Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R., jo įgaliotajai atstovei advokatei V. K.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams D. Š., N. Č., A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas R. R., nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 7 d., žinodamas apie asociacijos (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriais, privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą asociacijai, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą asociacijai (duomenys neskelbtini). Jei R. R. būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu R. R. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. paaiškino, kad su nusižengimu nesutinka, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog asociacijos finansinė padėtis pagerės. 2018 m. ir 2019 m. asociacija nebuvo nemoki. Asociacijai priklausė dviejų juridinių asmenų akcijos, asociacija turėjo ir kito turto. Manė, kad asociacija gali tęsti veiklą ir per keletą metų padengti visus įsiskolinimus bei susigrąžinti skolas. Debitoriai vykdė veiklą, todėl vertino, kad debitorių skolas asociacija susigrąžins, be to, asociacija turėjo turto. Šios dvi aplinkybės – asociacijos turtas ir debitorių skolos, kurios viršijo asociacijos įsipareigojimus, sudarė pagrindą spręsti, kad asociacija yra moki. VMI atstovai siūlė pasirašyti sutartį dėl įsiskolinimo dengimo, tačiau jos nepasirašė, nes sutarties terminas, jo nuomone, buvo per trumpas. Asociacijai yra skolingos kelios įmonės, yra pasirašytos sutartys, kad skolininkai skolas asociacijai padengs per aštuonerius metus, todėl susigrąžinus šias skolas bus galima padengti įsiskolinimą ir VMI. Per dvejus metus skolininkai asociacijai grąžino apie 1 000 ar 2 000 eurų. Be to, karantino metu galiojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, pagal kurį vadovui buvo suspenduota pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo, todėl jis neturėjo jokios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. atstovė advokatė V. K. paaiškino, kad VMI nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnį, nes pagal JANĮ 1 dalies 3 punktą, asociacijai iškėlus bankroto bylą, kreditorių teises gina nemokumo (bankroto administratorius), todėl būtent nemokumo administratorius yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad asociacija buvo nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Iš balanso matyti, kad 2018 m. asociacija turėjo 181 521 euro vertės turtą, o mokėtinos sumos įsipareigojimai sudarė 159 188 eurus, tačiau asociacijos pradelstų įsipareigojimų dydis nebuvo nustatinėjamas, nors pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas yra tada, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. VMI taip pat nenurodė kiek pradelstų skolų asociacija turėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad 2018 m. gruodžio 31 d. asociacija buvo nemoki. 2021 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nėra konstatuota, kad asociacija 2018 m. buvo nemoki, taip pat nebuvo vertinami pradelsti mokėjimai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytinai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. birželio 13 d., 2020 m. vasario 5 d. asociacija buvo moki ir tai sietina su VMI elgesiu. 2019 m. birželio 13 d., 2020 m. vasario 5 d. VMI kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylas R. R. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnį dėl to, kad buvo pažeistos kreditoriaus – VMI teisės nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taigi VMI jau po 2019 m. gegužės 29 d. ir po 2019 m. gruodžio 6 d. operatyvinių patikrinimų sprendė, kad R. R. pažeidžia kreditoriaus teises tik dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jokių pretenzijų dėl to, kad R. R. nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nereiškė, nors turėjo pilną ir išsamią informaciją apie asociacijos finansinę veiklą. Nuo 2018 m. iki 2019 m. vyko ne tik operatyviniai patikrinimai, bet buvo tęsiamas ir mokestinis patikrinimas, taigi VMI sprendė, kad asociacija 2018 m. ir 2019 m. buvo moki ir R. R. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje pateikta 2019 m. gegužės 29 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu patikrinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, banko dokumentai, atsiskaitymai su valstybės biudžetu nuo 2018 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 2019 m. gruodžio 6 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovė buvo patikrinta iki 2019 m. spalio 31 d. Administracinio nusižengimo bylose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai padaromas įmonės patikrinimas. VMI operatyvius patikrinimus atliko ir operatyvaus patikrinimo pažymas surašė 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d., todėl vertinant tai, kad pagal VMI pateiktus dokumentus trunkamasis teisės pažeidimas buvo pradėtas 2018 m. gruodžio 31 d., VMI apie jį sužinojo 2019 m. gruodžio 6 d., taigi senaties terminas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnį suėjo 2021 m. gruodžio 6 d. Taigi administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta suėjus senačiai.

Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą. R. R. 2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu R. R. buvo pripažintas padaręs ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nagrinėjamu atveju VMI prašo bausti R. R. už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pagal ANK 120 straipsnį dėl to, kad jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ANK 120 straipsnyje nurodytos kelios alternatyvios veikos, todėl tuo pačiu metu už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baustas už kelias alternatyvias veikas.

Asociacija tapo nemokia dėl šalyje esančio karantino tik 2020 m. pabaigoje. Nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2021 m. liepos 1 d. su pertraukomis faktiškai buvo karantinas ir būtent tai sąlygojo bendrovės nemokumą, nes asociacijos veikla sietina su mugėmis, visuomeniniu maitinimu.

Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Laikotarpis, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, nutraukia galimybę bausti R. R. pagal ANK 120 straipsnį. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. Nutarimas galiojo nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d., o 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnis numatė, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netaikoma karantino laikotarpiu ir tris mėnesius nuo jo atšaukimo. Minėtas įstatymas sustabdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas 5 straipsnio 1 punkto numatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo karantino laikotarpiu. Taigi VMI nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi įsigaliojęs specialusis įstatymas sustabdė tokią įmonės vadovo pareigą.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo nustatyta, kad Institucijos apskaitos informacinės sistemos 2021 m. balandžio 29 d. duomenimis, asociacijos (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui buvo 176 066,80 eurų. Asociacijos (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2019 m. vasario 28 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpį 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, gruodžio mėnesius, 2018 m. balandžio ir spalio mėnesius bei kas mėnesį teikiamas PVM deklaracijas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., patikrinimo metu pateiktas deklaracijas ir 2019 m. patikrinimo aktą. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką atlikti išieškojimo veiksmai, t. y. perdavus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti asociacijos (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus. Pateiktame balanse už 2018 m. matyti, kad asociacija (duomenys neskelbtini) turėjo turto 181 521 eurų sumai, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 159 188 eurus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad asociacija tapo nemokia ne vėliau, kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ir R. R., aiškiai matydamas blogėjančią bendrovės būklę, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis nuo 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė (1 t., b. l. 1-4).

Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registre įregistruotus 2018 m. balanso duomenis ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, asociacija (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo nemoki, nors pagal asociacijos vadovo pateiktus teismui balanso duomenis jos pelnas staiga išaugo ir ženkliai padidėjo turto apimtis. Asociacijos vadovo teismui pateikti duomenys apie įmonės turtinę padėtį neatitinka tikrovės, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nėra leistini, kadangi oficialiai nepasirašyti, todėl teismas jais nesivadovauja. Teismas padarė išvadą, kad asociacija nevykdo veiklos, nes joje nėra apdraustų asmenų, negauna pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, asociacijai panaikintas paramos gavėjo statusas, atsakovė galimai nuo 2018 m. yra nemoki ir nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad asociacijai būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Tokia asociacijos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Viešųjų registrų duomenimis asociacija neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Asociacijos atstovo pateikti duomenys apie turimas transporto priemones neatitinka viešuose registruose esančių duomenų, neatspindi įmonės geros finansinės padėties, nes turtas už skolas yra areštuotas. Asociacijoje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai vykdomas skolos išieškojimas. Asociacijos atžvilgiu yra vykdoma dešimt vykdomųjų bylų, iš kurių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai išieškojimas pradėtas 2017 m. lapkričio 21 d., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai – 2018 m. sausio 17 d., fizinio asmens A. K. naudai – 2018 m. kovo 16 d. Asociacija turi rimtų finansinių sunkumų ir jie nėra trumpalaikiai, asociacija nepajėgi sumokėti savo kreditoriams net ir nedidelių skolų. Asociacijos 2021 m. vasario 25 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis su mažąja bendrija (duomenys neskelbtini), asociacijai yra ekonomiškai nenaudingas ir rizikingas, kadangi skola asociacijai būtų grąžinta tik per penkiolika metų. Asociacijos nurodytas kreditorių sąrašas neatitinka tikrovės, nes skolų išieškojimas vykdomas didesniam kreditorių ratui (1 t., b. l. 7–13).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties nustatyta, kad palikta galioti Kauno apygardos teismo nutartis, nustačius, kad asociacija yra nemoki. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi (1 t., b. l. 16–23).

