Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-583-483/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-23
Bylos Nr.: 1A-583-483/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis: E. A., T. P.
Advokatai: Justinas Borevičius, Konstantinas Mironovas

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)
2.3.4Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.3.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.)
2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-583-483/2015Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06050-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.8.6.2; 1.2.17.1; 1.2.19.1; 2.3.4; 2.4.2.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Buiko,gynėjams advokatams Konstantinui Mironovui, Justinui Borevičiui,nuteistajam E. A. (E. A.),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. (T. P.) ir nuteistojo E. A. gynėjo advokato Justino Borevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2013-03-05 – 2013-03-06 nusikalstama veika) 50 MGL (1883 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2013-03-05 – 2013-03-06 nusikalstama veika) 180 MGL (6778 eurų) bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) 60 MGL (2259 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) 200 MGL (7532 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 350 MGL (9293 eurų) bauda. Įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 255 straipsnio 2 dalį (2013-03-05 – 2013-03-06 nusikalstama veika) 50 MGL (1883 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2013-03-05 – 2013-03-06 nusikalstama veika) 200 MGL (7532 eurų) bauda;

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) 60 MGL (2259 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) 240 MGL (9036,14 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 400 MGL (10 621 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto, „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-02-03 iki 2014-02-04 (dvi sulaikymo dienos), prilyginant 4 MGL dydžio (150 eurų) baudos daliai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 396 MGL (10 471 eurų) bauda. Įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) 50 MGL (1883 eurų) bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) 200 MGL (7532 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 220 MGL (8285 eurų) bauda. Įpareigojant ją sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. ir I. Š. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, vykdydami specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, T. P., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, o I. Š., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, veikdami kartu, 2013 m. kovo mėn. iš anksto susitarė ir T. P. iš I. Š. priėmė pasiūlymą per I. Š. iš tyrimo metu nenustatyto nusikalstamos veikos organizatoriaus „A.“ paimti ne mažesnį kaip 1200 Lt kyšį, kurį po įvykdytos nusikalstamos veikos pasidalins per pusę, už tai, kad padės vykdyti kontrabandą, o būtent:

jie, vykdydami savo nusikalstamą susitarimą, 2013-03-05 T. P. tarnybos metu, veikdamas kartu su ne tarnyboje buvusiu I. Š., neteisėtai pastarajam perdavė informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, asmeniškai ją stebint pačiam, o šis iš T. P. gautą informaciją neteisėtai perdavė tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos organizatoriui „A.“, tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas 2013-03-06, apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) prieigose tarp valstybės sienos ženklų (toliau – VSŽ) Nr. (duomenys neskelbtini), esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 43 617 Lt, ir už tai po įvykdytos nusikalstamos veikos, 2013-03-08, apie pietus, Naujojoje Vilnioje prie parduotuvės „IKI“ už neteisėtą veikimą ir neveikimą I. Š. T. P. perdavė iš anksto sutartą pusę nusikalstamos veikos organizatoriaus duotos kyšio sumos, t. y. ne mažiau kaip 600 Lt.

Taip pat T. P. ir I. Š. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, vykdydami specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, T. P., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, o I. Š., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos organizatoriumi „A.“, iš anksto susitarė ir priėmė pasiūlymą už neteisėtą informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas bei nesaugomą valstybės sienos ruožą neteisėtai priimti ne mažesnį kaip 600 Lt kyšį, kurį priimtų I. Š., tarpusavyje kontaktuodami mobilaus ryšio telefonais, laikotarpyje nuo 2013-03-05, 18:31:58 val., iki 2013-03-06, 01:14:39 val., T. P. perdavė I. Š. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, o šis tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos organizatoriui „A.“, tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas 2013-03-06, apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) prieigose tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, nusikalstamos veikos organizatoriui netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu pergabenti 6 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 43 617 Lt.

T. P., I. Š. ir E. A. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, vykdydami specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, T. P., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, I. Š. ir E. A., dirbdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniaisiais pasieniečiais, 2013 m. rugpjūčio mėn. iš anksto susitarė ir T. P. priėmus pasiūlymą iš nusikalstamos veikos organizatoriaus paimti ne mažesnį kaip 2200 Lt kyšį, kurio dalį, t. y. ne mažiau kaip 1000 Lt, po įvykdytos nusikalstamos veikos atiduotų I. Š., o šis ne mažiau kaip 500 Lt perduotų E. A. už tai, kad padės vykdyti kontrabandą, o būtent:

jie, vykdydami savo nusikalstamą susitarimą, T. P. ne tarnybos metu, o I. Š. ir E. A. būnant tarnyboje, veikė kartu, I. Š. ir E. A. neteisėtai perdavus T. P. informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, o šis iš pareigūnų neteisėtai gautą informaciją perdavė tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos organizatoriui „A.“, tokiu būdu jie padėjo ir sudarė jam sąlygas 2013-08-17, laiko tarpe nuo 02.00 val. iki 04.00 val., (duomenys neskelbtini) prieigose tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti 11000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 79 965 Lt, ir už tai po įvykdytos nusikalstamos veikos, 2013-08-18, apie pietus, Kalvarijų turguje, Vilniuje, už neteisėtą veikimą ir neveikimą T. P. iš nusikalstamos veikos organizatoriaus priėmė ne mažesnį kaip 2200 Lt kyšį, iš kurių ne mažiau kaip 1000 Lt perdavė Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui I. Š., o pastarasis ne mažiau kaip 500 Lt perdavė vyresniajam pasieniečiui E. A.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, vykdydami specialios veiklos srities – valstybės sienos apsaugos funkcijas, T. P., dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, I. Š. ir E. A., dirbdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniaisiais pasieniečiais, T. P. ne tarnybos metu, o I. Š. ir E. A. būnant tarnyboje, veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos organizatoriumi „A.“, iš kurio T. P. priėmė pasiūlymą paimti ne mažesnį kaip 2200 Lt kyšį už neteisėtos informacijos suteikimą apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą. Jie, tęsdami nusikalstamą veiką, T. P., tarpusavyje kontaktuodamas mobilaus ryšio telefonais su I. Š., laikotarpyje nuo 2013-08-16, 10:17:14 val., iki 2013-08-17, 05:24:05 val., o I. Š., kontaktuodamas su E. A., perdavė pastarajam informaciją apie valstybės sienos ruože esančių pareigūnų dislokacijos vietas ir nesaugomą valstybės sienos ruožą, o šis iš tarnybą vykdžiusių pareigūnų neteisėtai gautą informaciją perdavė tyrimo metu nenustatytam nusikalstamos veikos organizatoriui „A.“, tokiu būdu padėjo ir sudarė sąlygas 2013-08-17, laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 04.00 val., (duomenys neskelbtini) prieigose tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), esant nesaugomam valstybės sienos ruožui, netrukdomai, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pergabenti 11 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 79 965 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. P. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad jis ne tik formaliai pripažino savo kaltę, bet ir ją suprato (BK 59 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad nuo pat suėmimo pradžios ikiteisminio tyrimo instancijoms atskleidė viską, kas jam buvo žinoma apie asmenis, dalyvavusius darant šias nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 5 kartus, nuosekliai pasakė viską, kas jam buvo žinoma, nenorėjo nieko nuslėpti. 2014-01-30 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tiksliai nežinojo, kiek buvo dėžių su cigaretėmis, kokios buvo dėžės (T. 2, b. l. 36-37), kadangi cigaretės nebuvo sulaikytos. Todėl teismas negalėjo nustatyti jų kiekio, rūšies ir atitinkamai jų kainos. Turi šeimą, greitai turės vaiką, jo tėvai pensininkai, įsidarbino, dirba ir materialiai padeda artimiesiems. Jo vaidmuo, darant nusikaltimus, buvo antraeilis. Jo materialinė padėtis yra labai sunki. Supranta, kad nurodytos aplinkybės nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau, jo nuomone, yra pagrindas dar daugiau švelninti atsakomybę. Bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti neskiriant tokios griežtos bausmės (T. 4, b. l. 80-81).

