- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- eB2-760-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00008-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pirm.)
- Ieškovas
- Skolvalda
- Atsakovas
- Jūros gėrybių mėgėjų klubas
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimą dėl atsakovės asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi asociacijai „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ (toliau – atsakovė, įmonė, asociacija) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d. Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarė likviduoti asociaciją dėl bankroto, o 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atstatydino iš pareigų nemokumo administratorę UAB „Usela“ ir naująja asociacijos administratore paskyrė UAB „Skolvalda“.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ bankrotą tyčiniu ir įvardinti už tai atsakingus asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus 2018 ir 2019 metais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą ir padarė žalą kreditorių interesams (Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1550-540/2019; 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-516-660/2029);
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti asociacijos apskaitos dokumentai ir registrai už 2019-2020 metus, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat neperduoti finansiniai įmonės dokumentai, pagrindžiantys duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus kreditoriams. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas);
3.3. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2018 metus. Bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė tik patvirtina vieną iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
3.4. Įmonės vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams, nes jau 2018 m. asociacija pagal balanso duomenis buvo nemoki (Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2-1132/2022).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sutinka su nemokumo administratoriaus prašymu ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
4.1. VMI 2019 m. lapkričio 7 d. – 2019 m. gruodžio 6 d. atliko Asociacijos operatyvųjį patikrinimą, kurio metu buvo tikrintas piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sąskaitose, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus, pardavimus nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Asociacijoje dirbo vienas darbuotojas – jos vadovas R. R.. Šias pareigas jis ėjo nuo 2015 m. vasario 9 d., o nuo 2015 m. vasario 26 d. jis tvarkė ir įmonės buhalterinę apskaitą. Asociacija R. R. per 2019 m. sausio – spalio mėn. išmokėjo 274 262,41 Eur, o įmonės vadovas per minėtą laikotarpį išleido 16 594,81 Eur, negrąžintas atskaitingo asmens pinigų likutis į kasą 2019 m. spalio 31 d. siekė 261 973,75 Eur. R. R., kaip atskaitingas asmuo, nesumokėjo skolos biudžetui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumą;
4.2. VMI 2021 – 2022 metais atliko MB „Reklamos greitoji pagalba“ (toliau – Bendrija), kurios vadovu buvo tas pats R. R., mokestinį patikrinimą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1386-945/2022 dėl Bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu. Bendrijos nemokumo administratorė UAB „Eksmokumas“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia VMI 2022 m. birželio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45 Mr) FR0680-223;
4.3. R. R. ne kartą buvo įtariamas dėl lėšų grobstymo, buvo teistas 9 kartus dėl įvairių finansinių nusikaltimų, jo vadovaujamos įmonės UAB „Rodiklis“ bankrotas taip pat buvo pripažintas tyčiniu. R. R. valdomose ir jau bankrutavusiose įmonėse buvo nustatyti fiktyvūs sandoriai tarp susijusių įmonių, avansiniai grynųjų pinigų, kurie nebuvo panaudoti įmonės veikloje ir nebuvo grąžinti į kasą, išmokėjimai įmonės vadovui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje dėl Bendrijos veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
5.1. Byloje nėra įrodymų, arba jie yra nepakankami, kurie leistų spręsti, jog asociacijai faktiškai esant nemokiai, jos vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Laikotarpyje nuo 2020 kovo mėn. šalyje buvo paskelbta ekstremali padėtis/karantinas dėl Covid-19, kuri labai stipriai palietė pagrindinę įmonės veiklą – renginių organizavimą bei maitinimo paslaugas. Vadovas bandė derėtis su pagrindiniais kreditoriais VMI ir Sodra, tačiau jie nesutiko skolos išdėstyti, dėl ko buvo iškelta bankroto byla;
5.2. Iš esmės visi pagrindiniai dokumentai yra perduoti ankstesniam bankroto administratoriui. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir dabartinio administratoriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti administratoriui perduotų dokumentų priėmimo – perdavimo aktai. Be to, administratorius yra informuotas, kad visas įmonės turtas iš esmės yra nudėvėtas ir menkavertis, jo perdavimas ir saugojimo kaštai yra didesni už paties turto vertę. Kadangi administratoriaus buveinė yra kitame mieste, suinteresuotam asmeniui iki šiol nepavyko susiderinti šios procedūros, administratorius į R. R. paklausimus ir siūlymus reaguoja arogantiškai ir deklaratyviai, nesiekdamas proceso ekonomiškumo ir naudingumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacija „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. vasario 9 d. Įmonės vadovu nuo 2015 m. vasario 9 d. buvo suinteresuotas asmuo R. R.. Asociacijos licencijuojama veikla – neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų veikla.