Iš išrašo apie juridinį asmenį nustatyta, kad R. R. yra asociacijos vadovas (1 t., b. l. 24).

Iš išrašo apie juridinio asmens prievoles nustatyta, kad 2021 m. balandžio 29 d. duomenimis asociacijos skola VMI sudaro 176 066,80 eurų (1 t., b. l. 25–26).

Iš asociacijos 2018 m. balanso, sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad asociacija (duomenys neskelbtini) turėjo turto 181 521 eurų sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 159 188 eurus (1 t., b. l. 28-29, 2 t., b. l. 39–40).

Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo nustatyta, kad R. R. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 31–33).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus nustatyta, kad R. R. įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas (1 t., b. l. 44–50).

Iš VMI rašto dėl informacijos pateikimo, kuriame VMI pateikė paaiškinimus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas negali būti taikomas, nes R. R. pareiga kreiptis į teismą atsirado nuo 2018 m. gruodžio 31 d., tai yra dar iki 2020 m. kovo 16 d. karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas – 2021 m. sausio 7 d., ir nuo šios datos, o ne nuo įspėjimo apie galimybę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo momento ar kito momento (1 t., b. l. 121–122).

Iš pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo asociacijai (duomenys neskelbtini) su priedais nustatyta, kad VMI pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad Asociacijos (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2019 m. vasario 28 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpį 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, gruodžio mėnesius, 2018 m. balandžio ir spalio mėnesius bei kas mėnesį teikiamas PVM deklaracijas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., patikrinimo metu pateiktas deklaracijas ir 2019 m. patikrinimo aktą. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką atlikti išieškojimo veiksmai, t. y. perdavus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti asociacijos (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus (1 t., b. l. 124–191).

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad atliktas asociacijos kompleksinis mokesčių patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2018 m. lapkričio 28 d., baigtas – 2019 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b. l. 192–212).

Iš 2020 m. vasario 21 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nustatyta, kad išieškotina suma sudaro 84 628,62 eurus (1 t., b. l. 213–217).

Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nustatyta, kad išieškotina suma sudaro 48 387,05 eurus (1 t., b. l. 218–221).

Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimo nustatyta, kad R. R. laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl pripažintas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (2 t., b. l. 1–4).

Iš pareiškimų dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nustatyta, kad VMI pateikė teismui pareiškimus dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo R. R. atžvilgiu dėl to, kad pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (2 t., b. l. 8–20).

Iš balanso pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis nustatyta, kad asociacija turėjo turto, kurio vertė 213 088 eurai, o įsipareigojimai sudarė 190 817 eurus (2 t., b. l. 29–30, 49–50).

Iš balanso pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis nustatyta, kad asociacija turėjo turto, kurio vertė sudaro 475 648 eurus, o įsipareigojimai sudaro 162 974 eurus (2 t., b. l. 31–32, 87–88).

Iš veiklos rezultatų ataskaitos pagal 2020 m. gruodžio 31 d. duomenis nustatyta, kad 2020 m. asociacija gavo 18 018 eurų pelną, o 2019 m. – 295 403 eurų pelną (2 t., b. l. 33, 51, 89).

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ informacijos nustatyta, kad asociacija finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019–2020 m. nepateikusi (2 t., b. l. 35–36).

Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie asociaciją nustatyta, kad asociacija įregistruota 2015 m. vasario 9 d., vadovas – R. R. (2 t., b. l. 37–38).

Iš veiklos rezultatų ataskaitos nustatyta, kad 2018 m. asociacija patyrė 3 488 eurų nuostolį (2 t., b. l. 41).

Iš susirašinėjimo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nustatyta, kad R. R. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis (2 t., b. l. 42–47).

Iš duomenų apie turtą nustatyta, kad asociacijai 2020 m. gruodžio 31 d. priklausė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijos 55 000 eurų vertės ir uždarosios akcinės bendrijos (duomenys neskelbtini) akcijos 2 500 eurų vertės bei automobilis „Zil“ – 1 013,68 eurų vertės ir automobilis „Renault Kangoo“ 3 294,52 eurų vertės (2 t., b. l. 52).

Iš duomenų apie pirkėjų skolas ir skolas tiekėjams nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. asociacijos skola tiekėjams sudarė 6 829,80 eurų, o debitorinės skolos sudarė – 322 233,06 eurus (2 t., b. l. 53).