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. A. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, bei jį išteisinti, nepadarius šio nusikaltimo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria E. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad šioje dalyje nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Nuosprendis pagrindžiamas prielaidomis bei spėliojimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nuteisė E. A. pagal nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, nes jo padaryta veika pagal savo mastą atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnyje, požymius. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį E. A. atžvilgiu dėl 2013-08-17 nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, grindė pačių kaltinamųjų parodymais, o būtent T. P. parodymais, kuris viso proceso metu nurodydavo skirtingus gabentų dėžių su cigaretėmis kiekius. Nepaisant šių aplinkybių, teismas laikė T. P. parodymus kaip patikimus ir teisingus bei jų pagrindu nustatė kitiems galimiems bendrininkams perduotų pinigų, kaip kyšio dalyko, bei per sieną pergabentų dėžių su cigaretėmis kiekį. Tačiau nagrinėjamu atveju, darant išvadas apie pergabentų dėžių su cigaretėmis kiekį, negalima besąlygiškai remtis kaltinamųjų parodymais, nes kaltinamieji galėjo susipainioti bei papasakoti apie kitus įvykius, kurių galimai buvo ne vienas, tuo labiau apie šio įvykio aplinkybes bei detales jiems buvo „priminta“ pareigūno A. S.

Teismas nuosprendį grindė ne nustatytais faktiniais duomenimis, kurie galėtų tapti objektyviais bei neginčijamais įrodymais, o spėlionėmis bei prielaidomis apie galimos kontrabandos mastą. Byloje, išskyrus kaltinamųjų parodymus, nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuosprendyje įtvirtintus teismo argumentus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių tai, kad E. A. veiksmuose yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, požymių.

E. A. pirminiai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir fiksuoti tyrėjos G. A., negali būti vertinami kaip savarankiškas bei teisėtu būdu gautas įrodymas, nes apklausa vyko grubiai pažeidžiant E. A. teisę į gynybą, kas savaime suponuoja įrodymo neteisėtumą ir neleistinumą procese. Teisme E. A. nurodė, kad gynėjas apklausos metu nedalyvavo, o apklausos protokole gynėjas pasirašė vėliau, galimai tada, kai neįvyko apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teisė į gynybą šiuo atveju buvo pažeista ir kitu aspektu, t. y. esant prieštaravimams parodymuose su kitais dviem kaltinamaisiais - T. P. ir I. Š., juos visus gynė vienas ir tas pats gynėjas - advokatas E. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti kaltinamieji - T. P. ir I. Š. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir tyrėja G. A., apklausta teisminio nagrinėjimo metu. Be to, visi kaltinamieji parodė, kad tyrėja I. Š. ir E. A. parodymus derino prie T. P. parodymų, supažindindama juos su T. P. parodymais. Nors šią aplinkybę tyrėja, apklausta teisme, neigė, tačiau visi kaltinamieji dėl minėtos aplinkybės būvimo parodė vienodai. Analogiškai, kaip nepatikimi bei neteisėtu būdu gauti faktiniai duomenys, kurie negalėtų būti kaltės įrodymais, turėtų būti vertinami ir kitų kaltinamųjų - I. Š. bei T. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją, dalyvaujant tam pačiam advokatui E. B.

Tyrėja G. A., apklausta teisme, parodė, kad visus įtariamuosius ginė tas pats advokatas, nes, jos manymu, įtariamųjų parodymai nesiskyrė. Kita vertus, pozicijos dėl įtarimo išreiškimas, susipažinus su įtarimais, dar nereiškia vienodų parodymų davimo ir, kad šie parodymai nesiskirs. Visiškai neaišku, kokiu būdu tyrėja sužinojo, kad įtariamųjų pozicijos nesiskirs, dar nepradėjusi apklausos. Tačiau sugretinus šią aplinkybę su pareigūno A. S. parodymais, kad jis įtariamiesiems „priminė“ kai kurias detales, paaiškinamas tyrėjos išankstinis žinojimas, kad įtariamųjų pozicijos nesiskirs. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdžiai pažeista visų kaltinamųjų teisė į gynybą.

E. A. nežinojo, kad per valstybės sieną bus gabenama cigarečių kontrabanda, jis tik galėjo tai numatyti, tačiau nežinojo tikslaus gabentų cigarečių kiekio ir jų rūšies. E. A. tik vėliau sužinojo, kad netoli sienos buvo rastos 4 dėžės cigarečių ir automobilio valstybinis numeris. Tuomet suprato, kad per valstybės sieną buvo gabenamos cigaretės. E. A. parodymus apie tai, kad jis nežinojo apie vykdomą kontrabandą, patvirtina kaltinamojo I. Š. parodymai. Iš kaltinamojo T. P. parodymų matyti, kad T. P. apie E. A. dalyvavimą nieko nežinojo, tik teisme sužinojo, kad būtent E. A. I. Š. suteikė informaciją apie padėtį pasienyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. A. už piniginį atlygį, suteikdamas informaciją I. Š., neturėjo tyčios padėti vykdyti kontrabandą, o tik perdavė informaciją už atlygį, dėl ko iš esmės prisipažino. E. A. numanė, kad ši paslauga galėjo būti suteikta turint tikslą atlikti neteisėtus veiksmus, bet kaip teigia, negalėjo žinoti kokius. Vadinasi, nesant E. A. veiksmuose subjektyvios nusikaltimo pusės - tyčios, nebuvo padaryta veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl jos padarymo jis turi būti išteisintas.

