Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2024 m. balandžio 12 d., būdamas neblaivus, kažkaip atidūrė mieste prie parduotuvės „Maxima“. Buvo kaip nesavas, nes sužinojo, kad miršta mama, taip pat visko nepamena dėl neblaivumo. Nepamena kaip kalbėjo su nukentėjusiuoju, jį valdė emocijos. Gali būti, kad turėjo nedidelį peiliuką, jį paėmė policijos pareigūnai. Byloje užfiksuotas peilis priklauso jam, Nežino, ką padarė nukentėjusiajam su peiliu. Atsiprašo nukentėjusiojo, nesuprato ką daro, ir labai gailisi dėl savo poelgio. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka, o su nukentėjusiojo tik iš dalies, nes mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Sutinka su reikalavimu dėl 62,76 Eur turtinės žalos ir sutiktų sumokėti 500 Eur neturtinės. Jo materialinė padėtis yra sunki. Gauna apie 700-900 Eur atlyginimą, priklausomai nuo darbo kiekio, turi tris mažametes dukras.

Nukentėjusysis R. P. parodė 2024 m. balandžio 12 d. apie 23 val., stovėjo taksi aikštelėje, išlipo prie mašinos parūkyti ir priėjo du žmonės, paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Pasakė kainą ir vienas asmuo pradėjo reikalauti, kad iškviestų Bolt. Jis pasakė, kad negali iškviesti Bolt automobilio ir išgirdo peilio atlenkimo garsą. Pamatė peilį kaltinamojo rankose, šis ėjo link jo, jam nebuvo kur trauktis, nes stovėjo prie automobilio, todėl griebė kaltinamajam už rankos, šis ištraukė ranką ir perpjovė jam pirštus. Po to jis pakėlė ranką, o kaltinamasis dar užsimojo ir perrėžė delną. Kaip tik ėjo paaugliai ir pribėgo padėti, kaltinamasis pradėjo bėgti, bet privažiavo policija ir jį sulaikė. Vyko į ligoninę, kur jam susiuvo žaizdas, po to sūnus jį vežiojo perrišti žaizdas. Prašo 5 000 Eur neturtinės žalos, nes mėnesį ir dvi dienas turėjo nedarbingumą, paskui dar vieną mėnesį nedirbo, nes skaudėjo ranką. Ligoninėje negulėjo, bet gėrė vaistus nuo skausmo, nes ranką skaudėjo apie mėnesį laiko, būna, kad ir dabar paskauda. Sodra nedarbingumo jam nemoka, nes vykdo individualią veiklą, jo mėnesinės pajamos yra apie 800-900 Eur.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2024 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 22.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai, akivaizdžiai neblaivus I. B., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,21 promilių girtumas, viešoje vietoje, peiliu perpjovė blaivaus taksi vairuotojo R. P. kairės rankos plaštaką (1 t., b. l. 15-18).

2024 m. birželio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos B. U. tarnybiniu pranešimu, patvirtintu prokuroro, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio į BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 11-14).???

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdo individualią veiklą, dirba taksi vairuotoju. 2024 m. balandžio 12 d. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai, prie parduotuvės „Maxima“. Apie 22.45 val., minėtoje aikštelėje kalbėjosi su savo pažįstamu E. D.. Tuo metu prie jų priėjo stipriai neblaivus, tamsaus gymio, rusakalbis asmuo ir paklausė, už kiek nuvežtų jį iki (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Atsakė, kad kaina būtų 15 eurų. Tada asmuo pradėjo elgtis agresyviai, šaukti, keiktis. Pamatė, kad asmuo išsitraukė juodos spalvos atlenkiamą peilį, kurį atlenkė. Jis išsigando, kad nieko blogo nenutiktų ir griebė už minėto peilio. Kai už jo sugriebė, asmuo stipriai patraukė ranką su peiliu ir perpjovė jam kairės rankos plaštaką. Jis tada šiek tiek atsitraukė ir iškėlė rankas. Asmuo padarė mostą ranka, kurioje buvo peilis, iš apačios į viršų ir jam dar kartą perpjovė tos pačios kairės rankos mažylį ir didįjį pirštą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Dėl šių veiksmų juto fizinį skausmą. Tai padaręs vyras iškart pabėgo, tačiau tuo momentu pro šalį važiavo policijos ekipažas, kuriems viską papasakojo. Kiek žino, policijos pareigūnai asmenį sulaikė. Jis nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo susiūtos žaizdos. Prašo nubausti minėtą asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Jis yra kairiarankis, todėl šis įvykis jam labai apsunkino gyvenimą, daug darbų negali pasidaryti, nes sužalota jo pagrindinė ranka (1 t., b. l. 64-67, 68-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 774/2024 (02) nurodyta, kad R. P. konstatuotos pjautinės kairės plaštakos pirštų žaizdos, padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, galimai ir vieno smūgio pasėkoje. Kadangi dėl pjautinių žaizdų plaštakoje R. P. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip dešimt parų, todėl sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 104-106).

Liudytojas E. D. parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 22.45 val., jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai, prie parduotuvės „Maxima“, bendravo su savo pažįstamu R. P., kuris dirba taksi vairuotoju. Tuo metu prie jų priėjo tamsaus gymio užsienio pilietis, kuris paklausė, už kiek pavežtų jį iki (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Jam atsakė, kad 15 eurų. Tada minėtas asmuo pradėjo elgtis agresyviai, keiktis, rėkti, įžeidinėti, bei pamatė, kad pastarasis rankose laiko juodos spalvos peilį. Jis pasakė R. P., kad asmuo su peiliu. Tada R. P. griebė už peilio, o vyras tą peilį staigiai truktelėjo ir perpjovė R. P. kairės rankos plaštaką. Asmuo po to iškart pabėgo ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 125-127).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis. Fotografuota (1 t., b. l. 26-31).

