą, ją naudojo informacijai rinkti, o būtent:

prisidengdamas Baltarusijos Respublikoje veiklos nevykdančios AB „B“ (duomenys pakeisti) vardu, paprašęs Latvijos Respublikos piliečio A. N. sumokėti už GPS įrenginius, 2013 m. kovo 7 d. iš ribotos atsakomybės bendrovės „MAPON“, esančios Latvijos Respublikoje, įsigijo 12 GPS įrenginių su įrenginiuose esančiomis mikroschemomis „Gbox_01 (c)IZSEKO“, iš kurių 6 GPS įrenginius 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per du kartus pateikė J. J., kuris VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje esančiuose tarnybiniam transportui skirtuose garažuose, adresu Vilniaus raj., Mickūnai, Vilniaus g. 41, sumontavo šešiuose tarybiniuose automobiliuose: „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. liepos 18 d. panaudojo GPS įrenginius informacijai apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis, rinkti.

2.2. siekdamas sau palankaus sprendimo, 2013 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį, papirko valstybės tarnautoją – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnįjį specialistą J. J. už tai, kad jis padėtų vykdyti kontrabandą, šiam pasiūlymą priėmus už nurodytų veiksmų atlikimą – informacijos suteikimą, tiesiogiai ar per kitus asmenis, apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, pažadėjo bei iš anksto susitarė, kad už kiekvieną kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai pergabentą dėžę su cigaretėmis, paženklintomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, duoti ne mažiau kaip po 150 Lt.

2.3. būdamas nusikalstamos veikos organizatoriumi, veikdamas bendrininku grupe su nusikalstamos veikos padėjėju valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir nusikalstamos veikos vykdytoju V. B., organizavo kontrabandą, o būtent:

2013 m. kovo mėnesį tiesiogiai pažadėjęs, kad už kiekvieną kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai pergabentą dėžę su cigaretėmis, paženklintomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, duos ne mažiau kaip po 150 Lt, papirko valstybės tarnautoją – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnįjį specialistą J. J. už tai, kad jis tiesiogiai ar per kitus asmenis padės vykdyti kontrabandą suteikdamas informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą. 2013 m. liepos 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, netoli pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ M. L. paėmė iš J. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens mobilaus ryšio telefono numerį, kurio pagalba kontaktavo ir gavo informaciją apie pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, disponuodamas tokia informacija, nurodė V. B. 2013 m. liepos 15 d., apie 06.00 val., Išoriškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1183-1182, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, įvykdyti kontrabandą, kurios metu netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pergabenta ir į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 273 323 Lt.

3.1. 2013 m. liepos 16-17 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo du tikrus dokumentus – dvi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, įrašydamas jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo faktą, o būtent:

minėtuose dokumentuose savo ranka įrašė automobilio pardavėjo „A. R.“ ir pirkėjo „R. P.“ asmens duomenis bei suklastojo R. P. parašą, už jį pasirašydamas. Vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus 2013 m. liepos 17 d. nugabeno apie V. B. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinančiam M. B., adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laikė, kol 2013 m. liepos 18 d. kratos metu buvo surasti ir paimti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pasienio pareigūnų.

3.2. veikdamas bendrininkų grupe kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi M. L., nusikalstamos veikos padėjėju valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė kontrabandą, o būtent:

2013 m. liepos 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus M. L. nurodymą, kur ir kada bus galima vykdyti kontrabandą, nes valstybės sienos atkarpa bus nesaugoma, susitarė su tyrimo metu nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, kad šis nurodytoje jam iš anksto žinomoje vietoje per valstybės sienos apsaugos tvorą permestų akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdamas nusikalstamos veikos organizatoriaus M. L. nurodymą, V. B. 2013 m. liepos 15 d., apie 06.00 val., Išoriškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, nepateikiant muitinės kontrolei privalomus pateikti muitinei daiktus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1183-1182 perėmė iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sienos apsaugos tvorą permestus 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 273 323 Lt.

3.3. pažeisdamas nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2013 m. liepos 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus M. L. nurodymą konkrečioje vietoje ir laiku vykdyti kontrabandą, apie 06.00 val., Išoriškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1183-1182, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sienos apsaugos tvorą permestus 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 273 323 Lt, sukrovė jas į automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jas laikė ir minėtu automobiliu gabeno iki Fabijoniškių k., Vilniaus raj., prieigų, kur aukščiau įvardintas akcizais apmokestinamų prekių kiekis, apie 06.30 val., buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pasienio pareigūnų.

4.1. būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas iš anksto susitaręs su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., kad tarnybos metu jis suteiks J. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, už iš anksto jam pažadėtą, bet nesutartą konkretų piniginį atlygį – kyšį, šį pasiūlymą priėmė, o būtent:

vykdydamas tarnybą nuo 2013 m. sausio 5 d., 07.30 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 07.30 val., pasienio sargyboje „Mobilusis patrulis“, vykdydamas nusikalstamą susitarimą su ne tarnybos metu buvusiu, jaunesniuoju specialistu J. J., tarpusavyje kontaktuodami mobilaus ryšio telefonais, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 5 d., 11:18:33 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 04:01:20 val., neteisėtai suteikė jaunesniajam specialistui J. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, nors pagal užkardos veiklos tikslus ir funkcijas privalėjo užtikrinti pasienio teisinį rėžimą, dalyvauti valstybės sienos stebėjime, vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, užtikrinti neteisėtai valstybės sieną kertančių asmenų sulaikymą, tačiau K. Z. neteisėtu neveikimu to nevykdė, neteisėtu veikimu suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą jaunesniajam specialistui J. J., kuris gautą informaciją neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., tokiu būdu K. Z. padėjo ir sudarė sąlygas nusikalstamos veikos organizatoriui 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt, už tai po įvykdytos nusikalstamos veikos, už neteisėtą neveikimą ir veikimą, su jaunesniuoju specialistu J. J. iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. gavo 5 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su jaunesniuoju specialistu J. J. pasidalino per pusę.

4.2. būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos padėjėju VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J., kuris jaunesniajam specialistui J. J. pasiūlė už ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį už padėjimą vykdyti kontrabandą, o šis nusikalstamą susitarimą sutaręs vykdyti kartu su nusikalstamos veikos padėjėju K. Z., už jam pažadėtą, bet iš anksto nesutartą konkretų piniginį atlygį – kyšį, šį pasiūlymą priėmė, kad vykdydamas tarnybą suteiks informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, taip padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

K. Z., nuo 2013 m. sausio 5 d., 07.30 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 07.30 val., vykdydamas tarnybą, pasienio sargyboje „Mobilusis patrulis“, vykdydamas nusikalstamą susitarimą, tarpusavyje kontaktuodami mobilaus ryšio telefonais laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 5 d., 11:18:33 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 04:01:20 val., su jaunesniuoju specialistu J. J., neteisėtu neveikimu pagal užkardos veiklos tikslus ir funkcijas neužtikrino pasienio teisinio rėžimo, nevykdė valstybės sienos stebėjimo, nevykdė nusikalstamų veikų prevencijos, neužtikrino neteisėtai valstybės sieną kertančių asmenų sulaikymo, neteisėtu veikimu suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą jaunesniajam specialistui J. J., kuris gautą informaciją neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., ir tokiu būdu padėjo ir sudarė jam sąlygas 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt.

4.3. būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas iš anksto susitaręs su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., kad už abiem žinomą sėkmingai įvykdytą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną gaus iš anksto pažadėtą, bet nesutartą konkretų piniginį atlygį – kyšį, ir tyčia nepraneš apie rengiamą, daromą ar jau įvykdytą nusikalstamą veiką jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, šį pasiūlymą priėmė ir padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jaunesniajam specialistui J. J. gavus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. pasiūlymą už ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį padėti vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tarnybos metu suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., tokiu būdu padėdamas apie 03.00 val. Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, po ko jaunesnysis specialistas J. J., vykdydamas išankstinį susitarimą, po sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos, už neteisėtą neveikimą ir veikimą su juo iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. gavo 4 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su jaunesniuoju specialistu J. J. pasidalino per pusę.

4.4. būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos padėjėju VSAT prie LRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš jaunesniojo specialisto J. J. priėmė pasiūlymą, kad jam nesant tarnyboje ir iš pastarojo gavus žinių apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką tyčia nepranešti apie tai jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai ir už tai gauti iš anksto pažadėtą, bet nesutartą konkretų piniginį atlygį – kyšį, šį pasiūlymą priėmė ir tokiu būdu padėjo neteisėtai per valstybės sieną gabenti kontrabandą, o būtent:

2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jaunesniajam specialistui J. J. iš anksto susitarus su nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J. ir gavus pasiūlymą paimti ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį už padėjimą vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tarnybos metu neteisėtai suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., taip padėdamas apie 03.00 val. Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės ruožui, netrukdomai, išvengaint muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt. Po ko jaunesnysis specialistas J. J., vykdydamas išankstinį susitarimą, po sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos, už neteisėtą neveikimą ir veikimą su juo iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. gavo 4 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su jaunesniuoju specialistu J. J. pasidalino per pusę.

5.1. po 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172 pergabentos kontrabandos, kurios metu, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, V. J. niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją organizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt, pergabenimą, būdamas iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį valstybės tarnautojui – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniajam specialistui J. J., siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, davė ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį, kurį J. J. VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje pasidalino kartu su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z. per pusę už tai, kad J. J., būdamas ne tarnybos metu, veikdamas iš anksto susitaręs su tarnybą pasienio sargyboje „Mobilusis patrulis“ vykdžiusiu valstybės tarnautoju – vyresniuoju pasieniečiu K. Z., kuris mobilaus ryšio telefonu laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 5 d., 11:18:33 val., iki 2013 m. sausio 6 d., 04:01:20 val., neteisėtai perdavė J. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, o šis iš K. Z. gautą informaciją neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., tokiu būdu padėdami ir sudarydami sąlygas įvykdyti kontrabandą.

5.2. veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos padėjėjais – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J. ir vyresniuoju pasieniečiu K. Z. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, o būtent:

iš anksto susitaręs, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus už ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį, už neteisėtos informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, papirko valstybės tarnautojus – J. J. ir K. Z., kurie vėliau gautą kyšį pasidalino per pusę, susitarė su tyrimo metu nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, kad šis jam nurodytu laiku, sutartoje nesaugomoje valstybės sienos atkarpoje, kontrabandos būdu, neteisėtai permes per valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes – dėžes su cigaretėmis, t. y. 2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, organizavo iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau, kaip 101 093 Lt kontrabandą.

5.3. pažeisdamas nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, už ne mažesnį kaip 5 000 Lt kyšį papirkdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnįjį specialistą J. J. ir vyresnįjį pasienietį K. Z. ir tokiu būdu gaudamas informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės ruožą, organizavo kontrabandos gabenimą, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

2013 m. sausio 6 d., apie 02.00 val., Dekaniškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją perneštas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt, sukrovė jas į automobilį „Nissan Patrol“, jas laikė ir gabeno apie 10 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, vėliau Mostiškių kaimo, Vilnius raj., prieigose jas realizavo perduodamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie jas susikrovė į automobilį „VW Transporter“ ir išgabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

5.4. po 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, pergabentos kontrabandos, kurios metu esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, V. J. niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją organizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pekelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, pergabenimą, būdamas iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį valstybės tarnautojui – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniajam specialistui J. J., siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, davė ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, kurį pastarasis VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje pasidalino kartu su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z. per pusę už tai, kad J. J., būdamas tarnybos metu, veikdamas iš anksto susitaręs su ne tarnyboje buvusiu valstybės tarnautoju – vyresniuoju pasieniečiu K. Z., neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, o su K. Z. iš anksto sutaręs, kad jiems abiems už žinomai sėkmingą įvykdytą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, šis tyčia nepraneš apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nesikalstamą veiką jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, tokiu būdu padėdami ir sudarydami sąlygas padaryti minėtą kontrabandą.

5.5. veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos padėjėjais – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J. ir vyresniuoju pasieniečiu K. Z. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, o būtent:

iš anksto susitaręs, siekdamas sau palankaus sprendimo ir neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, už ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį papirko valstybės tarnautojus – nusikalstamos veikos padėjėjus J. J., kuris suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės ruožą, ir K. Z., kuris iš anksto susitaręs su J. J., kad jam žinant apie ketinimą rengti, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką – kontrabandą, tyčia apie tai nepraneštų jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, taip pat susitarė su tyrimo metu nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, kad šis nurodytu laiku, sutartoje nesaugomoje valstybės sienos atkarpoje, kontrabandos būdu, neteisėtai permestų per valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes – dėžes su cigaretėmis, t. y. V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, organizavo iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pekelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, kontrabandą.

5.6. pažeisdamas nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, už ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, papirkdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnįjį specialistą J. J. ir vyresnįjį pasienietį K. Z. ir tokiu būdu gaudamas informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės ruožą, iš anksto pareigūnams sutarus, kad K. Z., gavęs žinių apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką, tyčia nepraneš apie tai jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, organizavo kontrabandos gabenimą, vėliau tęsdamas nusikalstamą veiką neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią dieną, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją perneštas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, sukrovė jas į automobilį „Crysler Voyager“, jas laikė ir gabeno iki Petruliškių kaimo, Vilniaus raj., prieigų, vėliau jas realizavo perduodamas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie jas susikrovė į automobilį „VW Transporter“ ir išgabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.

1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti, išteisinant jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos), BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. liepos 15 d. veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. liepos 15 d. veikos);

2) grąžinti jam 3 GPS sekimo įrenginius.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. J. nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) ir BK 199 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), nepadarė. Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą. Kadangi byloje nėra surinkta objektyvių duomenų dėl minėtų nusikalstamų veikų, todėl dėl šių veikų J. J. turi būti išteisintas.

6.2. Kaip nurodo nuteistasis, teisiamajame posėdyje jis kaltu prisipažino tik dėl veikos, numatytos BK 295 straipsnio 1 dalyje, o dėl kitų jam inkriminuotų veikų savo kaltę neigė. J. J. parodė, kad 2013 m. liepos 15 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Įteikus pranešimą apie įtarimą, 2013 m. liepos 16 d. buvo apklaustas ir kaltės nepripažino, tada kriminalinės žvalgybos pareigūnai pasakė, kad jei neprisipažins, bus suimtas, taip pat problemų turės jo brolis, turintis savo įmonę, buvo išvežtas į Vilniaus apskrities VPK areštinę, iš ten į VSAT centrinę įstaigą pas Imuniteto skyriaus viršininką, kuris nedalyvaujant advokatui apie dvi valandas darė poveikį prisipažinti, kitaip bus suimtas. Tuo metu nebuvo surašytas joks procesinio veiksmo atlikimo protokolas. 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi J. J. buvo paskirtas suėmimas, tada išsigandęs, kad bus ilgai laikomas kalėjime, J. J. nutarė priimti pareigūnų pasiūlymą ir apkalbėjo save. J. J. kriminalinės žvalgybos pareigūnai nurodė, kokius parodymus reikia duoti. Tą pačią dieną (2013 m. liepos 17 d.) J. J. visiškai pripažino savo kaltę ir po pietų (apie 16 val.) jau buvo apklaustas Vilniaus rajono apylinkės teisme. Vykdydami savo pažadą, pareigūnai J. J. kitą dieną po apklausos paleido iš sulaikymo.

6.3. Teigiama, kad J. J. parodymus patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas D. Š. nurodė, kad pas jį J. J. iš areštinės buvo pristatytas neva paties J. J. iniciatyva, kur kalbėjosi neoficialiai be advokato ir be jokio protokolo apie dvi valandas, pokalbio metu J. J. neva jam papasakojo apie visas nusikalstamas veikas. Po to, kai 2013 m. liepos 17 d. J. J. prisipažino bei davė tokius parodymus, kuriuos nurodė kriminalinės žvalgybos pareigūnai, J. J. buvo leista pasikalbėti su sulaikytu K. Z., kuriam J. J. nurodė, kokius davė parodymus, ir pasakė duoti tokius pačius parodymus, jei ir šis nenori būti suimtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. Z. paklausė J. J. patarimo ir davęs tinkamus parodymus, buvo paleistas. Nuteistieji K. Z. ir M. L. teisme parodė, kad save ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo iš esmės dėl to, kad J. J. pirmas tyrėjams davė reikiamus parodymus. M. L. ilgą laiką išbuvo suimtas, kol galiausiai prisipažino ir buvo paleistas. Iki M. L. prisipažinimo, pas jį be jokio gynėjo į kalėjimą ateidavo tyrėjai, ką patvirtina jie patys apklausti liudytojais bei iš Lukiškių TI-K gautas raštas.

6.4. Anot apelianto, tai, kad jis save apkalbėjo ir davė tokius parodymus, kokius liepė pareigūnai, matyti ir iš byloje esančių SMS žinučių, kurios neva buvo J. J. rašytos V. J.. J. J. teigimu, jis pats neprisiminė, kokiais telefonais naudojosi 2013 metų pradžioje, tyrėjai jam parodė SMS žinučių išklotines, pasakė, kieno koks telefono numeris yra, tada pagal tyrėjų pateiktą informaciją J. J. ir paaiškino, kas kam ką rašė. Tačiau iš tikrųjų tai yra ne J. J. SMS žinutės, nes tyrėjai neteisingai nurodė, kokiais mobilaus ryšio telefonais naudojosi J. J. ir V. J.. Pagal J. J. pateiktus kaltinimus, jis buvo padėjėju ir turėjo užtikrinti „žalią koridorių“, kuriuo būtų galima gabenti kontrabandą, bet iš 2013 m. sausio 5 d., 23.11 val., SMS žinutės matyti, kad būtent J. J. nurodo V. J., kiek bus cigarečių dėžių, ko kaip padėjėjas jis žinoti negalėjo. Iš po to sekusių 2013 m. sausio 5 d., 23.13 val., 2013 m. sausio 6 d., 01.48 val., V. J. SMS žinučių matyti, kad jis reguliuoja „žalią koridorių“, nurodo, kada reikia vykti krautis, nes tuo metu pasienio ruože nieko nebus, žino, kad turi pasirodyti tarnybinis automobilis „Renault Koleos“, nors nėra pasienietis. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, užfiksuotas bendravimas telefonu ne patvirtina, bet kaip tik paneigia J. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes.

6.5. Apelianto nuomone, nors teisiamajame posėdyje nusikaltimo organizatoriumi pripažintas V. J. nekeitė savo pozicijos, prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kuriuose neva dalyvavo ir J. J., bet tokia V. J. pozicija, kartu ir jo duoti parodymai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmuosius parodymus V. J. davė jau po to, kai J. J. save ir jį apkalbėjo. Priešingai nei kiti nuteistieji, V. J., tikėdamasis švelnesnės bausmės, pasirinko taktiką proceso metu nekeisti savo pozicijos. Teisiamajame posėdyje V. J. negalėjo paaiškinti aptartų neatitikimų užfiksuotame telefoniniame tarpusavio bendravime, pagal kurį būtent V. J., o ne J. J. reguliavo „žalią koridorių“. Taip pat neįtikinami V. J. paaiškinimai dėl antrojo nusikalstamos veikos epizodo 2013 m. birželio mėnesį, kadangi jis negalėjo atsiminti tikslios datos, nurodyti, kokios cigaretės buvo gabentos, be to, neva jis pats vienas nuo sienos į automobilį sunešė 40 dėžių cigarečių, kas yra visiškai neįtikima.

6.6. Skunde teigiama, kad kaltinimas dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos yra nelogiškas, kadangi J. J. nebuvo reikalo dalintis pinigus su K. Z., kuris tuo metu VSAT jau nebedirbo ir jokio nusikalstamo veikimo ar neveikimo negalėjo padaryti. Be to, nėra užfiksuota jokio pinigų priėmimo ir pasidalinimo su K. Z..

6.7. Pažymima, kad BK 199 straipsnyje numatytam nusikaltimui inkriminuoti turi būti nustatytas nusikalstamos veikos dalykas – cigaretės, tačiau nagrinėjamoje byloje pagal 2013 m. sausio 6 d. ir 2013 m. birželio mėnesio epizodus jokių cigarečių nebuvo sulaikyta. Vien tik pagal įvykio vietos apžiūros protokolą nėra galimybės nustatyti, ar iš viso buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis, o jei ir buvo, tai kiek dėžių ir kiek pakelių. Apžiūros protokole užfiksuota, kad aptikti keli stačiakampių objektų pėdsakai, dydžiu ir forma panašūs į cigarečių dėžių, bet šie pėdsakai nėra išmatuoti, todėl nėra aiškus jų dydis.

6.8. Taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl kontrabandos, kai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji save apkalbėjo, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai būtinas realus nusikaltimo dalykas, todėl nenustačius viso nusikaltimo dalyko – tikslaus cigarečių kiekio ir jų rūšies, nėra galimybės paneigti abejonių, ar iš tiesų neteisėtai disponuota kaltinime nurodytais kiekiais (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015).

6.9. Be to, pagrindą priimti išteisinamąjį nuosprendį sudaro ir tai, kad pagal bylos duomenis matyti, jog buvo vykdoma pasyvi provokacija daryti nusikaltimus. 2013 m. sausio 15 d. R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. sausio 6 d. veikos organizatorius yra V. J., bendrininkai J. J. ir K. Z., todėl J. J. turėjo būti sulaikytas jau tuo metu, bet buvo leista ir toliau daryti nusikalstamas veikas 2013 m. birželio mėnesį ir 2013 m. liepos 15 d.

6.10. Kaip nurodoma skunde, J. J. pripažįsta kaltę dėl BK 295 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, bet neigia, kad šią veiką organizavo M. L.. J. J. tvirtinimu, jis tik nusipirko iš M. L. GPS sekimo įrangą.

6.11. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas ne konfiskavo, o perdavė VSAT Vilniaus rinktinei 9 GPS sekimo įrenginius, iš kurių 6 buvo rasti apžiūrint Vilniaus rinktinės tarnybinius automobilius ir 3 pateikti savanoriškai paties J. J.. Apelianto manymu, tokiu būdu buvo pažeistos BK 72 straipsnio nuostatos, nes 6 GPS sekimo įrenginiai turėjo būti konfiskuoti, bet ne perduoti VSAT Vilniaus rinktinei, o 3 savanoriškai pateikti – grąžinti J. J., nes šie įrenginiai civilinėje apyvartoje nėra uždrausti ir jie nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai.

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;

2) grąžinti jam planšetinį kompiuterį „ASUS NEXUS“, 1 GPS įrenginį.

7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nukrypus nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, taip pat apygardos teismas pažeidė BPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo.

7.2. M. L. savo kaltę pripažįsta tik dėl veikos, numatytos BK 295 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad padėjo įsigyti GPS įrangą J. J., kaip šis sakė, kažkokiai provokacijai. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad M. L. parodymus neva pakeitė bylą nagrinėjant teisme siekdamas išvengti atsakomybės, nes dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. liepos 7 d. M. L. iš dalies prisipažino dėl jam pateiktų įtarimų, atsisakė savo anksčiau ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų dėl kontrabandos, patvirtino parodymus apie GPS įrenginių įsigijimą ir liko prie savo pirminių parodymų. Taigi, M. L. prisipažino ir davė išsamius parodymus dėl GPS įrenginių įsigijimo, bet pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 295 straipsnyje, M. L. buvo įteiktas tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Bylos teisminio nagrinėjimo metu M. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat paaiškino, kodėl proceso metu keitė parodymus.

7.3. Skunde nesutinkama su tuo, kad neva M. L. nebuvo daromas spaudimas iš VSAT pareigūnų, dėl ko pirmosios instancijos teismas rėmėsi M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne duotais teisminio nagrinėjimo metu. Tai, kad M. L. buvo daromas spaudimas prisipažinti padarius veikas, kurių iš tikro nepadarė, ir taip save apklabėti, patvirtina iš Lukiškių TI-K pateikti dokumentai, jog pas M. L. 2013 m. liepos 23 d., rugsėjo 20 d., spalio 7 d., spalio 9 d., spalio 11 d. lankėsi VSAT Vilniaus rinktinės Imuniteto skyriaus pareigūnas R. B.. Visi šie apsilankymai buvo tuo laikotarpiu, kai M. L. davė parodymus save apkalbėdamas. Apklausiamas R. B. negalėjo nurodyti apsilankymų Lukiškių TI-K tikslų, apsilankymų metu jokie procesiniai dokumentai pildomi nebuvo. Apie M. L. darytą spaudimą galima spręsti ir iš to, kad tuo pačiu metu 2013 m. spalio 15 d. buvo pradėtas tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas.

7.3. Teigiama, kad nuteistieji J. J. ir K. Z. irgi nurodė patyrę pareigūnų spaudimą, kai vyko pokalbiai nedalyvaujant advokatams. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji, neigę jiems pateiktus įtarimus, buvo sulaikyti, kai kurie ir suimti, patalpinti į areštinę, taip darant psichologinį poveikį, o prisipažinus, iš karto buvo paleisti į laisvę. Spaudimas buvo daromas, gabenant pas D. Š. „pasikalbėti“, buvo siūloma aptarti pozicijas pasišnekėti tarnybinėse patalpose bei prisipažinti. M. L. nurodo, kad jam D. Š. siūlė susitikti ir pasišnekėti tik su J. J., bet jis pasiūlymo atsisakė. Panašiai neteisėtai pareigūnai elgėsi ir su M. B., kuris buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl kontrabandos organizavimo, paskirtas suėmimas, o vėliau visi įtarimai buvo panaikinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir liudytojo A. N. parodymų apie taip pat patirtą spaudimą iš VSAT pareigūnų D. G. ir G. A., kai jam buvo nurodyta, kokius parodymus duoti, bei to, kad šio liudytojo apklausoje nedalyvavo vertėjas.

7.4. Apelianto teigimu, byloje BPK pažeidimai buvo padaryti ir nesuteikus M. L. teisės dalyvauti apklausiant V. B. bei J. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti akistatas su kitais įtariamaisiais, bet visi prašymai buvo atmesti. Tai ypač svarbu nuteistojo V. B. atveju, kadangi jis teisme atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas iš esmės remiantis vien tik V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tokiu būdu buvo iš esmės suvaržyta teisė į gynybą, pažeistas rungimosi principas.

7.5. Pažymima, kad D. G. teisme nurodė, jog pasienyje taip išdėliojo sargybas, kad liktų nesaugomas ruožas. Apelianto vertinimu, taip buvo pritaikytas nesankcionuotas modelis, kuriuo buvo išprovokuoti V. B. nusikalstami veiksmai. Be to, tuo metu laikinai ėjęs Lavoriškių užkardos vado pareigas A. K. teisme paneigė D. G. parodymus, jog 2013 m. liepos 15 d. pasala buvo organizuojama suderinus veiksmus su užkardos vadu. Taip pat byloje buvo sankcionuotas ir atliekamas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pagal BPK, bet pažeidžiant BPK 161 straipsnį niekam nebuvo pranešta apie tokių veiksmų atlikimą.

7.6. Atkreipiamas dėmesys ir į VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų K. C. bei A. V. teisme duotus melagingus parodymus, kad prie sienos matė mikroautobusą su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nors pagal tarnybinius pranešimus sulaikytas buvo „VW Transporter“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7.7. Kaip nurodoma skunde, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad turėjo duomenų, jog M. L. būtų prisidėjęs prie kontrabandos, nebuvo net žvalgybinių (operatyvinių) duomenų. Todėl apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis tik vienintelio V. B. parodymais, kurie, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra nuoseklūs, juose gausu prieštaravimų, keliančių abejonių parodymų patikimumu, ir kurių jokie kiti faktiniai duomenys nepatvirtina. V. B. nebuvo nuoseklus pasakodamas apie bendravimo su M. L. priemones: 2013 m. liepos 19 d. apklausoje iš pradžių teigė, kad M. L. rašė SMS, vėliau, kad kažką „sakė“, bet neaišku, kokiu būdu, be to, V. B. tvirtino su M. L. bendravęs tik telefonu, o 2013 m. lapkričio 12 d. papildomoje apklausoje jau tiksliai negalėjo pasakyti, ar buvo skambinta, ar rašyta SMS, galiausiai nurodė, jog buvo bendrauta per „Viber“ aplikaciją. Taigi, pats V. B. nėra tikras kaip bendravo su M. L., jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytų bendravimo būdų naudojimą nėra. Visiškai nelogiški V. B. parodymai, kad 2013 m. liepos 15 d. dar kartą pasiūlius vykdyti kontrabandą, jis sutiko, nes buvo nemandagu atsisakyti. Nenuoseklus V. B. buvo ir nurodydamas dieną, kada buvo pasiūlyta vykdyti kontrabandą: 2013 m. liepos 19 d. apklausoje nurodė, jog buvo pasiūlyta 2013 m. liepos 14 d., o papildomai apklausiamas 2013 m. lapkričio 12 d. nurodė, kad pasiūlyta buvo 2013 m. liepos 15 d. Be to, liudytojai K. C. ir A. V. teisme pasakojo matę du asmenis prie sienos kraunančius dėžes, o V. B. tvirtino buvęs vienas. Pagal V. B. parodymus, „žalią šviesą“ kontrabandai davė M. L., tačiau ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, ar iš viso buvo duota „žalia šviesa“. M. L. jau buvo ne VSAT pareigūnas ir „žalios šviesos“ tiesiog negalėjo duoti. Valstybės sieną minėtoje vietoje saugo Lavoriškių užkardos pareigūnai, bet nei vienam iš jų įtarimai nepateikti, nenustatyta M. L. kontaktų su Lavoriškių užkardos pasieniečiais. J. J. dirbo Specialios paskirties užkardoje, kurios funkcijoje nebuvo Lavoriškių užkardos ruožo apsauga. Be to, 2013 m. liepos 15 d. J. J. atostogavo, o K. Z. jau dirbo policijoje. Taigi, nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo davė „žalią šviesą“, yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Pažymima ir tai, kad V. B. teisme atsisakė duoti parodymus, prisipažino dėl kontrabandos ir nurodė viską daręs vienas, bet V. B. prisipažinimo neįvertino ir rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys ir kurioje yra daug netikslumų bei prieštaravimų.

