Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-101-898/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-06
Bylos Nr.: 1A-101-898/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40946-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis: D. M.
Nukentėjusysis: M. A. K.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-898/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40946-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.3; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,nuteistajam D. M., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, iš dalies pridėta švelnesnės 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalis, ir D. M. paskirta galutinė – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. M. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; įsidarbinti arba užsiregistruoti bei be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. M. palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiosios M. A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš D. M. nukentėjusiosios M. A. K. naudai priteista 720 (septyni šimtai dvidešimt eurų) Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 10 d., nuo 01.19 val. iki 01.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie AB „Ogmios centras“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo įrengto dviračių stovo su rankiniu pjūklu nupjovęs metalinio stovo vamzdį, pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą – dviratį „Bulls Sharptail1“, kurio vertė 350 Eur, su pakabinama spyna su dėklu, kurios vertė 50 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį 400 Eur vertės turtą. Šie D. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (veikos padarymo metu ši veika buvo numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val., nupjovęs (duomenys neskelbtini), garažų masyve, 9-oje eilėje esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į M. A. K. priklausančio garažo vidų, nusikalstamos veikos įvykdymui panaudojęs evakuatorių „Mercedes Benz Sprinter“ (geltonos spalvos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusio R. J. (R. J.), kurio pagalba per jėgą ištraukė užrakintą M. A. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išgabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, tokiu būdu pagrobė jam svetimą, M. A. K. priklausantį 720 Eur vertės turtą – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie D. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu ši veika buvo numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo iš naujo įvertinti visus byloje turimus duomenis dėl automobilio pagrobimo iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl šio epizodo jį išteisinti. Dėl dviračio pagrobimo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje įvardinto antrojo epizodo – automobilio vagystės iš garažo, aplinkybių vertinimu bei šią nuosprendžio dalį laiko nepagrįsta ir neteisinga. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų esančių byloje bei neatskleidė nusikaltimo subjektyviosios pusės. Dėl pirmojo epizodo – dviračio vagystės, apeliantas skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių neginčija (dėl šio epizodo apeliantas yra susitaikęs su nukentėjusiuoju).

2.2. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl antrojo epizodo, apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas buvo susikoncentravęs į tai, kad paneigti ar užginčyti D. M. gynybinę versiją, tačiau neįvertino byloje esančių prieštaravimų, kuriuos apeliantas raštu buvo išreiškęs prokurorui, po to kai gavo kaltinamojo akto nuorašą. Nors šis dokumentas yra byloje, tačiau teismas į jį neatkreipė dėmesio, jo neanalizavo. Taip pat, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, kadangi nenurodė apelianto veiksmų subjektyviosios pusės, t. y. kokiais įrodymais teismas grindžia teiginius, kad apeliantas nupjovė garažo spyną ir pagrobė iš garažo automobilį „MB 190“. Teismas neatsižvelgė ir į byloje nustatytą faktą, kad garažų masyve apeliantas lankėsi 2021 m. lapkričio 5 d., apie 12.00 val., o teismo nuosprendyje pagrobimas fiksuotas 2021 m. lapkričio 5 d., apie 11.00 val. Taigi, apelianto vertinimu, apylinkės teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, o atvirkščiai – taikė kaltumo prezumpciją ir iš jos išeinant įrodinėjo apelianto kaltę.