Jeigu teismas nustatytų, kad kaltinamasis E. A. padėjo vykdyti kontrabandą, tuomet atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. A. veikė neapibrėžta tyčia ir turėtų atsakyti tik dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, nustatytų faktinių duomenų pagrindu. Šiuo atveju buvo neginčijamai nustatyta, kad per sieną buvo gabenama cigarečių kontrabanda. Tai patvirtina keturios dėžės cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Automobilis, gabenęs krovinį, taip pat kontrabandos organizatoriai bei vykdytojai nebuvo sulaikyti ir nustatyti. Taigi, nesant konkrečių faktinių duomenų, iš kokio cigarečių kiekio apskritai susidarė vykdoma kontrabanda, negalima prielaidomis bei abejonėmis grįsti kaltinimo bei atitinkamai apkaltinamojo nuosprendžio. Šiuo atveju inkriminuotas E. A. galimas kontrabandos kiekis buvo apskaičiuotas pagal sumokėtą pinigų kiekį T. P. bei atitinkamai kitiems kaltinamiesiems. Neva, už vieną dėžę kontrabandos organizatoriai T. P. mokėjo po 100 Lt. Bet kaip matyti iš įtarimų sekos, dėžių kiekis nuolat kito. Ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo inkriminuota apie 40 dėžių, vėliau 24 dėžės ir galiausiai galutiniame kaltinime, pagal kurį teismas išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, šis kiekis susidarė iš 22 dėžių – 11 000 cigarečių, motyvuojant, kad šis kiekis yra mažiausias iš visų galimų kiekių, kurie buvo fiksuojami kalinamųjų parodymuose. Koks galėjo būti gabenamas kontrabandos kiekis ir, kodėl jis buvo apskaičiuotas ikiteisminio tyrimo metu būtent taip, logiško atsakymo nepateikė ir apklausta teisme tyrėja G. A., atlikusi šį tyrimą. Vieną kartą ji tvirtino, kad tai galėjo būti dėžių puselės, dėl ko buvo apskaičiuotos 44 dėžės, kitą kartą, kad pilnos dėžės, todėl kiekis mažesnis. Tyrėja nieko konkretaus nenurodė. Teismo motyvas dėl pasirinkto kontrabandos kiekio - 22 dėžių cigarečių, neįtikinamas bei nėra paremtas objektyviais bei neginčijamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį, tuo pažeisdamas teismų praktikoje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), akivaizdu, jog teisminio nagrinėjimo metu, ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus tiek žodinius, tiek rašytinius įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad per sieną buvo gabenamos daugiau nei 4 dėžės cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Taip pat nustatyta, kad per sieną buvo gabenamos 4 dėžės cigarečių „Fest“, kas sudaro 2000 cigarečių, kurios visumoje, skaičiuojant proporcingai nuo inkriminuotų kaltinime 11 000 cigarečių, sudarančių 79 965 Lt muitinės vertės, sudarytų 14 539 Lt muitinės vertės bei atitinkamai 111,8 MGL. Kadangi pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL, o šiuo atveju kontrabandos kiekis nustatytas mažesnis nei 250 MGL, veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos dalyko nebuvimo baudžiamąja prasme. Šiuo atveju veika atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius, todėl pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį E. A. išteisintinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas lemia apeliaciniuose skunduose nurodyti neįsiteisėjusio nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sąlygos, numatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistojo E. A. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su E. A. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika), nes kontrabandos mastas - pergabentų per sieną dėžių su cigaretėmis kiekis buvo nustatytas iš kaltinamųjų parodymų, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų. Taip pat ginčijama tyčia, nes E. A. nežinojo, jog, perduodamas informaciją, padeda daryti kontrabandą, nežinojo gabenamų cigarečių kiekio ir jų rūšies. Pagal rastų cigarečių kiekį E. A. veika atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnyje. Nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista E. A. teisė į gynybą. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo E. A. gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės skundžiamas E. A. nuteisimo pagrįstumas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) ir teisės į gynybą pažeidimas, o T. P. apeliaciniame skunde T. P. paskirtos bausmės griežtumas, todėl, neišeinant už apeliacinių skundų ribų, nesprendžiamas klausimas dėl nuteistųjų nuteisimo pagrįstumo už kitas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. A. teisė į gynybą buvo pažeista šiais aspektais: 1) E. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu gynėjas nedalyvavo, apklausos protokole gynėjas pasirašė vėliau, galimai teisme, kai neįvyko apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją; 2) E. A. ir kitus nuteistuosius ikiteisminio tyrimo metu ginė vienas ir tas pats gynėjas, nors tarp E. A. ir kitų nuteistųjų parodymų buvo prieštaravimų; 3) E. A. parodymai buvo derinami su T. P. parodymais, supažindinant E. A. su T. P. parodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyviais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. A. pirmą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklaustas 2014-02-04 ir jo apklausoje dalyvavo advokatas E. A. B. Minėtas advokatas yra nurodytas įtariamojo apklausos protokole, kurį advokatas pasirašė, be to, pridėjo advokato orderį, išrašytą 2014-02-04 (T. 3, b. l. 16-21). Apeliacinio skundo argumentai, kad apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną gynėjas nedalyvavo, apklausos protokole gynėjas pasirašė vėliau, atmetami kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, nėra pagrindo abejoti byloje esančia medžiaga. BPK nėra įtvirtintas draudimas vienam gynėjui ginti kelis įtariamuosius ar kaltinamuosius, išskyrus situaciją, kai vieno ginamojo gynybos interesai prieštarauja kito ginamojo gynybos interesams. Prieštaravimas tarp gynybos interesų gali būti konstatuojamas, kai bendrininkai skirtingai ginasi nuo pareikštų įtarimų ar kaltinimų, pavyzdžiui, duoda skirtingus parodymus apie vienas kito veiksmus ir indėlį darant nusikalstamą veiką, skirtingai traktuoja bylos aplinkybes, pasirenka skirtingas gynybos pozicijas (prisipažinti ar nepripažinti padarius nusikalstamas veikas) ir pan. Gynybos interesų prieštaravimai turi būti realūs, o ne prielaidų lygmens. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirminėse visų įtariamųjų apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną dalyvavo tas pats advokatas E. A. B., tačiau įtariamųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutapo, tik nesutapo nurodyti dėžių kiekiai ir gautos pinigų sumos. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tokio įtariamųjų parodymų nesutapimo kiekvieno įtariamojo gynyba turėjo būti organizuojama skirtingai ir dėl to jų negalėjo ginti tas pats gynėjas. Be to, įtariamąjį E. A. kitoje apklausoje, vykusioje 2014-02-07 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jau ginė kitas gynėjas advokatas J. Borevičius (T. 3, b. l. 26-29), įtariamasis apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją išsakė savo pastabas dėl vykusios 2014-02-04 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kurias pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos G. A. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad ji, apklausdama įtariamuosius, nerodė jiems kitų įtariamųjų apklausų protokolų, jų nesiuntė kitiems policijos darbuotojams, įtariamųjų parodymus surašė pagal jų pasakojimą, pergabentų dėžių su cigaretėmis skaičius buvo nustatytas iš įtariamųjų parodymų, įtariamieji dėl protokolų surašymo pretenzijų neturėjo (T. 3, b. l. 183-186). Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojas A. S. (T. 4, b. l. 16-19). Nors pareigūnas A. S. ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems prieš pirmąją apklausą buvo priminęs įvykių aplinkybes ir paminėjęs kai kurias įvykio detales, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu įtariamieji buvo verčiami duoti neteisingus parodymus. Taigi E. A. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos įstatymai už kontrabandą numato baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Kontrabandos nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, yra tada, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 199 straipsnyje nurodytų muitinei pateikti privalomų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Muitinei pateikti privalomų prekių (daiktų) vertė (viršijanti 250 MGL) – būtinas BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. Prekių vertė tiesiogiai priklauso nuo tikslaus prekių kiekio.