7.8. M. L. teigia, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2013 m. liepos 15 d. buvo išvykęs su šeima į Ignalinos rajone, esančią kaimo turizmo sodybą, pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus – telefono išklotines, iš kurių matyti jo buvimo vieta bei vykę pokalbiai tik su motina ir žmona, ir kuriose neužfiksuota jokių kontaktų su V. B. ir J. J.. Tačiau šių parodymų niekas netikrino, todėl jie taip ir liko nepaneigti.

7.9. Taip pat M. L. kaltės dėl kontrabandos nepatvirtina pirmosios instancijos teismo minimi užrašų knygelė, žemėlapiai, blankai ir protokolai, darbo grafikai ir kiti daiktai, likę nuo ankstesnio M. L. darbo. Nuo 2005 iki 2013 metų M. L. dirbo VSAT Vilniaus rinktinėje Operatyvinės veiklos skyriuje, todėl visi paminėti daiktai buvo naudojami jo darbe ir niekaip nėra susiję su pareikštais kaltinimais organizavus ar kitaip prisidėjus prie kontrabandos. M. L. aptarnavo Lavoriškių užkardą, todėl visa tarnybinė informacija jam buvo prieinama. Taip pat teisme M. L. paaiškino, kad kalendoriaus užrašuose nurodytas buvusios žmonos darbo laikas. Nors R. B. 2013 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vienas iš kalendoriaus lapelių atitinka Lavoriškių užkardos vienos ir tos pačios pamainos vykdymo datas, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų, t. y. grafikų, žiniaraščių ar pan. Be to, panašiais slenkančiais grafikais, kaip Lavoriškių užkardos, dirba daug institucijų, įstaigų ir įmonių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad užrašų knygelėje buvo daug kitos informacijos, ne vien automobilių valstybiniai numeriai, kuriuose buvo įmontuota GPS įrenginiai. Iš viso užrašuose nurodyti net 12 automobilių valstybiniai numeriai, kai GPS įrenginiai buvo įmontuoti tik 6 automobiliuose, o užrašų knygutėje nurodyti tik trijų iš jų valstybiniai numeriai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Todėl negalima teigti, kad užrašų knygelė susijusi su kaltinimais pagal kontrabanda ir GPS įrenginiais. Tuo labiau kad užrašų knygelė yra 2012 metų, kai M. L. dar dirbo VSAT Vilniaus rinktinėje Operatyvinės veiklos skyriuje, o GPS įrenginiai įsigyti tik 2013 metais.

7.10. Apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. L. inkriminuotą nusikalstamų veikų organizatoriaus vaidmenį. Kontrabandą organizavo ir pats vienas vykdė V. B., o GPS įrenginius įsigijęs M. L. juos paprasčiausiai perpardavė J. J., kuris vėliau pats asmeniškai įrangą sumontavo automobiliuose. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir pats J. J., nurodydamas, kad tai buvo jo asmeninis sumanymas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad GPS duomenys buvo panaudoti, tą patvirtino liudytojas S. G. ir specialisto išvados. Be to, skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad M. L., būdamas organizatorius, veikdamas kartu su J. J. susitarė dėl veikos aplinkybių, neatitinka baudžiamajame įstatyme numatyto organizatoriaus vaidmens, kadangi organizatorius ne susitaria, o organizuoja, duoda nurodymus.

7.11. Byloje nėra surinkta ir įrodymų, patvirtinančių BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Vienintelis įrodymas yra M. L. parodymai, kurių jis atsisakė dar ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme jų nepatvirtino. J. J. taip pat tokių parodymų nedavė ir tokio fakto nepatvirtino. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad ne vieną kartą apklaustas J. J. išsamiai papasakojo vykdytos kontrabandos aplinkybes, nurodydamas, jog darant veiką dalyvavo ir V. J., K. Z., M. L., tačiau apklausų metu J. J. nieko, tuo labiau išsamiai, nepapasakojo apie kontrabandos aplinkybes, susiujusias su M. L., o priešingai, neigė visus kaltinimus dėl kontrabandos, susijusios su M. L.. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į tai, kad siekdamas paleidimo iš Lukiškių TI-K M. L. save apkalbėjo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių M. L. telefoninių pokalbių, kurie patvirtintų būtent BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas grubiai pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese reikalavimus, kadangi įrodymų dėl kai kurių epizodų byloje iš viso nėra surinkta, atskiri epizodai yra susiję ne su visais nuteistaisiais, todėl įrodymų visuma negali būti taikoma visiems nuteistiesiems, kiekvieno nuteistojo atžvilgiu surinkti įrodymai turi būti vertinami atskirai.

7.12. Be to, teismas rėmėsi R. B. 2013 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos 15 d. M. L. periodiškai telefonu bendravo su V. B., nors byloje jokių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nėra. Tarnybiniame pranešime net nėra konkrečiau nurodytas bendravimo laikas. Pats R. B. paaiškino, kad informaciją, kam priklausė konkretus telefono numeris, jis gavo remdamasis savo analize, numanymais. Tačiau tai prieštarauja išklotinėse užfiksuotai informacijai, kad tuo metu M. L. kontaktavo tik su motinos ir žmonos telefono numeriais.

7.13. Atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl kontrabandos, kai nuteistieji buvo išteisinti dėl kontrabandos, nors ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, be to, tokio pobūdžio bylose būtina tiksliai įrodyti nusikaltimo dalyką, nenustačius tikslaus cigarečių kiekio ir jų rūšies, nėra galimybės paneigti abejonių ar iš ties neteisėtai disponuota kaltinime nurodytais kiekiais (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015).

7.14. Dėl BK 295 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos skunde nurodoma, kad M. L. dar net nepareiškus jam įtarimų dėl šios veikos, prisipažino, kad nupirko ir pardavė J. J. GPS įrenginius, apie tai davė išsamius parodymus, visą laiką laikėsi tos pačios pozicijos, dėl įvykio gailisi. Pažymima ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog M. L. prisipažino dėl GPS įrenginių įsigijimo informacijai rinkti, nors teisiamajame posėdyje M. L. prisipažino tik dėl GPS įrenginių įsigijimo. M. L. nurodė, kad GPS įrenginius įsigijo turėdamas tikslą juos perparduoti J. J. ir iš to užsidirbti, jis neturėjo tikslo rinkti informacijos. Pagal BK 295 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti. Tuo tarpu pats savaime GPS įrenginių įsigijimas nėra nusikalstama veika, todėl M. L. veiksmai nesudaro BK 295 straipsnio 1 dalies sudėties. Visgi, jei bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, būtų pripažinta, kad BK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta, M. L. prašo skirti švelnesnę baudą.

7.15. Taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes teismas ne konfiskavo, o perdavė VSAT Vilniaus rinktinei M. L. planšetinį kompiuterį „ASUS NEXUS“, paimtą 2013 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu iš M. L. žmonos automobilio Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors šis kompiuteris reikšmės bylai neturi. 2014 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 1-3575 jokios informacijos apie juo darytą nusikalstamą veiką negauta, specialistai duomenų turinčių reikšmės tyrimui nenustatė, nei ekspertai, nei liudytojai nenurodė, kad minėtu planšetiniu kompiuteriu buvo daromi nusikaltimai, todėl jis turi būti grąžintas M. L.. Taip pat M. L. grąžintinas 2013 m. gruodžio 3 d. parodymų patikrinimo metu M. L. savanoriškai pateiktas vienas GPS įrenginys, kuris tyrimui reikšmingų duomenų, jo civilinė apyvarta neuždrausta.

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. B. pripažintas vykdytoju bei konfiskuotos jo asmeninės lėšos (4 514,17 Lt arba 1 307,39 Eur), nesusijusios su padarytomis veikomis;

2) pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje V. B. paskirta subendrinta 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, ją sumažinant iki 100 MGL (3 800 Eur) bei nustatant 3 (trejų) metų terminą baudai sumokėti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu buvo išnagrinėta netinkamai, nesilaikant BPK reikalavimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, V. B. pripažįstant kitų asmenų padarytų veikų vykdytoju, kas taip pat lėmė nepagrįstai didelės baudos paskyrimą. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo bei neįvertino bylos įrodymų, tinkamai nemotyvavo piniginių lėšų konfiskavimo, aplinkybių, kodėl V. B. pripažintas vykdytoju, bei neindividualizavo paskirtos bausmės. Pažymima, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tada, kai asmens kaltę ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

8.2. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. būtų prisidėjęs, susitaręs ar kitiems nuteistiesiems kokiu nors būdu būtų talkinęs, atlikęs kokius nors sutartus ar suderintus veiksmus, juo labiau bendrą nusikalstamą veiką ar kokius nors bendrus veiksmus įsigyjant GPS įrangą, ją montuojant, vykdant pasienio pareigūnų transporto priemonių judėjimo stebėjimo veiksmus, juos paperkant, vykdant ir organizuojant kitų nuteistųjų kontrabandos veikas, ar kitaip prisidedant prie jų padarytų nusikalstamų veikų. Priešingai, byloje nustatyta, kad kaip giminaitis V. B. įprastai bendravo telefonu su M. L., tikėtina šeiminiais klausimais, bet duomenų, kad būtų bendrauta apie nusikalstamų veikų aplinkybes, nėra. V. B. su M. B. bendravo kitais ūkiniais klausimais, taip pat ir bendrai valdomos transporto priemonės „VW Transporter“ klausimais.

8.3. Apelianto tvirtinimu, kaip visiškai atskiras epizodas vertintinas M. L. duomenų apie tariamai nesaugomas pasienio ruožo vietas V. B. pateikimas, po ko V. B. savarankiškai suorganizavo transportą, savarankiškai pats vienas susisiekė dėl kontrabandai reikalingų prekių ir pats vienas atliko nurodytas veikas. Byloje nustatyta, kad už tokią informaciją V. B. pažadėjo sumokėti M. L. 150 Lt už neteisėtai perkeltą per valstybės sieną cigarečių dėžę. Tačiau toks pažadas nelaikytinas ir nepripažintinas bendrininkavimu ir susitarimu dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų vykdymo – GPS įrangos įsigijimo ir jos sumontavimo, papirkimo, transporto buvimo vietos stebėjimo ar kitų asmenų suorganizuotos kontrabandos vykdymo. Anot V. B., dėl veikų, kurias padarė, jis prisiėmė atsakomybę, davė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, nusikaltimas veikas atliko pirmą kartą, kaltę pripažino ir dėl padarytų veikų labai gailisi.

8.4. Dėl V. B. inkriminuoto dokumento suklastojimo atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. BK 300 straipsnio dalyku privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti tik tada, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015). Apelianto manymu, dokumentas, dėl kurio suklastojimo jis buvo nuteistas, o būtent užpildytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blankas, kuris nebuvo pateiktas VĮ „Regitra“ ar tretiesiems asmenims, o tik laikomas namuose, negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Be to, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia įrodyti, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau jei asmuo nesuvokė bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio arba nenorėjo nusikalstamai veikti, asmens negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad visas jam inkriminuotos veikos aplinkybes V. B. nurodė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, minėtas dokumentas niekur nebuvo pateiktas, laikomas namie, nesukėlė jokių juridinės reikšmės turinčių faktų atsiradimo ar pasibaigimo, įvertinant V. B. motyvus, kodėl jis tokį dokumentą siekė sudaryti, t. y. ne sukelti teisines pasekmes, pakeičiant transporto priemonės savininką, o išsigandęs, siekdamas paslėpti duomenis, kad nebūtų galima nustatyti, jog M. B. yra faktinis transporto priemonės savininkas ar valdytojas, V. B. turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymima ir tai, kad visus veiksmus V. B. padarė vienas, jokių bendrininkų pasitelkęs nebuvo, taip pat dėl šios veikos nebuvo jokio susitarimo su kitais nuteistaisiais.

8.5. Dėl įvykdytos kontrabandos V. B. prisipažino ir labai gailisi dėl padarytos veikos, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Apeliantas nurodo, veikęs impulsyviai, kai gavo informaciją apie nesaugomą pasienio ruožą, ir savarankiškai, nepasitelkdamas jokių bendrininkų, prekes pasiėmė pats neteisėtai nekirsdamas valstybės sienos permestas per tvorą.

8.6. Taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodant jokių motyvų, konkretaus konfiskavimo pagrindo buvo konfiskuoti 2013 m. liepos 18 d. atliktos kratos metu paimti 4 514,17 Lt. Nuteistojo teigimu, piniginės lėšos buvo paimtos jam vykstant automobiliu su šeimos nariais savaitgalį į prekybos centrą, byloje nenustatyta, kad šios piniginės lėšos buvo įgytos realizavus kontrabandą ar kitu neteisėtu būdu, priešingai, darytina išvada, kad kratos metu buvo paimtos asmeninės ir šeimos nuosavos lėšos, dėl ko sprendimas konfiskuoti pinigines lėšas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu bei turi būti panaikintas. Toks sankcijų taikymas yra neproporcingas V. B. veiksmams, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog tai, kad be paskirtos baudos dar buvo konfiskuotos asmeninės lėšos, laikytina neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, papildomos sankcijos (turto konfiskavimo) skyrimas sukėlė perteklinius bei neproporcingus pareiškėjo teisės į nuosavybę apribojimus, dėl ko buvo pažeistas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis (Gabrič prieš Kroatiją, 2009 m. vasario 5 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 9702/04).

8.7. Skunde nesutinkama ir su V. B. paskirtos baudos dydžiu. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teigiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (2006 m. sausio 16 d. nutarimas ir kt.), siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, kiekvieną kartą sprendžiant, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, jog padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų (1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas), už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

8.8. Anot apelianto, skiriant bausmę nebuvo įvertinta V. B. asmenybė – jis apibūdinamas gerai, anksčiau teisės pažeidimų nebuvo padaręs, neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, turi išlaikomų asmenų – nepilnamečių vaikų, pagal sveikatos būklę yra neįgalus. V. B. paskirtos baudos neadekvatumą rodo ir tai, kad V. B. taikyta tokios pačios apimties ir dydžio bausmė kaip ir savo kaltės nepripažinusiems nuteistiesiems, nors V. B. savo kaltę pripažino, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą ir labai gailisi. Taip pat nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į teismų praktikoje skiriamas baudas ir jų dydžius už panašias padarytas nusikalstamas veikas. Be to, mažinant paskirtą baudą įvertintini ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad V. B. nepagrįstai buvo pripažintas vykdytoju dėl kitų asmenų padarytų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. tik iš dalies darbingas, turi išlaikomų asmenų, jo finansinės galimybės ribotos, jokio turto neturi, nebuvo įvertinta, jog V. B. neturės galimybės sumokėti tokio dydžio baudos, tai jam sukels itin didelių finansinių sunkumų. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių V. B. nustatytinas 3 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtai baudai sumokėti.

