- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-1026-1092/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“ išvestinį ieškinį atsakovei G. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – B. Š., D. Š., I. Š., J. D., J. U., L. J., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Ollam“ kreipėsi į teismą su išvestiniu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės G. Š. UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai 44 917,02 Eur žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė iš UAB „Gerovės“ konservų fabriko (toliau – ir Bendrovė) lėšų advokatų kontoroms sumokėjo ne mažiau kaip 44 917,02 Eur už jai ir tretiesiems asmenims suteiktas teisines paslaugas įvairiose bylose ir teisminiuose procesuose. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-982-258/2021 pagal ieškovių – B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., BUAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“, L. J. dėl 240 000 Eur nuostolių atlyginimo, konfidencialios informacijos apsaugos. Advokatė L. A. – K. byloje atstovavo visas ieškoves ir teikė joms teisines paslaugas, tačiau sąskaitos už jas buvo išrašytos tik Bendrovei. Kadangi 13 310 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos minėtoje byloje susidarė teisines paslaugas teikiant aštuonioms ieškovėms, proporcingai vienai jų tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro (turėjo sudaryti) 1 663,75 Eur, taigi Bendrovė turėjo patirti 1 663,75 Eur išlaidų, o likusi suma – 11 646,25 Eur (1 663,75 Eur x 7 arba 13 310 Eur – 1663,75 Eur) turėjo būti padengta pačių Bendrovės akcininkių lėšomis. Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. e2A-394-450/2022) nagrinėjant Bendrovės ir jos akcininkių apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo byloje Nr. e2-982-258/2021 8 220 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė už aštuonioms ieškovėms suteiktas teisines paslaugas ir proporcingai kiekvienai ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro (turėjo sudaryti) 1 027,50 Eur, o likusią sumą, t. y. 7 192,50 Eur, turėjo padengti Bendrovės akcininkės. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-258-823/2022 pagal atsakovų A. J. ir L. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo susidarė 3 263,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas, kai kiekvienai ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro (turėjo sudaryti) 407,98 Eur, o likusią, t. y. 2 855,86 Eur, sumą turėjo padengti atsakovė ir Bendrovės akcininkės. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-185-392/2023 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, byloje – B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas. Šioje byloje UAB „Gerovės“ konservų fabrikas pateikė prašymą dėl 16 784,15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Advokatų profesinė bendrija „iLAW“, atstovavusi UAB „Gerovės“ konservų fabriką, procesinius dokumentas teikė aštuonių trečiųjų asmenų vardu (įskaitant ir Bendrovę). Byloje Bendrovei turėjo tekti 1472,12 Eur išlaidų, o likusią sumą, t. y. 15 312,03 Eur, turėjo padengti atsakovė ir Bendrovės akcininkės. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-532-516/2023 pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė už teisines paslaugas teiktas tretiesiems asmenims, vienam asmeniui proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 287,37 Eur, taigi, Bendrovė turėjo patirti 287,37 Eur išlaidų, o likusią sumą, t. y. 2011,63 Eur, turėjo padengti atsakovė ir toje byloje dalyvavusios Bendrovės akcininkės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024 nagrinėjant ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties Bendrovei tenkanti išlaidų dalis turėjo sudaryti 320,65 Eur, o likusią sumą, t. y. 2 244,55 Eur, turėjo padengti atsakovė ir Bendrovės akcininkės. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje civilinėje byloje Nr. e2-1432-560/2024 pagal ieškovo UAB „Ollam“ pareiškimą atsakovėms UAB „Gerovės“ konservų fabrikui ir G. Š. dėl juridinio asmens ir jos vadovo veiklos tyrimo, jas (atsakoves) atstovavo advokatė ir už jos teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos sudarė 7 308,40 Eur. Atsakovė šias išlaidas apmokėjo išimtinai Bendrovės lėšomis, todėl Bendrovei tenkanti išlaidų dalis turėjo sudaryti 3 654,20 Eur o likusią sumą, t. y. 3 654,20 Eur, turėjo padengti pačios atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos bylinėjimosi išlaidos, kurias Bendrovė patyrė ieškovės ieškinyje išvardintuose teisminiuose procesuose yra patirtos išimtinai už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas. Bendrovės naudai šios išlaidos atitinkamomis sumomis yra priteistos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nėra PVM sąskaitų – faktūrų, kurios už atsakovei ir tretiesiems asmenims suteiktas teisines paslaugas būtų išrašytos Bendrovei, o Bendrovė jas savo lėšomis būtų apmokėjusi. Tai, kad nurodyti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, nereiškia, jog jie jokių teisinių išlaidų nepatyrė ir dėl to gavo finansinę naudą Bendrovės sąskaita. Kokie konkretūs susitarimai dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas buvo / yra sudaryti tarp atsakovės / trečiųjų asmenų ir juos atstovavusių advokatų kontorų sudaro kliento paslaptį pagal Lietuvos advokatūros 5 straipsnio 4 punktą ir yra konfidencialūs pagal sudarytų sutarčių dėl teisinių paslaugų teikimo nuostatas, todėl jų turinys nėra atskleidžiamas.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. Š., D. Š., I. Š., J. D., J. U. ir L. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Bendrovė už jiems suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose nemokėjo, todėl tretieji asmenys iš Bendrovės jokios finansinės naudos nėra gavę ir Bendrovė dėl to jokios žalos nėra patyrusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei G. Š. iš ieškovės UAB „Ollam“ 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikas iš ieškovės UAB „Ollam“ 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 23,92 Eur išlaidas valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovė teigė, jog veikia trečiojo asmens interesais, tačiau į bylą teikė selektyviai atrinktus dokumentus, vengdama teikti baigtinius procesinius dokumentus (sprendimus (nutartis), kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės argumentų pagrįstumu.
5.2. Ieškovės tiesioginiai naudos gavėjai patys sąmoningai dalyvavo ir / arba inicijavo ieškovės nurodytas civilines bylas, kuriose Bendrovė, vadovė (atsakovė), tretieji asmenys buvo priversti dalyvauti.
5.3. Byloje dalyvaujantiems asmenims teikiamų teisinių paslaugų kaina yra pačių asmenų ir jų atstovų susitarimo dalykas.
5.4. Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo faktas negali būti aiškinamas, kaip sąmoningas žalos darymas ieškovei.
5.5. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys dėl daugybinių procesų turėjo realią finansinę naudą. Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė pažeidimų nei Bendrovės, nei jos vadovės (atsakovės) veiksmuose. Nenustatyta, kad Bendrovė savo lėšomis būtų apmokėjusi už jos akcininkams suteiktas teisines paslaugas, tokių įrodymų į bylą nepateikė ir ieškovė.
5.6. Daugybinis ir nesustojantis teisminių ginčų inicijavimas yra psichologinio spaudimo priemonė atsakovės atžvilgiu.
5.7. Ieškovė selektyviais dokumentais ir deklaratyviais samprotavimais grindė savo poziciją, nepaneigiant, jog tikrieji ieškovės naudos gavėjai yra A. J. ir L. J., t. y. asmenys, savo veiksmais padarę žalos Bendrovei, inicijuojant teisminius procesus.
5.8. Ieškovės inicijuotas procesas dėl žalos atlyginimo vertinamas kaip netiesioginis su ieškove susijusių asmenų siekis pasipelnyti atsakovės ir trečiųjų asmenų sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas neteisingai įvardino bylos ir ginčo esmę, neatskleidė esmės, todėl objektyviai negalėjo teisingai išspręsti bylos. Priešingai nei nurodė teismas, byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip Bendrovės vadovės deliktinės atsakomybės Bendrovės (o ne ieškovo) atžvilgiu.
6.2. Teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, nepasisakė dėl pagrindinių bylos klausimų ir pagrindinių (svarbiausių) ieškovo argumentų, todėl teismo sprendimo motyvai neišsamūs.
6.3. Nei teisminių procesų skaičius (apskritai), nei procesiniai statusai teisminiuose procesuose, nesudaro pagrindo atsakovei G. Š. ir Bendrovės akcininkėms naudoti Bendrovės lėšas.
6.4. Teismo motyvai deklaratyvūs, paremti prielaidomis, sprendimo motyvacija iš esmės yra ydinga, kadangi nulemta neteisingo (klaidingo) ginčo esmės konstatavimo.
6.5. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys byloje ne tik neįrodė, bet net neįrodinėjo, kad dėl susitarimo su advokatu turinio jiems prievolė mokėti už jiems suteiktas teisines paslaugas apskritai nebuvo atsiradusi.
6.6. Atsakovės ir trečiųjų asmenų (akcininkių) nauda pasireiškė ne jų dalyvavimu daugybiniuose procesuose, o piniginių lėšų už joms suteiktas teisines paslaugas šiuose procesuose sutaupymu.
6.7. Teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, nepagrįstai vertino tik vienos ginčo šalies (atsakovės) pateiktus įrodymus ir nevertino kitos šalies (ieškovo) pateikto analogiško įrodymo.
6.8. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 466,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė G. Š. ir trečiasis asmuo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Aplinkybė dėl netiksliai įvardinto subjekto, kuriam buvo sukelta tariama žala, neturi jokios esminės teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
7.2. Ieškinys ir jo reikalavimai yra siekis tęsti sistemingą ekonominį ir psichologinį spaudimą naujai inicijuojamomis bylomis Bendrovei ir jos dabartinei vadovei.
7.3. Teismas aplinkybes (vengimą teikti baigtinius procesinius dokumentus) pagrįstai įvertino kaip ieškovės ir jos tikrųjų naudos gavėjų nesąžiningą procesinį elgesį.
7.4. Ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei Bendrovei padarytos žalos fakto.
7.5. Tai, kad teisinių išlaidų atlyginimo priteisimo atitinkamose civilinėse bylose prašė tik Bendrovė, nereiškia ir nepatvirtina, jog Bendrovės lėšomis buvo apmokėta už atsakovės ir / ar trečiųjų asmenų gautas teisines paslaugas.
7.6. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus ieškovės, atsakovės ir Bendrovės pateiktus įrodymus, vertino jų visetą, todėl sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų neįrodė.
7.7. Tai, jog ieškovė negavo tų įrodymų, kurių prašė teismo išreikalauti, o kitų pati nesurinko ir nepateikė, nereiškia, jog teismas pažeidė ieškovės procesines teises, įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.
7.8. Dėl kokių konkrečių atsiskaitymo už teisines paslaugas sąlygų (pvz. teikimo pro bono, mokėjimo atidėjimo, sėkmės mokesčio ir kt.) susitarė atsakovė ir tretieji asmenys su advokatų kontoromis, neprivalėjo būti atskleidžiama (dėl konfidencialumo, advokato ir kliento paslapties), o to nepadarius, nereiškia, jog tokiu būdu buvo patvirtintas ieškovės daromų prielaidų pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
7.9. Pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos bei faktiškai mažesnės už ieškovės patirtas teisines išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. Š., D. Š., I. Š., J. D., J. U. ir L. J. pateiktu atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kadangi už jiems suteiktas teisines paslaugas, kurias ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė ieškovė ir iš kurių yra kildinama tariama žala, Bendrovė nemokėjo, todėl tretieji asmenys iš Bendrovės jokios finansinės naudos nėra gavę ir Bendrovė dėl to jokios žalos nėra patyrusi.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės išvestinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
12. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės G. Š. trečiajam asmeniui UAB „Gerovės“ konservų fabrikui (toliau – ir Bendrovė) 44 917,02 Eur žalos atlyginimo už atsakovei ir tretiesiems asmenims suteiktas teisines paslaugas, kurios, pasak ieškovės, buvo dengiamos išimtinai Bendrovės lėšomis. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, atsikirtimus grindė tuo, jog mokėjimai buvo atlikti už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas, o faktas, jog atsakovė ir tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, nereiškia, jog jie jokių teisinių išlaidų nepatyrė, o kadangi susitarimai dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas sudaro kliento paslaptį ir yra konfidencialūs, todėl jų turinys nėra atskleidžiamas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė selektyviais dokumentais ir deklaratyviais samprotavimais grindė savo poziciją, kadangi byloje nenustatyta, jog Bendrovė savo lėšomis būtų apmokėjusi už jos akcininkams suteiktas teisines paslaugas, o prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo faktas negali būti aiškinamas, kaip sąmoningas žalos darymas ieškovei. Teismas vertino, jog teisminių ginčų inicijavimas yra psichologinio spaudimo priemonė atsakovės atžvilgiu.
13. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, akcentuodama, jog teismas neteisingai įvardino bylos ir ginčo esmę, kadangi ginčas kilo dėl atsakovės kaip Bendrovės vadovės deliktinės atsakomybės Bendrovės (ne ieškovės) atžvilgiu, o teisminių procesų skaičius ar procesiniai statusai bylose nesudaro pagrindo atsakovei ir Bendrovės akcininkėms naudoti Bendrovės lėšas. Ieškovė mano, kad teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
14. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios bylos esmė – ar atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė žalą Bendrovei. Kitaip tariant, byloje turėjo būti nustatinėjama, ar egzistuoja sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei, nustatomos ir vertinamos būtent su atsakovės civilinės atsakomybės sąlygomis susijusios, jų egzistavimą galinčios pagrįsti arba paneigti aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės naudos gavėjais, jų atliekamais veiksmais, inicijuojant ar lemiant kitų teisminių procesų atsiradimą, vykusių (vykstančių) teisminių procesų skaičių ir pan., t. y. tas aplinkybes, kurios, teisėjų kolegijos manymu, yra nesusijusios su ieškovės įrodinėtais atsakovės neteisėtais veiksmais ir negali nei patvirtinti, nei paneigti su jais susijusių ir šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jei ieškovė ar su ja susiję asmenys padarė žalos Bendrovei, žalos ar kitų Bendrovės naudai priteistų sumų neatlygino, tai nesuteikia teisės pačiai atsakovei daryti žalą Bendrovei, pavyzdžiui, naudojant Bendrovės lėšas ne Bendrovės interesais, bet Bendrovės lėšomis apmokant už kitų asmenų gautas teisines paslaugas. Taigi, ieškovės ieškinio, kuriuo ji siekia galbūt Bendrovei padarytos žalos atlyginimo, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo teise. Apibendrinant, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas per daug dėmesio šiuo atveju skyrė aplinkybėms, kurios yra pernelyg nutolusios nuo įrodinėjimo dalyko, todėl neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
15. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
16. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas įgyvendindamas CPK 2 straipsnyje apibrėžtus civilinio proceso tikslus. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus bylai tinkamai išnagrinėti (CPK 159, 179 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020 58 punktą).
18. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė panaudojo Bendrovės lėšas apmokant ne tik Bendrovės, bet ir pačios atsakovės, taip pat kitų trečiųjų asmenų gautas teisines paslaugas ieškovės nurodytose bylose. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovei ir kitiems tretiesiems asmenims ieškovės nurodytose bylose buvo suteiktos teisinės paslaugos, kad atsakovė žinojo, jog ieškovės nurodytose bylose tas pats advokatas (advokatų kontora ar profesinė bendrija) bendrai atstovauja ne tik Bendrovę, bet ir pačią atsakovę, taip pat kitus nagrinėjamos bylos trečiuosius asmenis. Tačiau atsakovė teigė, kad visi Bendrovės mokėjimai buvo atlikti išimtinai už Bendrovei suteiktas paslaugas.
