Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, T. S. nustatytas keturių mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.

Nukentėjusiosios T. T. 4 750 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir nukentėjusiajai T. T. iš kaltinamojo T. S. priteista 4 750 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 18 d., apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punktą, reglamentuojantį, kad „<...> vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. jis, važiuodamas atbulas, nepraleido einančios pėsčiosios T. T. ir ją galine automobilio dalimi partrenkė, dėl to pėsčiajai T. T. buvo padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešinio momenkaulio lūžis, dešinio smilkinkaulio lūžis, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

5.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė neatsargų nusikaltimą, savo neteisėtais veiksmais sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, nusikaltimą padarė būdamas anksčiau vieną kartą teistas (b. l. 57, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), neišnykus teistumui, turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 58), taip pat atsižvelgė į tai, kad T. S. dirba (b. l. 62), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 156), yra nevedęs (b. l. 59), duomenų apie jo galbūt turimą nekilnojamąjį turtą nėra, jo vardu yra registruotas automobilis (b. l. 21), nustatyta viena T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į visumą minėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai T. S. bus pasiekti paskyrus jam baudą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama iki 225 MGL dydžio bauda (minimali bauda yra 1 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 2 dalis)). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad yra nustatyta viena T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgęs ir į jo turtinę padėtį, paskyrė pastarajam baudą akivaizdžiai mažesnę negu šios bausmės vidurkis, t. y. skyrė nuteistajam 30 MGL dydžio baudą. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. S. paskyrė 20 MGL dydžio baudą. Taigi daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją mažinti skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

6. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt (tai atitinka 8 688,60 Eur) iki 80 000 Lt (tai atitinka 23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011).

6.1. Nukentėjusiosios T. T. atstovas advokatas V. Gžimaila pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš draudimo bendrovės ADB „G.“ ir T. S. solidariai 4 950 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 161–162), tačiau teisiamajame posėdyje ieškinį patikslino ir nurodė, kad iš viso nukentėjusioji reiškia 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, bet dėl to, kad 5 000 Eur neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė (b. l. 171–172), o 250 Eur jai atlygino T. S. (b. l. 160, 177), prašo priteisti iš pastarojo 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6.2. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – jos civilinį ieškinį tenkino visiškai. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei formuojamai teismų praktikai.

6.3. Iš bylos matyti, kad dėl T. S. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai T. T. buvo padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, dešiniojo momenkaulio lūžis, dešiniojo smilkinkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrukdymas. T. T. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyriuje buvo gydoma nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 39–40). 2017 m. sausio 31 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) nurodyta, kad T. T. skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu, bloga klausa, sutrikusia lygsvara, šie sutrikimai atsirado po 2016 m. liepos 18 d. įvykusios autoavarijos (b. l. 167). Akivaizdu, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, jos sveikata sutriko negrįžtamai, liekamuosius reiškinius ji jaučia iki šiol, bet ir patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, atsižvelgė ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į apelianto skunde nurodytas aplinkybes – kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, gailisi, kiek galėjo, nukentėjusiajai padėjo, atlygino jai dalį žalos. Nukentėjusiosios veiksmų teismas pagrįstai nevertino kaip jos pačios didelio neatsargumo, nes byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles, ir šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydžio nemažino. Be to, teismas tinkamai įvertino ir T. S. turtinę padėtį, t. y. atsižvelgė į tai, kad pastarasis dirba UAB „V.“ tolimųjų reisų vairuotoju ir gauna nuolatines pajamas, yra nevedęs, jauno amžiaus, darbingas, išlaikomų asmenų neturi, nors duomenų apie T. S. galbūt turimą nekilnojamąjį turtą nėra, tačiau jo vardu yra registruotas automobilis (byloje taip pat nėra duomenų, kad T. S. turėtų kreditorinių įsiskolinimų ar dėl kokių nors kitų priežasčių jo turtinė padėtis būtų sunki). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl neturtinės žalos dydžio ir neturi pagrindo jį mažinti, taip pat neturi pagrindo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo išdėstyti prašomam trejų metų laikotarpiui. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 5 000 Eur neturtinę žalą ir 198 Eur turtinę žalą. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.