Nuteistojo E. A. ir kitų nuteistųjų kaltė dėl 2013-08-17 nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismo nuosprendyje grindžiama iš esmės nuteistųjų T. P., I. Š., E. A. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat liudytojų V. O., J. B., S. M., R. K., G. A., A. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Kriminalinės žvalgybos tarnybiniu pranešimu dėl pokalbių kontrolės, 2014-02-10 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nuteistasis E. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2013-08-16 ar 2013-08-17 sutiko su I. Š. pasiūlymu atlygintinai teikti informaciją apie padėtį pasienyje, tačiau neklausė kokiu tikslu. Tuo metu patruliavo nuo Padvarionių užkardos iki Žagunio užkardos. Buvo patrulio vyresnysis ir galėjo savo nuožiūra spręsti kur važiuoti. Jo porininkas buvo R. K. Tą pačią dieną, apie 24 val., I. Š. SMS pranešimu pasiteiravus apie jo buvimo vietą, atsakė, kad tuo metu buvo Vigirdų k. prieigose. I. Š. parašė, kad jis gali išvažiuoti, todėl maždaug po pusvalandžio išvažiavo. Nesiaiškino, kodėl reikėjo išvažiuoti. Nuvažiavo į Taboriškių pusę, o apie 4 val. nakties budėtojas pranešė, kad Vigirdų k. buvo pažeidimas. Ryte sužinojo, kad buvo rastos 4 dėžės cigarečių, buvo suveikusi signalizacija. I. Š. jam davė 500 Lt, sakydamas, kad šie pinigai už pagalbą, informacijos suteikimą, o ne už pergabentas dėžes. Jis nieko nežinojo apie kontrabandą ir apie sumas už pergabenamas dėžes su cigaretėmis. I. Š. nieko nesakė apie kontrabandą, jis tik numanė, kad gali būti kontrabanda, kažkas neteisėta, jog tikrai buvo kontrabanda, sužinojo tik ryte iš kitų pareigūnų. Nepripažįsta, jog padarė kontrabandą. Jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu surašė pagal I. Š. parodymus. Tyrėja jam net parodė I. Š. parodymus savo kompiuteryje. Iš tyrėjos sužinojo, kad galėjo susirašinėti su A. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausoje minėjo, kad informacija reikalinga kontrabandai, bet apie tai sužinojo vėliau, tą dieną – rugpjūčio 16-17 d. nežinojo, kad per sieną bus gabenama cigarečių kontrabanda. E. A. patvirtino savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad jo pirminėje apklausoje advokatas nedalyvavo, gal vėliau jo apklausos protokole buvo įrašyta advokato pavardė. Patvirtino parodymus, kad I. Š. sakė, jog kontrabanda bus gabenama per Vigirdų kaimą ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 177-179).

Nuteistasis E. A., 2014-02-07 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis pažįsta T. P. ir I. Š., nes kartu dirbo vienoje užkardoje. 2013 m. rugpjūčio mėn. I. Š. jam pasiūlė, kad, kai jis bus paskirtas pagal tarnybos užduotį į „mobilų patrulį“, atlygintinai suteiktų informaciją apie padėtį pasienyje. I. Š. norėjo kažkam apie tai suteikti informaciją ir tokiu būdu padėti pergabenti kontrabandą. I. Š. pasakė, kad kontrabanda bus gabenama per (duomenys neskelbtini) kaimą, prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio mėn. viduryje buvo paskirtas dirbti į „mobilų patrulį“. Pranešė I. Š. SMS žinute apie savo buvimo vietą, paskui iš tos vietos išvyko, apie tai taip pat pranešė I. Š. Išvažiavo į kitą pusę, į Tabariškių kaimą. SMS žinutę rašė iš savo kito telefono, kurio prieš tai nenaudojo. Iš pradžių nežinojo, kas organizavo kontrabandą, tik po įvykio sužinojo, kad ją organizavo T. P., tai jam pasakė I. Š. po pinigų perdavimo. Ryte sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose buvo rastos 4 dėžės cigarečių ir automobilio valstybinis numeris. Po įvykio I. Š. prisipažino, kad tai buvo jo dėžės. Po savaitės iš I. Š. gavo 500 Lt ar 600 Lt už informacijos suteikimą. I. Š. iš pat pradžių jam sakė, kad atsilygins už informacijos suteikimą, tačiau nesakė sumos, nesakė, kad mokės 50 Lt už dėžę. Nežinojo, kiek bus gabenama dėžių. Suprato, kad kažkiek dėžių buvo pergabenta, todėl jam sumokėjo. I. Š. pergabentų dėžių kiekio nenurodė (T. 3, b. l. 27-28).

Nuteistasis T. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog 2013 metų rugpjūčio mėn., Kalvarijų turguje susipažino su vyru vardu A., kuris pasiūlė jam užsidirbti teikiant informaciją apie padėtį pasienyje, t. y. reikėjo pranešti apie saugomus ir nesaugomus pasienio ruožus. A. sakė, kad bus gabenama 20 dėžių ir žadėjo duoti 2000 Lt. Jis su A. bendravo specialiai tam įsigytais mobilaus ryšio telefonais užkoduota kalba. Paprašė I. Š. pastarojo darbo metu suteikti informaciją apie nesaugomus valstybės sienos ruožus. I. Š. suteikė informaciją, kad 2013-08-17 naktį, (duomenys neskelbtini) prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), galima bus pergabenti kontrabandą. Tą informaciją jis perdavė A. SMS žinute. Suprato, kad kontrabanda buvo gabenama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą. Jis už tokios informacijos perdavimą iš A. gavo 2200 Lt, o I. Š. atidavė pusę tos sumos ar 1000 Lt. A. buvo nurodęs tikrinti tam tikrą ruožą tarp tam tikrų valstybės sieną žyminčių stulpų. Šį kartą nepavyko sklandžiai pergabenti dėžes, nes buvo pamestas automobilio valstybinis numeris. Jis nežino, kokiu būdu buvo gabenamos dėžės ir kiek asmenų gabeno. Nežino, kas turėjo būti gabenama dėžėse, dažniausiai per sieną gabenamos cigaretės, bet galėjo būti ir kažkas kitko, A. nepasakė cigarečių rūšies. Iš praktikos žino, kad vienoje dėžėje paprastai būna apie 50 blokų cigarečių, bet ne visada taip būna. A minėjo, kad bus gabenamos gal 22 dėžės. Dėžių neskaičiavo, jam dėžių skaičių pasakė A. Nežino, kodėl pirmoje apklausoje paminėjo, kad buvo gabenamos 44 dėžės. Su E. A. nebendravo. Teisiamajame posėdyje T. P. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 3, b. l. 166-171).

Nuteistasis T. P., 2014-01-30 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2013 m. vasarą, Vilniaus Kalvarijų turguje susipažino su vyru vardu A., kuris pasiūlė už pinigus suteikti informaciją apie padėtį prie Lietuvos sienos „žalioje juostoje“, kad galėtų organizuoti kontrabandą. A. jam pasiūlė už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę po 50 litų. Sutiko su A. pasiūlymu. Iš I. Š. gautą informaciją apie padėtį prie sienos 2013-08-17 perdavė A. Už tai A. jam sumokėjo 2200 Lt. Nežinojo dėžių skaičiaus, suprato, jog buvo pergabenta apie 44 dėžes (T. 2, b. l. 36-37).

