Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-198-730/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-10175-2012-0) Procesinio sprendimo kategorijos:

122.3.; 124.2.9; 124.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-642/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po brolio A. B. paskelbimo mirusiu atsirado paveldėjimo teisė ne tik atsakovui V. B., bet ir pareiškėjai bei kitiems dviems broliams P. ir P. B.. Nors palikimą priėmė tik atsakovas A. B., tačiau jis, kaip tinkamai priėmęs palikimą, geranoriškai sutiko suteikti pareiškėjai palikimo priėmimo teisę CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl tiek pareiškėja, tiek P. ir P. B., kaip ir pats atsakovas, yra suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-153-642/2013 baigtimi, nes nuo jos priklauso, kokią dalį A. B. buto turėtų teisę paveldėti.Pareiškėjai yra žinomos faktinės aplinkybės apie mirusiojo A. B. gyvenimą, santykius su ieškove ir buto, esančio Pietinė g. 18-21, Klaipėdoje, pirkimu, todėl teismui įvertinus faktines aplinkybes, nebūtų priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neturi teisės teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo nelogiška, neatitinkanti įstatymo bei teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-153-642/2013 esančių duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, ieškovė B. P. ir A. B. 1992 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, rūpintis vienas kitu, tačiau santuokos neįregistravo. A. B. dažnai vykdavo į užsienį uždarbiauti, o grįžęs gyvendavo pas ieškovę, adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi A. B. už 88 000 Lt nupirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną A. B. įgaliojo B. P. užregistruoti nupirkto buto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre, perrašyti buto telefono abonentą, elektros, vandens ir dujų skaitiklius jo vardu, sudaryti sutartis su Klaipėdos miesto elektros ir vandens tinklais, AB „Vakarų dujos“, AB „Lietuvos „Telekomas“ Klaipėdos filialu, apmokėti šioms įmonėms už visas atliekamas paslaugas, taip pat atstovauti jį mokesčių inspekcijoje, paduoti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. 2001 m. lapkričio 19 d. A. B. išvyko dirbti į Rusijos Federaciją, nuo 2002 m. vasario 15 d. jis neatsiliepė į skambučius ir dingo. Dėl jo dingimo buvo užvesta paieškos byla Nr. 69-08-0006-02. Paieška, praėjus septyneriems metams, buvo nutraukta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu A. B. pripažintas nežinia kur esančiu, B. P. paskirta A. B. turto nuolatine administratore (civ. byla Nr. 2-6332-794/2011). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu A. B. paskelbtas mirusiu (civ. byla Nr. 2-1096-618/2012). Palikimą po A. B. mirties priėmė atsakovas V. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu atmetė ieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, priteisė iš ieškovės B. P. 5000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. B.. Atmetė atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų, priteisė iš atsakovo V. B. 6964,88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei B. P.. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą - ieškinį patenkino, pripažino ieškovei B. P. nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei B. P. 4208,80 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo V. B. 292,00 Lt valstybei, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino ieškovės ir A. B. tarpusavio santykių pobūdį, tarp jų buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia. Šalys butą įgijo už lėšas gyvenant kartu, todėl ieškovei pripažintina nuosavybė į ½ dalį A. B. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). 18-21, Klaipėda. Pareiškėja I. J. 2014-07-07 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atmetė, panaikino 2014-08-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jog I. J. civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, bei į formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl proceso atnaujinimo turi teisę kreiptis tik ieškovė B. P. ir V. B.. Formuojama teismų praktika, kad tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visa byla turi būti peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2004). Būtent, nagrinėjant bylą iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, įtraukus dalyvauti byloje asmenis, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų teismas buvo nusprendęs, šiems asmenims atsiranda galimybė nurodyti visas jiems žinomas aplinkybes, kurios nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos išnagrinėtoje byloje iki proceso atnaujinimo.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikėtų nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Pagrindiniu argumentu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja nurodo, jog po brolio A. B. paskelbimo mirusiu atsirado paveldėjimo teisė ne tik atsakovui V. B., bet ir pareiškėjai bei kitiems dviems broliams P. ir P. B.. Nors palikimą priėmė tik atsakovas V. B., tačiau jis, kaip tinkamai priėmęs palikimą, geranoriškai sutiko suteikti pareiškėjai palikimo priėmimo teisę CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl tiek pareiškėja, tiek P. ir P. B., kaip ir pats atsakovas yra suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-153-642/2013 baigtimi, nes nuo jos priklauso, kokią dalį A. B. buto turėtų teisę paveldėti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu.

Kaip nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1096-618/2012 A. B. paskelbtas mirusiu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mirties vieta nustatyta paskutinė žinoma jo buvimo vieta adresu (duomenys neskelbtini), minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-05-29. A. B. palikimą per nustatytą terminą priėmė mirusiojo brolis V. B.. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog kokiu nors būdu būtų priėmusi palikimą. Vienintelis palikimą priėmęs asmuo - V. B., kuris ir buvo įtrauktas atsakovu nagrinėjamoje byloje, kadangi tik su jo vieno teisėms ir pareigoms susijęs priimtas teismo sprendimas. Pareiškėja atskirajame skunde pati pripažįsta, jog supratusi, jog praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nepasinaudojo teise kreiptis į teismą su prašymu dėl termino pratęsimo. CK 5.8 straipsnis numato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Duomenų, jog pareiškėja, gindama savo teisę paveldėti po brolio A. B. paskelbimo mirusiu atsiradusį turtą, būtų pasinaudojusi įstatymo numatyta teise ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, byloje nėra pateikta. Įvertinus pačios pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei teismų formuojamą praktiką, jog teisę į palikimą kiekvienas įpėdinis įgyvendina savarankiškai, veiksmais išreikšdamas valią, sutikimą, ir siekį įgyti palikimą, darytina išvada, jog ginčo tarp brolių ir sesers dėl palikimo priėmimo nebuvo, vadinasi nei pareiškėja, nei kiti broliai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), niekada nepretendavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog atsakovas geranoriškai sutiko suteikti palikimo priėmimo teisę, vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalis pagrindu, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų suteikęs pareiškėjai ar kitiems broliams tokią teisę, be to yra abejonė, ar tokia teisė bus suteikta ateityje. Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, jog yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog vienintelis palikimą priėmęs asmuo yra atsakovas, pareiškėja bei kiti mirusiojo broliai neturėjo ir neturi jokių teisių į atsakovo paveldėtą turtą, kadangi nepasinaudojo teise priimti palikimą, todėl atsakovas yra vienintelis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos priimtas teismo sprendimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos išvada, jog teismų procesiniuose sprendimuose tiesiogiai nepasisakyta nei dėl pareiškėjos, nei kitų paskelbto mirusiu brolių teisių ar jų pareigų, taip pat minėtiems asmenims nei apribotos teisės, nei sukurtos pareigos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokių duomenų, įrodančių, kad teismo procesinis sprendimas dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe turėtų būti panaikintas, nėra. Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia žinanti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su A. B. gyvenimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybėmis, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, pareiškėjos nuomone, reikšmingas aplinkybes, neteikia.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Atmetus atskirąjį skundą, ieškovei iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas reikalingas atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui, iš pareiškėjos ieškovei priteistina 175,22 Eur (605,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjos I. J. ieškovei B. P. 175,22 Eur/605,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.