Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarimu R. R. (toliau – ir R. R.) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1600 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarė pagrįstas išvadas ir teisingai taikė įstatymą.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

6. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

7. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos tesimo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria Asociacijai iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos. Kita vertus, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kada juridinis asmuo tapo nemokus ir įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Taigi, pirmiausia reikia įvertinti, ar 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki, t. y. ar įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kaip tai nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pagal Asociacijos pateiktą balansą 2018 m. gruodžio 31 d. Asociacija turėjo turto 181 521 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 159 188 Eur. Pažymėtina, kad didžiąją dalį įmonės turto sudarė per pirkėjų įsiskolinimas 101 415 Eur ir kitos gautinos sumos 3 427 Eur, taip pat, 57 500 Eur įvertintas kitas finansinis turtas (paprastos vardinės akcijos). Visgi, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, matyti, kad Asociacija nurodo disponuojanti UAB „E.“ ir UAB „J.“ akcijomis, nors UAB „E.“ yra iškelta bankroto byla, todėl abejotina ar pateiktame balanse yra nurodyta reali Asociacijai priklausančio turto vertė. Tuo labiau, kad VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (1 t., b. l. 192-208), buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame papildomai apskaičiuota 21 408,99 Eur mokesčių, jų delspinigių ir paskirta šių mokesčių sumų, todėl realus įmonės įsipareigojimų dydis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo dar didesnis.

10. Pagal formuojamą teismų praktiką, juridinio asmens nemokumas siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, Nr. 2AT-2-303/2021). Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai, aiškindamas nemokumo sąvoką, vadovavosi nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, tačiau pažymėtina, kad nemokumo sąvoka visų pirma yra susijusi su civilinės teisės dalyku, todėl toks aiškinimas, remiantis teismų sprendimais priimtais civilinėse bylose, savaime nėra yra ydingas. Tuo labiau, kad ir atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

11. Kartu pastebėtina, jog bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Nurodytos juridinio asmens vadovo pareigos yra imperatyvios ir įstatymas nenustato jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti nurodytų pareigų. Jų nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, be kita ko, tikėjimu, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti dar 2016 m., nes nuo 2016 m. Asociacijos atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, skolos palaipsniui didėjo, Asociacija nebuvo pajėgi grąžinti kreditoriams net nedidelių sumų, dalis Asociacijai priklausančio turto buvo areštuotas, nustačius, kad jokie aktyvūs veiksmai dėl debitorinių įsiskolinimų nebuvo atliekami, sprendė, kad Asociacija tapo nemokia ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas su šia apylinkės teismo išvada iš esmės sutinka ir atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje trūksta duomenų, kad būtent minėtu laikotarpiu įmonė tapo nemoki ir jos vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėja VMI neturėjo teisės kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo, kadangi, Asociacijai iškėlus bankroto bylą, šią pareigą perėmė bankroto administratorius, tačiau šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus (ANK 590 straipsnio 4 dalis). Priešingai nei nurodo apeliantas, teisė bankroto administratoriui kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju pritartina ir apylinkės teismo motyvams, jog Asociacijos apskaitą tvarko būtent R. R., todėl apie Asociacijos nemokumą jam turėjo tapti žinoma nuo 2018 m. gruodžio 31 d., sudarius pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį, tuo tarpu aplinkybė, kad finansiniai atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti tik 2019 m. balandžio 30 d. šios išvados nekeičia. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta ir todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju esti tiek įstatyminiai, tiek nurodyti teismų praktikoje įtvirtinti požymiai, iš kurių matyti, kad Asociacija ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. iš esmės buvo nemoki ir neturėjo realių galimybių visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tyčia padaryti administracinį nusižengimą, tačiau atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus, svarbu tai, kad nepaisant sunkios įmonės padėties, R. R. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo apelianto kaip vadovo nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais, o apelianto versija, kad įmonė minėtu laikotarpiu dar vykdė veiklą ir su finansiniais sunkumais susidūrė tik prasidėjus karantinui, objektyviai neatitinka tikrovės. Vien tai, kad R. R. nesuvokė savo vadovaujamos įmonės finansinės padėties sunkumo ir galimybių grąžinti skolas, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

13. Pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju R. R. kaip įmonės vadovo veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, apeliantas nepagrįstai nevertino savo įmonės nemokia, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantui nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, remiantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą, tačiau ši apelianto pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Pastebėtina, jog minėtas įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įmonė tapo nemoki dėl Lietuvoje paskelbto karantino – nustatyta, kad įmonės finansinė padėtis sistemingai prastėjo ir anksčiau. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įstatymas taikytinas tik tuo atveju, kai juridinio asmens vadovas yra inicijavęs nemokumo procesą, kas, kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju, nors ir turėjo, bet nebuvo padaryta. Taigi, šio įstatymo nuostatos apeliantui nėra taikytinos.

15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. R. už tą patį laikotarpį du kartus buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 591 straipsnio 8 punktą ir nepagrįstai jį nubaudė du kartus už tą patį administracinį nusižengimą. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

16. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis, būdamas asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – Institucijos teises. Analizuojant nusižengimus, už kuriuos R. R. nubaustas 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. nutarimais, ir analizuojamą nusižengimą, matyti, jog administraciniai nusižengimai yra susiję su jo, kaip Asociacijos vadovo, atliekamomis funkcijomis, tačiau šios teisei priešingos veikos yra ne tik netapačios savo sudėčių požymiais, tačiau nesutampa ir jų padarymo laikotarpiai. Ankstesniais nutarimai R. R. nubaustas už atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą, o šioje administracinio nusižengimo byloje jis traukiamas atsakomybėn už kreditoriaus teisių pažeidimą, kai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 7 d., neinicijavo nemokumo proceso. Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniai nusižengimai, už kuriuos R. R. nubaustas anksčiau, padaryti atliekant mokėjimus, pažeidžiant kreditorių eiliškumą. Minimo administracinio nusižengimo atveju asmuo neatlieka jokių mokėjimų, tačiau suprasdamas, jog įmonė yra nemoki, neinicijuoja nemokumo proceso. Taigi, nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turinys patvirtina, kad nors jo ankstesni administraciniai nusižengimai, taip pat buvo susiję su Asociacija, tačiau teisei priešingi veiksmai buvo padaryti vienas po kito ir sudaro atskirų teisei priešingų veikų sudėtis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju R. R. patraukus administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnyje numatytą alternatyvų pažeidimą, buvo pažeistas non bis in idem principas, o R. R. nepagrįstai du kartus nubaustas už tą pačią veiką.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nutarimas apylinkės teisme buvo priimtas praleidus ANK 39 straipsnyje numatytą nuobaudos skyrimo terminą, kadangi apie Asociacijos galimą nemokumą VMI tapo žinoma 2019 m. birželio mėnesį, Asociacijai pateikus 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

18. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl administracinio nusižengimo padarymo senaties termino, pagrįstai rėmėsi naujausia teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Apeliantas nurodo, kad VMI apie Asociacijos nemokumą buvo žinoma vėliausiai 2019 m. birželį, kuomet buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, arba atlikus operatyvinius patikrinimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi vien pateiktos finansinės ataskaitos ar atlikti patikrinimai nesudaro Institucijai pagrindo spręsti, kad bendrovė jau yra nemoki, o jos vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia išvada darytina tik išnaudojus galimybes išieškoti skolą, surinkus reikiamus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį. VMI į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2021 m. sausio 7 d., taigi šią dieną Asociacijos vadovui išnyko pareiga kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos. Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad nutarimo priėmimo senaties terminas dar nėra suėjęs ir R. R. nubaustas pagrįstai.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. R. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.