9. Nuteistasis K. Z. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9.1. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir turi būti išteisintas, nes nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjant teisme K. Z. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 18 d. buvo sulaikytas darbo vietoje Utenos PK, po to pristatytas į VSAT Vilniaus rinktinę, kur pas jį atvedė sulaikytąjį J. J., kuris pasakė, kuo yra kaltinamas ir kad siekdamas būti nesuimtas apkalbėjo save ir K. Z., pasakė, kokius davė parodymus, ir paaiškino, kad jei K. Z. nenori būti suimtas, turi duoti tokius pačius parodymus. Kadangi K. Z. turi šeimą, skolinių įsipareigojimų bei bijodamas būti suimtas, todėl sutiko apkalbėti save bei davė tokius pačius parodymus kaip ir J. J., po ko kitą dieną buvo paleistas. Pažymima, kad tyrėjai patys į apklausos protokolą surašė K. Z. parodymus, o jis protokolą tik pasirašė. Tai, kad pas K. Z. buvo atvestas J. J., teisiamajame posėdyje patvirtino ne tik nuteistasis J. J., bet ir liudytojas D. Š..

9.2. Teigiama, kad be K. Z. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu ir įtariamojo J. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jokių kitų duomenų, kad K. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra. Be to, J. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas dar iki įtarimų K. Z. pareiškimo, todėl K. Z. nuo pat pradžių neturėjo galimybės tinkamai ginti savo interesų. Byloje esantis K. Z. ir J. J. susirašinėjimas nepatvirtina, kad K. Z. padėjo vykdyti kontrabandą, K. Z. kartu su J. J. dirbo, todėl susirašinėjimas yra grynai darbinio pobūdžio. Jokių pinigų priėmimo ir pasidalinimo faktų su J. J. neužfiksuota.

9.3. Apelianto nuomone, nors teisiamajame posėdyje nusikaltimo organizatoriumi pripažintas V. J. nekeitė savo pozicijos, prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kuriose neva dalyvavo ir K. Z., bet atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. J. pirmuosius savo parodymus davė jau po to, kai parodymus prieš jį davė J. J.. Be to, nuteistasis V. J., kaip ir kiti byloje apklausti liudytojai, jokių duomenų apie K. Z. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje nepateikė.

9.4. Kaip nurodoma skunde, nuteistojo V. J. parodymai vertintini kritiškai. Pagal J. J. pateiktus kaltinimus, J. J. buvo padėjėju ir turėjo užtikrinti „žalią koridorių“, kad būtų galima pergabenti kontrabandą, bet 2013 m. sausio 5 d., 23.11 val., J. J. žinutėje nurodo V. J., kiek bus cigarečių dėžių, iš tos pačios dienos 23.13 val. žinutės galima suprasti, kad būtent V. J., o ne J. J. reguliuoja „žalią koridorių“. 2013 m. sausio 6 d., 01.48 val., SMS žinutėje V. J. nurodo, kad atvažiuos tarnybinis automobilis „Renault Koleos“, nors jis nėra pasienietis. Teisiamajame posėdyje V. J. nesugebėjo paaiškinti, kodėl pagal jo rašytų SMS turinį, būtent jis, o ne J. J. reguliuoją „žalią koridorių“. Tai paneigia pirmos instancijos teismo motyvus, jog J. J., K. Z. ir M. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu atitinka baudžiamosios bylos medžiagą, kad K. Z. kaltė įrodyta žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, V. J., J. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus dėl antrojo nusikalstamos veikos epizodo V. J. net neprisiminė tikslios datos, kada 2013 m. birželio mėnesį įvykdė kontrabandą, kokios cigaretės buvo gabentos. Neįtikimi ir V. J. parodymai, kad baltarusių atneštas 40 dėžių cigarečių jis vienas sunešė į automobilį.

9.5. Anot apelianto, kaltinimai jam dalyvavus ir 2013 m. birželio mėnesio nusikalstamoje veikoje yra visiškai nelogiški, kadangi tuo metu K. Z. jau nedirbo VSAT, o dirbo policijoje, todėl J. J. neapsimokėjo K. Z. įtraukti į nusikalstamą veiką, po to dalintis pinigais, jei K. Z. nei galėjo žinoti, kas ir kur dirbs pasienyje, nei galėjo žinoti, kad bus vykdoma kontrabanda ir neva negavęs pinigų apie tai pranešti teisėsaugai. Taigi, 2013 m. birželio mėnesio epizode K. Z. niekaip negalėjo už neteisėtą neveikimą ir veikimą imti pinigus. Šiame epizode taip ir nebuvo nustatyta, kada tiksliai 2013 m. birželio mėnesį V. J. įvykdė 40 dėžių kažkokių nenustatytų cigarečių kontrabandą.

9.6. Pažymima, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199 straipsnį, turi būti nustatytas nusikalstamos veikos dalykas – cigaretės, tačiau byloje 2013 m. sausio 6 d. ir 2013 m. birželio mėnesio nusikalstamos veikos epizoduose jokių cigarečių nebuvo sulaikyta, įvykio vietos apžiūros protokolo pagalba nėra galimybės nustatyti, ar aplamai buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis, o jei ir buvo, kiek buvo dėžių, kiek pakelių. Apžiūros protokole tik užfiksuota, kad aptikti keli stačiakampių objektų pėdsakai (ne 40 dėžių), dydžiu ir forma panašūs į cigarečių dėžių, visgi šie pėdsakai nėra išmatuoti.

9.7. Atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje, kurioje nuteistieji buvo išteisinti, nors ikiteisminio tyrimo metu save ir apkalbėjo, šioje byloje teismas taip pat nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl inkriminuojant BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, turi būti įrodytas nusikaltimo dalykas, nenustačius tikslaus cigarečių kiekio ir jų rūšies, nėra galimybės paneigti abejonių, ar iš tikrųjų neteisėtai disponuota kaltinime nurodytais kiekiais (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015).

10. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam kitos rūšies bausmę.

10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra iš dalies nepagrįstas, kadangi nuteistajam paskirta per griežta bausmė, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo turi būti pakeista. Kaltininkui skiriama bausmė turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Vieno iš bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimas priskirtinas išimtinai teismų diskrecijai. Kadangi bausmės skyrimas užbaigia baudžiamosios bylos procesą teisme, teismo nuosprendis yra pats svarbiausias teisės aktas kaltinamajam, o kartu ir nukentėjusiesiems. Etikos požiūriu bausmė yra vienas iš dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti netinkamą asmens elgesį, todėl tik teisinga bausmė gali atlikti kaltininko nubaudimo funkciją, nes bausmės tikslas yra teisingumo siekis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taip pat BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti kitą bausmės rūšį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog turi būti skiriama tokia bausmė, kuri turi būti ne tik teisinga, tačiau ir realiai įvykdoma.

10.2. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta neteisinga bausmė, o bausmės tikslai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant ir švelnesnę bausmę (kitą bausmės rūšį), kas neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.3. Skunde teigiama, kad V. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, įsipareigojo daugiau nenusikalsti, anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu V. J. gauna minimalų atlyginimą, žmona nedirba, augina vaikus, neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra V. J. gaunamas minimalus darbo užmokestis. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis neturi jokių galimybių sumokėti teismo paskirtos 11 298 Eur dydžio baudos. Skirdamas tokio dydžio baudą apygardos teismas neįvertino ir to, kad V. J. tokios sumos net neuždirbtų per teismo nustatytą 2 metų laikotarpį. Esant tokioms aplinkybėms, V. J. skirtina kita bausmės rūšis (laisvės apribojimas ar kt.), tačiau nusprendus neskirti V. J. kitos bausmės rūšies, prašoma nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą ir atidėti bausmės vykdymą.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų J. J., M. L., V. B., K. Z., V. J. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

12. Nuteistųjų J. J., M. L. ir V. J. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų V. B. ir K. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei nuteistųjų J. J., M. L., V. B., K. Z., V. J. apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas K. Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėn. veikos), netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, todėl ši skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, skundžiamas nuosprendis keičiamas: 1) dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, konfiskuojant V. B. priklausančias pinigines lėšas, taip pat netinkamai išsprendžiant 10 GPS sekimo įrenginių ir planšetinio kompiuterio perdavimo klausimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas); 2) dėl K. Z. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas); 3) dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms – K. Z., J. J. ir V. J. iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2013 m. birželio mėn., pašalinama aplinkybė, kad K. Z. padėjo vykdyti kontrabandą (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio 5 d. nusikalstamos veikos epizodo).

14. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. ir K. Z. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, už neteisėtą veikimą ir neveikimą pažadėjo bei iš anksto susitarė priimti, o vėliau ir priėmė 5000 Lt kyšį, taip pat veikdami bendrininkų grupe, suteikdami informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą padėjo V. J. padaryti kontrabandą. Nuteistieji J. J. ir K. Z. apeliaciniuose skunduose prašo šioje dalyje jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji J. J. ir K. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veikose nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

15. Nors nuteistieji pirmosios instancijos teisme neigė priėmę kyšį ir 2013 m. sausio 5 d. – 2013 m. sausio 6 d. padėję V. J. padaryti kontrabandą, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistiesiems J. J. ir K. Z. inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir nuoseklūs nuteistojo V. J. parodymai, nuteistųjų J. J. ir K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2013 m. sausio 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

15.1. Nuteistasis V. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį nuvažiavo pas pažįstamą J. J. ir paklausė, ar šis gali duoti „žalią šviesą“, t. y. suteikti informaciją apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas ir pasiskirstymus bei galimybę netrukdomai pergabenti kontrabandines cigaretes. J. J. su V. J. pasiūlymu sutiko. 2013 m. sausio 6 d. J. J. parašė žinutę, kad naktį nuo 2 iki 4 val. ryto prie valstybės sienos ženklų Nr. 1172-1173 nebus pasienio sargybos. V. J. apie tai pranešė ir pažįstamam baltarusių tautybės asmeniui, kuris turėjo atgabenti kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos pusės. 2013 m. sausio 6 d. 2.00 val. V. J. buvo nurodytoje vietoje ir pamatė Baltarusijos pusėje kelis žmones, kurie jam per valstybės sieną pernešė dėžes. V. J. sukrovė 30 dėžių į savo automobilį ir nuvažiavo apie 10 km Mostiškių kaimo link. Kitą dieną minėto baltarusių tautybės asmens pažįstami atvažiavo paimti dėžių, sumokėjo 10000 Lt, iš kurių 5000 Lt V. J. atidavė J. J. už suteiktą informaciją, kuri padėjo įvykdyti cigarečių kontrabandą. V. J. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, paaiškino, kad parodymus davė savanoriškai (t. 12, b. l. 12-16). Nuteistojo V. J. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 168-170, 174-176, 177-178), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Priešingai nei nurodoma nuteistųjų J. J. ir K. Z. apeliaciniuose skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių V. J. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius J. J. ir K. Z. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Nuteistasis V. J. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktas nusikalstamas veikas, pripažino, kad jas darė ne vienas, kas didina veikų pavojingumą. Taigi, šiuo atveju V. J. duodamas parodymus nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims.

15.2. V. J. nuosekliai nurodytas aplinkybes patvirtina nuteistųjų J. J. ir K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nuteistasis J. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog dirbo Specialiosios paskirties užkardoje jaunesniuoju specialistu. Apie 2013 m. sausio 5 d. įvykį nieko nežino, „žalios šviesos“ niekam nedavė, jokių pinigų neėmė ir neperdavė, tą dieną jam buvo išeiginė (t. 11, b. l. 186-191). Tokia J. J. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J. J. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. sausio mėn. pradžioje pas jį į darbą atvažiavo V. J. ir paklausė, ar jis negalėtų duoti „žalios šviesos“, t. y. teikti informaciją apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas ir pasiskirstymus, kad šis turėtų galimybę neteisėtai per valstybės sieną gabenti cigaretes. J. J. su pasiūlymu sutiko, sutarė, kad už suteiktą informaciją kiekvieną kartą, jei pavyks padaryti kontrabandą, iš V. J. gaus po 5000 Lt. 2013 m. sausio mėn. pradžioje jis V. J. į telefoną parašė SMS žinutę, kad Vilniaus r., Dekaniškių k. ties valstybės sieną žyminčiais ženklais Nr. 1173-1172 nebus išdėstytų pasienio tarnybų. Apie tai jis sužinojo iš savo kolegos vyresniojo pasieniečio K. Z.. Už tokios informacijos suteikimą V. J. jam po sėkmingai įvykdytos kontrabandos į darbą atvežė žadėtus 5000 Lt, kuriuos jis pasidalino per pusę su K. Z. (t. 7, b. l. 174-177). 2013 m. liepos 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 7, b. l. 180-182) J. J. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai.

15.3. Nuteistasis K. Z. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog niekada negavo pinigų iš J. J., 2013 m. sausio 5 d. su pastaruoju kaip pamainos vyresniuoju ir turinčiu daugiau darbinės patirties tik derino pasienio pareigūnų buvimo vietas, kad jos nesidubliuotų. K. Z. negalėjo žinoti, ar konkrečiame pasienio ruože nebus sargybos, t. y. kas saugo Lavoriškių užkardos ruožą (t. 12, b. l. 8-10). Tokia K. Z. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant paties pasirinktam gynėjui, K. Z. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. sausio mėn. pradžioje, vykdydamas tarnybą mobilaus ryšio telefonu savo kolegai jaunesniajam specialistui J. J. perdavė informaciją apie pasienio pareigūnų pasiskirstymo pajėgas prie valstybės sienos, t. y. kad tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172 nebus sargybos. Tuo metu, kai perdavė šią informaciją, jis suvokė ir suprato, kad tokios informacijos atskleisti negalėjo ir kad ši informacija bus panaudota pergabenant kontrabandą. Iš jam J. J. paduotų pinigų sumos – 2000 Lt suprato, kad kontrabanda buvo įvykdyta (t. 9, b. l. 110-111). 2013 m. liepos 23 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 117-118) K. Z. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai.

15.4. Nuteistieji J. J. ir K. Z. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nes buvo verčiami tai daryti VSAT Imuniteto skyriaus pareigūnų. Norėdami būti paleisti iš sulaikymo ar suėmimo, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save, kad išėję į laisvę galėtų išlaikyti šeimą, sumokėti paskolas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, jog minėtos nuteistųjų J. J. ir K. Z. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 ir 189 straipsniai), nuteistieji apklausų protokoluose savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai. Be to, šių apklausų metu dalyvavo nuteistųjų gynėjai, kurie jokių pastabų dėl galimų baudžiamojo proceso pažeidimų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad J. J. ir K. Z. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, aiškinosi nuteistųjų parodymų keitimo priežastis, apklausė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto skyriaus viršininką D. Š. ir nuteistųjų apklausas atlikusią tyrėją G. A..

15.5. Liudytojas D. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad J. J. po sulaikymo pats išreiškė norą bendrauti su juo. J. J. papasakojo padarytos nusikalstamos veikos detales – datas, kiekius, gautas sumas už įvykdytą kontrabandą ir kitas aplinkybes. Pokalbis buvo geranoriškas, D. Š. jokio poveikio nedarė. Pokalbis su J. J. nebuvo įformintas, gynėjas nedalyvavo, o įstatymas nedraudžia kalbėtis su įtariamaisiais (t. 12, b. l. 4-5). Liudytoja G. A. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013 m. liepos 17 d. apklausos metu J. J. davė parodymus, apklausoje dalyvavo advokatas. Po apklausos J. J. sutiko parodymus patvirtinti apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausiant kaltinamąjį nebuvo naudojama jokių poveikio priemonių, be to, paleistas iš suėmimo J. J. vėliau buvo apklaustas dar 3 ar 4 kartus bei davė nuoseklius parodymus (t. 12, b. l. 6-7). Taigi, liudytojai paneigė nuteistųjų nurodytas aplinkybes apie jiems darytą poveikį ikiteisminio tyrimo metu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimą.

15.6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai atmetė nuteistųjų J. J. ir K. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip nepagrįstus ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Tai atitinka teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-106-693/2016). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų J. J. ir K. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei atmetė jų parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jie ne tik prieštarauja jų pačių anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

15.7. Tai, kad nuteistieji J. J. ir K. Z. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir 2013 m. sausio 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. Šiame protokole užfiksuota, kad J. J., 2013 m. sausio 5 d. bendraudamas su K. Z., užmaskuotai gavo iš jo informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą bei ją neteisėtai perdavė V. J., kad šis niekieno netrukdomas galėtų organizuoti kontrabandinių cigarečių gabenimą (t. 1, b. l. 100-104). Šios aplinkybės užfiksuotos telefoniniuose pokalbiuose ir SMS pranešimuose, kurių turinys buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nuteistieji J. J. ir K. Z. apklausti ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie 2013 m. sausio 5 d. – 2013 m. sausio 6 d. užfiksuotą bendravimą tarp nuteistųjų, paaiškino telefoninių pokalbių ir žinučių turinį (t. 7, b. l. 188-194; t. 9, b. l. 119-122). Nors nuteistasis V. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti tam tikrų minėtame protokole užfiksuotų jo ir J. J. vienas kitam rašytų SMS žinučių turinio, tačiau parodė, kad tarp jų su J. J. buvo išankstinis sutarimas tarpusavyje susirašinėti konspiratyviai. Nuteistasis V. J. nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jam 2013 m. sausio 5 d. – 2013 m. sausio 6 d. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą SMS žinutėmis pranešė būtent nuteistasis J. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų trumpųjų žinučių bei užfiksuotų pokalbių turinys paneigia nuteistojo K. Z. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad jis 2013 m. sausio 5 d. su J. J. tik derino pasienio pareigūnų buvimo vietas, kad jos nesidubliuotų, bei patvirtina aplinkybes apie J. J. ir K. Z. dalyvavimą aptariamų nusikaltimų padaryme.

16. Nuteistieji J. J. ir K. Z. apeliaciniuose skunduose pažymi, kad nagrinėjamoje byloje 2013 m. sausio 6 d. cigarečių nebuvo sulaikyta, todėl vien tik pagal įvykio vietos apžiūros protokolą nėra galimybės nustatyti, ar iš viso buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis, o jei ir buvo, tai kiek dėžių ir kiek pakelių. Apeliantai atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje, kurioje teismas nurodė, kad inkriminuojant BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, turi būti įrodytas nusikaltimo dalykas, nenustačius tikslaus cigarečių kiekio ir jų rūšies, nėra galimybės paneigti abejonių, ar iš tikrųjų neteisėtai disponuota kaltinime nurodytais kiekiais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16.1. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Nagrinėjamu atveju 2013 m. sausio 6 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus r., Dekaniškių k. prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1173-1172. Apžiūrint valstybės sienos ruožą, buvo rastas apsnigtas kelių asmenų paliktas avalynės pėdsakų takas, vedantis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir atgal. Dviejose vietose, 20 ir 30 metrų atstumu nuo valstybės sienos, šalia pėdsakų tako buvo aptikti keli stačiakampių objektų palikti pėdsakai, dydžiu ir forma panašūs į cigarečių dėžių (t. 1, b. l. 27-36). Apeliantai skunduose pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju kontrabandinės cigaretės nebuvo sulaikytos ir vien tik pagal įvykio vietos apžiūros protokolą nėra galimybės nustatyti per valstybės sieną pergabentų cigarečių kiekio. Tačiau nuteistasis V. J., kuris buvo kontrabandos organizatorius ir kuris pats įvykio vietoje sukrovė kontrabandines cigaretes į savo automobilį, nuosekliai viso proceso metu parodė, kad per valstybės sieną neteisėtai buvo pergabentos 30 dėžių su cigaretėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. J. negalėjo nurodyti pergabentų cigarečių rūšies, ir vadovaujantis principu, jog visos abejonės yra vertinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai, Vilniaus teritorinė muitinė apskaičiavo 15 000 pakelių pigiausių cigarečių vertę, įskaitant privalomus mokesčius, kuri yra 101093 Lt (t. 1, b. l. 40). Nurodyta cigarečių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl nuteistųjų veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

16.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų skunduose nurodytos baudžiamosios bylos Nr. 1A-583-483/2015 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytųjų, todėl nesivadovaujama nurodytame nuosprendyje pateiktais išaiškinimais kaip precedentu. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015 matyti, kad nurodytu atveju byloje nebuvo nei vieno asmens, kuris būtų matęs visas gabentas dėžes su cigaretėmis, jų kiekį ir rūšį. Tuo tarpu šioje byloje per valstybės sieną neteisėtai pergabentų cigarečių kiekis buvo nustatytas vadovaujantis nuteistojo V. J., kuris pats tiesiogiai matė visas gabentas dėžes su cigaretėmis ir įvykio vietoje jas sukrovė į savo automobilį, nuosekliais parodymais.

17. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma pasyvi provokacija daryti nusikaltimus. 2013 m. sausio 15 d. R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. sausio 6 d. veikos organizatorius yra V. J., bendrininkai J. J. ir K. Z., todėl J. J. turėjo būti sulaikytas jau tuo metu, bet buvo leista ir toliau daryti nusikalstamas veikas 2013 m. birželio mėnesį ir 2013 m. liepos 15 d.

17.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. sausio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo (t. 1, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis tyrėjas R. B. pranešė, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą ir sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta duomenų, jog VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnysis specialistas J. J. ir vyresnysis pasienietis K. Z. piktnaudžiaudami suteiktais įgaliojimais sudaro sąlygas kontrabandos gabenimui „žalioje juostoje“ (t. 1, b. l. 86, 105). Siekiant kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis panaudoti baudžiamajame procese, minėti duomenys 2013 m. sausio 23 d. buvo išslaptinti ir surašytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 100-104). Gavęs nurodytus duomenis ir nustatęs naujų nusikalstamų veikų, kurias galimai padarė J. J. bei K. Z., požymius, prokuroras 2013 m. sausio 25 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 11-12). Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo turima duomenų apie minėtų asmenų ir jų bendrininkų galimai rengiamas bei vykdomas nusikalstamas veikas, tačiau dar nebuvo nustatyti visi nusikalstamų veikų požymiai, nebuvo sulaikytas kontrabandos dalykas. Dėl šios priežasties, siekiant visapusiškai ir išsamiai atskleisti J. J., K. Z. ir jų bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, dalyvavimą darant kitus nusikaltimus, buvo nuspręsta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus – slaptą sekimą, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą bei kt. Kai atsirado tam pagrindas, J. J., K. Z. ir kiti asmenys buvo sulaikyti bei su jais atlikti atitinkami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas ir kad nuteistieji buvo provokuojami daryti nusikalstamas veikas.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. J. ir K. Z. kaltais padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėn. veikų).

19. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. ir K. Z. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, už neteisėtą veikimą ir neveikimą pažadėjo bei iš anksto susitarė priimti, o vėliau ir priėmė 4000 Lt kyšį, taip pat veikdami bendrininkų grupe, suteikdami informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą bei nepranešdami apie rengiamą, daromą ar jau įvykdytą nusikalstamą veiką jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai padėjo V. J. padaryti kontrabandą. Nuteistieji J. J. ir K. Z. apeliaciniuose skunduose prašo šioje dalyje jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, K. Z. – padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, tačiau nepagrįstai pastarąjį nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį.

20. Nors nuteistieji apklausti pirmosios instancijos teisme neigė priėmę kyšį ir 2013 m. birželio mėn. padėję V. J. padaryti kontrabandą, tačiau tokia pozicija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nuteistiesiems J. J. ir K. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, J. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir nuoseklūs nuteistojo V. J. parodymai, nuteistųjų J. J. ir K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos palyginus tarpusavyje ir sugretinus su kitais byloje ištirtais įrodymais galima daryti išvadą, kad nuteistieji padarė nurodytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

20.1. Nuteistasis V. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. birželio mėn., likus kelioms dienoms iki įvykio, su pažįstamu baltarusiu susitarė dėl kontrabandos. V. J. tuomet vėl susitiko su J. J., susitarė, kad jam atsiųs žinutę apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą. J. J. tą pačią dieną jam parašė žinutę, nurodė valstybės sienos ženklus Nr. 1135 -1134 ir laiką nuo 03.00 iki 04.00 val., o V. J. gautą informaciją perdavė pažįstamam baltarusių tautybės asmeniui. 03.00 val. V. J. jau buvo Tvankiniškių k., prie valstybės sienos ženklų Nr. 1135 ir 1134, kur baltarusių tautybės asmenys jam atnešė 40 dėžių cigarečių. Jis dėžes sukrovė į savo automobilį ir nuvežė į mišką už Petruliškių k. Pažįstamas baltarusių tautybės asmuo atvažiavo į Lavoriškes tą pačią dieną ir atvežė jam žadėtus pinigus – 10000 Lt. Iš šios sumos jis J. J. perdavė 4 000 Lt. V. J. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, paaiškino, kad parodymus davė savanoriškai (t. 12, b. l. 12-16). Nuteistojo V. J. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 168-170, 174-176, 177-178), tiek ir pirmosios instancijos teisme. Dėl šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau aptartų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nenuosekliais, nepatikimais ir juos atmesti.

20.2. V. J. nuosekliai nurodytas aplinkybes patvirtina nuteistųjų J. J. ir K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nuteistasis J. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2013 m. birželio mėn. įvykį išgalvojo (t. 11, b. l. 186-191). Tokia J. J. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J. J. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. birželio mėn. V. J. vėl pasiūlė toliau bendradarbiauti dėl kontrabandos, su kuo J. J. sutiko ir susitarė, kad V. J. jam sumokės 4 000 Lt. Birželio mėn. būdamas tarnyboje ir patikrinęs valstybės sienos ruožą ties valstybės sieną žyminčiais ženklais Nr. 1135-1134, kurie yra Tvankiškių k. prieigose, nuo jų nuvažiavo ir pranešė V. J., kad toje vietoje nebus tarnybų išdėstymo, nurodė laiką nuo 03.00-04.00 val. Už neteisėtai suteiktą informaciją V. J. į darbą jam atvežė 4 000 Lt. Šiuos pinigus J. J. pasidalino per pusę su K. Z.. Pastarajam pinigus davė už tylėjimą, kad jis niekam neprasitartų apie šiuos dalykus. 2013 m. liepos 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 7, b. l. 180-182) J. J. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai. Taip pat patikslino, kad apie 2013 m. birželio mėn. daromą kontrabandą K. Z. nežinojo, J. J. davė jam pinigus už tylėjimą, nes jie buvo taip susitarę.

20.3. Nuteistasis K. Z. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog niekada negavo pinigų iš J. J., 2013 m. birželio mėn. jau ruošėsi pereiti dirbti į Molėtų policiją, todėl 2000 Lt mokėjimas jam už neva tylėjimą būtų nelogiškas (t. 12, b. l. 8-10). Tokia K. Z. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant paties pasirinktam gynėjui, K. Z. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad, kur kontrabanda buvo pergabenta 2013 m. birželio mėn., jis nežinojo, tokia informacija nedisponavo. Tuo metu, kai buvo įvykdyta kontrabanda, jam buvo laisvadienis, ir jokios informacijos J. J. apie pareigūnų išsidėstymą K. Z. nesuteikė. Tą sykį pinigus (apie 2 000 Lt) gavo už tylėjimą, kad niekam neprasitartų apie įvykdytą kontrabandą (t. 9, b. l. 110-111). 2013 m. liepos 23 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 117-118) K. Z. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai.

20.4. Nors nuteistieji J. J. ir K. Z. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nes buvo verčiami VSAT Imuniteto skyriaus pareigūnų, tačiau teisėjų kolegija dėl nuteistųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo jau pasisakė ir konstatavo, kad šios apklausos vyko laikantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai atmetė nuteistųjų J. J. ir K. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip nepagrįstus ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

20.5. Nuteistieji K. Z. ir J. J. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad kaltinimai K. Z. dalyvavus 2013 m. birželio mėnesio nusikalstamoje veikoje yra nelogiški, kadangi tuo metu pastarasis jau nebedirbo VSAT. Dėl šios priežasties J. J. neapsimokėjo K. Z. įtraukti į nusikalstamą veiką, po to dalintis pinigais, jei pastarasis negalėjo žinoti, kas ir kur dirbs pasienyje. Šie apeliacinių skundų argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. Z. iš užimamų pareigų VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinėje buvo atleistas tik 2013 m. liepos 3 d. (t. 6, b. l. 171). Tai patvirtina, kad 2013 m. birželio mėnesį, kai buvo daromos aptariamos nusikalstamos veikos, nuteistasis K. Z. dar dirbo VSAT pareigūnu. Tiek K. Z., tiek J. J. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad 2013 m. birželio mėnesį J. J. iš V. J. gautus 4 000 Lt pasidalino per pusę su K. Z.. Pastarajam pinigai buvo duoti už tylėjimą, kad jis niekam neprasitartų apie kontrabandą, nes toks buvo nuteistųjų išankstinis susitarimas. Teisėjų kolegijos aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji J. J. ir K. Z., būdami valstybės tarnautojais, 2013 m. birželio mėnesį pažadėjo bei iš anksto susitarė priimti, o vėliau ir priėmė 4000 Lt kyšį: nuteistasis J. J. – už neteisėtą veikimą, t. y. už tai, kad V. J. suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, nuteistasis K. Z. – už neteisėtą neveikimą, t. y. už tai, kad tyčia nepranešė apie rengiamą, daromą ar jau įvykdytą nusikalstamą veiką jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. J. ir K. Z. kaltais padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

20.6. Kita vertus, teisėjų kolegijos aptarti įrodymai patvirtina, kad tik nuteistasis J. J. padėjo V. J. padaryti kontrabandą, o K. Z. prie šio nusikaltimo neprisidėjo. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Nuteistasis V. J. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą jam pranešė nuteistasis J. J.. Pastarasis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino V. J. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad apie 2013 m. birželio mėn. daromą kontrabandą K. Z. nežinojo, informaciją apie nesaugomą pasienio ruožą J. J. sužinojo savarankiškai. K. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taipogi nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį jis jokios informacijos J. J. apie pareigūnų išsidėstymą nesuteikė. Šie duomenys patvirtina, kad J. J. suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – kontrabandos gabenimo, todėl jis pagrįstai pripažintas BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padėjėju. Tuo tarpu aptarti įrodymai nepatvirtina, kad K. Z. kokiu nors būdu prisidėjo ir palengvino kontrabandos padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, tačiau K. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. Z. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Taip pat teisėjų kolegija iš skundžiamame nuosprendyje nuteistiesiems K. Z., J. J. ir V. J. pateikto nusikalstamų veikų aprašymo pašalina aplinkybę, kad K. Z. padėjo vykdyti kontrabandą.