Siekiant patikrinti kaltinamojo T. P. parodymus, teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose jis nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio mėn. A. jam pažadėjo už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę duoti po 100 litų. Iš A. jis gavo 2200 Lt, o pusę sumos, t. y. 1100 Lt, atidavė I. Š. Nežino, kokią sumą I. Š. atidavė E. A. Nežinojo, kad I. Š. informaciją gavo per E. A., jis to neprašė. Tarp jo ir I. Š. buvo susitarimas, kad I. Š. gaus informaciją apie padėtį prie sienos, bet jam nebuvo įdomu kokiu būdu jis tą informaciją gaus. Po kontrabandos padarymo sužinojo, kad I. Š. tą informaciją padėjo gauti E. A.. Pagal iš A. gautą pinigų sumą – 2200 Lt, patikslino, kad buvo pergabentos ne 44 dėžės cigarečių „FEST“, bet 22 dėžės. Pirmoje apklausoje, sakydamas cigarečių kiekį, suklydo. Pergabentų cigarečių jis nematė (T. 2, b. l. 39-44).

Nuteistasis I. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. T. P. jam pasiūlė suteikti informaciją dėl pasienio pareigūnų padėties ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). T. P. neaiškino, kodėl reikalinga tokia informacija. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. P. sakė, kad jam reikalinga informacija, nes draugas nori gabenti kontrabandą, tačiau taip sakyti jam liepė pareigūnai. T. P. tik klausė informacijos. Tuo metu jis nedirbo „žalioje juostoje“, todėl negalėjo suteikti informacijos apie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), galimai esantį (duomenys neskelbtini). Paprašė pagalbos E. A. ir pasiūlė E. A. pusę sumos, kurią jam davė T. P. Jis neaiškino E. A., kokiu tikslu reikalinga tokia informacija, nieko nesakė apie kontrabandą ir, kad už vieną pergabentą per sieną dėžę cigarečių gaus po 50 Lt. Taip sakyti jam liepė pareigūnai. E. A. tuo metu dirbo „mobiliajame patrulyje“, važinėjo mašina palei pasienio ruožą. E. A. SMS žinute jam pranešė, kad tam tikru laiku prie minėto valstybės sienos ženklo nėra pasienio pareigūnų. Per sieną laisvas praėjimas buvo reikalingas naktį, galimai tarp 1-2 val. nakties. Ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnai parodė T. P. parodymus, iš kurių jis matė, kad T. P. nurodė, jog buvo pergabentos 24 dėžės cigarečių. Be to, taip sakyti jam liepė jį sulaikę pareigūnai. Vėliau darbe sužinojo, kad buvo suveikęs signalizacijos daviklis. Apie tai jis SMS žinute informavo T. P. Taip pat darbe pasienio pareigūnai minėjo, kad buvo surastos 4 dėžės su cigaretėmis bei automobilio valstybinis numeris. Pirmosios instancijos teismui perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, I. Š. patvirtino ne visus duotus parodymus, paaiškino, kad nieko nežinojo apie kontrabandą, gabenamas dėžes su cigaretėmis, kiek kainuoja vienos dėžės pergabenimas per valstybės sieną. Už suteiktą informaciją T. P. jam davė apie 2000 Lt (T. 3, b. l. 173-177).

Nuteistasis I. Š., 2014-02-04 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, T. P. paprašė informacijos apie padėtį prie sienos, nes jo draugai norėjo pergabenti kontrabandą prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiko. T. P. pasakė, kad reikės „mobilaus patrulio“ pagalbos. Jis pasakė, kad dažniausiai į „mobilų patrulį“ skiria pasienietį E. A. E. A. pasakė, kad T. P. draugai toje vietoje nori gabenti kontrabandą, ir paprašė jo pagalbos. Jis E. A. pasiūlė 50 litų už dėžę, nes T. P. jam siūlė 100 Lt už dėžę. E. A. sutiko su pasiūlymu. Po kelių dienų E. A. paskyrė į „mobilųjį patrulį“. Nusipirko naujus telefonus ir apsikeitė numeriais. E. A. pasakė, kad informuos jį, ar bus tame ruože. Informavo E. A., kad kontrabanda bus vykdoma prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1 iki 2 val. nakties, ir prašė jo tuo laiku į tą ruožą nevažiuoti. Gabenant kontrabandą prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) suveikė judesio daviklis. Apie tai jį informavo E. A. ir liepė pranešti kontrabandininkams, kad kuo greičiau iš ten išvažiuotų. Kontrabandininkai pametė 4 dėžes ir automobilio valstybinį numerį. Kitą dieną, susitikęs su T. P., sužinojo, jog buvo pergabenta 20 dėžių, o 4 dėžės iškrito. Iš T. P. gavo 2000 Lt, o E. A. davė 1000 Lt. Iš T. P. žino, kad buvo gabenamos „Fest“ cigaretės, vienoje dėžėje buvo 500 pakelių (T. 2, b. l. 159-160).

Liudytojas V. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis Ford Explover priklauso jam, tačiau šis automobilis jau keletą metų yra sugedęs ir nevažiuojantis. 2013 m. policijai pranešus apie dingusį automobilio numerį, apžiūrėjo automobilį, tačiau jis neužsivedė, buvo be ratų, nebuvo galinio valstybinio numerio, buvo sulaužyti jo rėmeliai. Automobiliu niekas nesinaudojo (T. 3, b. l. 154-155). Tokius pat parodymus kaip ir liudytojas V. O. davė ir liudytojai J. B. ir R. P. (T. 3, b. l. 153-154, 164-165).

Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus rinktinėje Padvarionių užkardoje vyr. pasieniečiu. 2013-08-17 tarnybos metu, ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), rado 4 dėžes cigarečių, o 300 metrų toliau ir automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Dėžių nebuvo atidaręs, todėl nežino cigarečių kiekio ir jų rūšies. Buvo aptikti automobilio ratų pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos į Lietuvą ir atgal. Tą naktį kaip „mobilus patrulis“ dirbo E. A. ir R. K.. Pasikalbėjęs su E. A., sužinojo, kad įvykio metu E. A. buvo už Tabariškių kaimo. Dėžės su cigaretėmis buvo rastos E. A. paskirtoje saugoti teritorijoje (T. 3, b. l. 155-157).

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tarnybos metu jam teko dirbti poroje su visais kaltinamaisiais. Jis niekada nepastebėjo, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų perdavinėjęs informaciją apie pasienyje dirbusių pareigūnų budėjimo vietas. Neprisimena, ar 2013-08-17 dirbo kartu su E. A. (T. 3, b. l. 165-166).

