Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-1250-2025 D. M. nubaustas 1000 Eur bauda ir jam skirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams bei daikto konfiskavimas, konfiskuota transporto priemonės „BMW X5 M COMPETITION“ 2023 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, kuri pagal Všį „Emprekis“ yra 96 790 Eur su PVM. D. M. nubaustas už tai, kad 2025 m. sausio 19 d. 15.55 val. Klaipėdos m., Taikos pr. 28, vairavo automobilį „BMW X5 M COMPETITION“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, pažeidimas padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpiu. Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. D. M. atstovas šį nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir D. M. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirti 800 Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi D. M. atstovo skundas atmestas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1250-2025 paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį ir paskirti D. M. už ANK 424 str. 5 d. padarytą administracinį nusižengimą 1000 Eur piniginę baudą, bei administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą 24 mėn., be turto konfiskavimo. Jeigu teismas vis dėlto manys, kad būtina konfiskuoti automobilio dalinę vertę, prašo ją kuo labiau sumažinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. D. M., kaip ir nurodė Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi. Sutinka ir pripažįsta, kad tai ne pirmas jo padarytas administracinis pažeidimas, tačiau už kiekvieną jo padarymą yra nubaustas ir teisingumas įvykdytas, kadangi paskirta piniginė nuobauda sumokėta. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad D. M. prisipažinimas yra tik deklaratyvus, o jo daromų KET pažeidimų sistemiškumas, ypač analogiškų pakartotinumas, paneigia tariamą nuoširdų gailestį dėl padaryto nusižengimo ir yra išskirtinai tik finansiškai mažesnių nuostolių dėl skiriamos nuobaudos siekis. Šiuo atveju D. M. visiškai savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nei institucija, nei teismas tai nevertino kaip lengvinančią aplinkybę, bei nesušvelnino paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių. Tai, kad asmuo keletą kartų buvo baustas administracine tvarka, nereiškia, kad jam prisipažinus, negali būti tai pripažinta lengvinančia aplinkybe.

3.2. Apeliantas nesutinka, kad D. M. atžvilgiu taikytas turto vertės konfiskavimas 96 790 Eur sumai yra teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. D. M. teisme nurodė, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vertė yra neteisinga, kadangi jis nėra tiek vertas, ir pateikė į bylą šio automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio savininkas MB (duomenys neskelbtini) pardavė šį automobilį už 23 000 Eur. Taip pat D. M. pasiteiravo įmonės, už kokią kainą šį automobilį jie buvo nusipirkę. Automobilio savininkas pateikė D. M. PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad automobilį jie nusipirko už 25 000 Eur. Būtent šie dokumentai paneigia, kad automobilio vertė pagal Všį „Emprekis“ duomenis neva yra 96 790 Eur. Teismas visiškai nesigilino, kokia reali šio automobilio vertė, o paprasčiausiai nuėjo lengviausiu keliu - rėmėsi Všį „Emprekis“ duomenimis, kurie yra netikslūs ir neteisingi. Taip pat teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad neva teismas siūlė D. M. ir jo atstovui atlikti transporto priemonės įvertinimą. Apeliantas nurodo, kad automobilio vertinimo negalėjo atlikti, kadangi automobilis yra parduotas. Tokias pačias aplinkybes teisme patvirtino ir automobilio savininkas G. P., kuris patvirtino, kad automobilį „BMW X5“ įsigijo už 25 000 Eur, jis buvo daužtas ir su gedimais, bei kurį pardavė už 23 000 Eur, kadangi automobilis buvo su defektais. Akivaizdu, kad institucija, konfiskuodama visą automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertę atitinkančią pinigų sumą – 96 790 Eur, nesilaikė teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.

3.3. Teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais yra pagrindas iš D. M. išieškoti visą konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir baudžiamosiose bylose, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto (automobilio, kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo neblaiviems vairuotojams, įprastai tokio dydžio pinigų sumos, kaip nagrinėjamu atveju, neišieškomos. Šiuo atveju palikus tokią konfiskuotiną 96 790 Eur sumą iš D. M., tai akivaizdžiai sužlugdytų, pažeistų, suvaržytų D. M. teises ir interesus. Yra skirtumas, kai automobilį vairuoja asmuo, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei, bei sveikatai ir automobilį vairuoja blaivus asmuo, kuriam vairuoti teisė yra atimta. D. M. vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas už tai, kad jis viršijo leistiną greitį. Tai yra pažeidimas, tačiau ne toks šiurkštus ir pavojingas, kaip vairavimas būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

3.4. D. M. yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos yra tik apie 1500 Eur per mėnesį ir iš gaunamų pajamų jis niekaip negalėtų sumokėti VMI paskirtą 96 790 Eur piniginę konfiskaciją. Apeliantas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Šiuo atveju tyrėjo paskirta piniginė konfiskacija yra neadekvati ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų ir apeliantą D. M. suvaržytų labiau, negu reikia. D. M. iš dalies sutinka, kad institucija/teismas galėjo jam paskirti dalinę automobilio vertės konfiskaciją, tačiau ne visą, kuri yra neadekvati, neprotinga, kurios jis niekaip neįstengs sumokėti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. M. atstovas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu neskirti automobilio vertę atitinkančios piniginės konfiskacijos, teismui nusprendus ją skirti – prašo ją kuo labiau sumažinti, o nustatant automobilio vertę remtis pirkimo – pardavimo dokumentuose nurodyta automobilio verte – 23 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinio nusižengimo kvalifikacija ar pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo neturi, to neginčija ir apeliantas, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi nustatydamas skirtinos baudos dydį bylą nagrinėjantis pareigūnas ar teismas, be kita ko, turi atsižvelgti tiek į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek į pažeidėjo asmenybę.