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu prie pastato tvoros rastas ir paimtas peilis, ant kurio matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Įvykio vieta nefilmuojama. Fotografuota (1 t., b. l. 32-37).

2024 m. balandžio 13 d. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įtariamasis I. B. buvo sulaikytas netoli automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Sulaikant asmenį, šalia jo ant žemės buvo rastas juodos spalvos peilis, kuris nufotografuotas ir paimtas (1 t., b. l. 21-22).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti peilio, kuris buvo paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), požymiai. Peilis yra lenktinis, pagamintas iš metalo, ilgis 95 mm, bendras peilio ilgis atlenkus geležtę 160 mm. Peilio geležtės ilgis 70 mm, plotis 20 mm, geležtės viena pusė išgaląsta, ašmenų ilgis 65 mm, su smaigaliu, viršuje ties viduriu iš vienos pusės yra griovelis. Peilio geležtės ašmenys ir kotas iš abiejų pusių su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Fotografuota (1 t., b. l. 38-42).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktas (1 t., b. l. 49-51) vaizdo įrašas. Įraše matyti, kaip 2024 m. balandžio 12 d. 22.44 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ stovi du automobiliai, vienas iš jų - šviesios spalvos su šviečiančiu taksi ženklu. Šaligatviu greitu žingsniu ateina (įrašo 0.21 min.) trys asmenys (Nr. 1;2;3), jie visi vilki tamsius rūbus, eina link taksi automobilio, automobilio vairuotojo pusės durys atsiveria, asmuo Nr. 1 rankos mostu į kažką rodo (į kairę pusę), jis pribėga prie taksi automobilio priekio, tuo metu, iš kairės pusės, pasirodo (įrašo 0.23 min.) asmuo Nr. 4, kuris vilki pilkos spalvos liemenę, juodos spalvos džemperį, mūvi juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus, eina atbulas link taksi automobilio, mosikuodamas rankomis, po to pašoka į priekį, prie jo pribėga asmuo Nr. 1. Kas vyksta nesimato, nes vaizdą užstoja medis. Po to matosi kaip asmuo Nr. 1 apsisuka, grįžta prie asmenų Nr.2, 3, asmens Nr. 4 nesimato, jis trumpam dingsta iš vaizdo įrašo, nes užeina už taksi automobilio, tuo metu iš taksi automobilio išlipa asmuo Nr. 5, vilkintis tamsius rūbus, jis eina link taksi automobilio priekio, pasirodo asmuo Nr. 4, kuris bėga į dešinę pusę, jam iš paskos bėga asmenys Nr. 1, 2, 3, visi dingsta iš vaizdo įrašo. Tuo metu iš kairės pusės ateina (įrašo 0,33 min.) asmuo Nr. 6, eina link nubėgančių asmenų pusės (dešinės), sustoja, stebi, po to grįžta prie taksi automobilio, kur stovi asmuo Nr. 5, jį praeina, dingsta iš vaido įrašo. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 52-54).

2024 m. balandžio 12 d. 23.33 val. I. B. alkotesteriu nustatytas 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 55-56).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, jo kaltę patvirtina taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai: nukentėjusysis R. P. parodė, kad kaltinamasis atlenkiamu peiliu jam perpjovė kairės rankos plaštaką; liudytojas E. D. parodė, kad matė kaip kaltinamasis peiliu perpjovė nukentėjusiajam kairės rankos plaštaką. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolai, kur užfiksuotas kaltinamojo sulaikymo vietoje rastas peilis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują; specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu; vaizdo įrašas, kuriame matyti įvykio metu kilęs konfliktas prie nukentėjusiojo taksi automobilio. Taigi, kaltinamojo kaltė be jo prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, specialisto išvada, kitais išvardintais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas I. B. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. P. sveikatą pasitvirtino. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir suprato, kad panaudodamas peilį, sužalos nukentėjusįjį bei to norėjo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – R. P. padaryti sužalojimai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pjautinių žaizdų plaštakoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų laikotarpiui, ką patvirtino specialisto išvada.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis I. B., 2024 m. balandžio 12 d. apie 22.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“, adresu J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai, asmeninio konflikto metu su pavėžėjimo paslaugas teikiančiu asmeniu, nesutarus dėl kainos, tyčia peiliu perpjovė taksi vairuotojui R. P. kairės rankos plaštaką, taip sukėlė nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą ir padarė jam pjautines kairės plaštakos pirštų žaizdas, kai dėl šio sužalojimo R. P. sirgo ilgiau nei 10 dienų, todėl remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. P. sveikatą. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (2 t., b. l. 53-55), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 56-59), dirba (2 t., b. l. 67-68), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 63), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (2 t., b. l. 70-75), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, tačiau su turtinės žalos dydžiu sutiko, su neturtinės – iš dalies, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl kaltinamojo I. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos dėl riešo ir plaštakos žaizdos, suleista difterijos, stabligės vakcina. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 87,85 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 115), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 87,85 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 62,76 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kelionės išlaidos važinėjant į gydymo bei policijos įstaigas, ir 5 000 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama patirtu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, laikinai apribota galimybe dirbti, atlyginimo (2 t., b. l. 143-145).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą, kurią grindžia dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybės, laikinai apribota galimybe dirbti.