Liudytoja G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, pati apklausė kaltinamuosius, jų parodymus fiksavo apklausos protokoluose, surašydama visą tekstą pagal jų pasakojimą. Nei vienas iš kaltinamųjų pretenzijų dėl protokolų surašymo neturėjo. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamaisiais bendravo operatyviniai darbuotojai. Niekada kaltinamiesiems nerodė kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) apklausų protokolų. Neminėjo kaltinamiesiems, kad, jei neduos parodymų ar neprisipažins, bus suimti. Įtariamieji painiojosi tarp įvykių aplinkybių, o būtent dėl gabenamų dėžių su cigaretėmis kiekio, gautos pinigų sumos. Įtariamieji patys apklausų metu įvardijo pinigų sumą už vieną pergabentą dėžę cigarečių - 100 Lt arba 50 Lt. Tai turbūt priklausė nuo dėžės dydžio, būdavo gabenama ir po pusę dėžės. Pirminėse įtariamųjų apklausose dalyvavo tas pats advokatas, nes, jos manymu, įtariamųjų parodymai iš esmės nesiskyrė. A. S. pasakė tik esminę informaciją, ar įtariamieji prisipažino, ar ne, apklausų detalių neaptarinėjo, A. S. apklausos protokolų nesiuntė. Pergabentų dėžių su cigaretėmis suma buvo nustatyta iš įtariamųjų parodymų (T. 3, b. l. 183-186).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko kriminalinės žvalgybos užduotį, bendravo su kaltinamaisiais dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo praėję maždaug metai nuo įvykių ir tų įvykių buvo daug, o įtariamieji painiojosi savo parodymuose, jis paminėjo kaltinamiesiems kontrabandos įvykdymo datas, kas su kuo dirbo pasienio ruože. Pokalbio metu T. P. viską papasakojo, konkrečiai kalbėjo apie cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis kontrabandą, nurodė bendrininkus. Nežino pergabentų per valstybės sieną cigarečių kiekio ir jų rūšies. Visi įtariamieji kalbėjo apie cigarečių kontrabandą, o E. A. dar paminėjo ir apie „nelegalus“. Tuo metu įtariamieji visiškai prisipažino. Minėjo, kad jei įtariamieji prisipažins, galbūt jų atžvilgiu nebus sprendžiamas klausimas dėl suėmimo. Klausė pas tyrėją, ar įtariamieji prisipažino, tačiau tyrėja daugiau jam nieko nepasakojo. Įtariamiesiems kitų įtariamųjų apklausų protokolų nerodė, neskaitė, galėjo pasakyti, ką kalbėjo kitas įtariamasis. Mano, kad įtariamieji negalėjo nurodyti tikslaus gabenamų dėžių su cigaretėmis kiekio, nes patys kontrabandininkai juos buvo apgavę ir patys tarpusavyje galėjo vienas kitą apgaudinėti. Vienoje dėžėje visada būdavo 50 cigarečių blokų. Mano, kad šiais atvejais buvo gabenamos pilnos dėžės, po 50 blokų cigarečių kiekvienoje. T. P. buvo papasakojęs apie bendradarbiavimą su I. Š., o I. Š. apie E. A. Prieš apklausą pas tyrėją sakė E. A., kad kiti įtariamieji davė parodymus apie jo galimai padarytus nusikaltimus, todėl jam pasiūlė pasikalbėti. Iš pradžių E. A. viską neigė, bet E. A. pasikalbėjus su pareigūnu iš Imuniteto skyriaus, priminus E. A. jo budėjimo datas, užsiminus apie pamestą automobilio valstybinį numerį, pastarasis prisiminė įvykius ir apie juos papasakojo. Po to jis nuvedė E. A. į apklausą pas tyrėją. Sakė E. A., kad jei jis prisipažins, tada jis nebus sulaikytas. Gal ir užsiminė E. A., kad I. Š. pasakė, kad buvo gabenamos 24 dėžės cigarečių (T. 4, b. l. 16-19).

Iš Padvarionių užkardos pasienio sargybų pamainos 2013-08-22 darbo plano Nr. 20130816-2 matyti, kad nuo 2013-08-16, 19.30 val., iki 2013-08-176, 8.30 val., I. Š. ir E. A. vykdė tarnybą užkardos veikimo teritorijoje (T. 1, b. l. 136-137). Iš 2013-08-16 Padvarionių užkardos pasienio sargybos tarnybinių žiniaraščių Nr. 20130816-2/3 ir Nr. 20130816-2/5 tarnybinių užduočių vykdymo eigos matyti, kad I. Š. buvo pavesta kontroliuoti korupcijos apraiškas Medininkų PKP, o E. A. minėtu laiku buvo pavesta tarnybą vykdyti (duomenys neskelbtini) kaimuose, tikrinti keliukus, vedančius prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 138-139, 140-141).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės sargybų pasieniečio S. M. 2013-08-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-08-17, 3.50 val., buvo gautas budėtojo pranešimas, jog prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti cigarečių permetimas, todėl jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), patikrinti šią informaciją. Tenai pastebėjo kirtimą ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) (120 m įvažiuota automobiliu į Baltarusijos Respubliką ir išvažiuota nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) link VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) apie 160 m) bei nuo patrulio tako į Lietuvos gilumą apie 50 m aptiko 4 dėžes su cigaretėmis ir apie 70 m rado automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Iš viso rado 2000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (T. 1, b. l. 24-25).

Iš 2013-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos prieigos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) link VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo aptikti transporto priemonės ratų pėdsakai (vėžia apie 170 m pločio), kurie vedė iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Apie 160 m nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) link VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi palikti transporto priemonės ratų pėdsakai (žolėje suspausta vėžia), kurie vedė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 700 m atstumu nuo pažeidimo vietos link Benos k. buvo rastas transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-31).

2014-06-16 apžiūros protokole nurodyta, kad 4 kartoninėse dėžėse iš viso buvo 2000 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (T. 1., b. l. 51-53).

VĮ „Regitra“ rašte nurodyta, jog valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso transporto priemonei Ford Explorer, kurios savininkas yra R. P. (T. 1, b. l. 38).

Vilniaus teritorinės muitinės 2014-03-20 rašte Nr. (9.3/46)-2V-6036 nurodyta, jog 11000 pakelių cigarečių „Fest“ vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 79 965 Lt (T. 1., b. l. 56).

Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. S. 2013-09-09 tarnybiniame pranešime dėl pokalbių kontrolės nurodyta, kad 2013-08-16 pradėjo veikti slaptas T. P. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo paskambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (I. Š.), ir toliau buvo bendrauta SMS žinutėmis, iš kurių turinio galima suprasti, kad T. P. domėjosi apie sargybos išsidėstymą pasienio ruože. Koduotai buvo susirašinėjama prie kokio valstybės ženklo geriau būtų organizuoti kontrabandos gabenimą. Iš žinučių turinio galima suprasti, kad 22.21 val. buvo sutarta, kad kontrabanda bus gabenama po 2 valandų vietovėje, apie kurią užšifruotai buvo parašyta („na magazine minus 41“). Taip pat T. P. iš savo minėto telefono periodiškai rašė į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurį informavo apie esančią situaciją. Iš vėlesnių SMS pranešimų tarp I. Š. ir T. P. galima suprasti, kad kontrabandos gabenimas įvyko, tačiau nevisiškai sklandžiai, t. y. per sutartą laiką, kai buvo duota „žalia šviesa“, kontrabandininkai nespėjo pergabenti cigarečių ir užtruko prie valstybės sienos, taip pat kontrabandininkai pametė automobilio valstybinį numerį ir kelias dėžes cigarečių. Į įvykio vietą atvažiavo „mobilusis patrulis“, kuriame buvo „savas“ pasienietis, kuris slapta turėjo pamestą numerį surasti ir paslėpti, tačiau neturėjo tokios galimybės, nes įvykio vietoje buvo ir daugiau atvykusių pasieniečių. Tęsiant pokalbių kontrolę (2013-08-21, 2013-08-26, 2013-08-31, 2013-09-05), iš SMS pranešimų tarp T. P. ir I. Š. matyti, kad vyko panašaus pobūdžio bendravimas. Nustatyta, kad asmenų vadinamojoje vietoje „V magazine“ arba „magazin“ yra vadinamas VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ženklas yra kaip atskaitos taškas, kai yra planuojamas kontrabandos gabenimas, pvz.: 2013-08-16 buvo suderinta, jog kontrabanda bus gabenama vietovėje, kuri pavadinta – 41, tai būtų VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko 2013-08-16 kontrabandos gabenimas (T. 1, b. l. 133-135).

2014-02-10 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2013-08-16 atliekant T. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą, buvo užfiksuota, kad nurodytu abonentiniu numeriu ne tarnybos metu T. P. bendrauja su I. Š. (naudotojo mobilaus ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu (naudotojo mobilaus ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš tarnybą vykdančio I. Š. neteisėtai gauna informaciją apie padėtį prie valstybės sienos, pasienio pareigūnų pasiskirstymą prie sienos, tariasi kur geriausiai vykdyti kontrabandą, po ko neteisėtai gautą informaciją perduoda tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kad šis niekieno netrukdomas 2013-08-17 galėtų organizuoti kontrabandos gabenimą per valstybės sieną tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 143-154).

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas 2013-08-17 įvykusios kontrabandos faktas, įvykis, tačiau ginčijamas kontrabandos mastas, t. y. pergabentų per sieną tikslus cigarečių kiekis ir atitinkamai jų vertė, tuo pačiu veikos kvalifikacija – kaip nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo. Iš bylos medžiagos ir apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pergabentų per valstybės sieną dėžių kiekis buvo nustatytas vadovaujantis iš esmės pačių nuteistųjų parodymais. Byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris būtų matęs visas gabentas dėžes su cigaretėmis, jų kiekį ir rūšį. Įvykio vietoje buvo rastos 4 dėžės cigarečių, daugiau dėžių nerasta. Nuteistieji viso proceso metu nurodydavo skirtingus pergabentų per valstybės sieną dėžių kiekius, taip pat skyrėsi ir jų parodymai dėl gautos pinigų sumos, kuri priklausė nuo pergabentų per valstybės sieną dėžių skaičiaus.

Nuteistasis T. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kontrabandą organizavęs asmuo – A. jam nurodė, kad iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bus gabenama 20 dėžių cigarečių, tačiau nesakė jų rūšies, žadėjo sumokėti 2000 Lt. Paskui nurodė, kad iš A. gavo 2200 Lt, o I. Š. atidavė pusė sumos ar 1000 Lt. A. minėjo, kad bus gabenamos gal 22 dėžės. Nežino, kodėl pirmoje apklausoje paminėjo, kad buvo gabenamos 44 dėžės (T. 3, b. l. 166-171). Nuteistasis T. P., 2014-01-30 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. jam pasiūlė už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę po 50 litų. A. jam sumokėjo 2200 Lt. Nežinojo dėžių skaičiaus, suprato, jog buvo pergabenta apie 44 dėžes (T. 2, b. l. 36-37). T. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad A. jam pažadėjo už kiekvieną pergabentą cigarečių dėžę duoti po 100 litų. Iš A. gavo 2200 Lt, o pusę sumos, t. y. 1100 Lt, atidavė I. Š. Pagal iš A. gautą pinigų sumą – 2200 Lt, patikslino, kad buvo pergabentos ne 44 dėžės cigarečių „FEST“, bet 22 dėžės. Pirmoje apklausoje, sakydamas cigarečių kiekį, suklydo. Pergabentų cigarečių jis nematė (T. 2, b. l. 39-44).

Nuteistasis I. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nieko nežinojo apie kontrabandą, gabenamas dėžes su cigaretėmis, kiek kainuoja vienos dėžės pergabenimas per valstybės sieną. Už suteiktą informaciją T. P. jam sumokėjo apie 2000 Lt. E. A. už informacijos suteikimą siūlė pusę sumos, kurią jam davė T. P. E. A. nesakė apie kontrabandą ir, kad už vieną pergabentą per valstybės sieną dėžę cigarečių gaus po 50 Lt. Taip sakyti jam liepė pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu matė T. P. parodymus, kuriuose T. P. nurodė, jog buvo pergabentos 24 dėžės cigarečių. Be to, taip sakyti jam liepė jį sulaikę pareigūnai (T. 3, b. l. 173-177). Nuteistasis I. Š., 2014-02-04 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad iš T. P. sužinojo, jog buvo pergabenta 20 dėžių, o 4 dėžės iškrito. Iš T. P. gavo 2000 Lt, o E. A. davė 1000 Lt. Iš T. P. žino, kad buvo gabenamos „Fest“ cigaretės, vienoje dėžėje buvo 500 pakelių. E. A. pasiūlė 50 litų už dėžę, nes T. P. jam siūlė 100 Lt už dėžę (T. 2, b. l. 159-160).

Nuteistasis E. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad už informacijos suteikimą I. Š. jam sumokėjo 500 Lt. Jis nieko nežinojo apie kontrabandą ir apie sumas už pergabenamas dėžes su cigaretėmis. I. Š. nieko nesakė apie kontrabandą, jis tik numanė, kad galėjo būti kontrabanda, kažkas neteisėta, kad tikrai buvo cigarečių kontrabanda sužinojo tik kitą dieną iš kitų pareigūnų (T. 3, b. l. 177-179). Nuteistasis E. A., 2014-02-07 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad už informacijos suteikimą iš I. Š. gavo 500 Lt ar 600 Lt. I. Š. nesakė, kad mokės 50 Lt už dėžę. Nežinojo, kiek bus gabenama dėžių. Suprato, kad kažkiek dėžių buvo pergabenta, todėl jam sumokėjo. I. Š. pergabentų dėžių kiekio nenurodė (T. 3, b. l. 27-28).

Byloje nustatyta, kad su kontrabandos organizatoriumi A. bendravo nuteistasis T. P., kuriam buvo pranešta apie ketinamą gabenti per sieną dėžių kiekį, tačiau T. P., kaip ir kiti nuteistieji, kontrabandos dalyko - pergabentų dėžių ir jų turinio nematė, jų neskaičiavo. Byloje nei kontrabandą vykdę (organizavę) asmenys, nei visas kontrabandos dalykas – pergabentos per valstybės sieną cigarečių dėžės nebuvo sulaikyti ir nustatyti, 2013-08-17 apie 03.50 val., (duomenys neskelbtini) prieigose (duomenys neskelbtini), ties VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos tik 4 cigarečių dėžės, kuriose iš viso buvo 2000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (T. 1, b. l. 47-53). Iš liudytojų G. A. ir A. S. parodymų matyti, jog dėžių skaičius buvo nustatytas iš nuteistųjų parodymų, nes policijos pareigūnai patys nežinojo pergabentų per valstybės sieną cigarečių kiekio ir jų rūšies. Taip pat nurodė, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu painiojosi dėl gautų ir duotų pinigų sumų, pergabentų dėžių kiekio, nes tokių įvykių galėjo būti ir daugiau (T. 3, b. l. 183-186, T. 4, b. l. 16-19). Taip pat nepaneigta galimybė, jog tiek kontrabandos organizatoriai, tiek nuteistieji galėjo vieni kitiems meluoti dėl tikrojo pergabentų dėžių skaičiaus, nuo kurio priklausydavo mokamų pinigų sumos. Jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina tikrojo pergabento per sieną kontrabandos dalyko, tikslaus jo kiekio ir rūšies, kad kitos nerastos dėžės buvo su cigarečių pakeliais, tų dėžių vidinį turinį, ar išties neteisėtai disponuota ne mažiau kaip 11 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pergabentų per sieną cigarečių dėžių kiekį, nepagrįstai vadovavosi nuteistųjų parodymais apie pergabentų dėžių skaičių, o būtent, pasirinkdamas pačią mažiausią nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytą dėžių sumą – 22 dėžes, motyvuodamas, jog šis kiekis atitinka pinigines sumas, kurios buvo perduotos už pergabentų cigarečių dėžių kiekį.

