Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S. ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas 2012 m. spalio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės apribojimo bausme. 2014 m. birželio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo likusios bausmės atlikimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka sumokėta 2014 m. liepos 3 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. . 2016 m. liepos 18 d. apie 16 val. 56 min. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „AUDI A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą Nr. 27, reglamentuojantį, kad "<...> vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas", t. y. jis važiuodamas atbulas nepraleido einančios pėsčiosios T. T. ir ją galine automobilio dalimi partrenkė, dėl ko pėsčiajai T. T. buvo padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešinio momenkaulio lūžis, dešinio smilkinkaulio lūžis, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis T. S. . praeityje teistas, 2012 m. spalio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. S. . pripažintas kaltu BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme. 2014 m. birželio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo likusios bausmės atlikimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčio pagrindu T. S. . nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis negali būti laikomas kaip pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, t. y. neatitinka vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tokiu būdu, teismas atsižvelgęs į tai, kad nėra vienos iš privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad pagrindo T. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą, neatsargų nusikaltimą, veikiant nusikalstamai nerūpestingai, jo neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis T. S. anksčiau nors ir buvo vieną kartą teistas, tačiau ne už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 57), nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 58), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 62, 156), nevedęs, duomenų apie turimą nekilnojamąjį nepateikta, VĮ „Regitra“ duomenimis jo vardu registruotas automobilis Audi A6 valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis įstatyme numatytam šios bausmės minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam T. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nors šį nusikaltimą T. S. . padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas blaivus, o vertinant jo administracinių nubaudimų istoriją pažymėtina, kad jų kiekis (vienas pažeidimas už greičio viršijimą 27 km/h, paskirta nuobauda įvykdyta, b. l. 58) neleidžia daryti išvados, kad T. S. . yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, be to, T. S. . dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl teismas mano, jog šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismas svarstydamas dėl prokuroro prašomos kaltinamajam T. S. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės 15 MGL (564,75 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tikslingumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus eismo įvykio metu kilusiais nukentėjusiajai sunkiais pasekmes, jai padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą bei atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, darytina išvada, kad BK 71 straipsnio taikymas netikslingas, kadangi dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kaltinamajam, esant nedidelėms kaltinamojo pajamoms, būtų apsunkintas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai, dėl to kaltinamajam T. S. BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu ar laisvės apribojimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. S. . gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

Dėl civilinio ieškinio

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Kaltinamojo T. S. civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ADB „Gjensidige“. Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Iš ADB „Gjensidige“ 2017 m. vasario 10 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra apskaičiavusi ir išmokėjusi 191,38 Eur turtinės žalos, bei 5000 Eur neturtinės žalos (b. l. 171-172). Nukentėjusioji T. T. teismo posėdžio metu patvirtino gavusi nurodytą draudimo išmoką, pretenzijų draudimo bendrovei neturinti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. S. . vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu kūno sužalojimus patyrė pėsčioji T. T., kurie valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti sunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai T. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1076/2016(04) nustatyta, kad T. T. padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešinio momenkaulio lūžis, dešinio smilkinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar, galimai, paviršiumi. T. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016 m. liepos 18 d. T. T. nustatyti sužalojimai visumoje dėl kaukolės kaulų lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 39). Nukentėjusioji nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje (b. l. 39), nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. išleista ambulatoriniam gydymui, rekomenduotas tolimesnis reabilitacinis gydymas sanatorijoje. Po traumos, patirtos eismo įvykio metu nukentėjusioji lydima sūnaus reguliariai lankosi poliklinikoje, kur jai diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, potrauminis abiejų ausų pakenkimas (b. l. 167). Nukentėjusioji T. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki to įvykio, ji nors ir būdama garbingo amžiaus (80 metų), tačiau savimi savarankiškai pasirūpindavo, neturėjo nusiskundimų sveikata, klausa nebuvo sutrikusi, į gydytojus nesikreipdavo, visus darbus atlikdavo savarankiškai. Po eismo įvykio patirtų sužalojimų, jai sunku vaikščioti, svaigsta galva, iš dalies prarado klausą, negirdi viena ausimi, jai pažeistas klausos nervas, reikia klausos aparato, prarasta klausa neatsistatys. nors iki eismo įvykio klausa nesiskundė. Dėl padarytų sužalojimų ji patiria nepatogumų, jaučiasi izoliuota, viena savarankiškai negali savimi pasirūpinti, nueiti iki parduotuvės, todėl reikalinga kitų žmonių pagalba, nuolat vartoja gydytojo išrašytus vaistus smegenų veiklai pagerinti. Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusiajai liko liekamieji reiškiniai (klausos praradimas), kurie tęsiasi iki šiol. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, momenkaulio ir smilkinkaulio lūžių, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalu, nukentėjusioji T. T. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų buvo apribota nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Nukentėjusiosios T. T. patirti sunkūs kūno sužalojimai ir dvasinis sukrėtimas neabejotinai neigiamai atsilieps jos tolimesniam gyvenimui, įvertinus nukentėjusios garbingą amžių (81 metai).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis T. S. . nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma, t. y. jis savo veiksmais nesiekė sąmoningai sukelti nukentėjusiajai fizinių ir dvasinių kančių, bei sukėlęs eismo įvykį ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais asmenimis, kiek galėjo nukentėjusiajai pagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, buvo pranešta apie įvykį policijai, laukiant atvykstant greitosios pagalbos, pagal galimybes suteikė būtiną pagalbą nukentėjusiajai, saugojo ją nuo lietaus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tai nėra pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis T. S. . dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, nors duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 400 Eur darbo užmokestį, taip pat už komandiruotes į užsienio šalis, jam į dieną mokami apie 50 Eur dienpinigiai, tai yra jis gauna nuolatines pajamas (minėtoje bendrovėje dirba daugiau nei dvejus metus), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 62, 156), nevedęs, išlaikytinių neturi, duomenų apie turimą nekilnojamąjį nepateikta, VĮ „Regitra“ duomenimis jo vardu registruotas automobilis Audi A6 valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K -57/2015).

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje, be jau paminėtų aplinkybių, neabejotinai nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų T. T. sveikata sutriko negrįžtamai, ji prarado klausą dešine ausimi, diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, potrauminis abiejų ausų pakenkimas, jos pasveikimo perspektyva bloga ir mažai tikėtina, t. y. ji patyrė ne tik ilgalaikį skausmą dėl patirtų sužalojimų, tačiau faktiškai prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, juo džiaugtis ir t.t. Jai reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra, todėl sutiktina su jos atstovo advokato Algirdo Zakraso baigiamojoje kalboje išsakyta nuomone, kad prašoma priteisti neturtinė žala 4750 Eur sumai ( įvertinus draudimo bendrovės išmokėtą 5000 Eur neturtinę žalą) nėra per didelė vertinant su eismo įvykio metu patirtomis sunkiomis pasekmėmis, kurių liekamieji reiškiniai tebesitęsia, ir yra pagrindu pripažinti, kad nukentėjusioji iš tiesų patyrė didelę neturtinę žalą.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjo išsakytą poziciją, kad nustatant mažesnį neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios veiksmus, iš dalies nukentėjusioji pati pasielgė pakankamai neapdairiai (neatsargiai). Tačiau teismas nesutinka su tokia išsakyta kaltinamojo gynėjo pozicija. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Pripažįstama, kad esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.) Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, Nr. 2K-204/2013). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji jokių KET taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl jos veiksmus (ėjimą automobilių stovėjimo aikštele, o ne kažkur šalia aikštelės esančių pėsčiųjų ar dviračiu taku) vertinti kaip pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą ir tuo pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį, įvertinus jai eismo įvykio metu padarytas pasekmes (sunkų sveikatos sutrikdymą) nėra pagrindo. Tuo tarpu, kaltinamasis T. S. vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu kūno sužalojimus patyrė pėsčioji T. T..

Nustatydamas neturtinės žalos dydį T. T., teismas atsižvelgia ir į susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos bylose dydžius, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 8688,60 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013 ir kt.). Vertinant nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios T. T. sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę ir liekamuosius reiškinius, taip pat tam tikrą nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimą, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba (tolimųjų reisų vairuotoju), gauna nuolatines pajamas, yra jauno amžiaus, nevedęs, neturi išlaikytinių, kartu atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 4750 eurų neturtinės žalos dydis (atsižvelgiant į nukentėjusiajai civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ įstatymo ribose išmokėtą 5000 Eur neturtinę žalą) jai yra pagrįstas ir teisingas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai T. T. yra 4750 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-1925 dėl 240,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo T. S. valstybei už nukentėjusiajai T. T. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kaltinamasis T. S. . šiuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sudaužytus akinius, 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu, pagal kvitą Nr. 050759 (b. l. 15-16) saugojimui perduotus Telšių apskrities VPK aptarnavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusiosios prašymu grąžinti nukentėjusiai T. T., jai neatsiėmus, sunaikinti; automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis T. S. ir grąžintas T. S. saugoti (b. l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas T. S. neribotam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) MGL (1129,80 Eur - vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu T. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) MGL (753,20 Eur - septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct)dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, T. S. nustatyti keturių mėnesių terminą, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiosios T. T. 4750 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nukentėjusiajai T. T. iš kaltinamojo T. S. priteisti 4750 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti 240,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją T. T. proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo T. S. priteisti į valstybės biudžetą 240,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 66 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sudaužytus akinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiai T. T., jai neatsiėmus, sunaikinti; automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą saugojimui T. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti T. S. neribotam naudojimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.