21. Nuteistieji J. J. ir K. Z. apeliaciniuose skunduose pažymi, kad nagrinėjamoje byloje 2013 m. birželio mėn. cigarečių nebuvo sulaikyta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar iš viso buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis, o jei ir buvo, tai kiek dėžių ir kiek pakelių. Apeliantai atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-483/2015). Šie apeliacinių skundų argumentai yra analogiški ir dėl jų teisėjų kolegija jau pasisakė analizuodama 2013 m. sausio 5 d. nusikalstamas veikas. Nuteistasis V. J., kuris buvo kontrabandos organizatorius ir kuris pats įvykio vietoje sukrovė kontrabandines cigaretes į savo automobilį, nuosekliai viso proceso metu parodė, kad per valstybės sieną neteisėtai buvo pergabentos 40 dėžių su cigaretėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. J. negalėjo nurodyti pergabentų cigarečių rūšies, ir vadovaujantis principu, jog visos abejonės yra vertinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai, Vilniaus teritorinė muitinė apskaičiavo 20 000 pakelių pigiausių cigarečių vertę, įskaitant privalomus mokesčius, kuri yra 140217 Lt (t. 1, b. l. 40). Nurodyta cigarečių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

22. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. Z. išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, o iš skundžiamame nuosprendyje nuteistiesiems K. Z., J. J. ir V. J. pateikto nusikalstamų veikų aprašymo pašalinama aplinkybę, jog K. Z. padėjo vykdyti kontrabandą, laikoma nustatyta, jog:

23. K. Z., būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu, veikdamas iš anksto susitaręs su VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J., kad už abiem žinomą sėkmingai įvykdytą kontrabandos gabenimą per valstybės sieną gaus iš anksto pažadėtą, bet nesutartą konkretų piniginį atlygį – kyšį, ir tyčia nepraneš apie rengiamą, daromą ar jau įvykdytą nusikalstamą veiką jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, šį pasiūlymą priėmė, o būtent:

2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jaunesniajam specialistui J. J. gavus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. pasiūlymą už ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį padėti vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tarnybos metu suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą nusikalstamos veikos organizatoriui V. J., tokiu būdu padėdamas apie 03.00 val. Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, po ko jaunesnysis specialistas J. J., vykdydamas išankstinį susitarimą, po sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos, už neteisėtą neveikimą ir veikimą su juo iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. gavo 4 000 Lt kyšį, kurį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su jaunesniuoju specialistu J. J. pasidalino per pusę.

23.1. Tokiu būdu K. Z. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad J. J., būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas ir dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gavęs iš nusikalstamos veikos organizatoriaus V. J. pasiūlymą už kyšį padėti vykdyti kontrabandą, šį pasiūlymą priėmė ir už neteisėtą veikimą – neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, pažadėjo bei iš anksto susitarė paimti ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį. J. J., vykdydamas savo nusikalstamą susitarimą, tarnybos metu neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą ir tokiu būdu padėjo bei sudarė sąlygas V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt. Už tai J. J. keleto dienų bėgyje po sėkmingai įvykdytos nusikalstamos veikos už neteisėtos informacijos suteikimą, padedant pergabenti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją akcizais apmokestinamas prekes, Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, priėmė iš V. J. ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, kurį pagal išankstinį susitarimą su valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., kad šis gavęs žinių apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką tyčia nepraneš apie tai jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai ir už tai gaus iš anksto pažadėtą, bet nesutartą piniginį atlygį, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su K. Z. pasidalino per pusę.

24.1. Tokiu būdu J. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad J. J., būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, dirbdamas VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos organizatoriumi V. J., iš kurio priėmė pasiūlymą už neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą neteisėtai priimti ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padėjo vykdyti kontrabandą, o būtent:

neteisėtai perdavė V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą bei tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj, prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu pergabenti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė nemažiau kaip 140 217 Lt.

25.1. Tokiu būdu J. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad V. J. po 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, pergabentos kontrabandos, kurios metu esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, V. J. niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją organizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, pergabenimą, būdamas iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį valstybės tarnautojui – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniajam specialistui J. J., siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, davė ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį už tai, kad J. J., būdamas tarnybos metu neteisėtai perdavė nusikalstamos veikos organizatoriui V. J. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą. Pagal išankstinį susitarimą su valstybės tarnautoju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos vyresniuoju pasieniečiu K. Z., kad šis gavęs žinių apie rengiamą, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką tyčia nepraneš apie tai jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai ir už tai gaus iš anksto pažadėtą, bet nesutartą piniginį atlygį, J. J. gautą 4 000 Lt kyšį VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės teritorijoje kartu su K. Z. pasidalino per pusę.

26.1. Tokiu būdu V. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad V. J., veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamos veikos padėjėju – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesniuoju specialistu J. J. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo kontrabandos gabenimą per valstybės sieną, o būtent:

iš anksto susitaręs, siekdamas sau palankaus sprendimo ir neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, už ne mažesnį kaip 4 000 Lt kyšį papirko valstybės tarnautojus – nusikalstamos veikos padėjėją J. J., kuris suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės ruožą, ir K. Z., kuris iš anksto susitaręs su J. J., kad jam žinant apie ketinimą rengti, daromą ar jau padarytą nusikalstamą veiką – kontrabandą, tyčia apie tai nepraneštų jokiai kompetentingai teisėsaugos institucijai, taip pat susitarė su tyrimo metu nenustatytu Baltarusijos Respublikos piliečiu, kad šis nurodytu laiku, sutartoje nesaugomoje valstybės sienos atkarpoje, kontrabandos būdu, neteisėtai permestų per valstybės sieną akcizais apmokestinamas prekes – dėžes su cigaretėmis, t. y. V. J. 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 03.00 val., Tvankiškių kaimo, Vilniaus raj., prieigose, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1135-1134, esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, niekieno netrukdomas, išvengiant muitinės kontrolės, organizavo iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies 20 000 pekelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt, kontrabandą.

27.1. Tokiu būdu V. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. liepos 15 d. veikų).

28. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, už neteisėtą veikimą pažadėjo bei iš anksto susitarė priimti kyšį, taip pat veikdamas per kitą asmenį pagelbėjo gauti informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, tokiu būdu padėdamas organizuoti ir padaryti kontrabandą. M. L. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį, papirko valstybės tarnautoją, taip pat organizavo kontrabandą. V. B. nuteistas už tai, kad įvykdė kontrabandą bei pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Nuteistieji J. J. ir M. L. apeliaciniuose skunduose prašo šioje dalyje jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nuteistasis V. B. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje konstatuojama, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su J. J. ir M. L.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji J. J., M. L. ir V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veikose nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

29. Nors nuteistieji J. J. ir M. L. apklausti pirmosios instancijos teisme neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o V. B. parodė, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vienas, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

29.1. Nuteistasis J. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog dirbo Specialiosios paskirties užkardoje jaunesniuoju specialistu. Apie 2013 m. liepos 15 d. įvykį nieko nežino, apie jį sužinojo tik iš bylos. Su M. L. ir kitais kaltinamaisiais dėl jokios kontrabandos nesitarė ir nekalbėjo. Nuo 2013 m. liepos 15 d. jis atostogavo (t. 11, b. l. 186-191). Tokia J. J. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J. J. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. pavasarį pas jį atvažiavo buvęs bendradarbis ir pareigūnas M. L. bei pasiūlė padėti vykdyti kontrabandą, suteikiant informaciją apie pareigūnų išsidėstymą prie valstybės sienos. J. J. sutiko su M. L. pasiūlymu. M. L. jam pasakė, kad už informacijos suteikimą nuo kiekvienos per sieną pergabentos dėžės gaus po 150 Lt. 2013 m. liepos 14 d. susitikimo metu M. L. jam pasakė, kad 2013 m. liepos 15 d. planuoja kažką daryti prie sienos, ir paklausė, ar šis negalėtų pasidomėti sargybų išdėstymu Lavoriškių pusėje. J. J. suprato, kad kalbama buvo apie kontrabandos gabenimą. Jis pasakė, kad M. L. pasižiūrėtų į pasienio pareigūnų tarnybinius automobilius sumontuotų GPS įrenginių duomenis internetu. Dėl pareigūnų išsidėstymo J. J. nesidomėjo ir tokios informacijos M. L. nesuteikė (t. 8, b. l. 174-177). 2013 m. liepos 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 7, b. l. 180-182) J. J. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai.

29.2. Nuteistasis M. L. bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino, jog nuo 2013 m. liepos 15 d. ankstyvo ryto iki 2013 m. liepos 17 d. vakaro su šeima buvo išvykęs į sodybą Ignalinos rajone, su J. J. apie kontrabandą nesikalbėjo, pastarasis jokio lapuko su telefono numeriu jam nedavė (t. 12, b. l. 16-22). Tokia M. L. išdėstyta įvykių versija prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant paties pasirinktam gynėjui, M. L. paaiškino, kad jis asmeniškai nusikalstamos veikos – kontrabandos neorganizavo, jis buvo tik bendrininkas. 2013 m. sausio ar vasario mėn. M. L. nuvažiavo pas buvusį kolegą J. J. ir paklausė, ar šis gali duoti „žalią šviesą“, t. y. suteikti informaciją apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas ir pasiskirstymus bei galimybę netrukdomai pergabenti kontrabandines cigaretes. J. J. sutiko kartu dirbti ir paprašė už kiekvieną pergabentą kontrabandinių cigarečių dėžę po 150 Lt. Nusikaltimo išvakarėse V. B. kreipėsi į M. L. ieškodamas, kas galėtų suteikti informaciją apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas, kad šis galėtų niekieno netrukdomas gabenti cigarečių kontrabandą. M. L. kreipėsi į J. J., kuris 2013 m. liepos 14 d. susitikimo metu davė jam telefono numerį, kuriuo jis turėjo susisiekti. Į jam paduotą telefono numerį parašęs SMS žinutę, M. L. gavo atsakymą, kad 2013 m. liepos 15 d., 06.00 val., prie valstybės sienos ženklo Nr. 1183 nebus pasienio pareigūnų. Apie tai jis nedelsiant informavo V. B. ir išvyko su šeima į sodybą. V. B. už suteiktą informaciją turėjo M. L. duoti po 150 Lt už kiekvieną neteisėtai per valstybės sieną permestą cigarečių dėžę. Šiuos pinigus jis būtų atidavęs J. J., o kita dalis, gauta iš pelno pardavus cigaretes, būtų atitekusi jam. Kaip vyko pačios kontrabandos organizavimas, jis nežino, tuo rūpinosi V. B. (t. 8, b. l. 88-93). 2013 m. spalio 10 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 8, b. l. 96-98) M. L. patvirtino savo duotus parodymus.

29.3. Nuteistasis V. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau parodė, kad nusikaltimus darė vienas ir parodymus duoti atsisakė (t. 12, b. l. 7). Tokia įvykių versija, kad V. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vienas, prieštarauja V. B. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, V. B. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 14 d. vakare giminaitis M. L. parašė jam SMS žinutę ir pasiūlė 2013 m. liepos 15 d., apie 06.00 val., prie valstybės sienos ženklo Nr. 1183 daryti kontrabandą. M. L. pasakė, kad tuo metu nurodytame valstybės sienos ruože nebus pasienio pareigūnų, ir paprašė už kiekvieną pergabentą kontrabandinių cigarečių dėžę po 150 Lt. V. B. su vienu baltarusių tautybės asmeniu susitarė dėl cigarečių kontrabandos. Sutartu laiku automobiliu jis vienas nuvažiavo prie valstybės sienos ženklo Nr. 1183, kur baltarusių tautybės asmenys per apsauginę valstybės sienos tvorą permetė cigarečių dėžes, kurias jis sukrovė į automobilį ir važiavo į Lietuvos gilumą (t. 9, b. l. 58-60). 2013 m. liepos 22 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 65-67) V. B. patvirtino savo duotus parodymus.

29.4. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo V. B. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo V. B. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, yra tam tikrų nesutapimų, nuteistasis apklausų metu skirtingai nurodė, kokiomis ryšio priemonėmis bendravo su nuteistuoju M. L., taip pat kurią tiksliai dieną pastarasis pasiūlė daryti kontrabandą, tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nuteistojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nuteistojo psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa dėl esminių aplinkybių. Nuteistasis aiškiai nurodė įvykdytos kontrabandos aplinkybes, taip pat kad būtent M. L. pasiūlė jam daryti nusikalstamą veiką ir nurodė laiką bei vietą, kai nebus pasienio pareigūnų. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių V. B. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

29.5. Nuteistasis M. L. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo verčiamas VSAT Imuniteto skyriaus pareigūnų ir apklausas vykdžiusios tyrėjos, jo atžvilgiu buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, kuris vėliau buvo nutrauktas. Norėdamas būti paleistas iš suėmimo, nuteistasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save. Nuteistasis J. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu taipogi parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nes buvo verčiamas pareigūnų, tačiau teisėjų kolegija dėl nuteistojo J. J. apklausų ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo jau pasisakė ir konstatavo, kad šios apklausos vyko laikantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančių nuostatų. Tuo tarpu nuteistasis V. B. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti savo parodymų dalinio keitimo priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, jog minėtos nuteistojo M. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas (BPK 188 ir 189 straipsniai), nuteistasis apklausų protokoluose savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir kad surašyta teisingai. Be to, šių apklausų metu dalyvavo nuteistojo pasirinktas gynėjas, kuris jokių pastabų dėl galimų baudžiamojo proceso pažeidimų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. L. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, aiškinosi parodymų keitimo priežastis, apklausė buvusį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto skyriaus vyriausiąjį tyrėją R. B..

29.6. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijos pateikti dokumentai patvirtina, jog pas M. L. 2013 m. liepos 23 d., rugsėjo 20 d., spalio 7 d., spalio 9 d., spalio 11 d. lankėsi Imuniteto skyriaus pareigūnas R. B. (t. 11, b. l. 102). Liudytojas R. B. apklaustas teisiamajame posėdyje pripažino, kad ne kartą lankėsi Lukiškių TI-K pas M. L., tačiau paaiškino, jog tai darė tyrėjos leidimu. Vieno susitikimo metu M. L. atsisakė bendrauti, kito susitikimo iniciatorius buvo M. L. gynėjas advokatas N. Voinov, kuris paprašė R. B. atvykti, nes jo ginamasis nori pasikalbėti, vėlesnių apsilankymų metu R. B. konvojavo M. L. pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymų (t. 12, b. l. 31-33). Taigi, liudytojas nepatvirtino nuteistojo M. L. nurodytų aplinkybių apie jam darytą poveikį ikiteisminio tyrimo metu. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant tyrimą.