Tai, jog buvo rastos 4 dėžės cigarečių „Fest“, kiekvienoje dėžėje po 500 pakelių, iš viso 2000 pakelių, nepatvirtina, kad ir kitose galimai pergabentose dėžėse buvo būtent tokios pat rūšies ir tokio pat kiekio cigaretės. Be to, byloje nenustatytas tikslus pergabentų dėžių cigarečių kiekis ir jų rūšis, ar jos iš viso buvo pergabentos per sieną. Nuo cigarečių kiekio ir jų rūšies atliekamas muitinis mokesčių skaičiavimas, nuo kurio priklauso kokios rūšies atsakomybė bus taikoma. Nagrinėjamu atveju šis skaičiavimas buvo atliktas formaliai, nes visas kontrabandos dalykas nebuvo sulaikytas, o buvo vadovautasi pačiu mažiausiu nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytu pergabentų dėžių skaičiumi – 22 dėžės, darant prielaidą, kad kiekvienoje dėžėje buvo 500 pakelių cigarečių „Fest“, iš viso 11 000 pakelių cigarečių „Fest“. Atitinkamai buvo paskaičiuota, kad bendra pergabentų „Fest“ cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 79 965 Lt (T. 1., b. l. 56), t. y. viršija 250 MGL.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai būtinas realus nusikaltimo dalykas, todėl inkriminuojant šią nusikalstamą veiką jis turi būti įrodytas. Nenustačius viso nusikaltimo dalyko – tikslaus cigarečių kiekio ir jų rūšies, nėra galimybės paneigti pagrįstų abejonių, ar išties neteisėtai disponuota ne mažiau kaip 11000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Byloje nėra objektyvių, neginčijamų, neabejotinų įrodymų dėl nusikaltimo dalyko, jo kiekio ir rūšies, t. y. kokiais kiekiais ir kokiomis cigaretėmis buvo neteisėtai disponuota bei vykdyta kontrabanda.

BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, kad tiek E. A., tiek kiti nuteistieji nematė viso tikrojo kontrabandos dalyko ir jo kiekio, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – sutiko padėti pergabenti per sieną bet kokį dėžių kiekį. Esant neapibrėžtai tyčiai, asmuo materialiųjų nusikaltimų atveju atsako pagal faktiškai atsiradusius padarinius, o formaliųjų nusikaltimų atveju (šioje byloje tirtas formalusis nusikaltimas, t. y. nusikaltimas, į kurio sudėties požymius padariniai neįtraukti) – pagal konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes. Šioje byloje rastos tik 4 dėžės cigarečių, todėl E. A. atsakomybė turėtų kilti už padėjimą pergabenti per sieną 4 dėžes cigarečių.

Vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistųjų naudai, nagrinėjamu atveju E. A. ir kitiems nuteistiesiems galima inkriminuoti tik 4 rastas cigarečių dėžes, kuriose iš viso buvo 2000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (T. 1, b. l. 47-53), tačiau jų vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 14 539 Lt ir neviršija 250 MGL. Todėl nesant būtino nusikalstamos veikos, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymio – muitinei privalomų pateikti prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, E. A. šioje dalyje išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

Nors nuteistasis T. P. savo apeliaciniame skunde šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, o nuteistasis I. Š. apeliacinio skundo iš viso nepadavė, tačiau apeliacinės instancijos teismui išteisinus E. A. dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2013-08-17 nusikalstama veika), t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį vienam iš nuteistųjų, yra pagrindas panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje ir nuteistųjų T. P., I. Š. atžvilgiu bei juos išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus E. A., T. P., I. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika), nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2013-08-18 nusikalstama veika), nustatomojoje dalyje keistinos aplinkybės, vietoj 11 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 79965 Lt, nurodant 2000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, neviršijo 250 MGL ir sudarė 14 539 Lt.

Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, ir paskirti švelnesnę bausmę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tik esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl, net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas kaltininko veiksmų kombinacijas, tai laikoma kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismas pripažino T. P. lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), motyvuodamas tuo, kad T. P. pripažino esmines kaltinimo aplinkybes. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo T. P. parodymai viso proceso metu dėl pergabentų per valstybės sieną dėžių kiekio ir gautų pinigų sumų skyrėsi, be to, T. P. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, norėdamas padėti teisėsaugoms institucijoms išaiškinti nusikaltimus, todėl nėra pagrindo pripažinti savarankiška A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Esant jau pripažintai šio nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, net pripažinus kitus alternatyvius pagrindus (nuteistasis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas), tai nebūtų laikoma kaip nauja, savarankiška atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir neturėtų lemiamos reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo T. P. parinktos bausmės yra aiškiai per griežtos. Švelninti T. P. paskirtas bausmes jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu pakeistos tam tikros T. P., E. A. ir I. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2013-08-18 nusikalstama veika), aplinkybės, t. y. sumažėjo nusikaltimo apimtis ir pavojingumas, kiekvienam nuteistajam - T. P., E. A., taip pat ir apeliacinio skundo nepadavusiam I. Š. paskirta bauda už šio nusikaltimo padarymą mažintina 10 MGL. Taip pat nuteistuosius išteisinus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2013-08-17 nusikalstama veika), iš naujo bendrintinos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje dėl T. P., I. Š. ir E. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

T. P., I. Š. ir E. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2013-08-17 nusikalstama veika) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį pakeisti:

T. P. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) paskirtą bausmę sumažinti iki 50 MGL (1883 eurų) baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. P. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pakeistą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 230 MGL (8661,80 eurų) baudą.

I. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) paskirtą bausmę sumažinti iki 50 MGL (1883 eurų) baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, I. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir šiuo nuosprendžiu pakeistą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 260 MGL (9791,60 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto, „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-03 iki 2014-02-04 (dvi sulaikymo dienas), prilyginant 4 MGL dydžio (150,64 eurų) baudos daliai, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 256 MGL (9640,96 eurų) baudą.

E. A. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013-08-18 nusikalstama veika) paskirtą bausmę sumažinti iki 40 MGL (1506,40 eurų) baudos.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2013-08-18 nusikalstama veika), nuteistiesiems T. P., I. Š. ir E. A. inkriminuotas aplinkybes, vietoj 11000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė ne mažiau kaip 79965 Lt, nurodant 2000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, neviršijo 250 MGL ir sudarė 14 539 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisSvajūnas Knizleris