19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, byloje nėra – byloje iš tiesų nėra PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jos išrašytos Bendrovei už atsakovei ir tretiesiems asmenims suteiktas teisines paslaugas, kurias Bendrovė būtų apmokėjusi. Tačiau tiesioginių įrodymų, patvirtinančių esmines ginčo aplinkybes, toli gražu ne visada įmanoma gauti ir pateikti teismui. Todėl siekiant teisingai išspręsti ginčą dažnai esminę reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti (išsiaiškinti) esminių šiai bylai įrodomųjų faktų, išplaukiančių iš ieškovės ieškinio pagrindo.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. vasario 22 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021 3 punkte buvo nurodyta, jog visas nurodytas teisines išlaidas visų ieškovų (atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų šioje byloje) vardu ir interesais faktiškai patyrė Bendrovė. 2022 m. sausio 24 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 3 punkte taip pat buvo nurodyta, jog visas nurodytas teisines išlaidas visų ieškovų (atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų šioje byloje) vardu ir interesais faktiškai patyrė Bendrovė. Nė vienoje iš ieškovės nurodytų bylų atsakovė ir kiti tretieji asmenys neteikė prašymų dėl jų patirtų išlaidų atlyginimo. Taigi, šie duomenys netiesiogiai indikuoja, kad atsakovė Bendrovės lėšomis galbūt apmokėjo ne tik už Bendrovės, bet ir už atsakovės, taip pat kitų trečiųjų asmenų bendrą atstovavimą (gautas teisines paslaugas) ieškovės nurodytose bylose.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama, jog Bendrovę, atsakovę ir kitus šios bylos trečiuosius asmenis ieškovės nurodytose bylose atstovaus (atstovauja) tas pats advokatas (advokatų kontora ar profesinė bendrija), kad bylose bus (buvo) parengti bendri procesiniai dokumentai, būdama lojali, rūpestinga ir atidi Bendrovės vadovė, turėjo imtis priemonių užtikrinti, jog advokatas Bendrovei išrašys sąskaitas tik už dalį to paties advokato (advokatų kontoros ar profesinės bendrijos) bendrai visiems atstovaujamiems asmenims suteiktų teisinių paslaugų. Tokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, galėjo būti bendrai vieno advokato atstovaujamų asmenų tarpusavio susitarimas ar atskiri susitarimai dėl apmokėjimo už jiems bendrai suteiktas teisines paslaugas pasidalijimo, Bendrovės susitarimas su advokatais, kad jie teiks paaiškinimą Bendrovei apie tai, kokia dalis ir kodėl būtent tokia dalis bendrai suteiktų paslaugų kainos yra išrašyta Bendrovei, o kokia dalis kitiems bendrai atstovaujamiems asmenims ar pan. Įrodymu, jog atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti, kad Bendrovė gautų apmokėti tik už dalį bendro atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų atstovavimo ieškovės nurodytos bylose, be kita ko, galėtų būti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad pati atsakovė ir kiti tretieji asmenys faktiškai mokėjo arba vis dar turi teisinę pareigą atsiskaityti už ieškovės nurodytose bylose bendrai suteiktas teisines paslaugas (jų dalį), advokato pažyma, nurodanti, kokia dalis bendrai suteiktų teisinių paslaugų kainos yra išrašyta Bendrovei, o kokia dalis kitiems bendrai atstovautiems asmenims ar pan.
22. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegijos manymu, šioje byloje buvo svarbu aiškintis, ar atsakovė savo veiksmais užtikrino, jog Bendrovė gautų apmokėti tik už dalį bendro atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų atstovavimo ieškovės nurodytose bylose. Vertinant įrodymų visumą ir nesant anksčiau paminėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegijos manymu, logine seka atsirastų pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sąmoningais veiksmais arba dėl nerūpestingumo Bendrovės lėšomis faktiškai apmokėjo ne tik Bendrovės, bet ir savo pačios, taip pat kitų trečiųjų asmenų bendrai gautas teisines paslaugas ieškovės nurodytose bylose, t. y. atliko neteisėtus, žalingus Bendrovei veiksmus. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti ir nustatyti anksčiau paminėtus faktus (esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti turinčias aplinkybes). Pirmosios instancijos teismas šalims nenurodė, kokias aplinkybes laiko būtinomis nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, nepasiūlė šalims pateikti su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nepatikslino šalių įrodinėjimo našos (CPK 225 straipsnio 1 punktas).
