- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-1372-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10175-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. P. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad ieškovė B. P. ir palikėjas A. B. buvo sudarę susitarimą įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės B. P. ir palikėjo A. B. įpėdinio atsakovo V. B. bendra daline nuosavybe, kurioje nuosavybės teisės dalys yra šios: ieškovei B. P. priklauso ½ nuosavybės teisės dalis ir atsakovui V. B. priklauso ½ nuosavybės teisės dalis. Nurodė, kad A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas mirusiu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mirties vieta nustatyta paskutinė žinoma jo buvimo vieta (duomenys neskelbtini). Vienintelis žinomas A. B. artimas giminaitis yra velionio brolis V. B., kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro 2012-08-27 pažymos Nr. 131 duomenimis, atsakovas V. B. priėmė mirusio A. B. palikimą. Nuo 1992 metų ieškovė ir velionis A. B. pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir šeimyninį gyvenimą. Siekdamas užsidirbti bei užtikrinti geresnę ateitį sau ir ieškovei, A. B. dažnai vykdavo į užsienį uždarbiauti, o išvykęs visuomet palaikydavo artimus ryšius su ieškove. Ieškovė ir velionis vedė bendrą ūkį, gyvendami kartu rūpinosi vienas kitu, rėmė vienas kitą. Su velioniu A. B. ieškovė gyveno neįregistravę santuokos ir nesudarę partnerystės sutarties. Nuo 1999 metų ieškovė ir velionis gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas bendromis ieškovės ir velionio lėšomis 1999-08-17, sudarant pirkimo pardavimo sutartį velionio A. B. vardu. Kadangi ieškovė ir velionis planavo bendrą gyvenimą ir buvo numatę perkamame bute gyventi kartu, jie nematė skirtumo, kieno vardu sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir kieno vardu įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Ieškovės ir velionio bendrą šeimyninį gyvenimą ir bendro ūkio vedimą bei turto kūrimą patvirtina tai, jog visus klausimus jie spręsdavo bendru sutarimu, rūpinosi vienas kito gerove ir buitimi. A. B. pastovaus darbo neturėjo, užsidirbti vykdavo į užsienį pagal galimybes, įsigyti ginčo buto tik asmeninėmis lėšomis negalėjo. Kadangi velionis ketino nusipirktame bute gyventi ir kurti ateitį su ieškove, buvo nutarta butą įsigyti bendromis ieškovės ir velionio lėšomis, bendros dalinės nuosavybės teise. Tam tikslui dalį lėšų, 16 000 Lt, ieškovė ir velionis bendru sutarimu 1999-08-15 pasiskolino A. B. vardu pagal rašytinę paskolos sutartį iš A. V.. Laikotarpyje nuo 1991 m. iki 1999 m. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) struktūriniame padalinyje kasos operacijų inspektore ir šiuo laikotarpiu ieškovės metinės pajamos sudarė 61 229,64 Lt. Tai įrodo, jog pagal to meto ekonominę situaciją ieškovė gaudavo stabilias ir pakankamas pajamas ir turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų prisidėti prie bendros dalinės nuosavybės sukūrimo - buto įsigijimo. Tiek ieškovė, tiek velionis ginčo buto įsigijimo metu neturėjo išlaikomų asmenų ar kitokių įsipareigojimų, todėl, disponuodami savo pajamomis, neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų poreikius. Dėl pasikartojančių išvykimų į užsienį A. B. 1999-08-17 įgaliojo ieškovę užregistruoti buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (dabar - VĮ „Registrų centras“) Klaipėdos filiale, perrašyti buto telefono abonentą, elektros, vandens ir dujų skaitiklius velionio vardu, sudaryti sutartis su komunalinius patarnavimus teikiančiomis įmonėmis ir atstovauti velionį mokesčių inspekcijoje, paduoti velionio vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo iškeldinti ieškovę iš savavališkai užimtų patalpų esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu ieškovė B. P. gyvena jo broliui priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp B. P. ir A. B. buvo susiklostę kokie nors teisiniai santykiai dėl naudojimosi minėtu butu - nėra aišku, ar A. B. apskritai leido B. P. gyventi jam priklausiusiame bute, ar tarp jų buvo susiklostę nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, taip pat nėra jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kad ieškovė savo piniginėmis lėšomis būtų prisidėjusi prie šio buto įsigijimo. Nepaisant to, kad ieškovė B. P. gyveno A. B. priklausiusiame bute, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, nereiškia, kad vien dėl šių aplinkybių ji gali būti pripažinta teisėtai gyvenanti šiame bute ir laikytina teisėta buto bendrasavininke. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad B. P. siekis yra neteisėtai įgyti svetimą turtą, kuo iš esmės yra pažeidžiamos atsakovo V. B. teisės ir teisėti interesai. Taigi remiantis tuo, teismas turėtų pripažinti, kad ieškovė B. P. ginčo bute gyvena savavališkai, be jokio teisėto pagrindo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsniu, turėtų būti iškeldinta iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Toks teismo sprendimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, būtų apgintos atsakovo, kaip turto paveldėtojo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu atmetė ieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Priteisė iš ieškovės B. P. 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. B.. Atmetė atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų. Priteisė iš atsakovo V. B. 6 964,88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei B. P.. Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2012-09-17 nutartimi paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškovės ir velionio A. B. santykiai įsigyjant butą galėtų būti kvalifikuojami kaip 1964 metų Civiliniame kodekso 472 straipsnyje apibrėžti jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandantys santykiai. Tačiau šiuo atveju, nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tokios sutarties sudarymas ir vykdymas galėtų būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Remiantis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, galima teigti, kad tarp ieškovės ir velionio A. B. susiklostę santykiai galėjo būti prilyginti bendro ūkio vedimui, t.y. bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (sugyventiniai). Tačiau vien tas faktas, kad šalys vedė bendrą ūkį. t. y. gyveno kartu neįregistravę santuokos, neįrodo jų abiejų bendro siekio įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini). 16 000 Lt paskolą velionis ėmė savo vardu, notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis taip pat sudaryta jo vardu, velionis tik išdavė ieškovei įgaliojimą atlikti juridinius veiksmus, susijusius su buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimu jo vardu. Teismas konstatavo, kad nurodyti velionio A. B. veiksmai patvirtina jo valią butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą pakeisti – V. B. priešieškinį tenkinti ir atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad nors formaliai V. B. kol kas nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis nėra įregistravęs nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas yra įgyvendinęs savo paveldėjimo teisę ir priėmęs palikimą, todėl šiuo atvejui negalima tvirtinti, kad paveldimo turto atžvilgiu jis neturi jokių teisių. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė B. P. nėra A. B. priklausiusio buto dalies savininkė ir nėra jokio kito teisėto pagrindo, kuriuo remiantis ji gyvena šiose patalpose, ieškovė privalo iš jų išsikelti. Taip pat nurodo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės atstovas nepateikė kvitų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė patyrė 6 964,88 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Apeliaciniu skundu ieškovė B. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Aplinkybė, jog ieškovė negalėjo paaiškinti kokia pinigų suma prisidėjo prie ginčo turto pirkimo, nereiškia, kad ji apskritai prie turto pirkimo neprisidėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su velioniu B. ilgus metus gyveno kaip šeima, A. B., pasitikėdamas ieškove, išdavė jai notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą. Teismas nepagrįstai apklaustų liudytojų parodymų nevertino kaip patikimų. Teismo išvada, kad byloje apklausti liudytojai tikėtinai davė vienos ar kitos šalies naudai palankius paaiškinimus, suponuoja išvadą, kad byloje apklausti liudytojai tikėtinai davė vienos ar kitos šalies naudai palankius parodymus. Liudytojos V. M. buvimas ieškovės kaimyne nesuteikia pagrindo teigti, kad ši liudytoja suinteresuota duoti paaiškinimus ieškovės naudai, nes gyvenimas kaimynystėje nėra pagrindas pripažinti artimus ryšius tarp kaimynų. L. K. yra ieškovės pusseserė, ji nėra artima giminaitė, todėl nebuvo pagrindo nevertinti šios liudytojos paaiškinimų. Teismui be objektyvaus pagrindo nevertinus liudytojų parodymų kaip nepatikimų, susidarė tokia situacija, kad nesant rašytinės ieškovės ir velionio A. B. jungtinės veiklos sutarties, kuri net nebuvo privaloma, ieškovės teisėti turtiniai interesai negali būti apginti.
Atsiliepime į atsakovo V. B. apeliacinį skundą ieškovė B. P. prašo atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl priešieškinio atmetimo atmesti, o apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti išnagrinėjus abiejų šalių apeliacinius skundus. Nurodo, kad nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo galėtų būti reiškiamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti ieškovės reikalavimą dėl dalinės nuosavybės nustatymo, nes patenkinus ieškinį, tektų pirmiau išspręsti atidalijimo bendrosios dalinės nuosavybės klausimą – tik nustačius, kas yra buto savininkas ar bendrasavininkiai, galima būtų spręsti apie iškeldinimą iš buto ar konkrečios buto dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį kaip pareikštą neturint reikalavimo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra pateikusios apeliaciniu skundus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti išspręstas išnagrinėjus abiejų šalių apeliacinius skundus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės B. P. apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. B. ieškovės nelaikė savo šeimos nare ir nesiekė su ja įgyti jokio bendro turto, kokiu pagrindu ieškovė gyveno atsakovo broliui priklausančiame bute nėra aišku. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė tinkamų ir leistinų jo ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas pagrįstai kritiškai vertino kaip prieštaringus bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir pripažino, jog jie gali būti šališki ir neobjektyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės B. P. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių.
Ieškovė B. P. ir A. B. 1992 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, rūpintis vienas kitu, tačiau santuokos neįregistravo. A. B. dažnai vykdavo į užsienį uždarbiauti, o grįžęs gyvendavo pas ieškovę, adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. rugpjūčio 17 d. sutartimi A. B. už 88 000 Lt. nupirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I-b. l. 11, 12, 33-34). Tą pačią dieną A. B. įgaliojo B. P. užregistruoti nupirkto buto pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre, perrašyti buto telefono abonentą, elektros, vandens ir dujų skaitiklius jo vardu, sudaryti sutartis su Klaipėdos miesto elektros ir vandens tinklais, AB „Vakarų dujos“, AB „Lietuvos „Telekomas“ Klaipėdos filialu, apmokėti šioms įmonėms už visas atliekamas paslaugas, taip pat atstovauti jį mokesčių inspekcijoje, paduoti jo vardu pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu (t. I, b. l. 14).
2001 m. lapkričio 19 d. A. B. išvyko dirbti į Rusijos Federaciją, nuo 2002 m. vasario 15 d. jis neatsiliepė į skambučius ir dingo. Dėl jo dingimo buvo užvesta paieškos byla Nr. 69-08-0006-02. Paieška, praėjus septyneriems metams, buvo nutraukta.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu A. B. pripažintas nežinia kur esančiu, B. P. paskirta A. B. turto nuolatine administratore (civ. byla Nr. 2-6332-794/2011).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu A. B. paskelbtas mirusiu (civ. byla Nr. 2-1096-618/2012).
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant B. P. teisę į ½ buto.
Ieškovė, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji nuo 1992 m. gyveno kartu su A. B. jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį, nors nebuvo įregistravę santuokos ar nesudarę partnerystės sutarties. Kartu su jais šiame bute gyveno jos sūnus D. P.. 1999 m. ji ir A. B. nutarė nusipirkti erdvesnį butą. Butą 1999-08-17 nusipirko iš bendrų lėšų, tačiau įformino A. B. vardu, nes planavo bendrą gyvenimą ir nematė skirtumo kieno vardu bus butas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovė B. P. su velioniu A. B. gyveno kartu neįregistravę santuokos ir vedė bendrą ūkį, konstatavo, kad tai neįrodo jų abiejų bendro siekio įsigyti ginčo butą, ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir velionio A. B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir priklausė ieškovei ir velioniui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuo 1992 m. ieškovė su velioniu A. B. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamojoje byloje neįrodyta, jog tarp ieškovės ir A. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Taip pat kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus, nes liudytojai giminystės, asmeniniais, draugystės santykiais susiję su viena ar kita šalimi. Šalies ir liudytojo santykiai bylos nagrinėjimo metu savaime nedaro tokių liudytojų parodymų mažesnės ar didesnės įrodomosios vertės. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Vertindamas įrodymus ir jų įrodomąją vertę teismas atsižvelgia į jų visumą.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, A. B. iki apsigyvenimo bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra nurodęs (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės vieno kambario bute (ieškovė vieno kambario bute gyveno su sūnumi, todėl nuomininko nebūtų laikiusi); nupirkus butą A. B. įgaliojo B. P. atlikti visus veiksmus susijusius su buto registracija, sutarčių sudarymu ir kt.; bute (duomenys neskelbtini) jie abu apsigyveno nuolatinai. Ieškovė rūpinosi A. B. paieška, kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo nežinia kur esančiu ir paskelbimo mirusiu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu A. B. pripažinus nežinia kur esančiu, B. P. buvo paskirta A. B. turto nuolatine administratore. Šie įrodymai patvirtina liudytojų D. P., V. M., M. K., K. K., M. P. parodymus, kad A. B. ir B. P. nuo 1992 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį bei kartu nutarė įsigyti didesnį butą. B. P. tiksliai nenurodė kokia pinigų suma prisidėjo prie ginčo buto pirkimo, tačiau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį pinigais naudojamasi ir jais disponuojama bendrai. Ieškovė 1991-1999 metais dirbo (duomenys neskelbtini), sūnus dirbo (duomenys neskelbtini) vieno kambario buto išlaikymas yra pigus, maistą, kaip ji paaiškino, parsiveždavo iš kaime gyvenusių tėvų, todėl tikėtina, kad pradėdama gyventi su A. B. ji turėjo 6 000 Lt santaupų. Liudytojai V. M., M. K., K. K. parodė, kad pasiskolinti pinigų buto pirkimui ieškojo ieškovė. Byloje pateikta paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad A. B. pasiskolino iš A. V. 16 000 Lt. Kaip paaiškino ieškovė iki A. B. dingimo jie atidavė tik 6 000 Lt skolos, kitą skolos dalį ji atidavė savarankiškai per du kartus, nes gavo 7 000 Lt išeitinę išmoką. Šios aplinkybės nepaneigtos. Tai, kad butas buvo perkamas bendrai B. P. ir A. B., patvirtina šalių elgesys po A. B. dingimo: butu rūpinosi ir visas jo išlaikymo išlaidas mokėjo viena ieškovė, atsakovas jokių pretenzijų jai nereiškė, daugiau kaip 10 metų butu nesirūpino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472,474 str.). Sutarties dalyviu įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio vedimą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. 1 d.121 str.). Materialinės teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą taikymas yra vienodas nepriklausomai nuo jungtinės veiklos išdavoje turto įgijimo būdo. Civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš sandorių (1964 CK 4 str. 2 d. 1 p.), todėl vieno iš jungtinės veiklos dalyvio sandorio sudarymo būdu įgytas turtas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 474 str.).
Remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės ir A. B. tarpusavio santykių pobūdį, kolegija konstatuoja, kad tarp jų buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (CK 58 str. 1 d.). Sutarties dalyvių įnašai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, šalys butą įgijo už lėšas gyvenant kartu, todėl ieškovei pripažintina nuosavybė į ½ dalį A. B. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas
Dėl priešieškinio reikalavimo iškeldinti ieškovę iš savavališkai užimamų patalpų.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, jo nuosavybės teisė į ginčo butą nėra įregistruota, todėl atsakovas neturi reikalavimo teisės reikšti minėtą reikalavimą.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas nurodė, kad jis yra vienintelis brolio A. B. turto paveldėtojas, teismas pripažino, kad ieškovė nėra A. B. priklausiusio buto dalies savininkė, ji daugiau kaip 10 metų savavališkai gyvena ir naudojasi turtu, tuo pažeidžia teisėto turto paveldėtojo interesus, todėl priešieškinys tenkintinas.
Kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Visų pirma, iš bylose surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė B. P. ginčo bute apsigyveno ne savavališkai, o kaip asmuo, kuris gyveno drauge su A. B. ir vedė bendrą ūkį. Antra, ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį A. B. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl, negali būti iškeldinta iš buto.
Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmestas atsakovo V. B. priešieškinys ieškovei B. P. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi ieškinys tenkintinas ir B. P. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį A. B. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys yra patenkintas, priešieškinys atmestas. Ieškovės atstovas į bylą pateikė pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, iš kurios matyti, kad atstovaujant klientą suteiktos paslaugos už 6 964,88 Lt. Tačiau iš pateikto kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė advokatui pervedė 3 630,80 Lt, todėl konstatuojama, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 208,80 Lt t. y. 3 630,80 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 578 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė buvo atleista nuo 292 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, todėl ši suma priteisiama valstybei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti. Pripažinti ieškovei B. P. nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei B. P. 4 208,80 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B. 292,00 Lt valstybei.
Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2012 m. rugsėjo 17 nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.