Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2019 m. balandžio 29 d. asociacijoje (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovėje) pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2019 m. birželio 13 d. balansu, Bendrovė turi 42.801,53 euro dydžio mokestinę nepriemoką. Per patikrinimo laikotarpį, tai yra nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., į kasą įplaukė 21 509,74 eurai, o išlaidos sudarė 21 395,68 eurai. Bendrovės skola valstybės biudžetui tikrintino laikotarpio pradžiai buvo 7 507,93 eurai, pabaigai 32 178,07 eurai. Per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atskaitingi asmenys avansinėms išlaidoms gavo 10 579,71 eurus, o per šį laikotarpį išleido 10 579,71 eurus prekėms ir paslaugoms pirkti, tačiau pareiškėjai, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., geranoriškai nemokėjo. Tuo asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas R. R., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kiek galėjo, mokesčius mokėjo proporcingai tiek valstybei, tiek kitiems kreditoriams bei darbo užmokestį darbuotojams. Norėdamas išsaugoti asociacijos veiklą, negalėjo viso įsiskolinimo valstybei padengti, nes buvo ir kitų būtinų išlaidų. Per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki 2019-03-31 buvo užskaityta iš permokos 11 194,00 eurai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-7), asociacijos (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 8-24); asociacijos (duomenys neskelbtini) apskaita – įplaukos (b. l. 25-26); VMI prie FM 2019 m. gegužės 29 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 27-30); avanso apyskaitos kopijos (b. l. 31-47): R. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad skola susidarė, kadangi vėluoja mokėti tiekėjai. Asociacija veiklą vykdo, dirba 3 darbuotojai. Mokestinę nepriemoką planuoja mokėti dalimis (b. l. 48-49).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Asociacijos vadovas R. R., žinodamas apie Asociacijos finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl R. R. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Asociacijos vadovo veiksmai, kuomet Asociacija turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ vadovas R. R. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. R. baustumus nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir /ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant R. R. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

R. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.