8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pažymėjo, kad atsižvelgiant į nusižengimo užfiksavimo aplinkybes, D. M. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ir niekaip neprisidėjo prie šio nusižengimo atskleidimo. Iš teismui pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog analogiško pobūdžio nusižengimą D. M. penkerių metų laikotarpiu padarė tryliktą kartą, penki iš jų padaryti vienerių metų laikotarpiu, todėl spręstina, kad D. M. kaltės pripažinimas yra tik deklaratyvus, o jo daromų KET pažeidimų sistemiškumas bei pakartotinumas paneigia tariamą nuoširdų gailestį dėl padaryto nusižengimo ir yra išskirtinai tik finansiškai mažesnių nuostolių dėl skiriamos nuobaudos siekis.

9. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi, nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyti du šią aplinkybę sudarantys elementai – prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tiek nustačius administracinį nusižengimą, tiek teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu D. M. jokio nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be apylinkės teismo jau išsakytų argumentų, kuriems apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ir jų nebekartoja, pažymėtini ir byloje esantys duomenys, kurie paneigia D. M. neva gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Kaip matyti iš 2025 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto L. J. tarnybinio pranešimo, tą dieną jam dirbant su kitu specialistu, apie 15.55 val. Taikos pr. 28, Klaipėda, buvo pastebėtas juodos spalvos BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, vos juos pamatęs staigiai įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojęs, būdamas automobilio salone, persėdo į galinę automobilio sėdynę. 2025 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokole, grafoje “Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių” D. M. nurodė: “Jo, sutinku”. Šie D. M. veiksmai po administracinio nusižengimo nustatymo, jo pateiktas paaiškinimas apie padaryto nusižengimo aplinkybes neleidžia teismui spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailėjimąsi padarius nusižengimą. D. M. nepateikė jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl jam neišvengiamai reikėjo pačiam vairuoti automobilį sekmadienį, kai jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. D. M. atstovo skundo argumentai taip pat iš esmės yra nukreipti į nusižengimą padariusio D. M. elgesio pateisinimą, menkinant padarytą nusižengimą, o ne kritiškai vertinant pažeidimą padariusio asmens veiksmus, todėl akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinti D. M. veiksmuose esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) nėra pakankamo pagrindo.

11. Apygardos teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (D. M. už įvairius KET pažeidimus baustas daugiau nei 30 kartų, o už transporto priemonės vairavimą neturint specialiosios teisės – 13 kartų), tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad Institucijos už ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta maksimali sankcijoje numatyta 1 000 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams yra teisingos ir adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui, jų švelninti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

12. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. vairuotas automobilis „BMW X5 M COMPETITION“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, jį išsinuomojo iš MB (duomenys neskelbtini), o pastaroji automobilį 2025 m. gegužės 2 d. pardavė fiziniam asmeniui G. S.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis, su kuriuo D. M. ne kartą padarė analogiškus administracinius nusižengimus priklauso trečiajam asmeniui, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš D. M. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos byloje nėra, taigi konfiskuotino turto – minėto automobilio - vertę Institucija nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad 2023 m. pagaminto automobilio „BMW X5 M COMPETITION“ vidutinė vertė yra 96 790 Eur su PVM, ir buvo nuspręsta visą šią sumą konfiskuoti iš pažeidėjo. Apylinkės teismo posėdžio metu D. M. parodė, kad individualaus transporto priemonės vertinimo ataskaitos į bylą neteiks, nes automobilio vertė, nustatyta Všį „Emprekis“ pažymoje ir pagal individualų vertinimą skirtųsi 10 000 Eur, tai ar 96 000 Eur, ar 80 000 Eur, jam tai vis tiek yra per didelė suma. Nors D. M. atstovas skunde nurodo, kad neturėjo galimybių atlikti automobilio vertinimo, nes jis buvo parduotas, tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad administracinis nusižengimas su šiuo automobiliu buvo padarytas 2025 m. sausio 19 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2025 m. vasario 3 d., o automobilis G. S. parduotas 2025 m. gegužės 2 d., todėl norint, neabejotinai buvo laiko atlikti automobilio vertės nustatymą ir pateikti ataskaitą teismui.

14. Nors D. M. atstovas apeliaciniame skunde prašo, nustatant automobilio tikrąją vertę, remtis pateikta 2025 m. gegužės 2 d. automobilio pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad automobilis buvo parduotas už 23 000 Eur, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokiu apelianto prašymu.

15. Kasacinėje praktikoje yra įtvirtinta, jog transporto priemonių rinkos vertės nustatymas, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, yra laikomas tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Todėl nustatant konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5 M COMPETITION“ vertę, nagrinėjamu atveju remiamasi nurodyta pažyma, o ne byloje esančia transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje jo kaina nurodyta 23 000 Eur. Pažymėtina, kad daikto kainą nustatant sutartiniais pagrindais tarp pirkėjo ir pardavėjo, ji nustatoma tenkinanti abi sutarties šalis, tačiau tokia daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, kadangi ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, kurie siejami su perkamo ar parduodamo daikto savybėmis, tiek ir subjektyvūs, kurie sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu kuo greičiau parduoti transporto priemonę ir pan., todėl automobilio pardavimo kaina negali būti tapatinama su automobilio rinkos verte. Be to, tokios praktikos, kad transporto priemonės vertė nustatoma ne pagal jo įsigijimo ar pardavimo kainą, laikomasi ir kitose tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-361/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-574/2019).

16. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde akcentuojama tai, kad 96 790 Eur sumos konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingas, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis, apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, D. M. įvykdė aiškiai žinodamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės (nes ši teisė jam yra atimta), tačiau nepaisydamas šios aplinkybės ir nesant jokių objektyvių, pateisinančių tokį jo elgesį priežasčių, vėl vairavo automobilį, neturėdamas tam reikalingos specialiosios teisės. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. M. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad D. M. už įvairius KET pažeidimus baustas daugiau nei 30 kartų, o už transporto priemonės vairavimą neturint specialiosios teisės – net 13 kartų, penki iš jų padaryti vienerių metų laikotarpiu (2024 m. spalio 31 d., spalio 30 d., gegužės 8 d., balandžio 6 d. ir vasario 26 d.). Šios aplinkybės leido tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui pagrįstai teigti, jog D. M. iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujų nusižengimų darymo neatgrasė. D. M. nuolat ir sistemingai vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, t. y. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Ankstesnėse administracinėse bylose teismas ne kartą D. M. sumažinto konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigines sumas, tačiau tai nepadarė jokio poveikio ir nesulaikė D. M. nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Neabejotina, kad pats nusižengimą padaręs D. M. suvokė, kad vairuojant didelės vertės transporto priemonę neturint tam teisės, už pakartotinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojama nusižengimo padarymo priemonė, o šiuo atveju, kadangi transporto priemonė priklauso ne jam – jos vertė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Nors skunde nurodoma, kad D. M. administracinis nusižengimas padarytas, vairuojant transporto priemonę blaiviam bei neapsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, tačiau tai nėra pagrindas lengvinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį ir švelninti ar išvis panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog D. M. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o nutarimais skiriamos švelnesnės baudos ir administracinio poveikio priemonės jo elgesio nekeičia ir nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. M. mėnesinės gaunamos pajamos yra tik apie 1500 Eur per mėnesį ir iš gaunamų pajamų jis niekaip negalėtų sumokėti paskirtą 96 790 Eur piniginę konfiskaciją, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tai nebuvo atsitiktinis D. M. nusižengimas, už kurį šį kartą jam buvo paskirta tokia griežta baudžiamojo poveikio priemonė. D. M. sistemingai vairuoja ne jam priklausančias, didelės vertės transporto priemones, neturėdamas tam teisės, tokiu būdu demonstratyviai tyčiodamasis iš įstatymo ir akivaizdžiai piktnaudžiaudamas teismo jam rodomu pasitikėjimu, už ankstesnius neteisėtus vairavimus taikant tik dalinį turto konfiskavimą. Tiek administracine nuobauda, tiek administracinio poveikio priemone yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

19. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad D. M. atstovo nurodyta aplinkybė apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią finansinę padėtį prasilenkia su D. M. gyvenimo būdu ir neatskleidžia tikrosios jo finansinės padėties. Kaip nustatyta bylos duomenimis, D. M., deklaruojantis, kad uždirba tik 1000 Eur per mėnesį (apeliaciniame skunde nurodyta 1500 Eur) ir neturintis jokio kito savo turto, vienas išlaiko trijų asmenų šeimą, tačiau nuomojasi automobilį, kurio mėnesio nuomos kaina yra 660 Eur ir tai daro pastoviai, sistemingai, ką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu D. M. parodė, kad neketina į bylą pateikti 400 Eur kainuojančios automobilio vertinimo ataskaitos, sprendžiant dėl konfiskuotinos automobilio vertės dydžio nustatymo, nes ar 96 000 Eur, ar 80 000 Eur, vis tiek mokėtina suma yra didelė, kas rodo, kad 16 000 Eur skirtumas nėra didelė finansinė našta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Visų išvardintų aplinkybių kontekste spręstina, kad visos transporto priemonės „BMW X5 M COMPETITION“ 2023 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, kuri pagal Všį „Emprekis“ yra 96 790 Eur su PVM, konfiskavimas, šiuo atveju yra pagrįstas ir teisėtas, jos mažinti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

20. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutartį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, darytina išvada, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.