2.3. Teigiama, jog apeliantas, gavęs kaltinamąjį aktą, prokurorui pateikė skundą, kuriame akcentavo prieštaravimus, t. y. kaltinamojo akto lape 6 nurodyta, kad D. M. iš garažų masyvo adresu (duomenys neskelbtini) išgabeno žalios spalvos automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. A. Tačiau ikiteisminiame tyrime nebuvo atliktas procesinis veiksmas – žalios spalvos automobilio „Mercedes Benz“ atpažinimas, kuris turėtų būti pateiktas liudytojui R. J. atpažinti, nes automobilio stovėjimo vieta yra nurodyta – (duomenys neskelbtini); 10 lape taip pat pateikiami prieštaringi duomenys, nes pareiškėjas per „e-policija“ portalą nurodė, kad 11.00 val. (labai tikslus laikas) buvo tariamai pavogtas automobilis, tačiau pranešta apie jį tik 22.14 val., anoniminiu būdu. Paaiškėjus, kad pranešėjas yra M. S., apeliantui tapo aišku, kodėl buvo pasirinktas toks keistas pranešimo būdas. Apeliantas ir M. S. turi įsigiję keletą garažų tame pačiame masyve (duomenys neskelbtini) ir dažnai konfliktuoja dėl šių garažų naudojimo; keistai atrodo ir prieš 6 (šešis) mėnesius išsaugotas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas į bylą. Akivaizdu, kad kietasis diskas su vaizdo įrašu turėjo būti išimtas nedelsiant po 2021 m. lapkričio 5 d. ir saugomas iki 2022 m. kovo mėn. (disko pateikimo tyrimui). Be to, į 250 GB diską buvo įrašomi vaizdo įrašai iš 16 kanalų (kamerų), todėl į jį galėtų tilpti tik 15 dienų vaizdo įrašas. Šiuo atveju buvo pateiktas 6 (šešių) mėnesių senumo vaizdo įrašas iš konfliktuojančio su apeliantu asmens (kuris anonimiškai pranešė apie tariamai D. M. automobiliu vykdomą vagystę); 11 lape nurodyta, kad apeliantas skambino R. J. telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), nors kitose kaltinamojo akto vietose nurodomas kitas minėto asmens telefono numeris, t. y. (duomenys neskelbtini). Į D. M. paaiškinimus, kad tariamai į R. J. numerį skambinęs apeliantas iš tikrųjų skambino į telefono numerį, kuris valdo garažų masyvo vartų atidarymą, tyrimas nereagavo, nepatikrino, kam priklauso – telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir kaltinamajame akte pateikė prieštaringus duomenis apie šio telefono numerio savininką.

2.4. Skunde pabrėžta, jog į minėtas aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė, nors apeliantas į bylą buvo pateikęs jį išteisinančius įrodymus. Be to, nebuvo atsižvelgta į pranešėjo M. S. vaidmenį šioje byloje. Šis liudytojas, asmeniškai pažinodamas apeliantą ir gerai žinodamas kokiu automobiliu jis naudojasi, pranešdamas policijai apie vykdomą nusikaltimą (po kelių valandų) nenurodė asmens dariusio nusikaltimą, nors šį asmenį gerai pažinojo. Tokios keistos aplinkybės visiškai neįvertintos skundžiamame nuosprendyje. Keistai atrodo ir susiklosčiusios aplinkybės dėl byloje atsiradusio vaizdo įrašo (fragmentas, kai ant tralo vežamas sidabrinės spalvos automobilis). Teismas turėjo galimybę ištirti, iš kokio konteksto paimtais taip ilgai saugotas įrašas, ir pažiūrėti greta esančius įrašus siekdamas nustatyti, ar nebuvo redaguotas įrašas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

2.5. Skunde pažymėta, jog kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Skunde minima kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje įtvirtinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atkreiptas dėmesys ir į in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Teigiama, jog aukščiau nurodytomis nuostatomis, apylinkės teismas netinkamai vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl antrojo epizodo. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nenustatė, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nepagrįstai jo neišteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo išvados dėl jo nuteisimo nėra pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Be kita ko, įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, akivaizdžiai pažeistos.

2.6. Skunde nurodyta, jog vienas iš pagrindinių skundžiamame nuosprendyje vertintų įrodymų yra tariamas apelianto ir liudytojo (past. ‒ R. J.) nenuoseklumas, pasakojant apie kitą automobilį, išgabentą iš garažų masyvo (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog apylinkės teismas niekaip nevertino to, kad prieštaringi parodymai duoti per ilgą laiko tarpą ir asmenys dėl subjektyvių priežasčių galėjo kitaip prisiminti ar neprisiminti bylos aplinkybių. Be to, teismas neįrodinėjo fakto, kad apeliantas padarė inkriminuojamą nusikaltimą, o analizavo apelianto parodymų nuoseklumą ir nuosprendį grindė prielaidų pobūdžio teiginiais dėl apelianto veikos, kas negalėjo būti laikoma neginčijamai nustatytais faktais. Nuosprendyje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio apelianto veiksmus nupjaunant garažo spyną ar išgabenant pagrobtąjį automobilį. Apelianto manymu, visas nuosprendis yra grindžiamas vieninteliu teiginiu, kad pastarasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

