Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. O., I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui P. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Kitų proceso dalyvių argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio keitimo

9. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

13. Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį kiekvieno savo sūnų D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 400,00 Lt (115,84 Eur), praėjo beveik dešimt metų.

14. Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalių vaikai D. ir J., praėjus nuo priteisto išlaikymo minėtam periodui, pradėjo lankyti mokyklą, yra gabūs mokslui, mokosi labai pažangiai, lanko mokslo konsultacijas, dalyvauja rajoninėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose, renginiuose, varžybose, tad neabejotina, kad dėl to ieškovė patiria didesnes išlaidas (1 t., b. l. 72 – 74, CPK 178, 186, 187 straipsniai). Šalių vaikai šalia bendrųjų būtinųjų poreikių, tokių kaip maistas, apranga, higiena ir pan., neturi nustatytų specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, tačiau nors šalių vaikams teisės aktų nustatyta tvarka nenustatyti specialieji poreikiai, tai nereiškia, kad jie apskritai neserga (pvz., sezoninėmis ligomis), ar kad jiems nereikalingas gydymas (pvz., įvairios traumos, vakcinacijos ir pan.). Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų šalių vaikai dažnai serga peršalimo ligomis, patiria traumas, D. Š. papildomai gydomas dar ir dėl galvos skausmo ir padidinto kraujospūdžio, kelio sąnarių, astigmatizmo, o sūnui J. diagnozuota migrena, trumparegystė, abiem vaikam nuolatiniam nešiojimui būtini akiniai (1 t., b. l. 42 – 44, 143 – 146, 160 – 163). Tai neabejotina, kad susiję su papildomais kasdienės slaugos rūpesčiais, tame tarpe ir papildomomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Be to, neabejotina, kad šalių vaikams augant reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Vaikų poreikių esminį padidėjimą lemia jau vien tai, kad kaip minėta aukščiau vaikai pradėjo lankyti mokyklą, kas lemia papildomas išlaidas mokslams ir su jais susijusioms priemonėms, ugdymo įstaigos rinkliavoms, mokyklinėms išvykoms, renginiams ir pan. Be to, vaikų poreikiai per laikotarpį nuo kada buvo priteista išlaikymas (2009 m.) iki nagrinėjamo laikotarpio pasikeitė jau vien dėl esminių vaikų raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų.

15. Sprendžiant dėl šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydžio atsižvelgtina į jų poreikius, išlaidas jiems tenkinti. Iš pateiktų preliminarių nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimo detalizacijų matyti, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiai mėnesiui yra panašūs, D. mėnesio išlaidos 560 Eur, o J. 537 Eur. Minėtos išlaidos susideda iš: maisto (namuose, mokykloje) 193 Eur, aprangos (viršutinių ir apatinių drabužių) 62 Eur, avalynės 25 Eur, higienos prekių (kirpyklos, šampūnai, muilai, dantų pastos ir pan.) 23 Eur, buities prekių (skalbikliai, valymo priemonės) 8 Eur, būsto išlaikymo (komunaliniai patarnavimai, nuomos mokestis, interneto, telefono išlaidos) 112 Eur, laisvalaikio ir atostogų 29 Eur, mokyklinių ir lavinimo priemonių 20 Eur, futbolo būrelių (sporto apranga, sporto apavas, teipai, pleistrai, specialios kojinės) 33 Eur, vaistams 41 Eur, augintiniams 10 Eur (1 t., b. l. 78 – 81).

16. Teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės nurodytu išlaidų dydžiu nepilnamečio vaiko aprangai ir avalynei – viso maždaug 87 Eur per mėnesį, futbolo būrelių išlaidos (sporto apranga, sporto apavas, teipai, pleistrai, specialios kojinės) 33 Eur, kadangi visų pirma minėtos išlaidos dubliuojasi (sportinė avalynė ir futbolo avalynė), juolab abejotina ar vaikui reikalinga šešios poros batų visiems sezonams: tiek pavasariui, tiek rudeniui, tiek vasarai ir žiemai, o šalia sportinių batelių dar reikia papildomai futbolo sportinių batelių. Teismas mano, jog atsižvelgiant į finansinę savo šeimos būklę, ieškovė neturėtų išlaidauti brangiems vaikų drabužiams, apavui, kuriuos tokio amžiaus vaikai paprastai išauga per 1 ar 2 sezonus. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad nurodytų išlaidų dydis yra nepagrįstas, ieškovė neįrodė išlaidų drabužiams, apavui ir futbolo būrelio reikmėms dydžio. Įprastam tokio amžiaus vaikui (16 ir 14 metų) turėtų pakakti 60 Eur per mėnesį išlaidų drabužiams ir batams. Taip pat teismas nemano, kad nepilnamečiui vaikui per vieną mėnesį reikia higienos prekių (kirpyklos, šampūnai, muilai, dantų pastos ir pan.) už 23 Eur, buities prekių (skalbikliai, valymo priemonės) už 8 Eur, vaistų už 41 Eur. Pažymėtina, kad atskirai išskirtos išlaidos, higienos prekėms (pvz., kremai jautriai odai) ir vaistams (pvz., kremai nuo aknės) taip pat dubliuojasi. Be to, minėtos išlaidos laikytinos išdidintomis, nes kiekvieną mėnesį pagrįstai abejotina ar reikia kiekvienam vaikui pirkti minėtas higienos prekes, buities prekes, vaistus, kadangi buities ir higienos prekių paprastai užtenka ilgesniam laikui, o vaistų ir gydymo paslaugų įprastai neprireikia kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kiekvienam vaikui per mėnesį turėtų pakakti 10 Eur higienos ir buities prekėms ir 20 Eur vaistams, įvertinus vaikų diagnozuotas ir sezonines ligas.

17. Nors ieškovė visų kitų vaikų poreikiams tenkinti išleidžiamų sumų nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas jų neginčijo, todėl teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius duomenis dėl vaikų susirgimų, diagnozuotų ligų, traumų, įvertindamas jų paauglišką amžių, sutinka su nurodytomis maisto (193 Eur per mėn.), būsto išlaikymo (112 Eur), laisvalaikio ir atostogų (29 Eur), mokyklinių ir lavinimo priemonių (20 Eur), augintinių prekių (10 Eur) sumomis kaip realiomis, neišdidintomis ir protingomis nūdienos sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, kaip minėta šio sprendimo 12 dalyje, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaikų poreikių ir tam patiriamų išlaidų, todėl teismas laiko, kad jų ieškovei įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Be to, kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1924-324/2018).

18. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą teisinę argumentaciją, daro išvadą, jog visiems nepilnamečių šalių vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, gabumus mokslui, pomėgius, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 460 Eur suma kiekvienam vaikui.

19. Visos aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad teismo sprendimu nustatytas atsakovo teiktinas 115,94 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. ir D. Š. patenkinti sparčiai augančių ir bręstančių nepilnamečių vaikų poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio amžiaus, pradėtos lankyti ugdymo įstaigos, gabumų mokslui, sveikatos sutrikimų ir su tuo susijusio didesnio poreikio stiprinti sveikatą ir imunitetą, būtinybės lankyti ugdymo būrelius, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per beveik dešimties metų laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo) nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų ir kitų prekių kainų, padidėjusių paslaugų kainų, ir t.t. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šio sprendimo 7 dalies, tiek ieškovė, tiek atsakovas, kuomet buvo priteistas šalių vaikams išlaikymas, nekilnojamųjų daiktų neturėjo, nėra jo įgiję ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nei priteisiant vaikams išlaikymą nei dabar neturi registruotino kilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovas tiek priteisiant vaikams išlaikymą tiek šios bylos nagrinėjimo metu turi registruotino kilnojamojo turto (1 automobilis, 1 motociklas). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, duomenų apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus nepateikta, tačiau atsakovas turi kitą išlaikytinį- nepilnametį vaiką S. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) Ieškovės dabartinės grynosios darbinės mėnesio pajamos apie 787 Eur, atsakovo – 1970 Eur, o tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas vaikams ieškovės mėnesinės pajamos buvo 141 Eur, atsakovo – 262 Eur. Taigi, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiais šalių turtinė padėtis nepasikeitusi, tačiau pajamų atžvilgiu šalių turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, kadangi abu jie gauna daug didesnes darbines pajamas (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į turimą turtą, teismas daro išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra proporcinga teismo nustatytam protingo išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui dydžiui – 460,00 Eur per mėnesį.

21. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie prarastą darbingumą, pablogėjusią sveikatos būklę, dėl to padidėjusias išlaidas sveikatos priežiūrai, priešingai, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas yra sveikas, nedarbingumas nenustatytas. Nėra pateikta duomenų ir kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas visiems jo turimiems vaikams (CPK 178, 186 straipsniai). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikai faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei dalį laiko tenka skirti kasdieninei vaikų priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad dviejų nepilnamečių vaikų priežiūrai ir auklėjimui būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Nepaisant to, ieškovė, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, siekia pagerinti savo turtinę padėtį, vasaros atostogų metu važiuodama uždarbiauti į užsienio šalį, papildomai dirbdama pagal individualios veiklos pažymą.

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, tiek priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, tiek keičiant išlaikymo dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys, priimtos civilinėse bylose: Nr. 3K-3-209-916/2016, Nr. 3K-3-529/2014, Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 555 Eur, kas nagrinėjamu atveju, tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaikų faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą.

23. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus iš esmės padidėjusius vaikų poreikius, pagerėjusią šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas darbingo amžiaus, sveikas, realių priemonių susirasti darbą atsakovas nesiėmė, o ieškovei tenka didesnė kasdieninės vaikų priežiūros, ugdymo bei auklėjimo našta, dėl ko vaikų interesų užtikrinimui ji turi daug mažesnes galimybes nei atsakovas imtis realių priemonių pajamoms padidinti, ieškovės reikalavimas, įrodžius išlaikymo keitimo pagrindą, tenkintinas ir įvertinant tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką S. Š. iš atsakovo priteistina išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui suma nuo 230 Eur mažintina iki 200 Eur, ieškovei nustatant didesnę išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės dalį (260 Eur) (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis).

24. Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.186 str.). Uzufrukto davėjai turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jų skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, o atlygintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3,48 Eur už VĮ Registro centro išrašą (1 t., b. l. 75), 15 Eur už vertimo paslaugas (1 t., b. l. 76, 77), 345 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (1 t., b. l. 150 – 153).

27. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad advokatė J. V. ieškovei už konsultacijas ir raštų surašymą išrašė 80 Eur sąskaitą, o už ieškinio surašymą ir kopijų tvirtinimą išrašė 265 Eur sąskaitą. Tačiau iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1050 matyti, kad ieškovė apmokėjo 265 Eur, daugiau apmokėjimo dokumentų už minėtas advokato paslaugas, sumoje 80 Eur, teismui nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į tai, kad ši byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli ir aiški, tai, kad ieškovės patirtos pagal pateiktus dokumentus advokato išlaidos už ieškinio surašymą ir dokumentų tvirtinimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad 265 Eur advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

28. Taip pat, iš atsakovo ieškovės naudai kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais priteistinos kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 3,48 Eur už VĮ Registro centro išrašą, 15 Eur už vertimo paslaugas (CPK 88, 178 straipsniai).

29. Teismas šioje byloje patyrė 8,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį šios išlaidos, sumoje 30,26 Eur (200 Eur – 115,94 Eur x 12 mėn x 3 proc.) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 85, 96 straipsniai). Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 39,23 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 14 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 283,48 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,23 Eur (trisdešimt devynis eurus 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.