Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2YT-22513-1099/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: e2YT-22513-1099/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Pareiškėjas: J. G., A. G.
Suinteresuotas asmuo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2YT-22513-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17683-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G. (J. G.), A. G. (A. G.) ir A. G. (A. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai J. G. (J. G.), A. G. (A. G.) ir A. G. (A. G.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinę, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos Departamentas, suinteresuotas asmuo) su prašymais atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį. Nagrinėdamas pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylas Migracijos departamentas paprašė papildomai pateikti M. G. (Lietuvoje – P. R.) pavardės, taip pat gimimo datos keitimo dokumentus, bei santuokos liudijimą. Teigia, kad pareiškėjams Izraelio archyvuose nepavyko rasti prašomo santuokos liudijimo, todėl jie kreipėsi į Izraelio teismą šeimos klausimams, kuris priėmė 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimus. Aiškina, kad siekdami šiais teismo sprendimais pasinaudoti, pareiškėjai juos pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad jie būtų pripažinti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė Izraelio teismo sprendimus pripažinti, todėl pareiškėjai negalėjo pateikti papildomų dokumentų (2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Izraelio teismo sprendimų), liudijančių jų motinos/senelės pavardės Izraelyje pasikeitimą.

3. Pareiškėjai pažymi, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 8P-52 nutraukti pareiškėjo J. G. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylos nagrinėjimą; 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimus Nr. 8P-53 ir Nr. 8P-54 nutraukti pareiškėjų A. G. bei A. G. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylų nagrinėjimą. Nurodo, kad visi pareiškėjai su skirtingais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išaiškino, jog tokio pobūdžio klausimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. pareiškėjai prašo nustatyti ne įrodomuosius faktus, o būtent juridinį faktą.

4. Anot pareiškėjų, jie yra Izraelio piliečiai, kurių atitinkamai mama/senelė gimė Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri 1933 m. išvyko į Palestiną. Teigia, kad pareiškėjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau sėkmingam procesui būtinas juridinio fakto nustatymas teisme, o būtent – kad jų atitinkamai motina/senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., Lietuvoje – P. R., gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d.; juridinis faktas reikalingas patvirtinti, kad P. R., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., ir M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., buvo vienas ir tas pats asmuo – pareiškėjų motina/senelė. Pareiškėjų vertinimu, prie prašymo pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina: 1) J. G. 2020 m. lapkričio 22 d. notarinis pranešimas patvirtina, kad jo motina M. G. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. ir atvyko į Palestiną, kur klaidingai buvo įrašyta jos (duomenys neskelbtini) m. gimimo data; 2) J. G. 2022 m. birželio 13 d. notarinis pranešimas patvirtina, kad jo motina M. G. gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), jos pavardė buvo P. R., Izraelyje ji buvo pavadinta M. P. R.; jos tėvai buvo R. A. (K.) ir R. (R.) P.; 3) Kauno regioniniame valstybės archyve rasti dokumentai liudija, kad Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde yra P. R., K. ir P. dukters, gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelė; 4) Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijimas patvirtina, kad M. P. G., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m., buvo Izraelio pilietė; 5) 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Izraelio teismas šeimos klausimams dėl pareiškėjų motinos/senelės nustatė juridinį faktą – priėmė atitinkamus sprendimus, kurių rezoliucinėse dalyse atitinkamai nustatyta, jog M. (P.) G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m.; jos tėvų pavardės ir vardai buvo: A. (K.) R. ir P. R.; mergautinė pavardė buvo R..

5. Nustačius juridinį faktą, jog pareiškėjų motina/senelė Lietuvoje buvo P. R., gimusi (duomenys neskelbtini) m., Izraelyje taip pat vadinta M. P. R./M. G., buvo vienas ir tas pats asmuo, pareiškėjams, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniams, kuris išvyko iš Lietuvos į Palestiną, leis atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo jį palikti nenagrinėtą, o teismui nusprendus pareiškimą nagrinėti iš esmės – pareiškimą atmesti.

7. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjai savo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė tuo, kad jų tėvai, seneliai ar proseneliai (vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių) buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į Palestiną. Migracijos departamentas raštu paprašė pareiškėjų atstovą advokatą Z. L. pateikti papildomus dokumentus, tačiau kadangi pareiškėjai per daugiau kaip vienerius metus prašomų dokumentų nepateikė, suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatomis, nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą. Pažymi, kad suinteresuoto asmens sprendimuose nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą nebuvo konstatuota, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

8. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjai neįvardijo valstybinių institucijų, į kurias kreipėsi, nepateikė susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis, iš kurio matytųsi, kokių duomenų pareiškėjai prašė ir valstybinių institucijų patvirtinimo, kad prašomų dokumentų nėra ar jų negalima atkurti. Taip pat pabrėžia, kad iš pareiškėjų teismui pateiktų 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. vasario 27 d. Izraelio teismo sprendimų, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas pripažinti atsisakė, nėra aišku, kokių dokumentų pagrindu Izraelio teismas M. (P.) G. laikė gimusia Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m., kurios tėvai buvo A. (K.) R. ir P. R., ir kurios mergautinė pavardė buvo R.. Be to, pareiškėjai teismui nepateikė dokumentų, kuriuos pateikė Izraelio teismui, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjai tokių dokumentų neturi. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjų patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatų, todėl negali būti nagrinėjamas teisme.

9. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina/senelė M. G., M. P. R. ir P. R. buvo tas pats asmuo, įrodinėja remdamiesi iš esmės tik netiesioginiais įrodymais – pačių pareiškėjų liudijimais, kurie prieštarauja tiesioginiams įrodymams – oficialiems Lietuvos ir užsienio valstybinių institucijų išduotiems dokumentams: J. G. gimimo liudijimas patvirtina, kad jam gimus (duomenys neskelbtini) m, jo motinai M. G. buvo 33 m., todėl M. G. gimė (duomenys neskelbtini) m.; M. P. G. Izraelio pilietybės liudijimas patvirtina, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m.; P. R. vidaus paso išdavimo kortelė patvirtina, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad M. G., M. P. R. ir P. R. nebuvo tas pats asmuo.

10. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-52 (toliau – 2022 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8P-52), kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. vasario 11 d. J. G. buvo išsiųsti raštai Nr. 10K-2230 ir 10K-3881 pateikti papildomus dokumentus (J. G. motinos M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus; santuokos liudijimą; M. G. išvykimą iš Lietuvos į Palestiną 1933 m., pagrindžiančius dokumentus; J. G. gimimo registracijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą; dokumentus, patvirtinančius kada įgijo Palestinos pilietybę M. G.; jei nebuvo įgijusi, pateikti dokumentus, su kokiu statusu ji gyveno Palestinoje; informuoti, ar turi dokumentų, kad M. G., gyvendama Palestinoje, kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo); asmuo minėtu raštu buvo informuotas, kad jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjas per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų.

12. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-53 (toliau – 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 8P-53), kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. A. G. buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-4452 pateikti papildomus dokumentus (J. G. motinos M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus; santuokos liudijimą; M. G. išvykimą iš Lietuvos į Palestiną 1933 m., pagrindžiančius dokumentus; J. G. gimimo registracijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą; dokumentus, patvirtinančius kada įgijo Palestinos pilietybę M. G.; jei nebuvo įgijusi, pateikti dokumentus, su kokiu statusu ji gyveno Palestinoje; informuoti, ar turi dokumentų, kad M. G., gyvendama Palestinoje, kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo); asmuo minėtu raštu buvo informuotas, kad jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjas per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų.

13. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-54 (toliau – 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 8P-54), kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. A. G. buvo išsiųstas raštas Nr. 10K-4452 pateikti papildomus dokumentus (J. G. motinos M. G. vardo ar pavardės ir gimimo datos keitimą patvirtinančius dokumentus; santuokos liudijimą; M. G. išvykimą iš Lietuvos į Palestiną 1933 m., pagrindžiančius dokumentus; J. G. gimimo registracijos liudijimo patikslintą vertimą į lietuvių kalbą; dokumentus, patvirtinančius kada įgijo Palestinos pilietybę M. G.; jei nebuvo įgijusi, pateikti dokumentus, su kokiu statusu ji gyveno Palestinoje; informuoti, ar turi dokumentų, kad M. G., gyvendama Palestinoje, kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo); asmuo minėtu raštu buvo informuotas, kad jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per metus laiko nuo rašto išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjas per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų.

14. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3847-484/2022, atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą dėl reikalavimo nustatyti įrodomuosius faktus, kad pareiškėjo senelė M. G., taip pat vadinta M. P. R., taip pat Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo; priėmė pareiškėjo A. G. skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-54 ir grąžinti pareiškėjo bylą iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3847-484/2022, atmetė pareiškėjo A. G. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. 8P-54 panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3848-484/2022, atsisakė priimti pareiškėjo A. G. skundą dėl reikalavimo nustatyti įrodomuosius faktus, kad pareiškėjo senelė M. G., taip pat vadinta M. P. R., taip pat Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo; priėmė pareiškėjo A. G. skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-53 ir grąžinti pareiškėjo bylą iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3848-484/2022, atmetė pareiškėjo A. G. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. 8P-53 panaikinimo.

16. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-3849-331/2022, atsisakė priimti pareiškėjo J. G. reikalavimą nustatyti įrodomuosius faktus, kad pareiškėjo motina M. G., taip pat vadinta M. P. R., taip pat Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo; priėmė pareiškėjo reikalavimus panaikinti 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimą „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. 8P-52; grąžinti pareiškėjo bylą iš naujo nagrinėti Migracijos departamentui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3849-331/2022, atmetė pareiškėjo J. G. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. 8P-52 panaikinimo.

17. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą.

18. Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 1086/04/19 pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą nustatė, kad velionė ponia M. (P.) G., savininkė ID Nr. (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m.

Žemesnės instancijos teismas

19. Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. sprendime pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą papildomai nustatė, kad velionės ponios M. (P.) G. tėvai buvo A.(K.) R. ir P. R.; jos mergautinė pavardė buvo R..

20. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad M.-P. G., gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m., buvo Izraelio pilietė.

21. Iš 2019 m. balandžio 2 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jis oficialiai, raštu, prisiekęs paliudijo jam žinomas aplinkybes: jo motina gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) m., ir atvyko į šalį, kur klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data (duomenys neskelbtini) m.

22. Iš 2022 m. birželio 13 d. J. G. notarinio pareiškimo nustatyta, kad jis papildomai paliudijo jam žinomas aplinkybes: jo velionė motina gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje jos pavardė buvo P. R.. Izraelyje ji buvo pavadinta M. P. G. ir iš visų dokumentų, pateiktų Migracijos departamentui, visiškai aišku, kad kalbama apie tą patį žmogų. Jai atvykus į Palestiną jo motinos gimimo data buvo klaidingai įrašyta (duomenys neskelbtini) m., nors teisinga data yra (duomenys neskelbtini) m. Jos tėvai buvo R. A. (K.) ir R. (R.) P..

23. Iš 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašymo Kauno policijos vadui nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

24. Iš 1929 m. laikino asmens liudijimo Nr. 1918 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini).

25. Iš 1929 m. paso Nr. 7853 nustatyta, kad P. R. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

26. Iš 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjimo nustatyta, kad P. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvai – K. R. ir P. R.; pilietybė – Lietuvos.

27. Iš (duomenys neskelbtini) studentės P. R. asmens byloje esančiojo klausiamojo lapo nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini).; tėvo vardas – A..

28. Nustatyta, kad P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328, kuriame nurodytas jos amžius – 24 m.

29. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo registracijos liudijime Nr. 002701 motina nurodyta M. (jos amžius 33 m., religija žydų); J. G. santuokos liudijime Nr. 38140 motinos vardas nurodytas M..

30. Iš Izraelio Civilinės registracijos nuorašo nustatyta, kad M. P. G. tėvai buvo A. (A.) ir P.; gimimo šalis – Lietuva; gimimo data – (duomenys neskelbtini); imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data: 1933 m. gegužės 1 d.