Žemesnės instancijos teismas
7. Bankroto byla atsakovei iškelta 2021 m. kovo 10 d. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d. Bylos duomenys patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimis tvirtinant įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, buvo vadovautasi nemokumo administratorės surinktais duomenimis iš viešųjų registrų ir antstolių, taip pat pačių kreditorių prašymais. Iš viso teismo patvirtinta bendra septynių įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 192 933,03 Eur.
8. Nemokumo administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu iš esmės grindžiamas keletu argumentų: kad R. R., sąmoningai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, padarė žalos kreditorių turtiniams interesams; kad apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą; kad įmonei 2018 metais tapus nemokia, jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 ir 4 punktai).
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. Nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-275-553/2023, 37 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju buvusio asociacijos vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais nemokumo administratorė grindžia reikalavimą dėl asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju taikytinas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.
Dėl atsakovės nemokumo momento
11. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas).
12. Nemokumo administratorės ir suinteresuoto asmens (kreditorės) VMI nuomone, asociacija faktiškai nemokia tapo 2018 metais, t. y. dar galiojant ĮBĮ, todėl bendrovės nemokumo momentui nustatyti taikytinos ĮBĮ normos.
16. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-493/2022, nustatė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti dar 2016 metais, nes nuo 2016 m. asociacijos atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, skolos palaipsniui didėjo, asociacija nebuvo pajėgi grąžinti kreditoriams net nedidelių sumų, dalis asociacijai priklausančio turto buvo areštuotas, nustačius, kad jokie aktyvūs veiksmai dėl debitorinių įsiskolinimų nebuvo atliekami. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad asociacija tapo nemokia ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.
17. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad asociacija „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2018 metų pabaigoje, kadangi tais metais pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir gerokai viršijo ilgalaikio turto vertę.
Dėl tyčinio bankroto požymių
18. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (3 punktas); ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (4 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas;2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas,2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).
22. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).
23. Šios nutarties 15–17 punktuose teismas nustatė, kad asociacija faktiškai nemokia tapo 2018 metų pabaigoje, tačiau jos vadovas R. R. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi jos kreditorius VMI, nurodydama, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybei ir 2021 m. sausio 5 dienai jos mokestinė nepriemoka sudaro 175 528,77 Eur. Ši asociacijos mokestinė nepriemoka kildinama iš 2019 m. vasario 28 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2017 m. balandžio – liepos ir gruodžio mėnesius, 2018 m. balandžio ir spalio mėnesius, taip pat kas mėnesį teikiamų PVM deklaracijų nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., patikrinimo metu pateiktų deklaracijų ir 2019 m. patikrinimo akto.
24. Pagal VMI 2019 m. balandžio 29 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1FR1043-1943, minėta institucija atliko asociacijos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir surašė 2019 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-2028. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asociacija, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su prekių–paslaugų tiekėjais. Tokiu būdu asociacija, vykdydama šiuos atsiskaitymus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti asociacijai turint mokestinę nepriemoką valstybei. Įvertinusi operatyvaus patikrinimo metu nustatytus galimus pažeidimus laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., VMI Kauno apylinkės teismui 2019 m. birželio 3 d. pateikė prašymą iškelti administracinio nusižengimo bylą R. R.. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. Nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1550-540/2019, R. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 400 Eur bauda.
25. Asociacijos mokestinei nepriemokai didėjant, VMI pagal 2019 m. spalio 31 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1FR1043-4596, atliko dar vieną asociacijos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir surašė 2019 m. gruodžio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-4904. Nustačiusi, kad asociacija, vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, vėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, VMI kreipėsi į teismą prašydama iškelti įmonės vadovui R. R. administracinio nusižengimo bylą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. Nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-516-660/2020, pripažino R. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 2 700 Eur baudą.
26. Be to, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarimu R. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta sankcija už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais), ir paskyrė jam 1 600 Eur baudą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-493/2022, apelianto R. R. skundas atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad asociacija nemokia tapo vėliausiai 2018 m. gruodžio mėnesį ir kad nagrinėjamu atveju R. R., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, <...> rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
27. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, jog asociacijos vadovas, R. R., žinodamas apie sunkią asociacijos finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus kreditoriui VMI, kad asociacija nemokia tapo 2018 metų pabaigoje, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo, tokiu būdu toliau nepagrįstai didindamas asociacijos įsipareigojimus kreditoriams, o taip pat pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.
28. Minėta, kad asociacija nuo 2019 metų nustojo teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš 2018 metais pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad aiškinamasis raštas pateiktas ne prie 2018 metų balanso, o prie 2017 metų balanso, t. y. Juridinių asmenų registrui pateikti klaidingi dokumentai.
29. Iškėlus asociacijai bankroto bylą, jos vadovui R. R. du kartus buvo paskirtos baudos už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. nutartys), tačiau iki šiol nemokumo administratoriui visi įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti, šių aplinkybių neneigia ir pats suinteresuotas asmuo R. R.. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė (CPK 179 str. 3 d.), kad asociacijos vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – VW GOLF, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir RENAULT Kangoo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioms nėra taikyta jokių apribojimų, tačiau šis turtas administratoriui iki šiol nėra perduotas. Tai reiškia, kad R. R. tinkamai neįvykdė pareigos nustatytu terminu perduoti minėtas transporto priemones ar gautas už jas lėšas bankroto administratoriui.
30. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. liepos 27 d. perduodamų dokumentų priėmimo–perdavimo aktu asociacijos vadovas R. R. buvusiam nemokumo administratoriui UAB „Usela“ perdavė anspaudą ir 10 segtuvų įvairių dokumentų: 1 segtuvas mėlynas, be pavadinimo, lapai nesunumeruoti; 1 segtuvas raudonas „Avansinės apyskaitos, 2018“, lapai nesunumeruoti; 1 segtuvas raudonas „JGK 2017-2018, 500, pardavimai 2400 pirkimai“, lapai nesunumeruoti; 1 segtuvas juodas „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“, lapai nesunumeruoti; 1 segtuvas raudonas be pavadinimo, lapai nesunumeruoti; 5 papkės be pavadinimų, lapai nesunumeruoti (DOK-21814/2021-09-23).
31. Nemokumo administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai už 2017–2018 metus, dokumentai už kitus laikotarpius neperduoti iki šiol, o perduoti dokumentai yra netvarkingi ir nesusisteminti.
32. Pažymėtina, kad jeigu bankrutuojančios bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui perduodami be apyrašo, vėliau kilus ginčui dėl faktiškai perduotų ar neperduotų dokumentų, jų apimties, buvęs vadovas negali remtis ta aplinkybe, jog visus dokumentus tinkamai perdavė nemokumo administratoriui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021). Be to, perduoti dokumentai neatspindi įmonės finansinės padėties vėlesniu, po 2018 metų einančiu laikotarpiu.
33. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad asociacijai vadovaujant R. R., įmonės finansinė padėtis buvo pabloginta taip, kad ji tapo nemokia, nes jos vadovas nuo 2016 metų nemokėjo valstybei mokesčių, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, buhalterinė apskaita buvo vedama netvarkingai, asociacijos veiklai nutrūkus R. R. nevykdė savo pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratoriui perdavus tik dalį dokumentų, nėra galimybės nustatyti tikrosios asociacijos finansinės padėties.
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Todėl yra pagrindas asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais bei JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.
35. Teismo vertinimu, byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad asociacijos vadovo R. R. vadovavimo metu įmonė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma ir sąmoningai nebuvo atliekami veiksmai, kuriuos turėjo atlikti įmonės vadovas, veikiantis įmonės ir jos kreditorių interesais. Todėl yra pagrindas pripažinti buvusį įmonės vadovą R. R. pripažinti atsakingu asmeniu už įmonės tyčinį bankrotą (JANĮ 70 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
37. Nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens R. R. 1 210 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant dokumentus dėl asociacijos bankroto pripažinimo tyčiniu. Kartu pateikė advokato Arno Paliukėno 2023 m. sausio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001153 bei 2023 m. mokėjimo nurodymą, tačiau teismui nėra pateikta nemokumo administratoriaus ir advokato pasirašyta atstovavimo sutartis, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
pripažinti asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ (j. a. k.303581859) bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad už asociacijos tyčinį bankrotą yra atsakingas jos buvęs vadovas R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.