Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2021 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui.

4. Patvarkyme nurodė, kad išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kuriuo teismas priteisė solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo V. M. 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus ir 3 875,91 Eur netesybų, po 1 815 Eur ir po 907,50 Eur išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Šiuo pagrindu antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas ir vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti priimtų teismo sprendimų, kadangi CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo ir tai, kad esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju kreditorius pateikė vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš abiejų solidarių skolininkų ir antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš pareiškėjo V. M., kuris yra solidarus skolininkas, vykdymo normų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus, 3 875,91 Eur netesybų, 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

10. Pareiškėjas skundu nurodo, kad antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdymui neteisėtai, kadangi pareiškėjas buvo laiduotojas, kurio pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba vykdo netinkamai (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), t. y. pareiškėjas laiko, kad pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininko, šiuo atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., AB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą priešieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. M., AB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, ieškinys atmestas, priešieškinis tenkintas: priteista solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. 2 916,08 Eur už atliktus remonto darbus ir 3 875,91 Eur netesybų bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 791,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. po 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas; atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. priteista po 907,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra vykdytinas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimui įgijus res judicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

13. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.

14. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad 2021 m. birželio 17 d. išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti du Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomieji raštai tiek skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek skolininko V. M. atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos už atliktus remonto darbus, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš solidaraus skolininko V. M. antstolei R. V. pateiktas vykdyti 2021 m. birželio 22 d. Pateiktame 2021 m. birželio 17 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad teismas nusprendė: priteisti solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2916,08 Eur už atliktus remonto darbus ir 3875,91 Eur netesybų bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6791,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 815 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; priteisti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai po 907,50 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

16. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

17. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog laidavimo institutas įpareigoja pirmiausia išieškoti iš pagrindinio skolininko, ir tik vėliau nukreipti išieškojimą į laiduotoją. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi, atsižvelgiant į skolininko ir laiduotojo solidariosios prievolės prieš kreditorių turinį, kreditorius renkasi iš ko reikalauti prievolės įvykdymo. Todėl šiuo atveju pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad išieškojimas būtų nukreiptas vien tik į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“.

18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

19. Teismas pažymi, kad tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų įsiteisėjusiame 2021 m. kovo 22 d. sprendime, tiek jo pagrindu teismo išduotame 2021 m. birželio 17 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skola yra solidari, t. y. solidariai išieškoma iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. (laiduotojo). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl antstolė, 2021 m. birželio 22 d. patikrinusi ir patvirtinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5) (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, atmestini pareiškėjo prieštaravimai dėl išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėją kaip solidarų skolininką vienu metu ar pirmiau nei į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes priešingu atveju būtų apribota išieškotojos teisė gauti reikalavimo patenkinimą bei paneigiama solidariosios atsakomybės samprata ir esmė.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo

22. Pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išieškota visa suma iš kito solidaraus skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

23. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

24. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išieškota visa suma iš kito solidaraus skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo. Pažymėtina, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių (skolininko ir išieškotojo) interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 17 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) jo pateikimo vykdyti dienai, t. y. 2021 m. birželio 22 d., nebuvo įvykdytas, todėl antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, surašė 2021 m. birželio 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vykdomųjų išlaidų paskaičiavimą bei minėtą patvarkymą, raginimą įvykdyti sprendimą ir 2021m. birželio 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė skolininkui (CPK 651 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Taigi, šiuo atveju antstolė, priimdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui solidaraus skolininko V. M. atžvilgiu, nepažeidė CPK 651 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvesta pagrįstai, todėl stabdyti vykdymo veiksmus iki bus išieškota visa suma iš kito solidaraus skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Teismas, išanalizavęs antstolės atliktus vykdymo veiksmus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

27. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismui parenkant baudos dydį, pusę baudos sumos priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nurodė, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl akivaizdu, kad tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui yra žinomi solidarios prievolės atsiradimo pagrindai, solidarios prievolės vykdymo tvarka, teismo sprendimo privalomumas. Laiko, kad akivaizdžiai nepagrįstas skundas buvo pateiktas turint tikslą vilkinti vykdymo veiksmus, kas turėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

28. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

30. Pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio nuostatos pareiškėjui suteikia neginčijamą teisę apskųsti antstolio veiksmus, jei jo vertinimu yra pagrindas manyti, kad antstolis peržengia jam suteiktų įgaliojimų ribas, o antstolio priimti patvarkymai yra nepagrįsti ir pan. Todėl pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, o tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nors šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad pareiškėjas skundą pateikė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo teises, pavyzdžiui, vilkinti išieškojimą: pareiškėjas šiame vykdymo procese skundą dėl antstolio veiksmų teikia pirmą kartą, be to, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, todėl išieškotojo interesams pakenkta taip pat nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei R. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.