Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovams J. L., T. M. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; ir kt.). Teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 str.).

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis patvirtinta, jog L. M. mirė 2018 m. birželio 15 d. Ieškovas nurodo, jog apie jos mirtį sužinojo iš notarės 2018 m. gruodžio mėnesį. Šią aplinkybę jis nurodo ir savo 2019 m. vasario 7 d. prašyme notarui bei 2019 m. vasario 18 d. pareiškime teismui, kuriame ypatingosios teisenos tvarka prašė atnaujinti terminą reikalavimams L. M. įpėdiniams pareikšti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Vertinant paminėtus įrodymus bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų ieškovo nurodytai aplinkybei paneigti, teismas sprendžia, jog apie L. M. mirtį ieškovas sužinojo 2018 m. gruodžio 1 d. Pažymėtina, jog atsakovų nesutikimas su ieškovu pozicija nėra pakankamas pagrindas laikyti šią aplinkybę paneigta (CPK 178 str.).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. CK nenustatyta, kokios termino palikimui priimti praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir panašiai.

Remiantis bylos duomenimis, matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie L. M. mirtį, buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų teisme savo teisei realizuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovas 2019 m. vasario 18 d. pateikė teismui pirminį pareiškimą, nepraleidęs trijų mėnesių termino reikalavimams pareikšti, teismas pripažįsta, jog ieškovas praleido terminą dėl svarbių priežasčių (nežinojimo apie L. M. mirtį), todėl šį terminą atnaujina.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai įpėdinis priima palikimą perimdamas turto valdymą arba padavęs pareiškimą notarui, jis yra asmeniškai atsakingas už palikėjo skolas. Tokiu atveju nustatyta, kad šio įpėdinio atsakomybė už tokias skolas kartu su kitais įpėdiniais yra solidari.

Pagal Sutarties 6.1 punktą Pardavėjas, gavęs pinigų sumą, nurodytą šios Sutarties 4 dalyje, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, turėjo pasirašyti notarų biure pareiškimą, patvirtinantį Pirkėjo atsiskaitymą su Pardavėja bei Daikto perdavimo-priėmimo aktą. Vertinant ieškovo pavėluotą galutinį atsiskaitymą už sklypą (2017 m. gegužės 8 d.), Pardavėja turėjo pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą iki 2017 m. gegužės 17 d., kas padaryta nebuvo. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog ieškovas neragino Pardavėjos, nes tokia pareiga ieškovui (Pirkėjui) Sutartyje numatyta nebuvo. Nesant patvirtinimui apie atsiskaitymą bei pasirašytam perdavimo-priėmimo aktui, nuo 2017 m. gegužės 18 d., Pirkėjas (ieškovas) įgijo teisė pradėti skaičiuoti baudą pagal Sutarties 8.3 punktą.

2018 m. birželio 15 d. mirus L. M., pasibaigė J. L. įgaliojimas, todėl ji nebegalėjo veikti motinos vardu ir patvirtinti ieškovui atsiskaitymą už sklypą. Paveldėjimo teisės liudijimą L. M. įpėdiniai gavo 2019 m. gegužės 13 d. Byloje nėra duomenų, jog Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas užtrūko dėl įpėdinių kaltės (CPK 178 str.). Tokiu būdu, nesant patvirtintoms įpėdinių teisėms, t. y. nesant išduotam Paveldėjimo teisės liudijimui, atsakovai neturėjo teisinių pagrindų patvirtinti ieškovui atsiskaitymą už skypą ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Darytina išvadą, jog nuo L. M. mirties iki Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovams negalėjo būti skaičiuojama bauda pagal Sutarties 8.3 punktą už Sutarties nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog Priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. gegužės 13 d., t.y. tą pačią dieną, kai atsakovams buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, baudos skaičiavimo pagrindas išnyko 2019 m. gegužės 13 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, bauda už atsiskaitymo nepatvirtinimą ir priėmimo-perdavimo akto nepasirašymą priskaičiuotina už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (iki L. M. mirties), kas sudaro 5 880 Eur (392 d. x 15). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovai paveldėjo L. M., pažeidusios prievolę, pareigas. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nustatyta, jog ieškovo reikalavimas dėl 5 880 Eur baudos priteisimo pagrįstas, atsakovas įvykdė prievolę patvirtinti atsiskaitymą 2019 m. gegužės 15 d.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau, praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis.

Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.) Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.) Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai įvykdė savo prievolę (pasirašė priėmimo-perdavimo aktą 2019 m. gegužės 13 d.), gi priteistinos baudos dydis sudaro 5 880 Eur, kas teismo vertinimu (palyginus su sklypo kainą 6 000 EUR), yra nepagrįstai didelė bauda. Atsižvelgiant į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, o kreditorius neįrodinėjo savo realiai patirtų nuostolių, teismas sprendžia, kad tikslinga sumažinti baudos dydį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog prievolė yra įvykdyta, o atsakovai yra skolos paveldėtojai, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais baudos dydis sumažinamas iki 85 proc. skaičiuojant nuo 5 880 Eur priteistinos baudos sumos, todėl iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina 882 Eur bauda, (kas sudaro 15 proc. Priteistino baudos sumos), kuri yra laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl pavėluoto patvirtinimo apie atsiskaitymą. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 882 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 312 Eur (155,92+156,08) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Nustatyta, kad atsakovas T. M. patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Dokumentai, patvirtinantys atsakovės J. L. patirtas atstovavimo išlaidas nepateikti, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (8,5 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 26,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui T. M. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (91,5 proc.) iš ieškovo priteistina 457,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 60,50 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 55,36 Eur (60,50 Eur x 91,50 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti ir dalies.

Atnaujinti ieškovui I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)., įpėdiniams J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 882 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 882 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-11-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 26,52 Eur ( dvidešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 457,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,36 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.