Iš 2021 m. vasario 25 d. susitarimo nustatyta, kad asociacija ir mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) susitarė, kad 180 000 eurų skola asociacijai bus grąžinama po 1 000 eurų kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2021 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 54).

Iš išrašo apie fizinio ar juridinio asmens areštuotą turtą, gautą iš turto arešto aktų registro nustatyta, kad asociacijos atžvilgiu vykdoma dešimt vykdomųjų bylų (2 t., b. l. 55–83).

Iš išrašo apie turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad asociacija nuosavybės teise valdo transporto priemonę „Renault Kangoo“ (2 t., b. l. 84-86).

Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad asociacija ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) surašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (2 t., b. l. 90).

Iš trišalio skolų užskaitymo akto nustatyta, kad mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) skolinga asociacijai, todėl mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pervesti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 4 722,31 eurų sumą (2 t., b. l. 91).

Iš skolų užskaitymo akto nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) perima asociacijos 1 147,13 eurų skolą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir įsipareigoja ją sumokėti iki 2021 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 92).

Iš transporto priemonių registracijos liudijimų nustatyta, kad asociacija nuosavybės teise turi transporto priemonę „Zil“ ir „Renault Kangoo“ (2 t., b. l. 93–94).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Institucija asociacijos (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą inicijavo po JANĮ įsigaliojimo, t. y. 2021 m. sausio 7 d., todėl klausimas dėl įmonės nemokumo spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis). Visgi bylai reikšmingų faktų egzistavimo metu galiojo tiek ĮBĮ, tiek JANĮ, paminėtų teisės aktų reikalavimus taip pat privalėjo vykdyti juridinių asmenų vadovai ar kiti teisės aktuose numatyti atsakingi asmenys, todėl nagrinėjant R. R. atsakomybės klausimą, bus remiamasi abiejų paminėtų teisės aktų nuostatomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. atstovė advokatė V. K. teigė, kad R. R. jau buvo baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir 120 straipsnio 2 dalį, todėl pakartotinai negali būti baudžiamas už tą patį nusižengimą antrą kartą. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad R. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis, būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – Institucijos teises. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad R. R. yra baudžiamas už tą patį nusižengimą, nes Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. nutarimais jis buvo nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, o šiuo atveju už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje) nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju R. R. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo ĮBĮ, o nuo 2020 m. sausio 1 d. jį pakeitusio JANĮ, numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2021 m. sausio 7 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2021 m. sausio 7 d., kai Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, asociacijos vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog asociacijos (duomenys neskelbtini) skola VMI ėmė kauptis dar 2017 m. Iš pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2016 m. gruodžio 5 d. surašytas nurodymas Nr. (23.31-08)467-204332 išieškoti 295 eurų mokestinę nepriemoką (1 t., b. l. 2). 2019 m. asociacijos mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2019 m. vasario 28 d. pateiktas patikslintas deklaracijas už laikotarpį – 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, gruodžio mėnesius, 2018 m. balandžio ir spalio mėnesius ir kas mėnesį teikiamas PVM deklaracijas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., patikrinimo metu pateiktas deklaracijas ir 2019 m. patikrinimo aktą. Asociacijoje buvo atlikti operatyvūs patikrinimai už laikotarpius nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Vis tik vien pats faktas apie tai, jog juridinis asmuo tam tikru metu įsiskolina valstybės biudžetui, dar nėra pakankamas pagrindas kreditoriui, šiuo atveju – Institucijai, spręsti, kad konkretus juridinis asmuo yra nemokus, o jo vadovas neįgyvendina pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip daro ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokia išvada darytina tik išnaudojus galimybes išieškoti skolą, surinkus reikiamus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį. Tik tuomet galima padaryti tikslią ir konkrečią išvadą, jog asociacija yra nemoki, o jos vadovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., VMI priėmė nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitos), 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2020 m. vasario 21 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2019 m. spalio 14 d. ir 2020 m. birželio 15 d. vykdomi išieškojai priverstine tvarka, 2020 m. rugsėjo 18 d. asociacijai išsiųstas įspėjimas sumokėti mokestinę nepriemoką. 2020 m. gruodžio 8 d. gauta informacija apie asociacijos turtą ir įsipareigojimus, 2021 m. sausio 5 d. buvo gauta papildoma informacija apie bendrovę, t. y. apie tikslią jos skolą valstybės biudžetui, vykdomus išieškojimus VMI ir kitų kreditorių atžvilgiu, kad bendrovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto, neturi darbuotojų. Tad teismas sprendžia, kad tik visumoje įvertinus situaciją, jog iš asociacijos nepavyksta išieškoti šios turimos skolos, išsiuntus raginimą sumokėti mokestinę nepriemoką ir jos nesumokėjus, gavus kitus paminėtus duomenis, asociacijos (duomenys neskelbtini) kreditoriui – Institucijai buvo pagrindas konstatuoti, kad minėta asociacija yra nemoki, o jos vadovas nevykdo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. padarytas trunkamasis administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, asociacijos (duomenys neskelbtini) kreditoriui – Institucijai paaiškėjo būtent 2021 m. sauso 7 d. ir todėl būtent nuo šios dienos skaičiuotinas ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų terminas.

Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

ĮBĮ, galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnis reglamentavo įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodoma, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymas apibrėžia, kad pagrindinis (formalus) įmonės nemokumo kriterijus yra pradelsti įsiskolinimai, kurie pradeda viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šį rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Be to, pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.).

ĮBĮ pakeitusio JANĮ, galiojančio nuo 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 1 punkte numatyta, jog nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai reiškia, kad pakanka bent vienos iš paminėtų sąlygų, kad būtų galima pripažinti juridinį asmenį nemokiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2015 m. vasario 9 d. yra R. R. (b. l. 24), taigi jis atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius ir gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šią teisės normą. Byloje taip pat nustatyta, kad VMI yra asociacijos (duomenys neskelbtini) kreditorė, todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę teikti teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo dėl kreditorių teisių pažeidimą.

Pasisakant dėl asociacijos nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus, nes tai svarbu nustatant R. R. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 7 d. Institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris 2021 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registre įregistruotus 2018 m. balanso duomenis ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, asociacija (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo nemoki, nors pagal asociacijos vadovo pateiktus teismui balanso duomenis jos pelnas staiga išaugo ir ženkliai padidėjo turto apimtis. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad asociacijos vadovo teismui pateikti duomenys apie įmonės turtinę padėtį neatitinka tikrovės, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nėra leistini, kadangi oficialiai nepasirašyti, todėl teismas jais nesivadovauja. Teismas padarė išvadą, kad asociacija nevykdo veiklos, nes joje nėra apdraustų asmenų, negauna pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, asociacijai panaikintas paramos gavėjo statusas, asociacija galimai nuo 2018 m. yra nemoki ir nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenimis nenustatyta, kad asociacijai būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Tokia asociacijos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, Kauno apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad viešųjų registrų duomenimis asociacija neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Asociacijos atstovo pateikti duomenys apie turimas transporto priemones neatitinka viešuose registruose esančių duomenų, neatspindi įmonės geros finansinės padėties, nes turtas už skolas yra areštuotas. Asociacijoje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai vykdomas skolos išieškojimas. Asociacijos atžvilgiu yra vykdoma dešimt vykdomųjų bylų. Asociacija turi rimtų finansinių sunkumų ir jie nėra trumpalaikiai, asociacija nepajėgi sumokėti savo kreditoriams net ir nedidelių skolų. Asociacijos 2021 m. vasario 25 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis su mažąja bendrija (duomenys neskelbtini) asociacijai yra ekonomiškai nenaudingas ir rizikingas, kadangi skola asociacijai būtų grąžinta tik per penkiolika metų. Asociacijos nurodytas kreditorių sąrašas neatitinka tikrovės, nes skolų išieškojimas vykdomas didesniam kreditorių ratui (1 t., b. l. 7–13).

Iš Institucijos pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog Institucijos apskaitos informacinės sistemos 2021 m. balandžio 29 d. duomenimis, asociacijos (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui buvo 176 066,80 eurų. Asociacijos (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2019 m. vasario 28 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpį 2017 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, gruodžio mėnesius, 2018 m. balandžio ir spalio mėnesius bei kas mėnesį teikiamas PVM deklaracijas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., patikrinimo metu pateiktas deklaracijas ir 2019 m. patikrinimo aktą. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką atlikti išieškojimo veiksmai, t. y. perdavus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti asociacijos (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus. Pateiktame balanse už 2018 metus matyti, kad asociacija (duomenys neskelbtini) turėjo turto 181 521 eurų sumai, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 159 188 eurus. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. paaiškino, kad asociacija 2018 m. turėjo finansinių sunkumų. Bylos duomenimis, jau nuo 2016 m. asociacijos atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016 m. iš asociacijos priteistos skolos uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), fiziniam asmeniui P. R., 2017 m. – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), 2018 m. – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), 2019 m. – uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). Taigi, skolos palaipsniui didėjo, asociacija nebuvo pajėgi grąžinti kreditoriams net ir nedidelių sumų, asociacijos finansinė padėtis negerėjo, nenustatyta ir papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams. Finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti 2019 m. balandžio 30 d., tačiau asociacijos (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkantis asmuo yra jos vadovas R. R., todėl apie tai asociacijos (duomenys neskelbtini) nemokumą turėjo tapti žinoma nuo 2018 m. gruodžio 31 d., sudarius pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį, nuo tada ir atsirado R. R. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. įgaliotoji atstovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas nenustatė tikslaus asociacijos nemokumo momento, 2018 m. asociacija buvo moki, iškeliant bankroto bylą nebuvo aiškintasi ar pradelsti asociacijos įsipareigojimai viršijo pusę į jos 2018 m. balansą įrašyto turto vertės, dėl šių aplinkybių nepasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau teismas su tokia įgaliotosios atstovės pozicija nesutinka, kadangi viena vertus Kauno apygardos teismas, kaip jau minėta, konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registre įregistruotus 2018 m. balanso duomenis ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, asociacija (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo nemoki, kita vertus, priimdamas sprendimą iškelti bankroto bylą teismas nesivadovavo R. R. pateiktu asociacijos 2019 m. balansu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai pasisakė dėl to, kad 2019 m. ir 2020 m. balansai neatitinka realios faktinės situacijos. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. paaiškinimų nenuoseklumą, kai viena vertus jis teigė, kad 2020 m. asociacijos balansas patvirtina jos mokumą, kadangi gautas pelnas, kita vertus, teigia, kad asociacija tapo nemokia dėl 2020 m. kovo mėnesį paskelbto karantino, kas duoda pagrindą abejoti 2020 m. balanso teisingumu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, o įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. e2-2081-798/2017; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. e2-1982-381/2018; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. e2-1251-790/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis Nr. e2-1137-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. e2-545-407/2021 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacijos vardu yra registruotos transporto priemonės „Zil“, „Renault Kangoo“, „Volkswagen Golf“, tačiau visoms transporto priemonėms taikomi areštai, o automobilio „Volkswagen Golf“ dalyvavimas viešajame eisme uždraustas. Taigi, asociacijos turtas už skolas areštuotas. Nors asociacija nurodė, kad jai priklauso dviejų juridinių asmenų akcijos, tačiau tikrąją šių juridinių asmenų akcijų vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikta. Vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kreditorių naudai patvirtina, kad asociacija turėjo pradelstų įsipareigojimų ir nebuvo pajėgi padengti net ir nedidelių skolų. Be to, asociacija į turto vertę įskaitė ir debitorinius įsiskolinimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad asociacija būtų kreipusis į teismą dėl skolų išieškojimo, o tam tikri susitarimai dėl skolų dengimo, užskaitymo padaryti tik 2021 m. pradžioje. Nesant įrodymų, kurie patvirtintų debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti, toks turtas nelaikytinas realiu asociacijos turtu ir neįskaitytinas į turto vertę.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad asociacija tapo nemokia ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. ir R. R., aiškiai matydamas blogėjančią asociacijos būklę, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis nuo 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau to nepadarė.

Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2019 m. rugpjūčio 19 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo asociacijai, tačiau bankroto bylą atsisakyta kelti, nes asociacija padengė 789,69 Eur įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir 838,20 Eur įsiskolinimą trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika būtina įvertinti, ar veiksmai, kurių ėmėsi R. R., neturėtų būti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti.