29.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai atmetė nuteistųjų J. J., M. L. ir V. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip nepagrįstus ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

29.8. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje buvo padaryti BPK pažeidimai nesuteikus jam teisės dalyvauti V. B. bei J. J. apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma atlikti akistatas su kitais įtariamaisiais, bet visi prašymai buvo atmesti. Apelianto nuomone, tokiu būdu buvo iš esmės suvaržyta teisė į gynybą, pažeistas rungimosi principas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje įtariamojo apklausoje, pagal BPK 189 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, dalyvauja prokuroras ir, esant įtariamojo prašymui, jo gynėjas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal šį baudžiamojo proceso įstatymo straipsnį, įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje kito įtariamojo apklausoje, užduoti jam klausimus, kai apklausa baigta, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas, nenustatyta, o tai reiškia, kad prokuroras neturi pareigos užtikrinti įtariamojo ar jo gynėjo galimybes dalyvauti kito įtariamojo apklausoje ikiteisminėje proceso stadijoje, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-489/2016, 2K-239-303/2016). Vadinasi, M. L. ir jo gynėjui nepranešus apie galimybę dalyvauti įtariamųjų V. B. bei J. J. apklausose, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas, M. L. teisė į teisingą procesą šioje stadijoje nebuvo pažeista. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl kaltinamojo kaltumo/nekaltumo. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Šiuo atveju, nors nebuvo atlikti apelianto nurodomi procesiniai veiksmai (akistatos), tačiau byloje buvo surinkta duomenų, kurių pakako pripažinti M. L. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

29.9. Tai, kad nuteistasis M. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, iš dalies patvirtina ir kratos metu pas jį rasti dokumentai – „2012“ užrašų knygelė ir trys žemėlapių kopijos (t. 5, b. l. 166-167). 2013 m. rugsėjo 3 d. apžiūros metu buvo apžiūrėta kratos metu paimta bordo spalvos „2012“ užrašų knygelė, kurios 45 lape padaryti įrašai „oper koleos (duomenys neskelbtini), koleos (duomenys neskelbtini), mondeo (duomenys neskelbtini), patrol (duomenys neskelbtini), patrol (duomenys neskelbtini), patrol (duomenys neskelbtini), pajero (duomenys neskelbtini), pajero F 944, avensis (duomenys neskelbtini), SPB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), DD Bus. Tarp 6 ir 7 lapo užrašų knygutės viduje buvo įdėti du iškirpti lapukai su kalendoriais (vienas su 2013 birželio, liepos mėn., kuris buvo sužymėtas raidėmis „K“ ir „P“ bei skaičiais, antras su 2013 liepos, rugpjūčio mėn. sužymėtas raidėmis „D“ ir „N“ (t. 5, b. l. 168-170). 2013 m. rugsėjo 20 d. vyriausiojo tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal Vilniaus rinktinės teisės aktus buvo nustatyta, jog tarnybinės transporto priemonės, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą tvarką yra priskirti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui tarnybinėms funkcijos vykdyti. Tarnybinės transporto priemonės, kurių valstybinai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka yra priskirti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės specialios paskirties užkardai tarnybiniam naudojimui. Pagal Vilniaus rinktinės užkardų tarnybų grafikus buvo nustatyta, kad lapelyje, kur dienos buvo sužymėtos raidėmis „D“ ir „N“, atitinka vienos ir tos pačios Lavoriškių užkardos sargybų pamainos tarnybų vykdymo datas. Raidėmis „D“ sužymėtos dienos, kuomet tarnybas Lavoriškių užkardos saugomame valstybės sienos ruože vykdė viena ir ta pati pasieniečių sargybų pamaina dienomis, o raidė „N“ – ta pati pamaina tarnybas vykdė naktimis (t. 5, b. l. 171). 2014 m. birželio 16 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtos kratos metu paimtos trys žemėlapių kopijos. Pirmoje žemėlapio kopijoje matyti ranka padaryta įrašas „Užtilčių k.“ Antrame žemėlapyje yra pažymėta valstybės siena nuo VSŽ Nr. 1195 iki 1183. Prie VSŽ kai kuriose vietose matyti ranka padaryti įrašai žymintys valstybės sieną žyminčius ženklus bei atstumus tarp ženklų. Trečiame žemėlapyje yra pažymėta valstybės siena nuo VSŽ Nr. 1124, esančio Užtilčių k., iki VSŽ Nr. 1195. Ties VSŽ Nr. 1175 ir Nr. 1166 yra ranka padarytas įrašas „Kalnai“ (t. 5, b. l. 172-173). Nors nuteistasis M. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad žemėlapiai su sieną žyminčiais ženklais buvo likę iš ankstesnio darbo, o kalendoriaus lapeliuose buvo pažymėtas jo žmonos darbo grafikas (t. 12, b. l. 19), tačiau jis negalėjo nuosekliai paaiškinti, kodėl minėtuose kalendoriaus lapeliuose, kur dienos buvo sužymėtos raidėmis „D“ ir „N“, atitinka vienos ir tos pačios Lavoriškių užkardos sargybų pamainos tarnybų vykdymo datas, taip pat kodėl tam tikrų užrašų knygutėje sužymėtų tarnybinių automobilių numeriai sutampa būtent su VSAT automobiliuose įrengta GPS sekimo įranga. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti dokumentai netiesiogiai patvirtina nuteistojo M. L. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

30. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jam inkriminuotą nusikalstamų veikų organizatoriaus vaidmenį, kadangi kontrabandą organizavo ir pats vienas vykdė V. B.. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš M. L. gavęs duomenų apie tariamai nesaugomas pasienio ruožo vietas, jis savarankiškai suorganizavo transportą, savarankiškai pats vienas susisiekė dėl kontrabandai reikalingų prekių ir pats vienas atliko nurodytas veikas. Už tokią informaciją V. B. pažadėjo sumokėti M. L. 150 Lt už neteisėtai perkeltą per valstybės sieną cigarečių dėžę, tačiau, apelianto nuomone, toks pažadas nelaikytinas ir nepripažintinas bendrininkavimu. Taigi, nuteistieji neigia bendrininkavę darant kontrabandą, tačiau tai prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams.

30.1. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. B. pats tiesiogiai atliko nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje aprašytus veiksmus, t. y. nepateikdamas muitinės kontrolei privalomus pateikti muitinei daiktus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėmė iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną permestus 37 500 pakelių cigarečių, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas vykdytoju.

30.2. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012, 2K-157/2013). Nors nuteistasis M. L. neigė organizavęs kontrabandą, tačiau jo atliktų veiksmų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad M. L. organizavo kontrabandą. Nuteistasis V. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad M. L. pasiūlė jam vykdyti kontrabandą ir suteikė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas bei nesaugomą valstybės sienos ruožą. Nuteistasis J. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad M. L. pasiūlė padėti vykdyti kontrabandą, suteikiant informaciją apie pareigūnų išsidėstymą prie valstybės sienos. Už tokios informacijos suteikimą M. L. žadėjo duoti po 150 Lt nuo kiekvienos per sieną pergabentos dėžės. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad M. L. parengė nusikalstamos veikos planą, palenkė kitus asmenis dalyvauti darant aptariamą nusikaltimą, jiems vadovavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nusikalstama veika nebūtų padaryta, jei M. L. nebūtų jos organizavęs. Teismui nustačius, kad M. L. atliko nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, jis atsako už vykdytojo, t. y. V. B., padarytą veiką – kontrabandą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir BK 24 straipsnio 4 dalį.

30.3. Nors nuteistasis J. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad po 2013 m. liepos 14 d. susitikimo su M. L. dėl pasienio pareigūnų išsidėstymo Lavoriškių pusėje nesidomėjo ir pastarajam tokios informacijos nesuteikė, tačiau tai prieštarauja M. L. nurodytoms aplinkybėms. M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad būtent J. J. 2013 m. liepos 14 d. susitikimo metu davė jam telefono numerį, kuriuo jis turėjo susisiekti ir gauti informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas bei nesaugomą valstybės sienos ruožą. Šie duomenys patvirtina, kad J. J. suprato, jog tokiais savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – kontrabandos gabenimo, todėl jis pagrįstai pripažintas BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padėjėju. J. J. veiksmai, vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais, atskleidžia jo kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą padėti M. L. organizuoti kontrabandą, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas padėjėju. Teismui nustačius, kad J. J. atliko padėjėjo vaidmenį, jis atsako už vykdytojo, t. y. V. B., padarytą veiką – kontrabandą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir BK 24 straipsnio 6 dalį.

31. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde pažymi, kad D. G. teisme nurodė, jog pasienyje taip paskirstė sargybas, kad liktų nesaugomas valstybės sienos ruožas. Apelianto vertinimu, taip buvo pritaikytas nesankcionuotas modelis, kuriuo buvo išprovokuoti V. B. nusikalstami veiksmai. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas D. G. apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo duomenų, jog kontrabanda užsiima J. J. ir V. J.. Sumažėjus gaunamai informacijai, buvo nuspręsta nakties metu organizuoti pasalas. 2013 m. liepos 15 d. buvo organizuojama pasala Lavoriškių užkardos teritorijoje. Buvo paskirstyta sargyba, du mobilūs ekipažai ir stebėtojai, saugant tam tikrą valstybės sienos ruožo dalį, kur dažniausiai gabenama kontrabanda. Užkardoje buvusi sargyba saugojo vienas valstybės sienos ruožo vietas, jie – kitas. Liudytojas paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo informacijos dėl kontrabandos, buvo patraukti Lavoriškių užkardos pasieniečiai, nes jais operacijos organizatoriai nepasitikėjo, todėl minėtoje vietoje jie buvo patys (t. 11, b. l. 16-18). Iš liudytojo D. G. nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog tam tikru metu gali būti vykdoma kontrabanda. Dėl šios priežasties, siekiant sulaikyti asmenis, darančius nusikalstamas veikas, buvo organizuojamos pasalos tose vietose, kur dažniausiai gabenama kontrabanda. Priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojas D. G. nenurodė, kad pasalos metu sargybos pasienyje buvo paskirstytos taip, jog liktų nesaugomas valstybės sienos ruožas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistieji buvo provokuojami daryti nusikalstamas veikas.

32. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir tiesiogiai pažadėjęs duoti kyšį, papirko valstybės tarnautoją – VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos jaunesnįjį specialistą J. J. už tai, kad jis padėtų vykdyti kontrabandą. Kaip nurodyta anksčiau, nuteistasis J. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad būtent M. L. pasiūlė padėti vykdyti kontrabandą, suteikiant informaciją apie pareigūnų išsidėstymą prie valstybės sienos. Už tokios informacijos suteikimą M. L. žadėjo duoti po 150 Lt nuo kiekvienos per sieną pergabentos dėžės. Nuteistasis M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad 2013 m. sausio ar vasario mėn. nuvažiavo pas J. J. ir paklausė, ar šis gali duoti „žalią šviesą“, t. y. suteikti informaciją apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas ir pasiskirstymus bei galimybę netrukdomai pergabenti kontrabandines cigaretes. J. J. sutiko kartu dirbti ir paprašė už kiekvieną pergabentą kontrabandinių cigarečių dėžę po 150 Lt. Taigi, tiek J. J., tiek M. L. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją pripažino, kad susitarė dėl kyšio už J. J. neteisėtą veikimą, t. y. informacijos suteikimą tiesiogiai ar per kitus asmenis apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, tokiu būdu padedant vykdyti kontrabandą. Nors nuteistieji J. J. ir M. L. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus ir neigė nurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šie įrodymai patvirtina, kad M. L. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, o J. J. – BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, M. L. – padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, V. B. – padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 295 straipsnio 1 dalį.

34. BK 295 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti. Skundžiamu nuosprendžiu J. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamos veikos organizatoriumi M. L., šešiuose VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos tarnybiniuose automobiliuose neteisėtai įrengė (sumontavo) specialią techniką (GPS įrenginius), skirtą informacijos rinkimui apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu. M. L. nuteistas už tai, kad organizavo nurodytos neteisėtos specialios technikos įrengimą ir ją naudojo minėtai informacijai rinkti. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmai nesudaro BK 295 straipsnio 1 dalies sudėties. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde pripažįsta kaltę dėl BK 295 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bet neigia, kad šią veiką organizavo M. L..

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji J. J. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistųjų veikose nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

35.1. Nuteistasis J. J. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo prašymu M. L. nupirko ir perdavė 12 GPS įtaisų, iš kurių 6 GPS įrenginius J. J. sumontavo į tarnybinius automobilius, jog galėtų sekti, kaip važiuoja konvojaus automobiliai, nes vadovybė liepdavo klastoti kuro korteles ir pan. M. L. perduodamas minėtus įrenginius davė ir prisijungimo kodus, tačiau J. J. nebuvo prie jų prisijungęs. Vėliau J. J. 3 GPS įrenginius grąžino M. L., kad pastarasis juos parduotų. 2013 m. liepos 14 d. susitikimo metu M. L. perdavė pinigus J. J. už minėtus parduotus 3 GPS įrenginius. Visa tai buvo tik jo sumanymas, niekas iš pareigūnų apie tai nežinojo. Tokiu būdu J. J. norėjo nubausti vadus, bet paskui persigalvojo, nes suprato, kad gali prisidaryti nemalonumų (t. 11, b. l. 186-191). Tokia įvykių versija iš dalies prieštarauja J. J. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, J. J. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2013 m., tikslios datos neatsimena, pas jį į darbą „J“ (duomenys pakeisti) atvažiavo M. L. ir paprašė į Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos tarnybinius automobilius sumontuoti 6 GPS sekimo įrenginius, jog pastarasis galėtų matyti, kontroliuoti pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu. J. J. sutiko ir į tarnybinius automobilius sumontavo perduotus GPS įrenginius. 2013 m. liepos 14 d. susitikimo metu M. L. pasakė, kad vienas iš GPS įrenginių, sumontuotų į tarnybinius automobilius, neveikia ir paklausė, ar ta transporto priemonė yra Vilniaus rinktinės teritorijoje. M. L. taip pat pasakė, kad per GPS kontrolės sistemą matė, jog minėtas automobilis buvo nuvykęs į Vilnių ir ten signalas dingo. Jis M. L. informavo, kad tas automobilis yra Vilniaus rinktinės teritorijoje, tačiau patikrinti, ar GPS veikia, neturi galimybės, nes nuo 2013 m. liepos 15 d. išeina atostogų (t. 8, b. l. 174-177). 2013 m. liepos 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 7, b. l. 180-182) J. J. patvirtino savo duotus parodymus, paaiškino, kad juos davė savanoriškai. 2013 m. liepos 29 d. papildomos apklausos metu J. J. patikslino, jog M. L. per kelis kartus jam perdavė iš viso 9 GPS įrenginius, kad jis juos sumontuotų į tarnybinius automobilius. J. J. 6 GPS slapto sekimo įrenginius įmontavo į Specialios paskirties užkardos automobilius, o dar trys liko nesumontuoti (t. 8, b. l. 185).