2.7. Skunde minimos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos. Akcentuotas nekaltumo prezumpcijos principas bei pažymėta, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Taigi, apeliantas įsitikinęs, kad nekaltumo prezumpcijos principo nebuvo laikomasi, o apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė prielaidomis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Liudytojas M. S. parodė, kad jis šioje byloje pateikė vaizdo įrašus. Teigė, jog vaizdo kameros neprijungtos prie interneto, todėl gali skirtis kamerų laikas ir jo nurodytas laikas, nes nesikeičia žiemos, vasaros laikas arba gali būti netikslumas, jeigu elektra buvo dingusi. Kamerose laiko nepersukinėja, kai keičiasi laikas. Pažymėjo, kad pats savo akimis matė aptariamą įvykį, o ne per vaizdo kameras. Be to, tarp jo ir D. M. konfliktų garažo masyve nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo..

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl D. M. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo bei tokiu būtų nepagrįstai D. M. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei taikė baudžiamąją atsakomybę ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, dėl kurio nuteistasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (BK 38 straipsnio 4 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai parinko bausmių bendrinimo būdą, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl D. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, vertina apelianto keliamus klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje (baudžiamojo nusižengimo padarymą, dėl kurio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 1 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam D. M. ir nukentėjusiajam susitaikius bei tyrimas atnaujintas, nustačius jog buvo padaryta nauja nusikalstama veika) ir BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą. Ginčo, kad D. M. padarė BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, byloje nėra, nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija vertina ar D. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

7. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuteistojo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad būtent, jis nupjovė garažo spyną ar išgabeno pagrobtą automobilį. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia apelianto pozicija, pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai teisiškai reikšmingų, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį D. M. veiksmuose atskleidžiančių duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį pareiškimą apie galimą M. A. K. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę iš (duomenys neskelbtini), garažų masyve, 9-oje eilėje esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame detaliai nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 5 d., 11 val., (duomenys neskelbtini) garažų masyve, 9-oje eilėje po dešine puse, privažiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupjovė garažo spyną ir atidarė garažo vartus, tada privažiavo evakuatorius „Mercedes Benz Sprinter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir per jėgą ištraukė užrakintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 31 d. liudytojas M. S. parodė, kad apie įvykį per e- policijos portalą pranešė policijai. Patvirtino, kad viską matė tiesiogiai, t. y. matė, kaip buvo nuimami numeriai nuo automobilio, tačiau šiuo metu dėl praėjusio laiko tiksliai negali pasakyti, kaip viskas buvo, įvykio metu galėjo būti garažų masyve (duomenys neskelbtini), bet, iš kokios tiksliai vietos viską matė, nepamena (2 t., b. l. 139). Pažymėtina ir tai, jog šis liudytojas apygardos teisme patvirtino, kad pats matė aptariamą įvykį, o ne per vaizdo kameras. Tokias pačias aplinkybes šis liudytojas nurodė ir pirmosios instancijos teise, kadangi patikino matęs, kaip būtent D. M. nuiminėja nuo automobilio valstybinius numerius, o į tralą automobilis buvo kraunamas per jėgą, velkant. Pažymėtina, kad šios liudytojo nurodytos aplinkybės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kurios bus aptariamos toliau. Apelianto skunde išdėstyti teiginiai bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog liudytojas M. S. turėjo tikslą jį apkalbėti, nes tarp jų jau ilgą laiką tęsiasi ginčas dėl garažų, nepatvirtinti jokiais objektyviais byloje surinktais duomenimis. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skunde nurodytus argumentus, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima vadovautis liudytojo M. S. duotais parodymais ar pripažinti jų nepatikimais. Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, D. M. kaltę grindė ne vien tik šio liudytojo parodymais, tačiau atsižvelgė į visumą byloje nustatytų aplinkybių. Tai, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

9. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo bei liudytojo R. J. (tralo vairuotojo) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, konstatavo, kad šie skiriasi nuo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra nenuoseklūs. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su tokia apylinkės teismo pozicija ir pažymėjo, kad parodymai gali būti skirtingi, kadangi praėjus ilgam laiko tarpui asmenys dėl subjektyvių priežasčių gali kitaip prisiminti ar neprisiminti bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytu teiginiu, kad pakankamai ilgas laiko tarpas gali turėti įtakos duotų parodymų tikslumui, tačiau, šiuo atveju, tiek D. M., tiek R. J. nurodomos esminės įvykio aplinkybės skiriasi iš esmės. Dėl šios priežasties, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai vadovavosi D. M. bei minėto liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne vėlesniais, kuomet jie buvo apklausiami bylos nagrinėjimo metu.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo elgesys nuo pirmo kontakto su pareigūnais kėlė įtarimą, t. y. apeliantas slėpė tam tikrus faktus, teikė klaidinančius duomenis. Posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. Ž. patvirtino, jog tuo metu ėjo patrulio pareigas ir buvo iškviestas į vagystės įvykį, bei patvirtino aplinkybes, nurodytas 2021 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime. Iš šio pareigūno nurodytų aplinkybių matyti, kad gavus anoniminį pranešimą dėl galimai įvykdytos vagystės buvo atliekami patikrinimo veiksmai, kurių metu nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs vyras nupjovė (duomenys neskelbtini), esančiame metalinių garažų masyve garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pakabinamą spyną, priklauso Č. M. Kadangi su Č. M. susisiekti nepavyko, buvo susisiekta su jo sūnumi D. M., kuris paaiškino, jog yra namuose, (duomenys neskelbtini), telefonu girdėjosi, jog šis yra patalpoje. Paklausus, ar dar kas nors be jo tėvo gali naudotis minėtu automobiliu ir ar jis žino, kurioje vietoje automobilis gali būti, atsakė, kad nežino. Po keliasdešimt minučių perskambinus D. M. bei su juo bendraujant buvo paaiškinta, kad automobilis pastebėtas anksčiau nurodytame garažų masyve ir tuomet šis atsakė, jog su tėvo automobiliu buvo minėtoje vietoje ir baigė pokalbį. Toks nuteistojo veiksmas pareigūnams sukėlė įtarimą, dėl to buvo nuvykta šio asmens gyvenamosios vietos adresu, kur vidiniame kieme pastebėtas stovintis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dar kartą susisiekus su D. M. ir paklausus ką jis veikė garažų masyve, šis atsakė, jog dirba savo darbus, turi jame ne vieną garažą. Paklausus, ar būtų galimybė susisiekti, atsakė, jog ne, nes jis miega, tačiau ne namuose (pokalbio metu buvo girdėti, kad asmuo skuba, fone girdėjosi pučiantis vėjas, balsas buvo pridusęs). Ši aplinkybė pareigūnams taip pat pasirodė įtartina, kadangi pirmą kartą paskambinus D. M. jis miegojo namuose, tačiau vėlesnių pokalbių metu jo balsas buvo nerimastingas, sutrikęs (2 t., b. l. 33-34). Taigi, šios tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina, kad nuteistasis pokalbių metu su pareigūnais bandė nuslėpti tam tikras aplinkybes, o būtent, jog jo tėvui priklausančiu automobiliu naudojosi jis.

11. Taip pat iš pareigūnės D. G. parodymų pirmosios instancijos teisme ir jos 2021 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikslinant aplinkybes dėl įvykio buvo susisiekta su tralo savininku (kuriuo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas iš garažų masyvo), kuris nurodė, kad nuomoja jį R. J. 2021 m. lapkričio 17 d. susisiekus su R. J., šis paaiškino, jog negali prisiminti, ar buvo (duomenys neskelbtini), esančiame metalinių garažų masyve, teigė, kad pasižiūrės užrašus ir perskambins, tačiau to nepadarė. Susisiekus 2021 m. lapkričio 18 d. paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) g. esančiuose garažuose ir draugo D. prašymu, kurio kitų duomenų nežino, išgabeno automobilį „Mercedes Benz“, kurio duomenų nežino, į (duomenys neskelbtini) esantį servisą, adreso nežino. R. J. sutiko parodyti servisą ir kartu su juo buvo nuvykta į jo nurodytą vietą ‒ (duomenys neskelbtini), po ko jis išvažiavo. Serviso savininkas nurodė, kad ieškomas automobilis niekada nebuvo atvežtas į jo servisą. Papildomai susisiekus su R. J. buvo nurodyta, kad jis gabeno žalios spalvos „Mercedes Benz“, tačiau, serviso savininko teigimu, vienintelis žalios spalvos automobilis „Mercedes Benz“ stovi apie 3 metus ir priklauso serviso darbuotojui, todėl asmuo, nurodęs šią informaciją, meluoja (t. 2, b. l. 38). Taigi, šis liudytojas patvirtino, jog draugo D. prašymu išgabeno automobilį „Mercedes Benz“, tačiau, siekdamas suklaidinti pareigūnus, parodė servisą, kurio savininkas paneigė jo duotus paaiškinimus. Be kita ko, kaip matyti iš šio tarnybinio pranešimo, R. J. vengė bendrauti su pareigūnais, teigė, jog pasitikslins informaciją, susijusią su įvykiu ir perskambins, bet to nepadarė.

12. D. M. 2021 m. gruodžio 2 d., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. lapkričio 4 d. jis susiskambino su pažįstamu R. J. ir paprašė jo pagalbos, kad šis su krovininiu automobiliu pervežtų jo uošvio žalios spalvos „Mercedes Benz“ iš (duomenys neskelbtini) esančių garažų į (duomenys neskelbtini). Teigė, jog šį automobilį jis atvežė vasaros pradžioje ar pavasario pabaigoje. Taip pat nurodė, kad jie apie 13 val. atvyko į garažus, siekdami pasikrauti aukščiau minimą uošvio automobilį, jis važiavo priekyje, o R. J. iš galo, t. y. nuteistasis patvirtino, jog kreipėsi į liudytoją R. J. bei prašė pervežti į kitą vietą transporto priemonę, tačiau D. M. teigimu, ji priklausė jo uošviui, bet ne nukentėjusiajai. Vėliau, apklaustas apylinkės teisme nuteistasis neigė, kad įvykio dieną buvo susitikęs su R. J. Tačiau, kaip jau paminėta, liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 23 d. taip pat patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 19 val., jam paskambino D. M. ir paprašė pervežti automobilį į kitą vietą. Dėl šios priežasties, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog tokio susitarimo tarp minėtų asmenų nebuvo. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į byloje pateiktus vaizdo įrašus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai yra nepatikimi, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti, vaizdo įrašai yra pateikti, būtent, iš 2021 m. lapkričio 5 d., t. y. ne tik trumpas fragmentas, kuomet įvažiuoja ir išvažiuoja minėtos transporto priemonės, tačiau visos dienos įrašas, todėl teigti, jog vaizdo įrašai, prieš juos pateikiant į bylą, buvo redaguoti, nėra pagrindo.

13. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 12.01 val. (toks laikas matosi ant vaizdo įrašo) pro kelio užtvarą pravažiuoja automobilis „Audi A6“, tamsios spalvos, 12.26 val. pro kelio užtvarą įvažiuoja geltonos spalvos tralas „Mercedes Benz“ bei 12.51 val. iš karto po baltos spalvos tralo išvažiuoja geltonos spalvos tralas, su pakrautu sidabrinės spalvos automobiliu (automobilis pakrautas bagažinės puse į priekį), ant automobilio priekio valstybinių numerių ženklų nėra, automobilio galinėje dalyje numerių nematyti. Tralo valstybinių numerių nematyti (2 t., b. l. 55-57). Pasikreipus į Lietuvos kelių policijos tarnybą bei gavus fotonuotraukas su R. J. padarytais administraciniais nusižengimais (4 t., b. l. 75-77), kuriuos jis padarė naudodamasis geltonos spalvos tralu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sulyginus su geltonos spalvos tralu „Mercedes Benz“, išvažiuojančiu 2021 m. lapkričio 5 d. iš garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 78-81), ir išvežančio sidabrinės spalvos „Mercedes Benz“ priklausiusį nukentėjusiajai, nustatyta, jog tai tas pats tralas, kuriuo naudojasi R. J. (sutampa tiek transporto priemonės modelis, spalva, lipdukai ant kapoto). Be kita ko, kaip jau paminėta, pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog draugo D. prašymu vežė transporto priemonę „Mercedes Benz“, t. y. abu asmenys ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus teigė, jog buvo susiskambinę 2021 m. lapkričio 4 d. ir sutarę dėl transporto priemonės išvežimo į kitą vietą. Akcentuotina, jog iš minėto vaizdo įrašo nėra matyti, kad liudytojas R. J. 2021 m. lapkričio 5 d. būtų išvežęs būtent žalios spalvos automobilį, t. y. jis tą dieną į garažų masyvų teritoriją įvažiavo tik vieną kartą ir iš jos išvažiavo tik vieną kartą (su pakrauta transporto priemone „Mercedes Benz“ sidabrinės/pilkos spalvos). Todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad garažų masyve galimai tam tikru laikotarpiu stovėjo žalios spalvos automobilis „Mercedes benz“, neleidžia daryti išvados, kad tralo pagalba 2021 m. lapkričio 5 d. iš minėtos teritorijos buvo išvežtas būtent jis. Tokios aplinkybės dėl žalios spalvos automobilio „Mercedes benz“ išvežimo 2021 m. lapkričio 5 d. nenustatytos.

14. Be to, nors apeliantas skunde teigia, kad minėtu laikotarpiu (2021 m. lapkričio 5 d., apie 11 val.) jo minėtame garažų masyve negalėjo būti, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis į teritoriją įvažiavo 12.01 val., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu liudytojas M. S. patvirtino, kad garažų masyvo teritorijoje esančių vaizdo kamerų laikas nebuvo persukamas žiemos ir vasaros sezonu, taip pat vaizdo kameros neprijungtos prie interneto, todėl gali skirtis kamerų laikas ir jo nurodytas laikas, laiko netikslumas priklauso ir nuo to ar buvo dingusi elektra. Byloje pateiktoje informacijoje iš veikiančių mobiliojo ryšio operatorių celių išklotinių bei telefonų išklotinių užfiksuoti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 5 d., apie 10.54 val., įvykio vietoje D. M. iš jam priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (celė (duomenys neskelbtini)), taip pat apie 10.58 val. paskambino A. S. (M. S. broliui, kuris yra šio garažų masyvo pirmininkas) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (celė (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paminėtų garažų masyvo esantis kelio užtvaro pakėlimo telefono numeris, t. y. skambinama tam, jog jis būtų pakeltas ir transporto priemonė galėtų įvažiuoti arba išvažiuoti. Taip pat, kaip nustatyta iš bylos duomenų, pakelti kelio užtvarą galėjo ir A. S. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog automobilis „Audi A6“, tamsios spalvos, kuriuo naudojosi D. M., prie kelio užtvaro privažiuoja vaizdo įraše nurodytu laiku ‒ 11.59 val., stovi, kelio užtvaras užsidaro, tuomet 12.01 val. kelio užtvarui pakilus, minėtas automobilis įvažiuoja į teritoriją. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog vaizdo kamerose laikas nebuvo persukamas, į tai, jog D. M. išklotinėse skambučių laikas užfiksuotas apie 10.54 val. dėl kelio užtvaro pakėlimo, ir apie 10.58 val., nėra pagrindo sutikti su D. M. skunde pateiktais argumentais, jog garažų masyve jis buvo apie 12 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, sugretinus šiuos duomenis, kartu su M. S. pranešime (tuo metu jis buvo anoniminis) nurodytomis aplinkybėmis, jo parodymais teisme bei anksčiau aptartais kitais byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog D. M. buvo garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 5 d., apie 11 val., ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pavogė nukentėjusiajai priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz“.

15. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. M. kaltės. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Dėl paskirtos bausmės.

16. D. M. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas D. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, į tai, jog jis praeityje nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, registruotas užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra. D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2020 m. spalio 10 d. baudžiamojo nusižengimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytą apylinkės teismas nuteistajam paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui adekvačias bausmes, t. y. už BK 178 straipsnio 5 dalyje, numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bei už BK 178 straipsnio 3 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymą – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, iš dalies pridėta švelnesnė – iš 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalis, ir nuteistajam paskirta galutinė – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant D. M. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; įsidarbinti arba užsiregistruoti bei pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

17. Apygardos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei paskyrė adekvačias bausmes už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau bendrindamas paskirtas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. BK 63 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti bausmių bendrinimo būdai, vienas kurių yra bausmių apėmimas. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2020 m. spalio 10 d. padaryta veika) bei apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2021 m. lapkričio 5 d. padaryta veika), todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, D. M. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo būdu, bet apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, t. y. 2024 m. sausio 15 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-00525 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 58,33 Eur už D. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taip pat byloje pateiktos patikslintos pažymos, o būtent 2024 m. vasario 27 d. pažyma Nr. APD-2024-02280, kurioje nurodyta, jog priteistina suma – 137,50 Eur bei 2024 m. kovo 27 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-03461, kurioje priteistina suma – 216,67 Eur.

19. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl iš D. M. valstybės naudai išieškotina 216,67 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, subendrinti visiško apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. M. paskirti galutinę subendrintą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. M. valstybės naudai 216,67 Eur (du šimtus šešiolika eurų, šešiasdešimt septynis ct) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė