- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1905-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34488-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“
- Atsakovas
- P. R., J. S., N. A., A. K., A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ ieškinį atsakovams P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ (toliau – UAB „Ūkininko patarėjas“) ieškinį atsakovams P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V. dėl žalos atlyginimo. 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. byloje buvo paskirtas teismo posėdis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovas (jo atstovas) neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos (svarbios) priežasties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3280-534/2021 ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu ir priteisė iš ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“) atsakovo A. K. naudai 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad į byloje 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. paskirtą posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas. Pažymėjo, kad teismas prieš posėdį gavo ieškovo prašymą su alternatyviais prašymais – atidėti teismo posėdį arba pradėti nagrinėti bylą ir atidėti teismo posėdį prieš baigiamąsias kalbas. Neatvykimo priežastį ieškovas argumentavo valstybėje paskelbtu karantinu. Atsakovai prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.
4. Teismas vertino, kad ieškovas 2021 m. gegužės 12 d. buvo pareiškęs nušalinimą teisėjui, o nepavykus teisėjo nušalinti, ieškovas prašė bylos nagrinėjimą atidėti arba pradėti nagrinėti bylą ir atidėti bylos nagrinėjimą baigiamosioms kalboms, ieškovui nedalyvaujant tiriant į bylą pateiktus įrodymus, nepasisakant dėl įrodymų, atsakovo atsikirtimų į ieškinį. Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai yra piktnaudžiavimas procesu, bylos vilkinimas, dėl to ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Ūkininko patarėjas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, prašydama panaikinti nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
6.1. 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. paskirtas teismo posėdis turėjo vykti Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu ir pagal galiojantį reguliavimą karantino metu posėdžiai gali būti organizuojami gyvai tik išimtiniais atvejais. Ieškovas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą 2021 m. gegužės 12 d. posėdį nagrinėti nuotoliniu arba mišriu būdu arba jį atidėti iki karantino pabaigos. Bylą nagrinėjantis teisėjas rezoliucija atmetė šį prašymą be jokių atmetimo motyvų. Kadangi teisėjas be jokių motyvų atmesdavo ieškovo prašymus, o visus atsakovų prašymus tenkindavo, dėl to ieškovas pateikė prašymą nušalinti teisėją. Tos pačios dienos nutartimi šis prašymas buvo atmestas, tačiau ieškovas 2021 m. gegužės 12 d. prieš posėdį pateikė dar vieną prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kaip tai numato karantino reikalavimai, o šio prašymo netenkinus – 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. posėdį byloje nagrinėti ieškovui posėdyje nedalyvaujant. Apelianto manymu, šiuo atveju palikus ieškinį nenagrinėtu, buvo grubiai pažeistos CPK nuostatos.
6.2. Apelianto manymu, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tokiu atveju, jeigu byloje apskritai galima priimti sprendimą už akių, tačiau atsakovai, ieškovui neatvykus į posėdį, neprašė priimti sprendimo už akių. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios ir tik vienos jų nepakanka palikti ieškinį nenagrinėtu. Byloje buvo pateikti prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo priimta neteisėta nutartis. Nurodytos praktikos laikosi teismų praktikoje, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-816-516/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461-464/2019; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1778-232/2016.
6.3. Ieškovas buvo sąžiningas ir suinteresuotas tolimesniu bylos nagrinėjimu. Ieškovui nesuprantama, kokiu būdu jo elgesys gali būti laikomas nesąžiningas ar leidžiantis daryti išvadas apie tariamą bylos vilkinimą. Ieškovas turėjo teisę prašyti, kad byla karantino metu būtų nagrinėjama nuotoliniu arba mišriu būdu, arba apskritai atidėta iki karantino pabaigos. Ieškovo 2021 m. gegužės 6 d. ir gegužės 12 d. prašymai buvo grįsti aktualiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis karantino režimą Lietuvoje, ir visiškai jas atitiko. Ieškovas visuose savo prašymuose, kuriuose pasisakė dėl posėdžio organizavimo formos, visada pirmiausia siekė, kad byla būtų nagrinėjama. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo prašymus. Ieškovo veiksmai atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-370/2020).
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Teismas taip pat buvo perėjęs į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, kas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama kaip svarbi aplinkybė nepalikti ieškinio nenagrinėto. Ieškinį palikti nenagrinėta ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas turėtų tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, nes ieškovo ir jo atstovo procesinis elgesys neatitiko CPK įtvirtintų principų: nepiktnaudžiauti savo teisėmis, kooperuotis ir siekti operatyvaus bei greito bylos išnagrinėjimo. Ieškovas ir jo atstovas nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį ar negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybių. Be to, ieškovas, siekdamas vilkinti procesą pateikė nemotyvuotą prašymą dėl teisėjo nušalinimo, todėl teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.
8. Atsakovas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovui A. K. bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodo, kad ieškovas ir jo atstovas iš esmės turėjo galimybę dalyvauti 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau šiame posėdyje nedalyvavo tik dėl to, kad, ieškovo nuomone ir įsitikinimu, teismas pasirinko netinkamą teismo posėdžio organizavimo formą – nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka teismo salėje. Pabrėžia, kad teismo posėdžio organizavimo tvarkos parinkimas išimtinai priklauso tik teismo diskrecijai, dėl to ieškovas, nepaisydamas teismo diskrecijos teisės, tyčia ir be pateisinamos priežasties, nedalyvavo nei parengiamajame, nei teismo posėdyje, kuriame turėjo vykti bylos nagrinėjimas iš esmės. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl bylos dalyvių saugumo neužtikrinimo grėsmės teisme, nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo atvykti į teismo posėdį. Atsakovo manymu, ieškovo atskirasis skundas, grindžiamas išskirtinai formaliais ieškovo vertinimais, dėl to negali būti laikomas pagrįstu. Ieškovo prašymai ir pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmesti. Ieškovo atstovas, negalėdamas dalyvauti teismo procese, galėjo ir turėjo perįgalioti kitą kolegą tinkamam kliento pavedimui ir teismo nurodymui vykdyti, tačiau to nepadarė, dėl to skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta. Pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra 4 atsakovai, taip pat ieškovas prašė į teismo posėdį iškviesti liudytoją, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nebus galima tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylos nuotoliniu būdu. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas ir jo atstovas piktnaudžiauja procesu ir pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, įvertinę tai, kad ieškovas į bylos nagrinėjimą neatvyko tik dėl to, kad bylos nagrinėjimas vyko fiziniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3280-534/2021, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo (jo atstovo) neatvykimo į teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Ūkininko patarėjas“ pareikštas ieškinys atsakovams P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V. dėl žalos atlyginimo. 2021 m. kovo 31 d. parengiamojo posėdžio metu nutarta pereiti į teismo posėdį, kuris paskirtas 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. Ieškovo atstovas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriu būdu – sudarant galimybę proceso dalyviams posėdyje dalyvauti arba fiziškai, arba nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkins prašymo posėdį nagrinėti nuotoliniu arba mišriu būdu, posėdį atidėti, kitą posėdį skiriant ne karantino metu. Teismas rezoliucija netenkino šį prašymą. 2021 m. gegužės 12 d. byloje pareikštas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo nuo bylos, kuria tą pačią dieną atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi. Tą pačią dieną (prieš posėdį) ieškovas pateikė dar vieną prašymą, prašydamas atidėti posėdį iki kol pasibaigs karantinas, o netenkinus prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant ir skiriant kitą posėdžio datą baigiamosioms kalboms. Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovas (jo atstovas) neatvyko į teismo posėdį be pateisinamos priežasties.
14. Pagal CPK 246 straipsnio nuostatas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
15. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
16. Ieškovas atskirajame skunde neginčija to, kad buvo informuotas apie 2021 m. gegužės 12 d. 13.00 val. teismo posėdį, tačiau nurodo, jog neatvyko dėl objektyvių priežasčių – teismui buvo teikiami prašymai dėl teismo posėdžio formos (bylos nagrinėjimo nuotoliniu arba mišriu būdu), bylos nagrinėjimo atidėjimo (iki karantino pabaigos), o atmetus šiuos prašymus, prašė bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, skiriant kitą posėdžio datą baigiamosioms kalboms. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovo prašymus teisėjo rezoliucija, iš esmės nepateikus jokių motyvų, o ieškovui ir jo atstovui neatvykus į paskirtą teismo posėdį, paliko ieškinį nenagrinėtu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad karantino paskelbimas Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo nutraukti teismų darbo ir nevykdyti teismo posėdžių. Priešingai, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigta net ir dėl šalyje esančios karantino situacijos. Nors Lietuvos Respublikoje ginčo teismo posėdžio dieną buvo įvestas (galiojo) karantinas, ribojimai ir draudimai susiję su COVID-19 plitimo stabdymu, draudimas teismams vykdyti savo funkcijas, organizuoti teismo posėdžius vis dėlto nebuvo nustatytas.
18. Priešingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Teisėjų taryba, siekdamos efektyvinti teismų darbą karantino laikotarpiu, buvo pateikusios teismams rekomendacijas, kuriomis vadovaudamiesi teismai turi galimybę saugiai organizuoti bylų nagrinėjimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvestų ribojimų. Pagal šias rekomendacijas užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes ir poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas organizuojamas teikiant prioritetą šioms posėdžių formoms: 1) rašytiniu būdu; 2) žodiniu nuotoliniu būdu; 3) žodiniu mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu; 4) žodiniu fiziniu būdu. Taip pat CPK nenumato draudimo teismo posėdį organizuoti mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad karantinas nėra priežastis atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kategoriškai norėdamas nagrinėti bylą tik žodiniu fiziniu būdu, neatsižvelgė į teismams teiktas rekomendacijas dėl teismo posėdžių formos, siekiant saugumo procese, kai šalyje paskelbtas karantinas dėl pandemijos, o ieškovo prašymus organizuoti posėdį nuotoliniu ar mišriuoju būdu atmetė neargumentuotai (iš esmės be motyvų). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas (jo atstovas) teikė prieš posėdį pirmosios instancijos teismui prašymus tiek dėl teismo posėdžio formos, tiek dėl teismo posėdžio atidėjimo, tiek dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant, tačiau teismas, nepaisydamas anksčiau nurodytų rekomendacijų ir ieškovo prašymų, norėjo bylą nagrinėti tik žodiniu fiziniu būdu. Atitinkamai dėl šių priežasčių, ieškovas (jo atstovas) pateikė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Nors nušalinimas pagrįstai atmestas, tačiau susidariusios bylos aplinkybės (kai ginčo šalies prašymas atmetamas be motyvų, posėdžio forma parenkama nesilaikant rekomendacijų teismams), galėjo ginčo šaliai sukelti įtarimą dėl teisėjo šališkumo, toks ieškovo pateiktas pareiškimas dėl nušalinimo nelaikytinas piktnaudžiavimu, kaip vertino pirmosios instancijos teismas. Ieškovas (jo atstovas) neatvyko į paskirtą posėdį, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu turėjo vykti tik žodiniu fiziniu būdu, tačiau kartu pateikė teismui prašymą, kuriame prašė, jog teismui atmetus prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylą nagrinėti ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant, leidžiant ieškovui (jo atstovui) pasisakyti baigiamosiose kalbose.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo ir proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018; 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
20. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas, turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan.
21. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovas (jo atstovas) savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar jomis piktnaudžiavo, siekė vilkinti ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (priešingai, ieškovas teikė pirmosios instancijos teismui pagrįstus prašymus dėl rekomenduojamų teismo posėdžio formų, nagrinėjant bylą karantino laikotarpiui), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo posėdžio formos karantino metu, neatsižvelgė į rekomendacijas ir atmetė ieškovo prašymus be motyvų. Be to, ieškovas buvo sutikęs (pateikęs alternatyvų prašymą, jeigu būtų netenkinti kiti jo prašymai), kad byla būtų nagrinėjama iš esmės ieškovui nedalyvaujant, tik suteikiant galimybę pasisakyti baigiamosiose kalbose. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų siekęs vilkinti bylos nagrinėjimą, kuriame nagrinėjamas jos pačios pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, priešingai – teikė savalaikius ir pagrįstus prašymus.
22. Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo poziciją, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis (nenustatyta jo nesąžiningumo), tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
23. Nagrinėjamoje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gauti atsiliepimai, byloje paskirtas teismo posėdis, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovas ir jo atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradę suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
24. Nors CPK 246 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš tiesų numato, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovai neprašo priimti sprendimo už akių, tačiau ši taisyklė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti taikoma formaliai, tuo labiau, kai byloje yra aiškiai išreikštas ieškovo prašymas bylą nagrinėti iš esmės jos atstovui nedalyvaujant, tik suteikiant galimybę pasisakyti baigiamosiose kalbose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl nėra galimybės tenkinti ieškovo prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-816-516/2020). Šiuo atveju šios normos taikytos formaliai.
25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ši nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnis 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.