35.2. Nuteistasis M. L. bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, paaiškino, jog J. J. kreipėsi į M. L., prašydamas parūpinti GPS įrenginių, nes jų reikia kažkokiai provokacijai, apie kurią vėliau išgirs spaudoje. M. L. GPS aparatus nupirko Latvijoje ir grįžęs į Lietuvą juos perdavė J. J.. Vėliau, 2013 m. birželio mėn., J. J. kreipėsi į M. L., ar šis galėtų surasti, kas nori pirkti 3 GPS prietaisus. M. L. rado, kam parduoti du prietaisus, dar vienas buvo likęs pas jį namuose. Nuteistasis parodė, kad jo veiksmai apsiribojo tik GPS įrangos parūpinimu. Jokios pagalbos montuojant įrangą ar ja naudojantis jis neteikė (t. 12, b. l. 16-22). Tokia įvykių versija iš dalies prieštarauja M. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant paties pasirinktam gynėjui, M. L. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad bendraujant su J. J. jiems kilo mintis į tarnybinius specialios paskirties užkardos automobilius įmontuoti GPS įrenginius, turint tikslą juos sekti ir kontroliuoti jų judėjimą bei esant reikalui suteikti informaciją kitiems asmenims apie tinkamas vietas gabenti kontrabandą. 12 GPS įrenginių M. L. įsigijo Latvijoje, iš kurių 9 GPS įrenginius per kelis kartus perdavė J. J., kuris 6 įrenginius sumontavo į tarnybinius automobilius, o dar vienas įrenginys liko pas M. L.. Pastarasis per savo planšetinį kompiuterį galėjo matyti tarnybinių automobilių realią buvimo vietą. Tai jis galėjo daryti maždaug nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos iki 2013 m. liepos mėn. pradžios, nes jis suskaldė planšetinio kompiuterio stiklą ir daugiau negalėjo juo naudotis. Neteisėtai gaunamos informacijos M. L. niekam nesuteikė (t. 8, b. l. 88-93). 2013 m. spalio 10 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 8, b. l. 96-98) M. L. patvirtino savo duotus parodymus.

35.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai atmetė nuteistųjų J. J. ir M. L. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip nepagrįstus ir rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

35.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. J. pats tiesiogiai atliko nusikalstamos veikos, nustatytos BK 295 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje aprašytus veiksmus, t. y. neteisėtai įrengė (sumontavo) specialią techniką (GPS įrenginius), skirtą informacijos rinkimui apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas vykdytoju. Nors nuteistieji J. J. ir M. L. apeliaciniuose skunduose neigia, jog pastarasis organizavo aptariamą nusikaltimą, tačiau jo atliktų veiksmų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad M. L. organizavo kontrabandą. Nuteistasis J. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad M. L. paprašė į tarnybinius automobilius sumontuoti GPS sekimo įrenginius, jog pastarasis galėtų matyti, kontroliuoti pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu. Nuteistasis M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad jis rūpinosi GPS įrenginių įsigijimu, o J. J. šiuos įrenginius sumontavus į tarnybinius automobilius, panaudojo juos informacijai apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis rinkti. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad M. L. parengė nusikalstamos veikos planą, pats įgijo GPS įrenginius, palenkė kitą asmenį dalyvauti darant aptariamą nusikaltimą, jam vadovavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nusikalstama veika nebūtų padaryta, jei M. L. nebūtų jos organizavęs. Teismui nustačius, kad M. L. atliko nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, jis atsako už vykdytojo, t. y. J. J., padarytą veiką, numatytą BK 295 straipsnio 1 dalyje, ir BK 24 straipsnio 4 dalį.

35.5. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad GPS duomenys buvo panaudoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu automobilyje „Mazda 5“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. L. (M. L. žmonai), automobilio priekinėje konsolėje ties keleivio kojomis buvo rastas paslėptas juodos spalvos įdėklas, kurio viduje buvo įdėtas planšetinis kompiuteris „Asus Nexus“ suskaldytu ekranu (t. 3, b. l. 107-109). 2014 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3575 (13) nurodyta, kad tyrimui pateiktas planšetinis kompiuteris „Asus Nexus“ yra apsaugotas nežinomu slaptažodžiu, todėl su LTEC turima programine įranga ir aparatine įranga informacijos nuskaitymas yra negalimas (t. 3, b. l. 135-136). Liudytojas S. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog minėtas kompiuteris buvo naudojamas informacijai apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis rinkti (t. 11, b. l. 157). Nepaisant šių duomenų, nuteistasis M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pats patvirtino, kad per savo planšetinį kompiuterį galėjo matyti tarnybinių automobilių realią buvimo vietą ir kad šie įrenginiai buvo sumontuoti turint tikslą juos sekti bei kontroliuoti jų judėjimą. Taigi, nuteistasis pripažino, jog panaudojo GPS įrenginius informacijai apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis rinkti.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 295 straipsnio 1 dalyje, M. L. – padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 295 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bylos įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

37. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad suklastojo ir laikė du tikrus dokumentus. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad dokumentas, dėl kurio suklastojimo jis buvo nuteistas, negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Be to, apelianto nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

39. Nuteistasis V. B. ginčija nusikaltimo dalyką, nurodydamas, kad dokumentas, dėl kurio suklastojimo jis buvo nuteistas, t. y. užpildytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blankas, kuris nebuvo pateiktas VĮ „Regitra“ ar tretiesiems asmenims, o tik laikomas namuose, negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalyku gali būti ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Taigi, ir privačių asmenų sudarytos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys gali būti aptariamo nusikaltimo dalyku.

39.1. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanke įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo faktą, o būtent: minėtuose dokumentuose savo ranka įrašė automobilio pardavėjo „A. R.“ ir pirkėjo „R. P.“ asmens duomenis bei suklastojo R. P. parašą, už jį pasirašydamas (t. 7, b. l. 52-53). Byloje nustatyta, kad realiai A. R. minėto automobilio nepardavė, o R. P. jo nepirko (t. 1, b. l. 57). Nuteistasis V. B. bylos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. 2013 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, V. B. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 15 d. darant kontrabandą jis buvo pastebėtas pasienio pareigūnų, buvo sulaikytas jo vairuotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o V. B. nuo pareigūnų pavyko pabėgti. Nors minėtas automobilis buvo registruotas svetima A. R. pavarde, tačiau iš tikrųjų dalinai priklausė V. B. ir M. B.. Nenorėdamas, kad kiltų įtarimas, jog šiuo automobiliu kontrabandines cigaretes gabeno M. B. arba jis pats, V. B. surašė faktų neatitinkančią automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, į ją įrašė A. R. ir R. P. duomenis bei už pastarąjį pasirašė (t. 9, b. l. 58-60). 2013 m. liepos 22 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 65-67) V. B. patvirtino savo duotus parodymus.

39.2. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. B. surašė sutartį apie tariamą sandorį. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento suklastojimas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje teisingai konstatuota, jog V. B., surašydamas fiktyvią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, suklastojo šį dokumentą. Nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta sutartis nebuvo pateikta VĮ „Regitra“ ar tretiesiems asmenims, o buvo tik laikoma namuose, tačiau apeliantas skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne už suklastoto dokumento panaudojimą, o už dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento laikymą. Dėl šios priežasties V. B. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

40. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos ir jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

40.1. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-426/2010, 2K-560/2010).

40.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. suklastojo du tikrus dokumentus – dvi transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis įrašydamas jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo faktą. Nors V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas dokumentas niekur nebuvo pateiktas, o buvo laikomas namie, taip pat, kad visus veiksmus nuteistasis padarė vienas, jokių bendrininkų pasitelkęs nebuvo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. padaryta veika suklastojant tikrus dokumentus negali būti laikoma mažareikšme. Suklastodamas dokumentus nuteistasis siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl automobilio VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), priklausomybės, t. y. kad jiems nekiltų įtarimas jog šiuo automobiliu kontrabandines cigaretes gabeno M. B. arba jis pats. Dėl šios priežasties nuteistojo padaryta veika yra pavojinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė sąlygų nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Dėl bausmių.

41. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę baudą. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam paskirtą subendrintą baudą iki 100 MGL (3 800 Eur) bei nustatyti 3 (trejų) metų terminą baudai sumokėti. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam kitos rūšies bausmę.

42. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems M. L., V. B. ir V. J. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų baus­mių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteis­tųjų asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jiems teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

43.1. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. L. padarė du apysunkius nusikaltimus, nustatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 295 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. M. L. buvo BK 295 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų organizatorius. M. L. organizuotos kontrabandos metu į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo neteisėtai pergabenta 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 273 323 Lt (79205,69 Eur), t. y. daugiau nei 8 kartus viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis M. L. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus (t. 9, b. l. 15-30). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nenustatyta nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.2. V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat du sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. V. B. buvo šių nusikaltimų vykdytojas. V. B. neteisėtai gabentų cigarečių muitinė vertė daugiau nei 8 kartus viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. V. B. anksčiau neteistas (t. 9, b. l. 89), turi legalų pragyvenimo šaltinį (t. 9, b. l. 92), išlaikomų asmenų – nepilnamečių vaikų (t. 9, b. l. 86), finansinių įsipareigojimų (t. 12, b. l. 50-52), jam nustatytas 45% darbingumo lygis (t. 12, b. l. 47-49). Pirmosios instancijos teismas nustatė V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.3. V. J. padarė du apysunkius nusikaltimus, nustatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat keturis sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. V. J. buvo kontrabandos nusikaltimų organizatorius. V. J. 2013 m. sausio 5 d. organizuotos kontrabandos metu į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo neteisėtai pergabenta nenustatytos rūšies 15 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė ne mažiau kaip 101 093 Lt (29278,55 Eur), t. y. daugiau nei 3 kartus viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. V. J. 2013 m. birželio mėn. organizuotos kontrabandos metu į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo neteisėtai pergabenta nenustatytos rūšies 20 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė ne mažiau kaip 140 217 Lt (40609,65 Eur), t. y. daugiau nei 4 kartus viršijo BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. V. J. anksčiau neteistas (t. 9, b. l. 192), administracine tvarka nebaustas (t. 9, b. l. 193), turi legalų pragyvenimo šaltinį (t. 9, b. l. 194), darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 12, b. l. 60), yra sukūręs šeimą, turi išlaikomų asmenų – nepilnamečių vaikų (t. 12, b. l. 61-62), finansinių įsipareigojimų (t. 12, b. l. 63-66). Pirmosios instancijos teismas nustatė V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.4. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems M. L., V. B. ir V. J. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Nuteistiesiems skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems M. L., V. B. ir V. J. paskyrė įstatymo, numatančio atsakomybę už jų padarytus nusikaltimus sankcijoje numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, ženkliai mažesnes nei įstatyme numatytas vidurkis už atitinkamo sunkumo nusikaltimą, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į nuteistųjų V. B. ir V. J. apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, kad nuteistieji pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimo, anksčiau nebuvo teisti, turi finansinių įsipareigojimų ir ribotas finansines galimybes, bei tuo pagrindu švelninti nuteistiesiems V. B. ir V. J. už padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo nustatyti kitą terminą baudoms sumokėti nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

44. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis K. Z. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio mėn. veika), taip pat, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. Z. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl K. Z. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu 10 GPS sekimo įrenginių, iš kurių 6 buvo rasti apžiūrint tarnybinius Vilniaus rinktinei priklausančius automobilius, 3 savanoriškai pateikti nuteistojo J. J., 1 rastas ir paimtas nuteistojo M. L. parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat 2013 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu automobilyje „Mazda 5“, v/n (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą planšetinį kompiuterį su pakeistu ekranu bei suskaldytą ekraną nusprendė perduoti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinei.

45.1. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam 3 GPS įrenginius, nes šie įrenginiai civilinėje apyvartoje nėra uždrausti ir jie nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo grąžinti jam planšetinį kompiuterį „ASUS NEXUS“ ir 1 GPS įrenginį, nes byloje nėra duomenų, kad šiuo kompiuteriu buvo daromi nusikaltimai, o M. L. savanoriškai pateiktas vienas GPS įrenginys neturi tyrimui reikšmingų duomenų, jo civilinė apyvarta neuždrausta. Šie apeliacinių skundų prašymai atmetami.

45.2. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje aiškinama, kad spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, jog tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas.

45.3. Nagrinėjamu atveju nuteistieji J. J. ir M. L. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šešiuose VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Specialios paskirties užkardos tarnybiniuose automobiliuose speciali technika (GPS įrenginiai) buvo neteisėtai įrengta (sumontuota), turint tikslą rinkti informaciją apie valstybės tarnautojų – pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis tarnybiniu transportu. Be to, nuteistasis M. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad per savo planšetinį kompiuterį „ASUS NEXUS“ galėjo matyti tarnybinių automobilių realią buvimo vietą. Taigi, nuteistasis pripažino, jog planšetinį kompiuterį „ASUS NEXUS“ naudojo informacijai apie pasienio pareigūnų dislokacijos vietas vykdant tarnybos užduotis rinkti. Akivaizdu, kad GPS įrenginiai ir planšetinis kompiuteris buvo panaudoti nuteistiesiems darant BK 295 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, taip pat palengvino nusikalstamos veikos padarymą, todėl laikytini nusikaltimo padarymo priemonėmis ir konfiskuotinu turtu. Nors nuteistieji J. J. ir M. L. apeliaciniuose skunduose prašo GPS sekimo įrenginius, kurie nebuvo sumontuoti į tarnybinius automobilius, grąžinti jiems, tačiau nuteistieji apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad visi įrenginiai buvo įsigyti vienu metu tam, jog būtų sumontuoti į tarnybinius automobilius. Taigi, visi 10 GPS sekimo įrenginių buvo skirti nusikalstamai veikai daryti ir laikytini konfiskuotinu turtu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir BK 72 straipsnio 2 dalimi, turėjo GPS sekimo įrenginius ir planšetinį kompiuterį ne perduoti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinei, o konfiskuoti. Dėl nurodytas priežasties Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 72 straipsniu konfiskavo 4514,17 Lt, paimtus 2013 m. liepos 18 d. V. B. asmens kratos metu. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotos jo asmeninės lėšos (4 514,17 Lt arba 1 307,39 Eur), nesusijusios su padarytomis veikomis. Šis nuteistojo V. B. apeliacinio skundo prašymas tenkinamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 18 d. V. B. asmens kratos metu buvo paimti 4514,17 Lt (t. 9, b. l. 40). Byloje nėra duomenų, jog šios piniginės lėšos buvo skirtos atsiskaityti su bendrininkais, įgytos realizavus kontrabandines prekes ar kitu neteisėtu būdu. V. B. 2013 m. liepos 15 d. neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos akcizais apmokestinamas prekės – 37 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo sulaikytos pasienio pareigūnų. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu minėtas pinigines lėšas būtų galima laikyti nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu ir konfiskuoti. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 4514,17 Lt (1 307,39 Eur) grąžintini nuteistajam V. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), bei priimti naują nuosprendį – išteisinti K. Z. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. Z. paskirtąsias bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos) ir BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL ( 11 298 Eur ) dydžio baudą.

K. Z. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), J. J. (J. J.) iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), V. J. (V. J.) iš kaltinimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013 m. birželio mėnesio veikos), pašalinti aplinkybę, kad K. Z. padėjo vykdyti kontrabandą.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti ir 10 GPS sekimo įrenginių, planšetinį kompiuterį su pakeistu nauju lietimui jautriu ekranu ir suskaldytą planšetinio kompiuterio lietimui jautrų ekraną, perduotus VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti.

Konfiskuotus 4514,17 Lt (1307,39 Eur), kurie buvo paimti 2013 m. liepos 18 d. V. B. (V. B.) asmens kratos metu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti V. B..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų J. J., M. L. (M. L.) ir V. J. apeliacinius skundus atmesti.