23. Kiek tai susiję su įrodinėjimo našta, pastebėtina, kad ieškovė teigė, kad atsakovė Bendrovės lėšomis atsiskaitė ne tik už Bendrovės, bet ir už savo pačios ir kitų nagrinėjamos bylos trečiųjų asmenų bendrai gautas teisines paslaugas ieškovės nurodytose bylose. Taigi, ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė neužtikrino, jog Bendrovė gautų apmokėti sąskaitą tik už dalį bendro atstovavimo, taip pat kad atsakovė ir kiti tretieji asmenys nieko nemokėjo ir neturi sumokėti už bendrai kelių asmenų gautas teisines paslaugas ieškovės nurodytose bylose. Kitaip tariant, ieškovė iš esmės rėmėsi tam tikrų faktų neegzistavimu. Ieškovė pagal galimybes teikė teismui savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, prašė tam tikrus įrodymus išreikalauti, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, kad ieškovė objektyviai negali disponuoti įrodymais, kokių priemonių ėmėsi atsakovė, kad užtikrinti, jog Bendrovė gautų apmokėti tik už dalį bendro atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų atstovavimo ieškovės nurodytos bylose, taip pat objektyviai negali disponuoti įrodymais, kad atsakovė ar kiti tretieji asmenys ieškovės nurodytose byloje atsiskaitinėjo (turi pareigą atsiskaityti) už bendrai gautas teisines paslaugas. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei negali būti perkelta pozityvioji įrodinėjimo našta įrodyti anksčiau paminėtas atsakovei palankias aplinkybes (kad atsakovė pasirūpino, jog Bendrovė apmokės tik dalį bendrai atsakovės, Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų gautų teisinių paslaugų, kad atsakovė ir kiti tretieji asmenys atsiskaitė (turi pareigą atsiskaityti) už bendrai gautas teisines paslaugas). Įprastai įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o ir įrodyti neigiamas aplinkybes (tam tikrų faktų neegzistavimą) ieškovei būtų iš esmės neįveikiama našta. Vadinasi, tik tuo atveju, jei atsakovė anksčiau nurodytų jai palankių aplinkybių negalėtų įrodyti dėl objektyvių priežasčių (pvz., pagrįsto ir pateisinamo rėmimosi advokato ir kliento paslaptimi), sprendimas galėtų būti priimamas pagal negatyviosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias našta įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus tektų ieškovei.
24. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad klientas turi teisę atsisakyti advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos neatskleidimo privilegijos (Advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 3 dalis). Advokatas net ir be kliento sutikimo gali būti atleidžiamas nuo konfidencialumo pareigos, jei tai reikalinga kliento teisėms apginti (Advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Duomenys apie kliento atsiskaitymą (pareigą atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas) su advokatu už atvirą atstovavimą teismo procese įprastai nėra slepiami ir yra paviešinami, nes jie teikiami teismui siekiant gauti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Be to, įstatymas nenumato, kad informacija, kurią sutarties šalys tarpusavio susitarimu sutaria laikyti konfidencialia, negali būti įrodymu teisme. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo išaiškinti atsakovei, Bendrovei ir kitiems tretiesiems asmenims, kad faktinių duomenų, galinčių patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, neteikimas teismui vien tik formaliai (nenurodant jokių priežasčių, kurios konkrečiu atveju pateisintų kliento ir advokato tarpusavio pasitikėjimui ir santykiams esminės reikšmės neturinčios, bet šiai bylai esminę reikšmę turinčios informacijos (įrodymų), pvz., kokia dalis bendrai suteiktų teisinių paslaugų kainos yra išrašyta Bendrovei, o kokia dalis kitiems bendrai atstovautiems asmenims, nepateikimą) prisidengiant advokato paslaptimi ar konfidencialia informacija pagal šalių susitarimą, gali lemti atsakovei palankių aplinkybių (esminių įrodomųjų faktų) laikymą neįrodytomis ir, atitinkamai, konstatavimą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl anksčiau išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, nes nesiėmė priemonių išsiaiškinti aplinkybes, kurias yra būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Siekiant ištaisyti šį trūkumą, šalims minėtos aplinkybės turėtų būti nurodytos, pasiūlyta pateikti jas patvirtinančių įrodymų, patikslinta šalių įrodinėjimo našta, t. y. atlikti veiksmai, kuriuos turėjo atlikti pirmosios instancijos teismas. Šių procesinių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teisme lemtų, kad apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais esminiais bylos aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aspektų, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės, o pagal bylos medžiagą negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dėl visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių turės būti pasisakyta pirmosios instancijos teismui priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.