Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičius A. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 02.30 val. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. 12.00 val. (viena para) ir nustatyta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nutarta išieškoti iš A. J. konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 370 Eur.

Iš A. J. priteista 172,11 Eur proceso išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent už tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 01.10 val., Herkaus Manto g.–Liepų g. sankryžoje, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę – „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo ir sumažinti iš nuteistojo konfiskuotiną pinigų sumą.

2.1. Teigia, jog teismo nustatyta konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė neatitinka šio automobilio tikrosios vertės bei taikyta ginčo priemonė yra neproporcinga nuteistojo A. J. padarytam nusikaltimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-218-648/2018, 2K-114-1073/2018). Mano, jog konfiskuotina 18 370 Eur pinigų suma pažeidžia proporcingumo principą ir suvaržo nuteistąjį labiau negu reikia bausmės tikslams pasiekti. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant griežtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios mastas daugiau nei dešimt kartų viršija paskirtos baudos dydį. Nuteistojo procesinis elgesys rodo, jog jis supranta savo elgesio pavojingumą, dėl savo poelgių gailisi, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nebenusikals. Nurodo, jog A. J. turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, pastovių pajamų negauna, yra įregistruotas darbo biržoje ir aktyviai siekia susirasti darbą. A. J. turi 628,20 Eur įsiskolinimą „Sodrai“, skolingas kredito įstaigai, bankui, iš viso yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 192,38 Eur. Todėl itin didelės pinigų sumos konfiskavimą iš nuteistojo vertina kaip aiškiai neproporcingą priemonę, neatitinkančią teisingumo, teisinės valstybės principų.

2.2. Nesutinka su teismo nustatyta 18 370 Eur automobilio verte. Teismas automobilio vertę nustatė remdamasis tik VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje tariamai nustatyta automobilio „Porsche Cayenne Diesel“ 2009–2010 m. gamybos vidutinė rinkos vertė. Pažymi, jog prokurorė byloje siūlė iš A. J. išieškoti beveik du kartus mažesnę, t. y. 10 000 Eur, konfiskuotino turto vertę. Teismas nevertino A. J. byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. automobilį jis įsigijo už 8 000 Eur (t. 1, b. l. 43–45), o 2018 m. rugpjūčio 28 d. pardavė E. K. už tą pačią sumą (t. 1, b. l. 50–51). Būtent šie pirkimo–pardavimo sandoriai patvirtina automobilio kainą ir, manytina, objektyviai lemia automobilio realią rinkos vertę. Be to, VšĮ „Emprekis“ turto vertinimas yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti pagrindas turto vertei nustatyti. Šios įstaigos internetinėje svetainėje www.emprekis.lt, be kita ko, nurodyta, jog vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į rekomendacinio pobūdžio VšĮ „Emprekis“ pažymą, nevertino minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodyta tikra automobilio vertė. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. J. turtinę padėtį, jo objektyvią galimybę įvykdyti skundžiamą nuosprendžio dalį ir pažeidė minėtus proporcingumo ir teisingumo principus. Teismas nepateikė motyvų, kodėl atmeta prokurorės siūlymą išieškoti iš nuteistojo jos prašomą automobilio vertę ir tokiu būdu padarė esminį procesinį pažeidimą.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė 18 370 Eur konfiskuotino turto rinkos vertę ir tokią pinigų sumą teisėtai nusprendė išieškoti iš nuteistojo, nes automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – E. K.. Mano, jog bausmė skirta vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nėra per griežta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo A. J. kaltė, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo nustatyta konfiskuotino turto – automobilio – verte. Apelianto teigimu, nustatyta 18 370 Eur dydžio konfiskuotino turto vertė neatitinka realios automobilio rinkos vertės, kurią įrodo 2018 m. rugpjūčio 24 ir 28 d. jo pirkimo–pardavimo sutartys.

5. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nusprendė išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę pinigais, o nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie analogiško automobilio vertę, parduodamų analogiškų automobilių skelbimuose nurodytas vertes bei realią automobilio vertę. Apeliantas su tuo nesutinka ir mano, kad teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, privalėjo vadovautis minėtuose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta įsigijimo kaina, kuri yra reali šio automobilio rinkos vertė, o ne vadovautis orientaciniais duomenimis, parodančiais tik panašių automobilių rinkos vertę.

6. Patikrinusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į viešai prieinamus, t. y. internetinėse svetainėse fizinių ir juridinių asmenų siūlomų pirkti (pvz. www.autogidas.lt, www.autoplius.lt www.skelbiu.lt) analogiškų (be defektų, tų pačių techninių charakteristikų) automobilių skelbimuose nurodytas pardavimo kainas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas, nustatydamas automobilio rinkos vertę, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodytomis automobilio pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta 8 000 Eur automobilio įsigijimo kaina, o rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, kurie dera su minėtuose analogiškų automobilių pardavimų skelbimuose nurodytomis jų pardavimo kainomis.

7. Teismas nustato turto vertę vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, be kita ko, vertindamas įrodymus atskirai ir jų visumą (BPK 20 straipsnis). Todėl nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas turėjo atsižvelgti į automobilio įsigijimo kainas, įrašytas pirkimo–pardavimo sutartyse. Pažymėtina, jog daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje (-yse) nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga. Pirkimo–pardavimo sutartis (-ys), kurioje nurodyta automobilio įsigijimo kaina, yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymai, ir tik įvertinus jų visumą, nustatoma konfiskuotino turto rinkos vertė. Akcentuotina, jog automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi ne tik automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina, bet ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės. Apeliantas neginčija ir byloje nėra duomenų, jog automobilis dėl savo techninės būklės ir pan. yra vertas tik 8 000 Eur, o tokia kaina atitinka realiai rinkoje siūlomų pirkti tokio modelio, markės, gamybos metų ir kitų techninių charakteristikų automobilių pardavimo kainas.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio vertė jo įsigijimo metu neatspindi tikrosios jo rinkos vertės, todėl neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte. VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys iš tikrųjų yra tik orientacinio pobūdžio ir nebūtinai atspindi realią konfiskuotino automobilio vertę, tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, individualus automobilio įvertinimo ar vertinimo ataskaitą), kurie sudarytų pagrindą suabejoti teismo nustatyta konfiskuotino automobilio verte ar įžvelgti esant prieštaravimų tarp VšĮ „Emprekis“ duomenų ir viešai skelbiamų, analogiškų automobilių pardavimų kainų.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo nuteistojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, kadangi jis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

10. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdas yra tinkamas ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. BPK nuostatos nepažeistos, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 370 Eur, nėra pagrindo. Skundžiamas nuosprendis (jo dalis) paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinį skundą.