Pažymėtina, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad R. R., būdamas asociacijos vadovu, būtų ėmęsis veiksmų, siekiant atkurti asociacijos mokumą bei sumokėti įmonės kreditoriams, o administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. atstovės teiginiai apie tai, kad R. R. siekė atkurti asociacijos mokumą vykdydamas įprastinę ūkinę-komercinę veiklą ir atsiskaitinėdamas su kai kuriais kreditoriais, nors ir pažeisdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis, asociacijos finansinė padėtis negerėjo, nenustatyta ir papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nesudarytas joks raštiškas ir aiškus planas (toks teismui nepateiktas), asociacija nesikreipė į teismą dėl debitorinių skolų išieškojimo, be to, R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisakė pasirašyti susitarimą su VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, nes mokėjimo terminas jam atrodė per trumpas, o tam tikrus susitarimus dėl skolų užskaitymo R. R. sudarė tik pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo. Taigi byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjant asociacijos finansinei padėčiai, augantis įsipareigojimų dydis, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, asociacijos turtui taikomi areštai R. R. buvo žinomi ir suprantami. R. R. noras išspręsti asociacijai susidariusią nepalankią finansinę situaciją iš esmės nesiimant jokių realių pastangų ir tikintis, kad ateityje ji pagerės, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai nešalina jo atsakomybės. Priešingai šios aplinkybės pagrindžia R. R. veikus tyčia, t. y. suvokiant, jog asociacija yra nemoki, tačiau nesiėmus ne tik jokių aktyvių veiksmų jos mokumui atkurti, tačiau ir nepateikiant teismui pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Taigi, R. R., jau 2018 m. gruodžio 31 d. žinodamas apie asociacijos nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl asociacijos (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, padarė trunkamą administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2021 m. sausio 7 d., kuomet pats asociacijos (duomenys neskelbtini) kreditorius – VMI, kreipėsi į teismą dėl asociacijos (duomenys neskelbtini) nemokumo bylos iškėlimo. R. R. nevykdžius pareigos laiku kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos asociacijai iškėlimo, didėjo asociacijos turimi įsipareigojimai VMI.

Teismo posėdžio metu R. R. teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymu karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo, jam kaip asociacijos vadovui, buvo suspenduota pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad norint pritaikyti minėto įstatymo nuostata, visų pirma, turi būti nustatyta, kad juridinis asmuo susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemokus būtent dėl naujojo koronaviruso plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Antra, būtina įrodyti, kad juridinis asmuo patyrė finansinius nuostolius ir tapo nemokus po 2020 m. kovo 16 d., t. y. Lietuvoje įvedus pirmąjį karantiną. Be to, minėtu įstatymu suspenduoti vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo nekyla automatiškai, – „Covid-19“ poveikio JANĮ palikta vadovo pareiga inicijuoti ir vykdyti ikiteisminio tarimosi su kreditoriais procedūrą, siekti kompromiso. Taigi pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo netaikoma kaip tik tuo atveju, jei ir kai vadovas inicijuoja nemokumo procesą. Nemokumo procesas pagal JANĮ inicijuojamas išsiunčiant pranešimą kreditoriams (JANĮ 8 straipsnis). Vadinasi, vadovas, siekiantis apsaugos pagal „Covid-19“ poveikio JANĮ, turėjo inicijuoti dialogą su kreditoriais JANĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad asociacija (duomenys neskelbtini) būtų susidūrusi su finansiniais sunkumais būtent dėl „Covid-19“ poveikio, šie sunkumai atsirado po 2020 m. kovo 16 d., taip pat nėra jokių duomenų, kad R. R. būtų iniciavęs nemokumo procesą JANĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad su finansiniais sunkumais asociacija (duomenys neskelbtini) susidūrė jau 2018 m. ar anksčiau ir šie finansiniai sunkumai nesietini su „Covid-19“ poveikiu, teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad R. R. nesikreipė į Instituciją su pranešimu dėl nemokumo proceso iniciavimo, todėl minėto įstatymo numatytas vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo suspendavimas, R. R. netaikytinas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko visiškai įrodyta, jog asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas R. R., nuo 2018 m. gruodžio 31 d., sudarius pelno nesiekiančio juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį, iki 2021 m. sausio 7 d., žinodamas apie asociacijos (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriais, privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą asociacijai, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą asociacijai (duomenys neskelbtini). Jei R. R. būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu R. R. pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, įvykdytos ne visos nuobaudos (b. l. 44–50), pradėjus daryti trunkamojo pobūdžio administracinį nusižengimą, R. R. nebuvo baustas pagal ANK 120 straipsnį, asociacijai (duomenys neskelbtini) pradėta nemokumo (bankroto) procedūra, ir daro išvadą, kad R. R. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nežymiai didesnė nei minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo laukelyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2-1132/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.