Dėl išankstinės prašymo nagrinėjimo ikiteismine tvarka.

31. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kaip vieną iš nesutikimo argumentų, nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu nėra galimas, kadangi pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

32. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Migracijos departamentas, konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 8 punkte nurodyta, kad institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju Aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio prašymo ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo gavimo Migracijos departamente dienos. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad asmenys apie vidaus reikalų ministro ar Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės informuojami ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ar paskelbimo Teisės aktų registre, kai pagal Pilietybės įstatymo 36 straipsnį jie turi būti skelbiami Teisės aktų registre, išsiunčiant jiems elektroninio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuorašą arba sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopiją, patvirtintą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo reikalavimus. Aprašo 20, 20.4–20.5 punktuose nustatyta, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, kai asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų, taip pat, kai Migracijos departamentas konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ar yra jo palikuonis.

34. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Migracijos departamento raštai, kuriais prašoma pateikti papildomus duomenis, kurių pareiškėjai neturi, sudaro procesines galimybes kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tai nelaikytina išankstinės tvarkos nesilaikymu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1397-643/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai J. G., A. G. ir A. G. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas raštais Nr. 10K-2230 ir 10K-3881 (skirti J. G.) bei Nr. 10K-4452 (skirtas A. G. ir A. G.) paprašė pareiškėjų papildomai pateikti dokumentus, nurodytus šio sprendimo 11-13 punktuose. Minėtais raštais pareiškėjai buvo informuoti, kad jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimai sustabdomi, o jeigu per metus laiko nuo raštų išsiuntimo nebus pateikti papildomi dokumentai, prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjai per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų, todėl Migracijos departamentas priėmė 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8P-52, 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 8P-53, 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 8P-54.

36. Teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog pareiškėjai nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Migracijos departamento raštai Nr. 10K-2230, 10K-3881 bei Nr. 10K-4452 pareiškėjams dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtina, jog pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakako patvirtinti, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į Palestiną. Nors pareiškėjai Migracijos departamentui papildomų dokumentų nepateikė, tačiau teismui papildomi dokumentai (t. y. dalis dokumentų, reikalautų suinteresuoto asmens) buvo pateikti (Izraelio Civilinės registracijos nuorašas, iš kurio nustatyta, kad M. P. G. tėvai A. (A.) ir P.; gimimo šalis – Lietuva; gimimo data – (duomenys neskelbtini); imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data: 1933 m. gegužės 1 d.).

37. Be to, kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į prašymą, suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjų turimų dokumentų nepasikeitė, t. y. suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kuri iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į Palestiną; be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. G., M. P. R. ir P. R. buvo tas pats asmuo. Pareiškėjai pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Migracijos departamentui yra pateikę visus turimus dokumentus Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalies ir 7 straipsnio 4 punkto nustatytu pagrindu ir kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą neturi, todėl ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. G., M. P. R. ir P. R. yra tas pats asmuo.

38. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas teismine tvarka nepažeidžia valdžių padalijimo principo, kadangi sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 2 punktas), o ne teismas. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nereiškia, jog pareiškėjams automatiškai yra atkuriama Lietuvos Respublikos pilietybė. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialinės teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – nes tai vienašalė teisena, o bylą inicijuoja asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Tai reiškia, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl teisės, o tik dėl tam tikros subjektyvinės teisės patvirtinimo.

39. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, neturėdami tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjų motina ir atitinkamai senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo, turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vien pareiškėjų turimų dokumentų pagrindu Migracijos departamentas nepriėmė galutinio sprendimo dėl pilietybės (ne)atkūrimo, iš esmės, nors ir netiesiogiai, konstatavęs, jog turimų dokumentų nepakanka pilietybės atkūrimui (pareikalavęs papildomų dokumentų, o jų negavęs, nutraukęs pradėtas pilietybės atkūrimo bylas). Teismo vertinimu, šiuo atveju papildomas suinteresuoto asmens informavimas apie ketinimą neteikti daugiau dokumentų, kurių pareiškėjai neturi, ir galutinio sprendimo laukimas pareiškėjams būtų betikslis ir, teismo vertinimu, būtų pernelyg formalus. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1280-854/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-567/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-523-739/2020).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

40. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

41. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 1086/04/19 pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą nustatė, kad velionė ponia M. (P.) G., savininkė ID Nr. (duomenys neskelbtini), jai dar buvus gyvųjų tarpe, gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m.; Izraelio teismo šeimos klausimams P. T. 2020 m. vasario 27 d. sprendime pagal J. G. (Y. G.) ir A. G. (A. G.) deklaratyvinį pareiškimą papildomai nustatė, kad velionės ponios M. (P.) G. tėvai buvo A. (A., K.) R. ir P. R.; jos mergautinė pavardė buvo R.. Šią pastarąją aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Izraelio Civilinės registracijos nuorašas.

42. Viena vertus, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020, atsisakė pripažinti P. T. 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje dėl amžiaus nustatymo Nr. 1086/04/19 ir jį papildantį 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimą. Kita vertus, šie įrodymai vertinami kaip rašytiniai įrodymai, vertinant jų visumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad žydų konfesinis teismas nėra valstybinė teisminė institucija, kuri turi kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir kurios sprendimai turi privalomą teisinę galią, tačiau šios institucijos raštai ar sprendimai gali būti įrodymais teismų nagrinėjamose juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-239-701/2021).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

44. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas dokumentais ir duomenimis, nurodytais šio sprendimo 18-30 punktuose. Teismo vertinimu, byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad pareiškėjų atitinkamai motina ir senelė gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo K. R. ir P. R., Lietuvoje ji buvo vadinta P. R. vardu (šios aplinkybės nurodytos 1929 m. laikino asmens liudijime Nr. 1918, 1929 m. pase Nr. 7853, 1929 m. spalio 3 d. P. R. prašyme Kauno policijos vadui, 1929 m. rugsėjo 13 d. Kauno metrikacijos punkto gimimo pažymėjime, (duomenys neskelbtini) studentės P. R. asmens byloje esančiame klausiamojo lape). Nustatyta, kad P. R. 1933 m. balandžio 21 d. sudarė kelionės sutartį Nr. 000328; jai atvykus į Izraelį/Palestiną (imigranto/pastovaus gyventojo registracijos data Civilinės registracijos nuoraše, kurį išdavė Izraelio kompetentinga institucija, nurodyta 1933 m. gegužės 1 d. (t. y. kelionės data iš esmės sutampa)) ji buvo registruota (tikėtina, sudariusi santuoką Izraelyje) kaip M. P. G., o gimimo data (klaidingai) nurodyta (duomenys neskelbtini); gimimo šalis – Lietuva, jos tėvais nurodyti A. (A.) ir P. (kaip minėta, Lietuvoje tėvų vardai buvo nurodyti K. (A.) ir P., kurie, labiausiai tikėtina, kiek kitaip buvo užrašyti Izraelio dokumentuose dėl kalbos skirtumų/variacijų ir pan.).

46. Taigi, teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, o vardų ir pavardžių, taip pat datų neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių rašymo ypatumų, rašybos klaidų ar kitų priežasčių. Be to, nors Vidaus reikalų ministerijos Izraelio pilietybės liudijime nurodyta, kad M. P. G. (P. R.), gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m., tačiau 2019 m. balandžio 2 d. ir 2022 m. birželio 13 d. J. G. notariniai pareiškimai iš esmės patvirtina, kad jo motinai atvykus į šalį, klaidingai buvo įrašyta jos gimimo data ((duomenys neskelbtini) m.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

47. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo J. G. motina ir pareiškėjų A. G. bei A. G. senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo.

48. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 514, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo J. G. (J. G.), gim. (duomenys neskelbtini), motina ir pareiškėjų A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), bei A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), senelė M. G., taip pat Izraelyje vadinta M. P. R., ir Lietuvoje (duomenys neskelbtini) m. gimusi P. R., turėjusi Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., buvo vienas ir tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjų J. G. (J. G.), gim. (duomenys neskelbtini), A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), bei A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič